Civilinė byla Nr. 2S-1267-513/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04563-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       3.3.2.5; 3.5.1; 3.4.5.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą  dėl  Klaipėdos miesto  apylinkės  teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6883-328/2017 pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., viešoji įstaiga ,,Klaipėdos keleivinis transportas“,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas 2017-03-16 skundu prašo panaikinti antstolio 2017-01-26 patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, prašo atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti arešto tokioms lėšoms dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, jog pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, antstolio patvarkymas apriboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/04/01230, Nr. 0010/04/03997, Nr. 0010/05/01317 ir Nr. 0010/05/02502 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog išieškojimą nukreipė į skolininko darbo pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius) CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka, visi antstolio veiksmai atitinka CPK reikalavimus.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-08 nutartimi pareiškėjo V. Z. skundą atmetė.
4. Antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas – darbo pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas, nurodė iš šių pajamų išskaityti pinigines lėšas CPK 733–743 straipsniuose, reglamentuojančiuose išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, nustatyta tvarka, o nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, patvarkymą persiuntė laisvės atėmimo vietos įstaigai vykdyti, todėl pripažinti, jog antstolis apribojo skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir kitų reikmenų, o ne nukreipė išieškojimą į skolininko turtą, nėra pagrindo. Duomenų, jog antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko turto, nurodyto CPK 668 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra.
5. Po išskaitų likusias pinigines lėšas pareiškėjas gali ir turi teisę naudoti savo reikmėms. Konstatavo, jog panaikinti antstolio taikomus turtinio pobūdžio apribojimus nėra teisinio pagrindo.
6. Pareiškėjo prašymas grąžinti jam pagal skundžiamą patvarkymą nurašytas lėšas, jei tokių buvo nurašyta ar areštuota, negali būti tenkinamas, kadangi vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, jog pagal 2017-01-26 patvarkymą iš skolininko turto buvo įvykdytas išieškojimas ir nurašytos lėšos, be to, vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje yra skolininkui priklausančių piniginių lėšų, kurios turėtų būti grąžintos skolininkui.

III.  Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas V. Z. nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-08 nutartimi.
8. Nurodo, kad vykdomosiose bylose turėjo būti taikytas senaties terminas, nes jis 12 metų nežinojo, jog yra skolingas, nors antstolis bylą veda nuo 2005-03-29. Nurodo, kad nuo              2005-10-13 nėra gavęs iš antstolio jokių dokumentų apie skolą. Todėl mano, kad antstolis nepagrįstai nuskaičiavo iš jo 153,40 Eur
9. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį civilinėje byloje                          Nr. 3K-3-154-313/2016 išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-08 nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad skolos išieškojimą nukreipė į skolininko darbo pajamas ir trečiųjų asmenų perlaidas (davinius), vadovaudamasis CPK 736 straipsnio reikalavimais. Nurodo, kad antstolis neapriboja skolininko teisės įsigyti maisto produktų.

    Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
14. Nustatyta, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/04/01230, pradėta vykdyti pagal VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ 2004-02-23 nutarimą Nr. 3-1-1383 dėl 5,79 Eur (20 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojai VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ (v. b. Nr. 0010/04/01230, b. l. 1); vykdomoji byla Nr. 0010/04/03997, pradėta vykdyti pagal 2004-07-07 VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą                                    Nr. 3-1-2555 dėl 5,79 Eur (20 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojai VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ (v. b. Nr. 0010/04/03997, b. l. 1); vykdomoji byla Nr. 0010/05/01317, pradėta vykdyti pagal VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ 2005-01-12 nutarimą Nr. 3-1-3870 dėl 5,79 Eur (20 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojai VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ (v. b. Nr. 0010/05/01317, b. l. 1); vykdomoji byla Nr. 0010/05/02502, pradėta pagal 2005-03-29 VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą Nr. 3-1-4337 dėl 5,79 Eur (20 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojai VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 1). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas nuo 2014-04-01 dirbo Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 3). Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 8). 2017-01-26 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis nurodė priverstinai iš skolininko vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos kredito įstaigoje nurašyti pinigines lėšas (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 10–11). 2017-01-26 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1b-7162 antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 13).

Dėl išieškojimo senaties termino taikymo

15. Apeliantas nurodo, kad vykdomosiose bylose turėjo būti taikytas senaties terminas, nes jis 12 metų nežinojo, jog yra skolingas, nors antstolis bylą veda nuo 2005-03-29. Nurodo, kad nuo              2005-10-13 nėra gavęs iš antstolio jokių dokumentų apie skolą. Todėl mano, kad antstolis nepagrįstai nuskaičiavo iš jo 153,40 Eur.
16. Pažymėtina, kad bendrasis vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas pagal CPK nuo               2011-10-01 yra 5 metai (nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01 buvo taikomas 10 metų pateikimo vykdyti senaties terminas; CPK 606 straipsnio 2 dalis) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos buvo pradėtos išieškotojai nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminų, t. y. išieškotoja kreipėsi į antstolį 2004-03-26 dėl išieškojimo 2004-02-23 administracinio teisės pažeidimo byloje (v. b. Nr. 0010/04/01230); 2004-09-02 dėl išieškojimo 2004-07-07 administracinio teisės pažeidimo byloje (v. b. Nr. 0010/04/03997); 2005-03-21 dėl išieškojimo 2005-01-12 administracinio teisės pažeidimo byloje (v. b. Nr. 0010/05/01317); 2005-06-01 dėl išieškojimo 2005-03-29 administracinio teisės pažeidimo byloje (v. b. Nr. 0010/05/02502).
17. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.
18. Pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus išieškojimo senaties nėra, tačiau vykdomosiose bylose dėl administracinių teisės pažeidimų įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog priverstinio vykdymo procese, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo                   2007-05-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Asmuo, kuris turi užvestą vykdomąją bylą dėl ATPK numatytų pažeidimų ir yra suėjęs daugiau nei dvejų metų terminas nuo tokio nutarimo pateikimo antstoliui, pastarasis turi teisę kreiptis į antstolį su prašymu, kad tokia byla būtų nutraukta suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui. Tačiau šia išimtimi galima pasinaudoti, kai skolininkas per dvejus metus nevengė mokėti paskirtos baudos, o antstolis dėl aplaidumo tokio pobūdžio vykdomojoje byloje daugiau nei dvejus metus neatliko jokių veiksmų, kad skola būtų išieškota.
19. Nustatyta, kad skolininkas, kreipdamasis su skundu dėl antstolio veiksmų į antstolį, neprašė byloje taikyti senaties termino, todėl antstolis išnagrinėjęs skolininko skundą patvarkymu skolininko skundą atmetė ir dėl senaties terminų nepasisakė. Vykdymo senaties termino klausimai  negali būti keliami apeliacinės instancijos teisme, nes nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas dėl šių klausimų nepasisakė. Apeliacinis (šiuo atveju – atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), todėl manydamas, kad antstolis praleido vykdymo senaties terminą, skolininkas turi teisę kreiptis dėl senaties termino taikymo į antstolį.

       Dėl ieškojimo nukreipimo į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
21. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
22. CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto ir turimų piniginių lėšų. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos (santaupos), likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
23. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo išaiškinti,  kokiu būdu, kokia dalimi turi būti vykdomas priverstinis išieškojimas (turėtų būti daromos išskaitos) iš pareiškėjui priklausančių lėšų.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko realiai turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų gaunamų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia nustačius patenkantį į CPK 668 straipsnio reglamentavimo sritį turtą ar pinigų sumą (santaupas) išieškoti iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kai tokio turto nėra (kaip šiuo atveju), kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas (šiuo atveju artimųjų įkalinimo įstaigai pervestas lėšas). Ir tokiu atveju galima ir privalu išieškoti ir tada, kai tos periodines ar reguliarios įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio ir (ar) būna minimalios. Priešingas CPK 668 ir 736 straipsnių normų aiškinimas apskritai paneigtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 18 straipsnį, išieškojimo galimybę ir kreditorių teisėtų interesų gynimą, nes paprastai, kai skolininko laisvė apribota, jis nedirba, tačiau gauna kitas pajamas, pavyzdžiui, artimųjų į jo sąskaitą pervestas lėšas. Kitoks šios normos aiškinimas leistų teigti, kad skolininkas, kurio laisvė apribota, pavyzdžiui, kas mėnesį gaudamas po 379,99 Eur per mėnesį įvairių įplaukų į savo sąskaitą, turėtų daugiau teisių, nei tiek pat skolinių įsipareigojimų turintis skolininkas, dirbantis ne visą darbo laiką ir gaunantis 350 Eur darbo užmokestį.
25. Iš nurodyto  teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA (nuo 2016-07-01 – 380 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies             2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka.
26. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolis būtų pažeidęs CPK normas dėl išieškojimo nukreipimo į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies              1 punktu, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                               Irma Čuchraj