Kasacinio skundo Nr. DOK-3201/2020

                        Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9

                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistosios J. K. ir jos gynėjo advokato Aleksanderio Višnevskio (Aleksander Višnevski) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistoji J. K. ir jos gynėjas advokatas A. Višnevskis kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus dalyje, kurioje J. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir ją išteisinti. Kartu pateikiamas ir alternatyvus prašymas sušvelninti žemesnės instancijos teismų nuteistajai paskirtą bausmę.

Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 41, 54 straipsnius, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų pažeidimus. Kasatorių teigimu, teismai formaliai pritaikė BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nenustatinėjo ir netinkamai aiškino padarytos didelės žalos požymį, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė in dubio pro reo principą, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. 

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, nors formaliai ir nurodomi apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau jie grindžiami tik reiškiant subjektyvią nuomonę, paremtą deklaratyviomis teorinėmis nuostatomis ir teismų išvadų kritika. Skunde neigiama nuteistosios kaltė, ginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės, o išvardyti pažeidimai grindžiami tik nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Be to, kasatorių nurodomas didelės žalos požymio nustatymas nebuvo skųstas apeliacine tvarka, tuo tarpu kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasacinio skundo teiginiai, jog nuteistajai nepagrįstai paskirta pernelyg griežta bausmė, taip pat grindžiami ne teisiniais argumentais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, o savu faktinių aplinkybių vertinimu ir kaltės neigimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios J. K. ir jos gynėjo advokato Aleksanderio Višnevskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai                        Artūras Ridikas 

                        Armanas Abramavičius 

                        Tomas Šeškauskas