Civilinė byla Nr. 2A-825-273/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08215-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1;
(S)
121.14; 121.18;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Č. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir A. P. individualios įmonės ieškinį atsakovui Č. R., trečiasis asmuo AB „Kauno energija“, dėl žalos atlyginimo
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
ieškovės V. S., A. P. individuali įmonė pareiškė ieškinį atsakovui Č. R. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovės V. S. naudai patirtus nuostolius - 200 Lt, priteisti iš atsakovo ieškovės A. P. individualiai įmonei patirtus nuostolius - 1551,73 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjusiais sprendimais administracinėse bylose, nustatytas atsakovo savavaldžiavimas užsukant sklendę atsakovui priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., dėl šios priežasties nutrauktas šilumos tiekimas į namus įskaitant 28 namą. Surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad šilumos sklendę užsuko atsakovas ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą - savavaldžiavimą, o aplinkinių namų savininkai ir naudotojai atitinkamai dėl to patyrė žalą. Ieškovių, dėl atsakovo veiksmų žalos dydį sudaro: V. S. patirti tiesioginiai nuostoliai 200 Lt – padidėjusios elektros energijos sąnaudos nuo 2012-11-08 – 2012-11-16, ieškovės individualios įmonės tiesioginiai nuostoliai- nustojus tiekti šilumos energiją, stomatologijos klinikos veikla priverstinai buvo sustabdyta (8 d.), buvo mokamas atlyginimas už priverstinę prastovą samdomiems darbuotojams, ieškovė individuali įmonė patyrė ir netiesioginius nuostolius – negautas pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo Č. R. ieškovės V. S. naudai patirtus nuostolius - 200 Lt.
Priteisė iš atsakovo Č. R. ieškovės A. P. individualios įmonės naudai patirtus nuostolius- 1551,73 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2013-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo Č. R. ieškovių V. S. ir A. P. individualios įmonės naudai bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas -2072 Lt.
Teismas nustatė, kad atsakovas Č. R. yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Name, ankstesnių namo savininkų ir kitų aplinkinių namų gyventojų (Nr.24, Nr.28, Nr.30) bendru sutarimu buvo įrengtas bendras šilumos punktas šilumos tiekimui į aplinkinius namus, t.y. minėto namo rūsyje yra bendra šilumos tiekimo sklendė, kuria reguliuojamas šilumos tiekimas ne tik į atsakovo namą, bet ir į aplinkinius gyvenamuosius namus, įskaitant ir namą, esantį (duomenys neskelbtini). Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18d. nutarimu, Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo nutartimis nustatyta, kad atsakovas Č. R. 2012 m. lapkričio 8d. savavališkai, t.y. pažeidžiant teisės aktus, užsuko jam priklausančiame gyvenamojo namo rūsyje esančio šilumnešio paduodamąją ir grįžtamąją sklendę ir tokiais veiksmais sukėlė žalą - nebuvo tiekiama šilumos energija aplinkinių namų gyventojams bei naudotojams. Šilumos tiekimas į minėtus pastatus atnaujintas tik 2012 m. lapkričio 16 d., kai Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos vyresniajam inžinieriui pavyko patekti į atsakovui priklausančio gyvenamojo namo rūsį ir to pasėkoje priėjus prie savavališkai užsuktos šilumnešio sklendės, bei ją atsukus. Minėtą sklendę savo noru atsukti nei atsakovas, nei jo sutuoktinė nesutiko, taip pat jie atsisakė įsileisti tiek ieškovus, tiek kitus suinteresuotus asmenis (aplinkinių namų gyventojus ir t.t.), kad pastarieji galėtų atsukti atsakovo sprendimu savavališkai užsuktą šilumnešio sklendę. Teismas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų užsukant šilumos sklendę, šildymo sezono metu, aštuonias dienas į ginčo namą (Nr.28) nebuvo tiekiama šilumos energija. Taip pat, teismas nurodė, kad sutinka su ieškovių, dėl atsakovo veiksmų patirtos žalos dydžiu, kurį sudaro: ieškovės V. S. patirti tiesioginiai nuostoliai 200 Lt – padidėjusios elektros energijos sąnaudos, kurios padidėjo atsakovui savavališkai užsukus šilumenšio sklendę, priverstinai buvo šildoma elektros energija (nuo 2012-11-08 – 2012-11-16). Nuostolius patvirtina byloje esanti medžiaga -su ieškiniu pateikti mokėjimo čekiai. Realiais ir pagrįstais teismas pripažino ieškovės A. P. individualios įmonės tiesioginius nuostolius – nustojus tiekti šilumos energiją, stomatologijos klinikos veikla priverstinai buvo sustabdyta aštuonias dienas, samdomiems darbuotojams D. M. M. ir V. T. ieškovė, kaip darbdavė, privalėjo mokėti su darbo santykiais susijusias sumas už priverstinę prastovą. Teismas sprendė, kad priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų akivaizdus, nuostoliai buvo patirti dėl to, jog į ieškovių naudojamas patalpas nebuvo tiekiama šilumos energija, o šilumos energija atitinkamai nebuvo tiekiama dėl to, jog atsakovas užsuko šilumnešio sklendę, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl savavaldžiavimo, o atsakovo, jo atstovų atsikirtimai, įvairūs prašymai dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, reikalingumo pateikti byloje Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir kt. išvadas atmestini, kaip nesietini su nagrinėjamos bylos ieškinio dalyku ir pagrindu
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas atsakovas Č. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtu, nes ieškovės nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Jei ieškinys nebus paliktas nenagrinėtu, atsakovas prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė apelianto argumentus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovei nepasinaudojus privaloma išankstine ginčo sprendimo tvarka kaip nesietinus su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu, tačiau nenurodydamas jokių konkrečių atsakovo argumentų atmetimo motyvų. Ieškovės, nesilaikė privalomos išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kurią reglamentuoja Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, ir Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nustatanti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Energetikos įstatymo 34 straipsnis yra taikomas visiems ginčams dėl šilumos energijos tiekimo, nutraukimo, skirstymo, teisės pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, kylantiems tiek tarp pačių vartotojų, tiek tarp energetikos įmonių, tiek tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Šioje byloje ginčas kilo tarp atsakovo, kaip jam priklausančiame name esančio šilumos punkto savininko ir AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos energijos vartotojo, ir ieškovių, kaip AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos energijos vartotojų. Kilęs ginčas patenka į Energetikos įstatymo 34 straipsnio ginčus, kuriems yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. CPK 296 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka yra specialus institutas, kurio taikymas įstatymų nustatyta tvarka yra privalomas. Šio instituto taikymo nepaisymas yra pagrindas bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293, 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl pirmos instancijos teismas visiškai nemotyvuotai nusprendė, kad apelianto argumentus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovei nepasinaudojus privaloma išankstine ginčo sprendimo tvarka kaip nesietinus su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu, nes nenurodė jokių konkrečių atsakovo argumentų dėl bylos šalių ginčo priskyrimo Energetikos įstatymo 34 straipsnio ginčams atmetimo motyvų. Teismo sprendimas be motyvų, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes analogiškose bylose taip nusprendė Šiaulių m. apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6424-797/2012, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5471-821/2012 bei 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7181- 596/2012, ir Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17368-191/2012 bei 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18308-713/2012, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013-01-28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-74-736/2013 ir Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-02-05 d. nutartimi civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-104-759/2013 palikdami analogiškus šilumininkų ieškinius nenagrinėtus ir priteisdami iš atitinkamų ieškovų visas atitinkamų atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymi, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnis yra taikomas visiems ginčams dėl šilumos energijos tiekimo, nutraukimo, skirstymo, teisės pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, kylantiems tiek tarp pačių vartotojų, tiek tarp energetikos įmonių, tiek tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes netinkamai įvertino šalių ginčo teisinį santykį. Ieškovės klaidino teismą, teigdamos, kad jų ieškinys yra pareikštas tik dėl žalos, atsiradusios dėl šilumos energijos tiekimo nutraukimo, todėl šiam ginčui nėra taikytinos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatos. Nors ieškovės formaliai kreipėsi į teismą dėl tariamos žalos dėl neteisėto energijos tiekimo nutraukimo, tačiau faktiškai ieškovės įrodinėja, kad atsakovas yra atsakingas už šilumos energijos perdavimo tinklu priežiūra ir šilumos energijos tiekimo užtikrinimą iki ieškovių namo, nes atsakovas, neva neužtikrindamas centralizuotos šilumos energijos tiekimo iki ieškovių namo, tariamai įvykdė šilumos tiekimo nutraukimo pažeidimus kaip civilinius deliktus ir šių deliktu pagrindu reikalauja atlyginti žalą, nors a priori ir žino, kad ieškovių namas yra šildomas vietiniu šildymu (elektra ir kt.) ir visa šildyti suvartota elektros energija buvo apskaityta ir suvartota pačių ieškovių name tiek šildymui, tiek apšvietimui, tiek kitoms buities reikmėms. Byloje pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo ginčo pobūdį, netinkamai nustatydamas ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsakovas tvirtina, kad nėra atsakingas už centralizuotos šilumos energijos tiekimą iki ieškovių namo, nes už tai atsako AB „Kauno energija“, kuri į bylą yra įtraukta trečiuoju asmeniu. Be to, atsakovas tvirtina, kad nėra atsakingas už šilumos paskirstymo įrenginio, kurio jis pats nenaudoja, tinkamą priežiūrą ir eksploataciją. Todėl iš tiesų ši byla yra ginčas tarp dviejų vartotojų (ieškovių ir atsakovo) ir energetikos įmonės (AB „Kauno energija“) dėl „energetikos objektų, įrenginių gedimų, „eksploatavimo pažeidimų“, „avarijų", „energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo“. Šiuos ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija (EĮ 34 str. 2 d.). Be to, ši civilinė byla yra ir ginčas tarp dviejų vartotojų (ieškovių ir atsakovo) ir energetikos įmonės (AB „Kauno energija") dėl šilumos tiekėjo veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo.
Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ir dėl apeliantės A. R. teisių ir pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į bylą, kaip to prašė atsakovas. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, kurią jos neva patyrė dėl šilumos tiekimo nutraukimo jų namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo ieškinio faktiniu pagrindu nurodo Kauno miesto savivaldybės administracinės komisijos nutarimą, priimtą išnagrinėjus Č. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurios metu buvo nustatyta, kad Č. R. priklausančioje patalpose 2012 m. lapkričio 8 d., apie 9:00 val., buvo nutrauktas šilumos energijos tiekimas. Kauno apygardos teismo 2013-04-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)238/2013 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl savavaldžiavimo. Gyvenamasis namas, kuriame buvo užsukta sklendė, nuosavybės teises priklauso net tik Č. R., bet ir jo sutuoktinei. Todėl visiškai nėra aišku, kodėl ieškinys yra pareikštas tik atsakovui ir civilinės (deliktinės) atsakomybės ieškiniu reikalaujama tik iš vieno iš namo savininku. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės ir netinkamai nustatė tikrąjį kaltininką šioje byloje, taip pat pasisakė dėl minėto gyvenamojo savo savininkų atsakomybės už žalą, nors kitas šio namo savininkas net nebuvo įtrauktas į bylą. Teismas, nurodydamas, kad namo savininkas savavaldžiavimu padarė neesminę žalą kitų asmenų teisėms, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų - kitų ginčo gyvenamojo namo savininkų teisių ir pareigų, nes minėtas namas priklauso Č. R. tik dalinės nuosavybės teise. Teismas neįvertino, kad atsakovui ginčo namas priklauso ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes įgytas santuokoje su A. R., kurią šioje byloje teismas atsisakė įtraukti net trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kiek prie tariamos žalos atsiradimo prisidėjo šilumos tiekėjas AB „Kauno energija“, tiekdama šilumos energiją nelegalia ir neprižiūrima bešeimininke trasa, taip pat neįvertino ieškovių didelio neatsargumo ir nerūpestingo, visiškai nesirūpinant minėtos šilumos tiekimo trasos, kuri, anot šilumos tiekėjos ir pačių ieškovių, priklauso ir joms dalinės nuosavybės teise, priežiūra ir eksploatacija. Atsakovas ir apeliantė, kaip namo Nr. 26 savininkai, nėra nei šilumos tiekėjai, nei šilumos ūkį eksploatuojantys asmenys, todėl neprivalo užtikrinti šilumos tiekimo gretimiems pastatams. VĮ Registrų centras 2012-07-18 rašte Nr.(3.4.5.)S-2704 nurodoma, kad jokia daiktinė teisė - servitutas, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, o AB „Kauno energija“ raštu 2012-06-15 Nr. 20-2489 patvirtino, kad ši įmonė šio šilumos punkto ir šilumos tiekimo trasos nuosavybės teise nevaldo. Atsakovas ir apeliantė, kaip (duomenys neskelbtini) savininkai, taip pat nuosavybės teise nevaldo minėtos šilumos tiekimo trasos, nes jos neįsigijo pirkdami minėtą sklypą, o pati šilumos tiekimo trasa net nėra įregistruota VĮ „Registrų centre“ kaip inžinerinis statinys, todėl juridiškai ji neegzistuoja, o jos savininkas nėra žinomas. Abejotina, ar egzistuoja ieškovių, šilumos tiekėjos ir savivaldybės energetikos skyriaus nurodytas (duomenys neskelbtini) namų savininkų susitarimas dėl bendro šilumos punkto ir šilumos trasos įrengimo ir bendros priežiūros, kuriuo rėmėsi ieškovės ir šilumos tiekėja. Net jei toks žodinis susitarimas galėjo egzistuoti tarybiniais laikais, šio susitarimo nevykdė pačios ieškovės, nes neprižiūrėjo šilumos tiekimo trasos ir šilumos punkto - tai vertintina kaip didelis neatsargumas ir nerūpestingumas. Toks susitarimas yra niekinis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes tikėtina sudarytas tarp asmenų, tuomet nebuvusių minėtų namų savininkais. Atsakovui ir apeliantei priklausančio (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esantis šilumos punktas ir per šį sklypą einanti nelegali ir bešeimininkė šilumos trasa buvo avarinės būklės, niekieno neprižiūrima ir todėl kėlė realų pavojų sklypo ir pastato savininko turtui, taip pat greta esantiems namams. Šilumos tiekėjo pozicija, kad jis turi teisę tiekti šilumos energiją šilumos trasa, kuri yra sumontuota be projekto ir eksploatuojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat pozicija, kad patys (duomenys neskelbtini) savininkai privalo išspręsti savo pastatų apsirūpinimą šilumos energija, neturi jokio juridinio ir faktinio pagrindo, nes teisėto šilumos tiekimo užtikrinimas ir neteisėto šilumos tiekimo nutraukimas yra šilumos tiekėjo AB „Kauno energija“ prievolė.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik prielaidomis, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovei priteistini 200 litų už padidėjusias šildymui skirtas elektros sąnaudas, nes ieškovės neįrodė jokio šildymui skirtos elektros sąnaudų padidėjimo. Ieškovės šioje byloje savo reikalavimų pagrįstumą grindžia savo pačių parengtomis pažymomis, pareiškimais, mokėjimais už elektros energiją, ir teismų sprendimais, tačiau nepateikia jokių įrodymų, iš kurių būtų galima įvertinti realiai patirtos žalos dydį. Be to, teismas, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovėms priteisti 1551,73 Lt nuostolius dėl nutrauktos veiklos, nes ieškovės neįrodė jokių nuostolių ir neįrodė priežastinio ryšio, tarp centralizuoto šildymo tiekimo nutraukimo ir įmonės veiklos nutraukimo, nes ieškovių name veikė vietinis elektrinis šildymas. Ieškovių realiai patirtą žalą turėjo įrodyti pačios ieškovės, pateikdamos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius realiai patirtą žalą ir šios žalos atsiradimo priežastinį ryšį su atsakovo veiksmais arba neveikimo, įrodant ieškinio faktinį pagrindą (pateikiant įrodymus) ir juridinį pagrindą (nurodant atsakovo pažeistas teisės normas
Atsakovas ir apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir todėl, kad pažeidžia atsakovo ir apeliantės kaip vartotojų teises, nes nepagrįstai atsakovui ir apeliantei priskiria prievolę prižiūrėti ir eksploatuoti šilumos tiekėjos naudojamus šilumos perdavimo tinklus. Todėl šioje byloje buvo būtinas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas, kaip reikalauja teismų praktika. Taip pat šioje byloje buvo būtinas institucijų, kurios yra įgaliotos kvalifikuotai įvertinti šilumos tiekimo priežiūros, remonto, eksploatacijos klausimus - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dalyvavimas, nes pagal galiojančius teisės aktus, už atitinkamus šilumos ir karšto vandens tiekimo, priežiūros, eksploatacijos ir vartotojų teisių apsaugos aspektus atsako Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai neįtraukė šių institucijų į bylą išvadai pateikti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad trečiasis asmuo su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Ieškinio dalyko ir
pagrindo formulavimas yra išimtinė ieškovo teisė ir pareiga, o ieškovės
reikalavimą atlyginti žalą kildina iš administracinio teisės pažeidimo - savavaldžiavimo, kurį apeliantas padarė 2012-11-08 savavališkai, t. y. pažeidžiant teisės aktus, užsukdamas
sklendę, esančią jam priklausančiame gyvenamajame name. Šios faktinės aplinkybės buvo
nustatytos, o apeliantas pripažintas kaltu Kauno apylinkės teismo 2013-02-15 nutartimi
administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-65-358/2013 ir paliktas galioti Kauno apygardos
administracinio teismo 2013-04-05 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini)238/2013.Todėl, teismas teisingai įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą nustatė, kad apelianto argumentai, dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovėms nepasinaudojus LR Energetikos įstatymo 34 str. numatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nesietini su nagrinėjamos bylos ieškinio dalyku ir pagrindu. AB „Kauno energija“ kaip šilumos tiekėjo veiksmai nėra šios bylos dalykas dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių ir todėl neturėtų būti nagrinėjami šioje byloje, tačiau trečiasis asmuo pažymi, kad AB „Kauno energija“ šilumą pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) tiekia 1976 - 1986 metais įrengtais šilumos tiekimo tinklais. Šilumos tinklai buvo įrengti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus 1973-06-13 išduotas technines sąlygas Nr. 1/329 ir 1975 m. sudarytą projektą. AB „Kauno energija“ pastatų savininkams, kuriems dalinės nuosavybės teise priklauso šilumos tinklai, pasiūlė juos išpirkti, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį arba eksploatuoti šilumos tiekimo tinklus, tačiau tuometiniai savininkai tai padaryti atsisakė. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127 6488; 2012, Nr. 111-5655) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.4 punkte įtvirtinta šilumos tiekėjo pareiga prižiūrėti ir laiku remontuoti savo ir teisės aktuose nustatyta tvarka pripažintus bešeimininkiais, bei naudojamus šilumos aprūpinimo sistemoje, šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius bei atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus bei eksploatuoti bendrai naudojamus energetiko objektus, skirtus šilumai perduoti, teisės aktų nustatyta tvarka. AB „Kauno energija“ turi pareigą prižiūrėti savo, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus bešeimininkiai bei bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus šilumai perduoti, teisės aktų nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjas neturi pareigos eksploatuoti ir prižiūrėti šilumos tiekėjui nepriklausančių ar teisės aktų nustatyta tvarka neperduotų prižiūrėti trasų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės V. S. ir A. P. individuali įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, prijungti dokumentus- ieškovės V. S. atsiskaitomosios knygelės, kuriai priskirtas vartotojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad ieškinio dalykas - ieškovių patirtos žalos, išreikštos nuostoliais atlyginimas, o pagrindas -aplinkybės, pagrindžiančios deliktinės atsakomybės taikymą atsakovo atžvilgiu. Ginčas dėl žalos, kylančios delikto pagrindu, atlyginimo nei pagal ginčo pobūdį, nei pagal subjektus nepriskirtinas atsakovo nurodytai ir pagal Energetikos įstatymo 34 str. 2 ir 3 d. išankstine ne teismine tvarka nagrinėtinai bylų kategorijai. Atsakovo nurodyta teismų praktika dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos šiuo atveju yra neaktuali. Visose nurodytose bylose ginčai nagrinėjami išimtinai tarp energijos tiekėjo ir vartotojo ir visi nagrinėti ginčai, susiję su tiektos energijos netinkama kokybe ar atsiskaitymu už suvartotą energija. Nei vienoje iš atsakovo nurodytų bylų nebuvo nagrinėtas ginčas dėl žalos, kilusios delikto pagrindu, atlyginimo. Atsakovas buvo tik vienas iš bendrom lėšom jo gyvenamojo namo rūsyje įrengto šilumos punkto bendrasavininkų, kuris neteisėtai, savavaldžiaudamas užsuko bendro šilumos punkto sklendę, dėl ko buvo sustabdytas šilumos tiekimas į aplinkinius namus ir dėl ko aplinkinių namų gyventojai ar naudotojai, įskaitant ieškoves, patyrė žalos. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, dėl kokių A. R. teisių ir pareigų, priimdamas sprendimą, pasisakė pirmosios instancijos teismas, nepaaiškino, kaip teismo sprendimas turės įtaką A. R. teisiniai padėčiai, nors pagal teismų suformuotą ir atsakovo cituojamą praktiką atsakovas tai padaryti privalėjo norėdamas pagrįsti savo prielaidą, jog neva teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai skųsdamas sprendimą, priimtą nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, kvestionuoja įsiteisėjusias teismo nutartis, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl administracinės atsakomybės taikymo Č. R., teigdamas, kad minėti teismai, išnagrinėję administracinę bylą, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Tokie atsakovo veiksmai civilinėje byloje neatitinka civilinio proceso įstatymo nuostatų, o argumentai dėl teismų sprendimų, priimtų administracinio teisės pažeidimo byloje, turėjo būti keliami ir reiškiami nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje beje, A. R. buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko -advokato. Atsakovas, nesant teisinio pagrindo, A. R. savo iniciatyva apeliaciniame skunde nurodo kaip apeliantę - minėtas asmuo net pasirašo apeliacinį skundą, nors A. R. nėra nei proceso šalis, nei byloje dalyvaujantis asmuo. Todėl akivaizdu, kad atsakovo pateiktas skundas neatitinka CPK numatytų reikalavimų, nes yra paduotas teisės neturinčio asmens (CPK 305 str.). Todėl toks apeliacinis skundas, kaip paduotas teisės neturinčio asmens, net negalėjo būti priimtas nagrinėti. Atsakovo pareiškimai, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ savo tariamai neteisėtais veiksmais, o ieškovės savo tariamu nerūpestingumu prisidėjo prie žalos kilimo bei atsiradimo, yra nepagrįsti ir nereikšmingi šiai bylai. Atsakovo pareiškimai, kad teismas ieškinį turėjo atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą, nes ieškovės neva neįrodė žalos fakto ir dydžio, vertintini kritiškai. Faktas, kad dėl savavališko sklendės užsukimo ieškovės realiai patyrė žalą ne tik įrodytas, bet ir nustatytas prejudiciniu faktu atsakovo administracinio teisės pažeidimo byloje. Sprendime nustatyta, kad ieškovių patirtos žalos dydį (nuostolius) patvirtina bylos medžiaga: su ieškiniu pateikti mokėjimo čekiai, stomatologijos klinikos darbuotojų darbo sutartys; UAB „Apskaitos linija“ pažyma; 2012-12-19 pažyma apie įmonės pajamas per 2011 m. ir 2012 m. lapkričio mėnesio, stomatologijos klinikos administratorės pažyma. Ieškovių į bylą pateikti ir patirtos žalos dydį pagrindžiantys įrodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, o atsakovas, atstovaujamas net dviejų teisininkų, iš kurių vienas advokatas, nei atsiliepime, nei parengiamojo teismo posėdžio metu nenurodė jokių atsikirtimų -pastabų dėl pateiktų įrodymų nepatikimumo ar neišsamumo, nors pareigą nurodyti ir išsakyti atsikirtimus pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu atsakovas turėjo. Teismas sprendime pasisakė ir motyvavo, kodėl nebuvo tenkinti atsakovo klausimai dėl institucijų, teikiančių išvadą, įtraukimo į bylą, nes teismas nurodė, kad tokio pobūdžio atsakovo klausimai nesietini su nagrinėjamos bylos ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokiu konkrečiu argumentų, kodėl teismo padaryta išvada ir nurodyti motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Sutinkamai su CPK 314 str. teismas priima į bylą pateiktus įrodymus – AB „Kauno energija“ raštą dėl šilumos apskaitos prietaisų (t.1, b.l. 168) bei išrašus iš V. S. atsiskaitomosios knygelės (t.2, b.l. 22-25), nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-160 nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 8 d. apie 9.00 val. Č. R. (Č. R.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje valdoje (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 d. nuostatos) vykdant savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, namo rūsyje buvo užsukta bendros šilumos tiekimo sklendė, tokiu būdu paliekant nukentėjusius asmenis G. P., gyv. Name P. L. 28, Kaune bei S. ir V. K., gyv. name (duomenys neskelbtini) be šilumos. Tuo Č. R. padarė pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Komisija nutarė pripažinti Č. R. kaltu padarius pažeidimą ir už tai jam paskyrė 150 litų baudą. Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-12-18 nutarimą paliko nepakeistą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, suinteresuotų asmenų prašymai dėl savavaldžiavimo fakto nustatymo, b.l. 2-3; tarnybinis pranešimas, b.l. 4; asmenų paaiškinimai, b.l. 5-8; faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, b.l. 13; tarnybinis pranešimas, b.l. 14; rašytiniai įrodymai, b.l. 17-35) yra pakankami, nuoseklūs, logiški ir patikimi. Teismui nekyla jokių protingų abejonių dėl to, kad atlikti neteisėtus veiksmus galėjo ne atsakovas Č. R.. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą. (t.1, b.l. 22-31).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovėms padarytą žalą nutraukus šilumos energijos tiekimą.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje ginčas yra kilęs tarp atsakovo, kaip jam priklausančiame name esančio šilumos punkto savininko ir AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos energijos vartotojo, ir ieškovių, kaip AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos energijos vartotojų. Apelianto nuomone, ginčas patenka į Energetikos įstatymo 34 straipsnio ginčus, kuriems yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tačiau šioje byloje ginčas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš delikto, todėl nei pagal ginčo pobūdį, nei pagal subjektus nepriskirtinas atsakovo nurodytai pagal Energetikos įstatymo 34 str. išankstine ne teismine tvarka nagrinėtinai bylų kategorijai. Atsakovo nurodyta išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka išimtinai nagrinėjami ginčai tarp šilumos tiekėjų ir vartotojų dėl energetikos objektų, įrenginių gedimo, eksploatavimo pažeidimų, avarijų, energetikos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ir ribojimo, atsiskaitymo už suvartotą energiją. Nagrinėjamojoje byloje ginčo kilimo pagrindas – įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas administracinis teisės pažeidimas, pasireiškiantis savavaldžiavimu ir ginčas yra kilęs ne tarp energetikos įmonės ir vartotojo, o tarp administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens – atsakovo ir tarp asmenų, patyrusių realią žalą dėl atsakovo padaryto administracinio teisės pažeidimo – savavališkai užsuktos šilumnešio sklendės bendrame šilumos punkte. Dėl šių aplinkybių atsakovo nurodyta teismų praktika dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos šiuo atveju yra neaktuali.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino nurodytų aplinkybių: 1) apeliantas kaip namo Nr. 26 savininkas nėra nei šilumos tiekėjai, nei šilumos ūkį eksploatuojantys asmenys, todėl neprivalo užtikrinti šilumos tiekimo gretimiems pastatams; 2) jokia daiktinė teisė – servitutas adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre neįregistruota; 3) AB „Kauno energija“ šio šilumos punkto ir šilumos tiekimo trasos nuosavybės teise nevaldo; 4) apeliantas taip pat šios šilumos trasos nuosavybės teise nevaldo, jos savininkas nėra žinomas; 5) pačios ieškovės neprižiūrėjo šilumos tiekimo trasos ir šilumos punkto. Tačiau teismas sprendime nustatė, kad atsakovui priklausančio namo rūsyje ankstesnių namo savininkų ir aplinkinių namų gyventojų bendru sutarimu bei bendromis lėšomis buvo įrengtas bendras šilumos punktas šilumos tiekimui į aplinkinius namus. Šią aplinkybę patvirtino AB „Kauno energija“ 2013-01-25 raštas (b.l. 80), kuriame nurodoma, kad šilumos perdavimo inžineriniai tinklai buvo įrengti laikotarpiu nuo 1976 iki 1986 metų, tuo metu buvusių sklypų savininkų bendru susitarimu ir lėšomis, pagal tuo metu galiojusią tvarką, laikantis visų normatyvinių reikalavimų ir suderinimų. Be to, iš šiluminės trasos ribų aptarnavimo akto bei kitų AB „Kauno energija“ (t.1, b.l.120, 121-122, 124) raštų matosi, kad šilumos tiekimo tinklas, kuriuo tiekiamas šilumnešis nuo šilumos kameros T-22 į grupinį šilumos punktą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis šilumos tinklas yra bendra dalinė nuosavybė visų nurodytų gyvenamųjų namų savininkų.
Apelianto nurodytas argumentas, kad šilumos tiekimo trasa buvo neprižiūrima, neturi jokios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)238/2013 konstatuota, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos Kauno skyriaus vyresniajam inžinieriui patekus į atsakovui priklausantį namą bei atsukus sklendę, gretimų namų gyventojams vėl nepertraukiamai pradėta tiekti šiluma, todėl tai paneigia prielaidas, kad šilumos tiekimas aplinkinių namų gyventojams galėjo būti nutrauktas dėl šilumos trasos nepriežiūros.
Apeliantas nurodo, kad namas, kuriame buvo užsukta sklendė, nuosavybės teise priklauso ne tik Č. R., bet ir jo sutuoktinei A. R., kuri į bylą nebuvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu. Tai, apelianto nuomone, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes civilinės atsakomybės ieškiniu reikalaujama tik iš vieno iš namo savininkų. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovui reiškiamas ne iš gyvenamojo namo, kuriame buvo įrengta bendra katilinė, savininko pareigų, tačiau iš delikto – pasireiškiančio administracinio teisės pažeidimu – savavaldžiavimu, kuris nustatytas ir konstatuotas jau aukščiau paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl šiuo atveju atsakovo sutuoktinės neįtraukimas į bylą dalyvaujančiu asmeniu nelaikytina absoliučiu spendimo negaliojimo pagrindu.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas ieškinį turėjo atmesti ir dėl to, kad ieškovės neįrodė žalos fakto ir dydžio.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl atsakovo patirtų veiksmų ieškovės V. S. patirti nuostoliai sudarė 200 litų –padidėjusios elektros energijos sąnaudos, kurios padidėjo atsakovui savavališkai užsukus šilumnešio sklendę, priverstinai buvo šildoma elektros energija nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16. Pagal bylos duomenis V. S. priklausantis namas yra beveik 300 kv.m. ploto. Minėto namo gyventojai tik ypatingai mažo ploto gyvenamąją erdvę šildė elektros prietaisų – elektrinių radiatorių ir šildytuvų pagalba, todėl elektros energijos suvartojimo išlaidos, palyginus su 2012 m. spalio ir gruodžio mėnesiais išaugo beveik 2 kartus. Tiek iki 2012 m. spalio 17 d., tiek iki gruodžio 14 d. už suvartotą elektros energiją ieškovė vidutiniškai mokėdavo apie 220 litų, o laikotarpiu, kai atsakovas savavališkai nutraukė šilumos tiekimą, t.y. nuo 2012 m. spalio 17 d iki 2012 m. lapkričio 20 d. už suvartotą elektros energiją sumokėjo 426,93 Lt, t.y. 200 Lt daugiau nei įprasta. Tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo čekiai (t.1, b.l. 18-20). Iš pateiktų kvitų matyti, kad už elektros energiją buvo atsiskaitoma pagal vartotojo kodą Nr. 5285270, iš išrašo iš ieškovės atsiskaitomosios knygelės matosi, kad ieškovei kaip vartotojai priskirtas tas pats kodas (t.2, b.l. 22-25), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad neįmanoma nustatyti, už kokiam pastatui teikiamą elektros energiją buvo atsiskaityta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 200 litų pripažino ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovo veiksmų. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įrodymų, patvirtinančių faktą, kad papildomai sunaudota elektros energija buvo suvartota būtent šildymui, tačiau visų aplinkybių kontekste labiausiai tikėtina, jog minėtos padidėjusios elektros sąnaudos, turėjo būti panaudotos daliai gyvenamojo namo patalpų šildymui, todėl laikytina, kad ieškovės 200 litų patirtų nuostolių dydis yra įrodytas.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei A. P. patirti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai buvo priteisti nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. P. stomatologinės klinikos veikla buvo sustabdyta 8 dienas, tai patvirtina pažyma dėl stomatologijos klinikos veiklos sustabdymo (t.1, b.l. 21). Samdomiems darbuotojams D. M. M. ir V. T. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 16 d. už priverstinę prastovą sumokėjo 360, 75 Lt, iš kurių 264,31 Lt tiesiogiai sumokėta darbuotojams, o 96,44 Lt darbdavio už darbuotoją valstybei sumokėtos įmokos ir mokesčiai. Pagal LR DK 195 str. 3 d. darbuotojams A. P. individuali įmonė priverstinės prastovos laikotarpiu turėjo sumokėti 351,71 Lt darbo užmokesčio, iš kurio 257,58 Lt tiesiogiai darbuotojams, o 94,15 Lt – valstybei mokėtinos įmokos ir mokesčiai. Minėtas privalomai sumokėtas pinigų sumas įrodo, D.M. M. ir V. T. darbo sutartys, 2013-01-03 UAB „Apskaitos linijos pažyma“. (t.1, b.l. 16, 89-82). Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad byloje yra visos sąlygos, kad ieškovės A. P. IĮ negautos pajamos būtų pripažintos netiesioginiais nuostoliais: 1) įmonė numatė gauti pajamas iš anksto – 12 asmenų (pacientų) buvo užsiregistravę dėl įvairių stomatologijos paslaugų teikimo nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16. Vidutiniškai paslaugos vienam asmeniui kainuoja nuo 100 iki 250 litų, todėl ieškovė pagrįstai iš anksto laikotarpiu, kai atsakovas užsuko šilumnešio sklendę, tikėjosi gauti ir atitinkamas pajamas. Pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus pajamos sumažėjo 1200 Lt (t.1, b.l. 17, 88A, 89-90), nes 2011 m. lapkričio mėn. įmonės pajamos sudarė 2400 litų, o 2012 m. lapkričio mėn. – tik 1200 litų. Šių pajamų įmonė negavo, nes nebuvo tiekiama šiluma į stomatologijos kliniką dėl to, kad atsakovas neteisėtai užsuko šilumnešio sklendę. Iš šių duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės A. P. individuali įmonė patyrė 1551,73 Lt nuostolių, kurių atsakovas Č. R. apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.
Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė V. S. su A. P. įmone IĮ nebuvo sudariusi sutarties dėl V. S. priklausančio namo dalies patalpų naudojimo stomatologijos klinikos veiklai, neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nes ieškovės pripažino, kad jas sieja panaudos teisiniai santykiai, sutarties įregistravimas ir išviešinimas šiuo atveju nėra aktualus.
Apeliantas nurodo, kad į bylą nepagrįstai nebuvo įtrauktos išvadai pateikti šios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kadangi žala buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl nebuvo pagrindo į bylą įtraukti atsakovo nurodytų institucijų, kurių veikla susijusi su šilumos tiekimo priežiūros klausimais.
Teismas nustatė visas sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6. 245-6.249 str.), nes teismas pagrįstai sprendė, kad priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra akivaizdus, nes nuostoliai buvo patirti dėl to, kad į ieškovių naudojamas patalpas nebuvo tiekiama šilumos energija, nes atsakovas užsuko šilumnešio sklendę, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl savavaldžiavimo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, sprendimo turinys atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Į bylą yra pateikta 2014 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 576313, iš kurio matosi, kad V. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei L. P. sumokėjo 1500 litų (t.2, b.l. 18-21) ir prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokatė, dalyvavusi pirmosios instancijos teisme, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir priteistina 500 litų (CPK 98 str.)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Č. R. a.k. (duomenys neskelbtini) V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Izolda Nėnienė