Baudž. bylos Nr. 1A-961-1162014

(S)

                                                                                                  Teisminio proceso Nr.1-85-1-01185-2013-6

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,

gynėjui  advokatui S. Š.,

nuteistajam R. D.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

              Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 18 d. ir suėmimo laikas nuo sulaikymo momento 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d.

              Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. D. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vienerius metus atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam A. B., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.   

              Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. N., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

              R. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su V. N. ir dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2012 m. gruodžio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė A. B. sodybos kieme pastatytą traktorinį grėblį – vartytuvą „Dobilas 3“ 6 440 Lt vertės, tuo padarydami A. B. 6 440 Lt turtinę žalą.

              Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir paskirti jam arešto bausmę, į kurią būtų įskaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas.

              Skunde apeliantas teigia, kad nuosprendis dalyje dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, be to, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, 2013 m. Danijoje buvo nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme už vagystes, ir, nors šios aplinkybės nesunkina jo padėties šioje byloje, tačiau neigiamai jį charakterizuoja, t. y. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Teismas vertino ir tai, kad jis neatlygino nė dalies turtinės žalos.

              Apelianto manymu, teismas neteisingai vertino jo parodymus, t. y. tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog kitų su V. N. buvusių asmenų nepažinojo. Mano, kad vis tik yra pagrindas šioje byloje jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Teismas, pasak R. D., taip pat neatsižvelgė į jo darbovietės UAB „A.“ pateiktą charakteristiką, kurioje nurodytas jo teigiamas požiūris į darbą, asmeninės savybės.

              Nuteistasis R. D. taip pat nurodo suprantantis, kad kiekvienas asmuo už padarytą nusikaltimą turi būti nubaustas, tačiau mano, kad šiuo atveju teismas, skirdamas jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę, neatkreipė dėmesio, kad jis buvo teisiamas pirmą kartą, be to, už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos kur kas švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo teisinį pagrindą skirti jam areštą ir į jo terminą įskaityti ne tik jo sulaikymo, bet ir visą suėmimo laiką.             

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

              Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis skunde kaltės ir jo veikos kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

              Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

              Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas  R. D. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), R. D. padarė būdamas anksčiau neteistas, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 181 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t. 58-63 b. l.), Danijoje už vagystę buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme (3 t. 61 b. l.), nė dalies nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, dirba (3 t. 84 b. l.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad R. D. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

              R. D., apeliuodamas į švelnesnę bausmę, prašo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Mano, jog tai, kad jis nurodė nepažįstantis kartu su V. N. buvusių žmonių, nepatvirtina, jog jis sakė netiesą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Taigi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu pastarasis savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru.

Iš baudžiamosios bylos  medžiagos matyti, kad nuteistasis R. D. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažino objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė kartu su V. N., nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pažadėjo atlyginti padarytą žalą (2 t. 26-27, 37-38, 50 b. l., 3 t. 125 b. l.). Teisėjų kolegija mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuosprendis pakeistinas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažįstant apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju nėra pagrindas švelninti R. D. paskirtą bausmę. Kolegijos vertinimu, teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, taip pat įvertinęs R. D. asmenybę, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą.  Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams – yra mažesnė negu šio straipsnio dalies sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl teigti, kad paskirta bausmė per griežta taip pat ir savo dydžiu, nėra pagrindo. Nors BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šiame straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ tik rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bet nedraudžia, esant pagrindui, skirti būtent laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju pagrindo keisti apeliantui paskirtą bausmę nesudaro ir jo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis darbovietės charakterizuojamas teigiamai (3 t. 87 b. l.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326  straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž  i a:

              Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį.

              Pripažinti R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.             

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                             Vaclovas Iždonas

Teisėjai                                                                                                                              Gražvydas Poškus

                                                                                                                                            Bronius Zalaga