Civilinė byla Nr. e2S-1737-656/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27853-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus PlusPlus Capital AS ir pareiškėjų S. G. ir A. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. civilinėje byloje pagal pagal pareiškėjų S. G. ir A. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kreditorius PlusPlus Capital AS.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi iškelta fizinių asmenų S. G. ir A. G. bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. R.. Teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
2. Kreditorius PlusPlus Capital AS pateikė teismui prašymą dėl reikalavimo atsisakymo ir bankroto bylos nutraukimo. Prašyme nurodė, kad atsisako savo teisės išieškoti skolą iš bankrutuojančių asmenų solidariai ir prašė nustatyti dalinį išieškojimą, išieškant iš kiekvieno fizinio asmens po 12 500 Eur sumą. Esant reikalavimams po 12 500 Eur, t. y. mažesniems nei 25 MMA kiekvienam iš bankrutuojančių fizinių asmenų, prašė nutraukti bankroto bylą pareiškėjams.
3. Pareiškėjai pateikė teismui atsiliepimą į kreditoriaus prašymą, kuriame nurodė, kad kreditorius negali atsisakyti reiškiamo reikalavimo solidarumo, tokiu tikslu siekdamas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Jis turi teisę atsisakyti dalies reikalavimo, tačiau tokio bankroto bylos nutraukimo pagrindo FABĮ nenumato. Todėl prašė kreditoriaus prašymą dėl bylos nutraukimo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarė: priimti kreditoriaus PlusPlus Capital AS dalies reikalavimų atsisakymą ir pripažinti, kad pareiškėjų prievolė kreditoriui yra dalinė bei patvirtinti kreditoriaus PlusPlus Capital AS reikalavimą S. G. – 12 500 Eur ir A. G. – 12 500 Eur; įpareigoti pareiškėjus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą bankroto administratoriui tvirtinti FABĮ nustatyta tvarka; atmesti kreditoriaus PlusPlus Capital AS prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.
5. Teismas nurodė, kad kreditoriaus prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi yra patvirtinęs jo 25 330 Eur finansinį reikalavimą.
6. Kreditorius pateikė prašymą dėl dalies reikalavimų atsisakymo ir nurodė, jog atsisako reikalavimų solidarumo ir prašė iš kiekvieno pareiškėjo po 12 500 Eur skolos bei 0,675 sutartinių ir 5 procentų procesinių palūkanų nuo reikalavimų atsisakymo dienos – 2019 m. spalio 17 d. iki prievolių įvykdymo.
7. Teismo vertinimu, kreditoriaus laisva valia gali spręsti, ginti savo teises teisme ar jų neginti ir kokia apimtimi. Kreditorius apsisprendė atsisakyti dalies reikalavimų – prievolės solidarumo ir dalies reikalavimų. Kreditoriui yra žinomos dalies reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažino esant pagrindą kreditoriaus prašymą tenkinti (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.). Teismas pastebėjo, kad iškėlus bankroto bylą palūkanų ir delspinigių skaičiavimas yra nutrauktas, todėl šių prievolių skaičiavimo teismas nesprendė.
8. Pagal FABĮ 23 straipsnio 9 dalį, teismui priėmus nutartį dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo, planas tikslinamas šio FABĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, turi būti patikslintas mokumo atkūrimo planas (FABĮ 8 str.).
9. Teismas nesutiko su kreditoriaus prašymu nutraukti bankroto bylą tuo pagrindu, kad FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme skolininkams tenkanti reikalavimo suma yra mažesnė nei numatyta FABĮ.
10. FABĮ 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus. FABĮ nenustato galimybės nutraukti bankroto bylą bankroto bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančio asmens įsipareigojimams tapus mažesniems nei nustatyta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju galioja ir taikytina specialioji FABĮ norma, jog bankroto byla gali būti baigta tik tuo atveju, jei kreditoriai atsisako visų reikalavimų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra sąlygų, kurioms esant fizinio asmens bankroto byla galėtų būti nutraukta ar baigta, todėl kreditoriaus prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Kreditorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta nutraukti bankroto bylą ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto bylą nutraukti. Atskirojo skundo argumentai:
11.1. Teismas spręsdamas bankroto bylos nutraukimo klausimą nepagristai taikė FABĮ 30 straipsnio normas, reglamentuojančias Fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, o ne fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą reglamentuojančią normą (FABĮ 10 str.). FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas sąlygų, kurioms esant teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis ir teismui suteikta teisė nutraukti bankroto bylą ir kitais įstatyme nustatytais atvejais.
11.2. Fizinio asmens bankroto byla iškeliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus (FABĮ 6 str. 1 d.). Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Kreditoriui atsisakius dalies reikalavimų bei solidarumo bankrutuojančių asmenų atžvilgiu, kiekvieno iš jų įsipareigojimai nebeviršija FABĮ nustatyto 25 MMA dydžio, todėl bankrutuojantys asmenys laikytini neatitinkančiais sąlygų, kurioms esant asmuo gali bankrutuoti.
2. Pareiškėjai padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Apeliantas nurodo, kad bankroto byla turi būti nutraukta vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalimi, tačiau nenurodo, kuri iš minėto straipsnio sąlygų šiuo atveju egzistuoja.
12.2. Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad FABĮ nenustato galimybės nutraukti bankroto bylą net ir tuo atveju, jeigu bankroto bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančio asmens įsipareigojimai tapo mažesni nei nustatyta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
12.3. Kreditoriaus bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas yra grindžiamas Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 294-664/2019, kuriuo buvo nuspręsta patenkinti Kreditoriaus ieškinį ir skolą kreditoriui priteisti solidariai iš abiejų pareiškėjų. Taigi pats Kreditorius reiškė būtent solidarų reikalavimą, jam išduotas vykdomasis raštas, kuris galioja visa apimtimi ir kuris buvo pateiktas vykdymui. Prievolės solidarumo atsisakymas šiuo atveju yra negalimas dar ir todėl, jog Kreditoriaus reikalavimai Pareiškėjams negali būti skirtingai vertinami priklausomai nuo proceso, kurio metu jie yra patenkinami. Sisteminis FABĮ normų aiškinimas leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu Pareiškėjų bankroto byla būtų nutraukta FABĮ 10 straipsnyje nustatytais pagrindais, Kreditoriaus skolos išieškojimas Pareiškėjų atžvilgiu būtų atnaujintas (FABĮ 5 str. 9 d.) ir vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tokiu atveju Kreditorius savo reikalavimus Pareiškėjų atžvilgiu įgyvendintų būtent vykdomojo rašto, kuriame yra nurodytas Pareiškėjų prievolės solidarumas, pagrindu. Taigi manytina, kad Pareiškėjų prievolė, kurios rūšis yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Kreditoriui bankroto proceso metu negali būti modifikuota, kadangi tai prieštarauja tiek CPK, tiek ir FABĮ nuostatoms.
3. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį dalyje, kuria tenkintas Kreditoriaus prašymas dėl finansinių reikalavimų atsisakymo ir pareiškėjų prievolės pakeitimo bei įpareigojimo pareiškėjus pateikti naują mokumo atkūrimo planą ir klausimą išspręsti iš esmės – Kreditoriaus prašymus atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Pareiškėjų solidari prievolė Kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Būtent teismo sprendimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi banktoto byloje buvo patvirtintas 25 330,40 Eur dydžio Kreditoriaus solidarus reikalavimas abiejų Pareiškėjų atžvilgiu, o minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl bankroto procese Kreditorius negali keisti prievolės rūšies iš solidarios į dalinę.
13.2. Kreditoriui buvo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.) dėl 2019 m. vasario 12 d. sprendimo vykdymo, kuris buvo pateiktas vykdymui. Todėl, Kreditoriui nesikreipus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimo (proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-294-664/2019), nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Pareiškėjų prievolė Kreditoriui yra dalinė. Prievolės solidarumo atsisakymas šiuo atveju yra negalimas dar ir todėl, kad Kreditoriaus reikalavimai Pareiškėjams negali būti skirtingai vertinami priklausomai nuo proceso, kurio metu jie yra patenkinami.
13.3. Vadovaujantis FABĮ 24 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis kreditorius turi teisę atsisakyti dalies ar visų reikalavimų, tačiau solidarumo atsisakymas negali būti laikomas reikalavimų atsisakymu FABĮ prasme.
13.4. Teismas be teisinio pagrindo pripažino, kad Pareiškėjų prievolė Kreditoriui yra dalinė, o taip pat visiškai nepagrįstai nutarė iš naujo patvirtinti kreditorių sąrašą bei įpareigoti Pareiškėjus pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą.
4. Kreditorius padavė atsiliepimą į Pareiškėjų atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
14.1. Nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad prievolė, kurios rūšis yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Kreditoriaus iniciatyva bankroto proceso metu negali būti modifikuota. CK yra įtvirtinta, jog solidariosios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Šalių susitarimas dėl prievolės solidarumo nedaro jos nedalomąja (CK 6.25 str. 3 d.). Kreditoriaus teisę atsisakyti solidarumo ir transformuoti ją į dalinę patvirtina ir nuosekliai formuojama teismų praktika, kuri nurodo, jog kreditorius gali atsisakyti visų skolininkų solidarumo, toks solidaraus išieškojimo teisės atsisakymas nereiškia reikalavimo atsisakymo. Atsisakius skolininkų solidarumo skola nesumažėja, kaip yra atleidimo nuo prievolės atveju, o tik padalijama, solidarioji prievolė tampa dalinė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-367-330/2017).
14.2. FABĮ nereglamentuoja kreditoriaus teisės atsisakyti prievolės solidarumo fizinio asmens bankroto procese. Atsižvelgiant į tai, kad šios situacijos nereglamentuoja specialusis įstatymas, Kreditorius, vadovaudamasis lex generalis, t.y. CK įtvirtintomis teisės normomis, pasinaudojo savo įstatymine teise bei atsisakė savo reikalavimo solidarumo Bankrutuojančių asmenų atžvilgiu, tuo nepažeisdamas jokių teisės aktų nuostatų.
14.3. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Teisės doktrinoje yra išskiriamos dar dvi įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės - res judicata galia bei teismo sprendimo prejudicinė galia. Tačiau teismo sprendimai nėra savarankišku juridiniu pagrindu prievolei atsirasti, o tik patvirtina ar paneigia prievolės egzistavimą, kilusį iš sutarties, delikto ar kito pagrindo. Toks prievolės (jos dydžio, rūšies) konstatavimas nereiškia, kad prievolė po teismo sprendimo negali būti modifikuota. Iš išdėstyto akivaizdu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas neapriboja Kreditoriaus teisės disponuoti savo reikalavimo teisėmis, kylančiomis iš sutartinių santykių, ir toks disponavimas, jeigu jis atitinka galiojanti teisini reguliavimą, nėra nesuderinamas su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu.
14.4. Kreditorius, disponuodamas savo turimu reikalavimu, šioje bankroto byloje, vykstant ginčui dėl bankroto bylos iškėlimo, 2019-10-21 pareiškimu atsisakė dalies reikalavimo į skolininkus. Bankrutuojantys asmenys dėl tokio reikalavimo atsisakymo jokių prieštaravimų nereiškė. Taigi, akivaizdu, jog šioje byloje, Bankrutuojantys asmenys tiek teisinį reguliavimą, tiek teismų praktiką, kiek tai susiję su Kreditoriaus teise disponuoti turimu reikalavimu į Bankrutuojančius asmenis (keisti prievolės rūšį ir apimtį),vertina taip, kaip yra naudinga jiems.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 24 d. nutarties teisėtumo.
Dėl kreditoriaus teisės atsisakyti dalies reikalavimų
7. Kaip matyti iš bylos duomenų, fizinių asmenų bankroto byloje teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, jame patvirtinant vienintelio kreditoriaus PlusPlus Capital AS 25 330,40 Eur finansinį reikalavimą.
8. FABĮ 24 straipsnyje nustatytos kreditoriaus, kurio reikalavimą patvirtino teismas, teisės, tame tarpe teisė atsisakyti dalies ar visų reikalavimų bankrutuojančio asmens atžvilgiu (4 p.).
9. Kreditorius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimų solidarumo Pareiškėjų atžvilgiu ir prašo iš kiekvieno pareiškėjo išieškoti po 12 500 Eur skolos bei 0,675 sutartinių ir 5 procentų procesinių palūkanų nuo reikalavimų atsisakymo dienos – 2019 m. spalio 17 d. iki prievolių įvykdymo.
10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Pareiškėjų atskirojo skundo argumentams, kad skolininkų solidarios prievolės atsisakymas nelaikytinas reikalavimų atsisakymu FABĮ 24 straipsnio prasme. Šiuo atveju prašymas pripažintinas prašymu dėl Pareiškėjų prievolės transformavimo iš solidariosios į dalinę. FABĮ 24 straipsnyje tokios kreditoriaus teisės nėra numatytos.
11. Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kreditoriaus finansinis reikalavimas yra grindžiamas įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 294-664/2019, kuriuo Kreditoriaus ieškinio reikalavimas tenkintas ir skola iš abiejų Pareiškėjų priteista solidariai. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Kreditorius nepateikė duomenų, kad nurodytas teismo sprendimas ar jo vykdymo tvarka būtų pakeisti. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš Pareiškėjų kaip solidarių skolininkų.
13. Nors nėra paneigiama kreditoriaus teisė transformuoti skolininkų prievolę, nes solidarioji skolininkų prievolė skirta būtent kreditoriaus interesų apsaugai užtikrinti, be to, šalių susitarimas dėl prievolės solidarumo nedaro jos nedalomąja (CK 6.25 str. 3 d.), tačiau sutiktina su Pareiškėjų atskirojo skundo argumentais, kad Kreditoriaus reikalavimai Pareiškėjams negali būti skirtingai vertinami priklausomai nuo proceso (FABĮ ar CPK). Kreditorius prašymu dėl prievolės transformavimo iš esmės siekia bankroto proceso nutraukimo. Bankroto bylos nutraukimo atveju (FABĮ 10 str.), Kreditorius savo reikalavimus Pareiškėjų atžvilgiu įgyvendintų CPK nustatyta tvarka, t. y. vykdomojo rašto, kuriame yra nurodytas Pareiškėjų prievolės solidarumas, pagrindu. Bankroto proceso metu būtina išlaikyti tiek bankrutuojančių asmenų, tiek kreditorių interesų derinimo pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkų prievolės transformavimas priklausomai nuo proceso, nesant duomenų, kad teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimas ar jo vykdymo tvarka būtų pakeisti, pažeidžia bankrutuojančių asmenų bei kreditorių interesų derinimo pusiausvyrą.
14. Kreditoriaus savo teisei atsisakyti solidarumo ir transformuoti ją į dalinę nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2013 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-367-330/2017, nes nurodytų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl sutartinės hipotekos pasibaigimo santuokos nutraukimo atveju ir atitinkamai sutuoktinių prievolių modifikavimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl solidariosios prievolės atsisakymo taikos sutarties pagrindu kelių bendraatsakovų atžvilgiu. Šioje byloje sprendžiamas skolininkų prievolės modifikavimas iškeltoje fizinių asmenų bankroto byloje, esant jau patvirtintam kreditoriaus reikalavimui, kuomet kreditorius nėra atsisakęs skolininkų prievolės solidarumo kitame civiliniame procese. Todėl Kreditoriaus nurodyta teismų praktika laikytina neaktulia nagrinėjamam ginčui ir ja remtis nėra pagrindo.
16. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Kreditoriaus prašymą dėl Pareiškėjų prievolės transformavimo, dėl ko Pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas ir ginčijama nutartis dalyje dėl prievolės transformavimo, patikslinto kreditorių sąrašo tvirtinimo bei įpareigojimo Pareiškėjus pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą naikintina.
Dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo
17. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas sąlygų, kurioms esant teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje iš esmės įtvirtinti pagrindai, susiję su bankrutuojančių asmenų nesąžinigu elgesiu. Kreiditorius prašyme dėl bankroto bylos nutraukimo nenurodė nei vieno iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų pagrindų.
18. Kreditorius remiasi tuo, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas nėra baigtinis, todėl, Kreditoriaus vertinimu, teismas savo iniciatyva gali taikyti ir į sąrašą neįtrauktą sąlygą – nutraukti bankroto bylą bankroto proceso metu paaiškėjus, kad bankrutuojantys asmenys neatitinka siekiančiam bankrutuoti asmeniui keliamų reikalavimų.
19. Kreditorius prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo motyvuoja tuo, kad prievolės transformavimo atveju, t. y. Pareiškėjų prievoles pripažinus dalinėmis, o ne solidariosiomis, Pareiškėjai nebeatitiktų bankrutuojančiam asmeniui keliamų reikalavimų, nes Kreditoriaus reikalavimas kiekvienam iš bankrutuojančių fizinių asmenų būtų mažesnis nei 25 MMA (FABĮ 2 str. 2 d.).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas skolininkų prievolės transformavimą iš solidariosios prievolės į dalinę atliko nepagrįstai bei šioje dalyje teismo nutartį panaikinus, Kreditoriaus prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies pagrindu laikytinas nepagrįstu. Todėl Kreditoriaus atskirasis skundas dėl ginčijamos teismo nutarties dalies, kurioje atsisakyta nutraukti bankroto bylą, atmestinas.
21. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.
22. Atsižvelgiant į aptartą, Pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, Kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis panaikintina dalyje dėl Pareiškėjų prievolės transformavimo iš solidariosios į dalinę, patikslinto kreditorių sąrašo patvirtinimo ir įpareigojimo Pareiškėjus pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir klausimas išspręstinas iš esmės – Kreditoriaus prašymas dėl Pareiškėjų prievolės transformavimo iš solidariosios į dalinę ir kreditorių sąrašo patikslinimo atmestinas. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį dalyje dėl Pareiškėjų prievolės transformavimo iš solidariosios į dalinę, patikslinto kreditorių sąrašo patvirtinimo ir įpareigojimo Pareiškėjus pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir klausimą išspręsti iš esmės – Kreditoriaus prašymą dėl Pareiškėjų prievolės transformavimo iš solidariosios į dalinę ir kreditorių sąrašo patikslinimo atmesti.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjas Andrius Ignotas