Civilinė byla Nr. e2-1149-178/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00447-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Reinhard“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties atmesti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. e2-3643-661/2017 pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas ieškinį atsakovėms A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Reinhard“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys notaras E. N., „Investment“ uždaroji akcinė bendrovė,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB „Gerovės“ konservų fabrikas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos pripažinti 2016 m. rugsėjo 21 d. pastatų pirkimo–pardavimo ir žemės sklypo nuomos teisių perleidimo sutartį Nr. 8062, 2016 m. spalio 24 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 8988 ir 2017 m. sausio 24 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 448, sudarytus tarp ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir UAB „Reinhard“, niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) bei taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovę UAB „Reinhard“ grąžinti ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikas nurodytų sandorių pagrindu įgytą turtą – pastatus, esančius Zarasų g. 5, Vilnius, bei žemės sklypo nuomos teises; priteisti iš atsakovės A. J. ir atsakovės UAB „Reinhard“ solidariai ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabrikas naudai 6 506,13 Eur žalą (nuostolius); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
- Nurodė, kad atsakovė A. J., būdama UAB „Gerovės“ konservų fabrikas vadove, viršydama jai suteiktus įgaliojimus ir veikdama priešingai bendrovės, akcininkų ir kreditorių interesams, piktavališkai susitarusi su kita atsakove UAB „Reinhard“, neteisėtai ir tariamai bendrovės vardu perleido bendrovei priklausiusius nekilnojamuosius daiktus ir žemės sklypo nuomos teisę kitai atsakovei UAB „Reinhard“ (CK 1.82 str., 1.86 str., 1.91 str., 1.92 str.).
- Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. ir kovo 13 d. nutartimis taikė ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovių pateiktus duomenis ir suformuluotą prašymą.
- Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo nutarta: 1) patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip: areštuoti atsakovei UAB „Reinhard“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – ginčo pastatus, esančius Zarasų g. 5, Vilnius, bei ginčo žemės sklypo, esančio Zarasų g. 5, Vilnius, dalies nuomos teisę, kuri yra perleista UAB „Reinhard“, tačiau Registro duomenimis priklauso UAB „Gerovės“ konservų fabrikas; 2) patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip: uždrausti atsakovei UAB „Reinhard“ kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl 2002 m. spalio 3 d. UAB „Gerovės“ konservų fabrikas sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 505 N01/2002-26020 (pakeistos 2010 m. rugsėjo 8 d. susitarimu Nr. S49-2010-25, 2015 m. rugsėjo 29 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-385-(14.49.57.)) pakeitimo ar naujos žemės sklypo dalies nuomos sutarties (ar kitokios sutarties / susitarimo) sudarymo (jei atsakovė UAB „Reinhard“ jau yra kreipusis į NŽT dėl ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutarties pakeitimo ar naujos žemės sklypo dalies nuomos sutarties (ar kitokios sutarties / susitarimo) sudarymo, sustabdyti su nuomos sutarties pakeitimu / įregistravimu ir (ar) naujos nuomos sutarties dėl žemės sklypo dalies nuomos sudarymu / įregistravimu, ir (ar) bet kokius kitus su žemės sklypo dalies nuoma ir / ar perleidimu, ir / ar apsunkinimu susijusius NŽT ir atsakovės UAB „Reinhard“ veiksmus; 3) uždrausti atsakovei UAB „Reinhard“ įregistruoti viešajame registre jai priklausančią ginčo žemės sklypo dalies nuomos teisę, kuri yra perleista UAB „Reinhard“, tačiau Registro duomenimis, priklauso UAB „Gerovės“ konservų fabrikas; 4) uždrausti atsakovei UAB „Reinhard“ disponuoti jai priklausančia ginčo žemės sklypo dalies nuomos teise, kuri yra perleista UAB „Reinhard“, tačiau Registro duomenimis priklauso UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, įskaitant, bet neapsiribojant nuomos teisę įkeisti, užtikrinti savo arba trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, garantuoti ar bet kaip kitaip šią nuomos teisę apsunkinti, ją valdyti, ja naudotis ir disponuoti.
- Atsakovė UAB „Reinhard“ kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškoves pateikti atsakovės UAB „Reinhard“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą – įmokėti 102 904 eurų sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai. Ieškovėms nesumokėjus nuostolių atlyginimui skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos teismo nustatytais terminais, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. kovo 13 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
- Šiame prašyme nurodė, jog atliko investicijas, kurių suma – 2 904 Eur, siekiant, kad įsigytas ginčo nekilnojamasis turtas būtų patrauklesnis rinkoje ir po šių investicijų atlikimo 2017 m. sausio 10 d. sudarė su Estijos įmone Indum group OU preliminarią sutartį dėl ginčo statinių pirkimo–pardavimo ir žemės sklypo nuomos teisių perleidimo. Šios sutarties pagrindu atsakovė UAB „Reinhard“ įsipareigojo užbaigti nekilnojamojo turto vystymo koncepciją bei projektinius pasiūlymus ir šį turtą parduoti įmonei Indum group OU. Galiojant šioje byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė UAB „Reinhard“ negalės įvykdyti savo įsipareigojimų įmonei Indum group OU (sudaryti pagrindinę sutartį iki 2017 m. birželio 1 d.), dėl ko pastaroji įmonė galės nutraukti preliminarią sutartį ir pareikalauti sumokėti 100 000 Eur netesybas. Nurodė, kad teismui atmetus ieškinį, ieškovės bus nepajėgios atlyginti atsakovėms dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patirtų nuostolių, kurie kelis ar net keliasdešimt kartų viršys ieškovių prašomą atidėti žyminio mokesčio sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Reinhard“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
- Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog, sudarydama su Estijos įmone Indum group OU 2017 m. sausio 10 d. preliminarią sutartį dėl statinių pirkimo–pardavimo ir žemės sklypo nuomos teisių perleidimo, turėjo hipotekos kreditoriaus UAB „Gerovės“ konservų fabrikas sutikimą tokiam sandoriui, be kurio minėtas sandoris realiai įvykti negali. Preliminarios sutarties įvykdymo realumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, jog preliminari sutartis sudaryta ir pasirašyta tik lietuvių kalba, nors viena iš šalių yra Estijos įmonė. Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių realias Estijos įmonės Indum group OU galimybes sumokėti 1 457 000 Eur sumą už ginčo turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog ateityje patirs nuostolius.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atsakovė UAB „Reinhard“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Atsakovė sutinka, jog ji, prieš perleisdama ginčo turtą, privalėjo gauti rašytinį hipotekos kreditoriaus sutikimą, tačiau tokio sutikimo nepateikimas negali lemti prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetimą. Pačios preliminarios sutarties sudarymo faktas yra pakankamas pagrindas prognozuoti galimų nuostolių atsiradimą. Teismas be jokio pagrindo atsakovei UAB „Reinhard“ nustatė prievolę įrodinėti faktines aplinkybes, kurios gali būti aktualios tik įstatymų nustatyta tvarka kreditoriui – UAB „Gerovės“ konservų fabrikas – ginčijant preliminarią sutartį, o ne reiškiant reikalavimą užtikrinti nuostolių atlyginimą. Be to, kartu su atskiruoju skundu pateikiamas UAB „Gerovės“ konservų fabrikas 2017 m. sausio 5 d. sutikimas atsakovei UAB „Reinhard“ parduoti sutartine hipoteka įkeistą turtą.
- Joks norminis aktas neįpareigoja šalis sudaryti sutartis keliomis kalbomis net ir tuo atveju, kai sutarties šalys yra skirtingose šalyse. Sudarant preliminarią sutartį, Estijos įmonei Indum group OU atstovavo M. P. (M. P.), kuris suprato lietuvių kalbą ir kalbėjo lietuviškai.
- Galiojant šioje byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ginčo turto perleidimo sandoris, nepriklausomai nuo Indum group OU turtinės padėties, iš viso negalės vykti. Todėl teismas, gilindamasis į Indum group OU galimybes sumokėti ginčo turto kainą, nagrinėjo faktinę aplinkybę, kuri nėra aktuali sprendžiant nuostolių realumo klausimą, ir nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2–162/2006 suformuotos teisminės praktikos. UAB „Reinhard“ iš viso negali turėti įrodymų apie kito juridinio asmens galimybes įvykdyti tam tikras prievoles.
- Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB „Gerovės“ konservų fabrikas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
- Ieškovės mano, kad pateiktas 2017 m. sausio 5 d. sutikimas yra suklastotas, šis sutikimas atsirado tik tuomet, kai argumentus dėl sutikimo nebuvimo iškėlė ieškovės. Net jei šis sutikimas nebūtų fiktyvus, jis patvirtintų ieškovių teiginius, kad atsakovė A. J. piktnaudžiavo eitomis UAB „Gerovės“ konservų fabrikas vadovės pareigomis, neįsitikino Indum group OU finansinėmis galimybėmis sumokėti už ginčo turtą. UAB „Gerovės“ konservų fabrikas šį sutikimą panaikino vos tik jai tapo žinoma apie tokio sutikimo buvimą – pridedamas 2017 m. gegužės 17 d. UAB „Gerovės“ konservų fabrikas pranešimas dėl leidimų ir sutikimų atšaukimo. Atsakovė UAB „Reinhard“ yra nesąžininga, teismui šioje byloje ji pateikė atgaline data sudarytas sutartis su nuomininkais – UAB „Air idea“, UAB „Eksitus“ bei UAB „Sostinės baldai“. Atsakovių nesąžiningumą pagrindžia ir kitos Vilniaus apygardos teisme vykstančios bylos Nr. e2-1331-803/2017 duomenys, kurioje viena iš atsakovių yra ta pati A. J. Minėtoje byloje teismui ieškovės pateikė pareiškimą dėl įrodymų civilinėje byloje klastojimo iš atsakovės UAB „Gerovės konservai“ (vadovas – A. J. sutuoktinis L. J.) pusės.
- Atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad preliminarią sutartį pasirašęs M. P. suprato lietuvių kalbą ir kalbėjo lietuviškai.
- Ieškovės nedisponuoja tokiais finansiniais resursais, kurių sumokėjimo nuostolių atlyginimui užtikrinti reikalauja atsakovė, tokiu būdu bandoma priversti ieškoves atsisakyti bylinėjimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas neturi užkirsti ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme. Ginčo pastatai ir žemės sklypas sudaro ginčo objektą, jie bet kuriuo atveju negalėtų būti perleisti nesibaigus ginčui. Atsakovė neįrodė, kad faktiškai vykdo kokią nors ūkinę komercinę veiklą, todėl atsakovės ekonominė veikla nebuvo ir nėra neigiamai veikiama.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
- Apeliantė (atsakovė) UAB „Reinhard“, atsižvelgdama į skundžiamoje nutartyje nurodytus teismo motyvus, kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – UAB „Gerovės“ konservų fabriko 2017 m. sausio 5 d. sutikimą apeliantei parduoti sutartine hipoteka įkeistą turtą. Ieškovės, reaguodamos į naujai pateiktą įrodymą, pateikė UAB „Gerovės“ konservų fabriko 2017 m. gegužės 17 d. pranešimą, kuriuo minėtas sutikimas buvo atšauktas. Šalys naujai teikiamais įrodymais įrodinėja aplinkybes, galinčias būti reikšmingomis sprendžiant dėl hipotekos kreditoriaus sutikimo perleisti ginčo turtą buvimo ir atitinkamai galimybės apeliantei perleisti ginčo objektu esantį turtą, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygas, tai gali būti svarbu nusprendžiant dėl tikėtinų nuostolių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priežastingumo, taigi, ir šio instituto taikymo poreikio nagrinėjamu atveju. Todėl naujai pateikti įrodymai pridėtini prie bylos ir vertinti kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 314 str., 338 str.).
Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygų (ne)buvimo
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
- Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės (atsakovės) prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
- Atskirasis skundas atmestinas.
- CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
- Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių. Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, šiuo atveju – apeliantė (CPK 12 str., 178 str.).
- Apeliantės prašymas dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo buvo grindžiamas tuo, kad byloje esant pritaikytam ginčo nekilnojamojo turto areštui, apeliantė negalės laiku įvykdyti jos preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, dėl ko apeliantė preliminariosios sutarties kontrahentei turėtų sumokėti joje numatyto dydžio netesybas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad apeliantė tokio pobūdžio nuostolių jau ir patyrė – sumokėjo preliminariosios sutarties kontrahentei pagal taikos sutartį 50 000 Eur dydžio netesybas, todėl dėl nuostolių realaus tikėtinumo apeliaciniam teismui abejonių nekyla (CPK 179 str. 3 d.). Tačiau, kaip minėta, turi būti nustatyta ir tai, ar tikėtini nuostoliai yra nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar kitų priežasčių.
- Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, su kuria sudarytos 2016 m. rugsėjo 27 d. hipotekos sutarties 4.1 punktas numatė pareigą skolininkui gauti išankstinį rašytinį hipotekos kreditoriaus sutikimą, norint perleisti ginčo turto nuosavybės teisę. Apeliantė atskirajame skunde ir neginčija pareigos tokį sutikimą gauti, tačiau teigia, jog ši aplinkybė nėra reikšminga, vien preliminariosios sutarties sudarymas pagrindžia tikėtinų nuostolių atsiradimą, be to, teigia ir pateikia įrodymus, kad hipotekos kreditoriaus sutikimas perleisti ginčo turtą buvo išduotas dar prieš preliminariosios sutarties sudarymą (2017 m. sausio 5 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais negali sutikti.
- Vertinant hipotekos kreditoriaus sutikimo reikšmę, pažymėtina, jog nesant šio sutikimo, nebūtų galimas ir ginčo turto perleidimas, taigi net ir nesant byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nebūtų buvę galima sudaryti. Kaip patvirtina ieškovių su atsiliepimu į skundą pateiktas hipotekos kreditoriaus pranešimas apeliantei ir preliminariosios sutarties kontrahentei, hipotekos kreditorius neigė apskritai išdavęs 2017 m. sausio 5 d. sutikimą perleisti ginčo turtą, pranešė jį atšaukiantis. Taigi neabejotina, kad dar iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti (2017 m. birželio 1 d.) tapo aišku, jog hipotekos kreditorius nesutinka su ginčo turto perleidimu, kas tokiu atveju iš esmės reiškia ir tai, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis negalės būti sudaryta. Apeliantė neįrodinėjo, kad turėjo ketinimų ir galimybes ginčo sutartį sudaryti dar iki hipotekos kreditoriui atšaukiant savo sutikimą. Todėl darytina išvada, jog apeliantės nuostoliai nėra nulemti (priežastiniame ryšyje) būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje, dėl ko tampa negalimu ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas.
- Pasisakant dėl trečiosios sąlygos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog vien ieškovių prašymo atleisti jas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pateikimas patvirtina ieškovių sunkią finansinę padėtį bei tai, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ieškovės bus nepajėgios atlyginti galimų apeliantės nuostolių. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal pirmiau minėtą taikos sutartį preliminarios sutarties šalys susitarė dėl 50 000 Eur (o ne 100 000 Eur, kaip buvo numatyta) netesybų.
- LITEKO duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šio ieškovių prašymo netenkino, nuspręsdamas likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti. Pačios ieškovės, kaip patvirtina bylos medžiaga, prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindė išimtinai aplinkybėmis, patvirtinančiomis dabartinių galimybių sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį nebuvimu, pateikdamos įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovės niekur nedirba arba augina nepilnamečius vaikus.
- Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, visos ieškovės nuosavybės teise yra įgijusios po ne vieną nekilnojamojo turto objektą (žemės sklypai, patalpos / butai) (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovių nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovės galėtų vengti atlyginti galimus apeliantės nuostolius, apeliantė nenurodė ir neįrodinėjo.
- Aptartos aplinkybės, atsižvelgus ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė net septyni fiziniai asmenys, taigi nuostolių atlyginimo išieškojimas būtų galimas nukreipti į juos visus (atskirai paėmus – apie 7 000 Eur iš kiekvieno), paneigia, kad netaikius nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, galimas 50 000 Eur (ar 52 904 Eur) nuostolių išieškojimas pasidarytų neįmanomas arba būtų itin komplikuotas. Todėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas nepripažintinas būtinu ir dėl šios priežasties.
- Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentais pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Poškus