Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-837-832/2014

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00712-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3.; 52.3.

(S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 11 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. M., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

n u s t a t ė:

              D. M. 2014-07-30 07.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „SEAT ALHAMBRA“, v. n. T12781, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,70 promilės). Už šį pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.

Kad D. M. padarė šį administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testo rezultato šaknele, pažyma apie baustumą.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėjas pripažįsta pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtvirtintą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas: 2013-11-26 pažeidėjas baustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. M. asmenybę (neteistas, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimus, dirba taksi vairuotoju, gyvena kartu su neįgalia motina).

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

Įstatymų leidėjo pozicija šiuo klausimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežta kova su neblaiviais vairuotojais, šioje byloje svarbu pažymėti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. taksi automobilių vairuotojai bus laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių (2014 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XII-970).

D. M. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris sukėlė didžiulė grėsmė jam ir aplinkiniams ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad asmuo nesijautė neblaivus prieš sėsdamas prie vairo, nepašalina jo atsakomybės, nes vairuotojas turi įsitikinti, kad jis yra neblaivus, o ne tik taip manyti. Oro sąlygos ir karštis, juo labiau nepašalina asmens atsakomybės, nes asmuo vartodamas alkoholį ir kenkdamas savo sveikatai turi suprasti ir įvertinti galimą riziką.

D. M. darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. D. M. šeiminės aplinkybės taip pat nepateisina švelnesnės nei numato įstatymas nuobaudos skyrimo. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. N-062-341-2009).

Tai, kad D. M. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones praras vienintelį darbą ir taip pablogins savo ir savo šeimos narių padėtį yra tik netinkamo jo paties elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010; Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-422-116/2012) teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, todėl D. M. yra skirtina straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir nustatytinas jos vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287, 330 straipsniais,

n u t a r ė:

Pripažinti D. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1250,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt litų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trejiems mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, D. M. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Baudą turite sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB,  banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; kiekvienu atveju nurodydami mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas              Mindaugas Klemenis