Administracinė byla Nr. eA-1490-821/2025

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00509-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. J. A. (M. J. A.), jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui S. G.,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Zoaibui Hasanui (Zoaib Hasan),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. J. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. J. A. prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui dėl paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

(duomenys neskelbtini) pilietis M. J. A. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) be judėjimo laisvės apribojimo.

Užsienietis prašyme paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis ketino dirbti Lietuvoje. Užsieniečiui atvykus į Lietuvą, darbdavys nesuteikė jam darbo. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta panaikinti Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi ir uždrausti jam atvykti 3 metus. Užsienietis, neturėdamas pragyvenimo šaltinio, išvyko ieškoti finansinės paramos pas giminaitį. Užsienietis 2024 m. spalio 30 d. buvo grąžintas į Lietuvą iš Austrijos Respublikos, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“). Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, šis prašymas yra nagrinėjamas iš esmės (ne skubos tvarka). Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvą momento yra sulaikytas, neva siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio motyvus. Po teismų sprendimų faktiškai sulaikyti Užsienietį, jis buvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Užsienietis, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, tvirtino, kad pažeidžiami asmenys gali būti sulaikomi tik ypatingais atvejais, kai jie kelia grėsmę visuomenės saugumui ir / ar viešajai tvarkai, taip pat kad pareiga bendradarbiauti negali būti suprantama kaip valstybės teisė bet kokiomis priemonėmis – ypač ribojant prieglobsčio prašytojo laisvę – garantuoti sąlygas papildomiems įrodymams ir / ar informacijai pateikti. Šiuo atveju jokie veiksmai su Užsieniečiu dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nėra atlikti. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl tebesitęsiančio migrantų antplūdžio sprendimus priima labai viršydamas įstatyme nustatytus terminus. Tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai formaliai sudaromos sąlygos užsieniečiams sulaikyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, kad iki tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas, negalima teigti, jog asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išsiaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti, yra nesuderinami su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika kitose bylose ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Užsieniečio nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo jam taikyti kraštutines priemones, nes byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų jo keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui. Užsienietis yra geranoriškas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, jo asmens tapatybė yra nustatyta. Užsienietis dėl laisvės apribojimų patiria reikšmingų nepatogumų.

II.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. sausio 20 d. sprendime netenkino Užsieniečio prašymo.

Teismas nustatė:

1.       Užsieniečiui, kuris ketino dirbti Lietuvos Respublikoje, Departamento 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki
2025 m. rugpjūčio 3 d.;

2.       Departamentas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu panaikino Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes su Užsieniečiu nesudaryta darbo sutartis ir duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės. Departamentas 2024 m. sausio 2 d. sprendimu uždraudė Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo spendimo priėmimo dienos, nutarė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo 3 metus atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų sprendimų buvo pateikti skundai;

3.       Užsienietis 2024 m. spalio 30 d. buvo grąžintas į Lietuvą iš Austrijos pagal Reglamentą „Dublinas III“. Jis tą pačią dieną pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris Departamento 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu priimtas nagrinėti iš esmės;

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 31 d. sprendimu, nustatę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas)
113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau nei iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-2692-1047/2024) atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo panaikinimo ir švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Teismas pažymėjo, kad Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2024 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Užsienietis yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje pateiktą poziciją, kad, įvertinus bylos duomenis, susijusius su Užsieniečio patekimu į Lietuvos Respubliką bei buvimu čia, taip pat Užsienietį charakterizuojančius duomenis,
t. y. Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, iš jos pasišalino ir vyko per Lenkijos Respubliką į Austrijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvos Respubliką, konstatuotina, kad
 „<...> yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, esant Įstatymo
113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam pagrindui, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4,
7 punktuose nurodytas aplinkybes, nes kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje negalima daryti išvados, kad yra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat pasisakė dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės: „šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus minimoje ESTT byloje aptartam reglamentavimui: šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijos, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2401-968/2024). Pažymėtina, jog Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į Centro vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš Centro teritorijos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad „<...> pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė vertintina kaip proporcinga siekiamam tikslui.“

Teismo vertinimu, šiuo metu Užsieniečio teisinė padėtis nėra pasikeitusi, t. y. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Taip pat nėra pasikeitę minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytos aplinkybės ir alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo pagrindai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. užsieniečiams, be kita ko, kuriems paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, socialines bei apgyvendinimo paslaugas teikia Priėmimo ir integracijos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iki
2024 m. gruodžio 1 d. – Pabėgėlių priėmimo centras prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; toliau – ir Agentūra), todėl Užsienietis yra apgyvendintas ne Tarnyboje, bet laikino apgyvendinimo vietoje, iš kurios teritorijos gali išvykti, gavęs apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju galioja Departamento 2024 m. sausio 2 d. sprendimas, kuriuo Užsieniečiui uždrausta atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, bei paskelbtas draudimas Užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę iki
2027 m. sausio 1 d. Be to, Lenkijos Respublika 2024 m. sausio 15 d. paskelbė, kad Užsienietis – ieškomas asmuo, kadangi dėl jo yra priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo). Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad, siekiant užtikrinti netrukdomą Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimą, taip pat užtikrinti, kad Užsienietis vėl nepažeistų Europos Sąjungos valstybių migracijos įstatymų, jo judėjimas Lietuvos teritorijoje turi būti kontroliuojamas.

Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad Užsienietis yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę švelnesne, kadangi, kaip minėta, Užsienietis yra apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje ir turi galimybę išeiti už teritorijos ribų, gavęs laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą,
t. y. Užsieniečio judėjimo laisvė nėra visiškai ribojama ir tokios Užsieniečio gyvenimo sąlygos neprilyginamos faktiniam sulaikymui. Užsieniečio atstovė teigė, kad Užsieniečio psichologinę būklę neigiamai veikia jo gyvenimas uždaroje teritorijoje, uždarose patalpose, tačiau nepateikė įrodymų apie šias nurodomas aplinkybes, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis nustatyta tvarka pateikė prašymą išeiti iš teritorijos, ir ši aplinkybė leidžia manyti, kad Užsieniečiui iki šiol nebuvo poreikio išvykti iš teritorijos. Teismo posėdyje Centro atstovas nurodė, kad apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui užtikrinama medicininė priežiūra ir reikalinga psichologinė pagalba, Užsienietis neginčijo šių aplinkybių.

Teismas priėjo prie išvados, kad Užsieniečiui, kaip pažeidžiamam asmeniui, laikino apgyvendinimo vietoje yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, o Užsieniečio judėjimo kontrolė yra būtina Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti – priimti galutinį sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir jį įvykdyti bei priimti ir įvykdyti kitus būtinus sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties.

III.

Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, neribojant jo laisvės.

Užsienietis mano, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo ir paliko galioti formaliai pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo išvados yra menamos, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams, teisės aktų reikalavimams ir teismų praktikai. Užsienietis akcentuoja, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas iš esmės. Nors Užsienietis buvo sulaikytas, neva siekiant išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, jokie veiksmai dėl jo prašymo nagrinėjimo nėra atlikti. Po Užsieniečio faktinio sulaikymo, jis buvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Be to, Užsieniečio skundo dėl neteisėto sulaikymo pagrindu buvo iškelta byla Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Užsienietis teigia, kad teismas netinkamai įvertino reikšmingai pasikeitusias faktines aplinkybes dėl jo pažeidžiamumo. Vadovaujantis reglamentavimu ir teismų praktika, asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikomi arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Šiuo atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, Užsieniečio individualūs poreikiai dėl psichologinės būklės objektyviai negali būti visiškai patenkinti, jam gyvenant uždaroje teritorijoje. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Užsienietis apgyvendinimo centre gauna visas reikiamas paslaugas, nes byloje nepateikta objektyvių įrodymų apie sąlygas, kuriomis gyvena Užsienietis. Teismas nepagrįstai akcentavo, jog Užsienietis nepateikė įrodymų apie tai, kad jis kreipėsi į Centro vadovą su prašymu leisti išvykti ir kad toks prašymas nebuvo
patenkintas, kadangi Užsienietis nurodė tokias aplinkybes (t. y. teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą).

Užsienietis tvirtina, jog teismas nepagrįstai neįvertino to, kad faktinis sulaikymas yra griežtai apribotas laiko požiūriu ir yra susijęs su tam tikrais procesiniais veiksmais, kuriuos turi atlikti Departamentas. Užsieniečio nuomone, teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog, atlikus pirminę Užsieniečio apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, nebeliko realaus pagrindo jį sulaikyti. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, kuri negali būti naudojama visai jų statuso nustatymo procedūrai ar neapibrėžtam laikotarpiui. Užsienietis, remdamasis teismų praktika, teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo apriboti jo laisvę, nes byloje nėra jokių faktinių duomenų apie jo keliamą konkretų pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

Centras apžvelgia Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, dėl jo priimtus teismų sprendimus. Centro nuomone, šiuo atveju Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga ir proporcinga, o priešingi Užsieniečio teiginiai nepagrįsti. Užsienietis neteisėtai keliavo per Europos valstybes, jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvoje. Taip pat yra išlikęs poreikis išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas Užsieniečiui būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimą, nes yra rizika, jog jis, turėdamas judėjimo laisvę, bandys pabėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Užsieniečio veiksmai rodo jo nenorą būti grąžintam į kilmės valstybę ir siekį bet kokiais būdais išvengti tokio grąžinimo, todėl Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti, pasišalinti iš Lietuvos, jis kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Centras teigia, kad, įvertinus Užsieniečio psichologinę būklę, nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl buvo nustatytas Užsieniečio pažeidžiamumas. Psichologo išvadoje yra pateikta daug rekomendacijų dėl asmens individualių poreikių tenkinimo, bet rekomendacijose nėra nurodyta, esant galimybei, suteikti Užsieniečiui laisvą judėjimą, nes tai turi esminę reikšmę jo geresnei psichologinei būklei. Šiuo atveju Užsienietis yra apgyvendintas laikino apgyvendinimo teritorijoje, t. y. Agentūroje, kurioje yra užtikrinamos visos jo, kaip pažeidžiamo asmens, teisės ir poreikiai. Užsieniečiui yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, todėl jis turi teisę išeiti iš apgyvendinimo vietos teritorijos ribų, gavęs apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, t. y. Užsieniečio judėjimo laisvė nėra visiškai apribota ir tokios sąlygos neprilyginamos faktiniam sulaikymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas Užsieniečio prašymas pakeisti jam pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę (t. y. apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) į švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę (t. y. apgyvendinimą Centre be judėjimo laisvės apribojimo), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio
2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra
ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo
115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. alternatyvios sulaikymui priemonės, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, buvo nustatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 10419 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 10419 straipsnio 21 dalyje buvo nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

Įstatymo 14019 straipsnis neteko galios nuo 2025 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 21, 22-1, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103-1, 104, 105-2, 105-3, 105-4, 106-1, 108, 113, 114, 115, 115-1, 118, 123, 125, 127, 140-2, 140-8, 140-9, 140-13, 140-18, 140-21, 140-28 straipsnių ir priedo pakeitimo, 140-16, 140-19 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 44 str. ir 49 str. 1 d.). Įstatymo 14017 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Pagal Įstatymo 115 straipsnio (šiuo metu galiojanti redakcija, t. y. 2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 
3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

Įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje sąvoka „laikino apgyvendinimo vieta“ apibrėžiama kaip pagal šį Įstatymą apgyvendinamiems užsieniečiams tam tikrą laiką gyventi skirta vieta, kurią valdo, administruoja arba parenka priėmimą užtikrinanti įstaiga. Pagal Įstatymo 1151 straipsnio 2 dalį, užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2025 m. sausio 3 d. įsakymu
Nr. A1-2 patvirtino Užsieniečių apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygų bei tvarkos ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarkos aprašą. Šis aprašas reglamentuoja aprašo
3 punkte nurodytų užsieniečių, kurie nėra sulaikyti, apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietose, apgyvendintų laikino apgyvendinimo vietose užsieniečių teises ir pareigas, užsieniečiams taikomus draudimus ir apribojimus, drausminio poveikio ir skatinimo priemones, sveikatos priežiūrą, maitinimą ir aprūpinimą, švietimo ir laisvalaikio veiklų organizavimą, apsilankymą laikino apgyvendinimo vietose, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietų, užsieniečių, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (šio aprašo 1 p.). Šio aprašo 3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai, išskyrus aprašo 4 punkte nurodytu atveju, apgyvendinami šie užsieniečiai: prieglobsčio prašytojai (3.1 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę bei kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.4 p.). Šio aprašo 55 punkte nurodyta, kad užsieniečiams, kuriems paskirta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu 
Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (2022 m. balandžio
12 d. įsakymo Nr. 1V-285 redakcija) 1 ir 3 punktais, Centre apgyvendinami, be kita ko, šie užsieniečiai: teismo sprendimu sulaikyti prieglobsčio prašytojai (3.1.2 p.); prieglobsčio prašytojai, kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti Centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo
(3.1.3 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę, ir kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.1.4 p.). Šio aprašo 59 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu Centre neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, užsieniečiams, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kuriems teismo sprendimu nustatyta pareiga neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, Centro viršininko ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš Centro minėtoms paslaugoms gauti, maisto produktams įsigyti ar kitais tikslais, kai yra valdoma pasišalinimo iš Centro rizika. Tokiu atveju užsienietis teikia Centro viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui laisvos formos argumentuotą prašymą leisti laikinai išvykti iš Centro.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, akcentuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 31 d. sprendime ir, vėliau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje jau įvertino faktines aplinkybes dėl Užsieniečio atvykimo, buvimo, pasišalinimo ir grąžinimo į Lietuvos Respubliką bei prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, ir konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo
113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas sulaikyti Užsienietį (prieglobsčio prašytoją). Atsižvelgiant į Centro teikime suformuluotą reikalavimą, Užsieniečiui buvo pritaikyta Įstatymo
14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau nei iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Užsienietis nagrinėjamoje byloje pateiktame prašyme ir apeliaciniame skunde iš esmės kvestionavo minėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas dėl pagrindo taikyti sulaikymą (ir, atitinkamai, alternatyvias sulaikymui priemones). Be to, Užsienietis nepareiškė reikalavimo panaikinti jam pritaikytus judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimus, o prašė tik pakeisti teismo sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę į švelnesnę, atsižvelgiant į atsiradusią naują faktinę aplinkybę, t. y. nustatytą Užsieniečio pažeidžiamumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Užsieniečio prašyme apibrėžtas ginčo ribas, pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir
17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą.

Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-5717-492/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupėms: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini). Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, pagal galimybę atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, užtikrinti ramią ir saugią aplinką.

Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. sausio 29 d. posėdyje buvo plačiau aptarti Užsieniečio specialieji poreikiai, įskaitant tai, kad Užsieniečio psichologinė būklė yra labai prasta dėl to, kad jis negali judėti. Užsienietis (jo atstovė) taip pat nurodė, jog jis teikė prašymus apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl leidimo išvykti iš apgyvendinimo vietos išdavimo, bet jo prašymai nebuvo patenkinti (bylos medžiagoje nėra šias nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų; Užsieniečio atstovės teigimu, tokio pobūdžio dokumentai paprastai nėra įtraukiami į asmens bylą), kiti užsieniečiai irgi susidūrė su sunkumais gauti tokius leidimus. Užsieniečio judėjimo laisvė faktiškai yra itin ribota.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi šias naujas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.; 2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2427 redakcija, galiojusi iki 2024 m. gruodžio 31 d.), neproporcingai riboja jo judėjimo laisvę, ir pritaikyti Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.; 2024 m. gegužės 30 d. įstatymo
Nr. XIV-2673 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. sausio 1 d.).

Užsienietis prašė, pakeitus alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinti jį Centre be judėjimo laisvės apribojimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis šiuo metu yra apgyvendintas Agentūroje. 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdyje Užsieniečio atstovė paaiškino, kad Užsieniečio apgyvendinimo vieta realiai nepasikeitė, o pasikeitė tik įstaigos pavadinimas (pavadinimas turėtų būti nurodytas pagal naująją tvarką).

Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui buvo pritaikyta iki 2025 m. sausio 30 d. Užsienietis savo prašyme nereikalavo pakeisti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio M. J. A. (M. J. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu byloje Nr. A20.-460-617/2024 (duomenys neskelbtini) piliečiui M. J. A. (M. J. A.) pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis