Administracinė byla Nr. A858–2651/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02444-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 20. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo D. B. individualios įmonės atstovui D. B.,

atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. individualios įmonės skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisių perėmėjas) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :             

I.

Pareiškėjas D. B. individuali įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2, 9–10), prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – VTAKT) 2010 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 3K10/95 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo D. B. individualiai įmonei (toliau – ir Įmonė) buvo paskirta 4 000 litų dydžio bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad VTAKT nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, nesiaiškino, ar Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnai elgėsi tinkamai, ar nebuvo pažeistos nepilnamečio V. K. teisės, ar šie pareigūnai neišprovokavo nepilnamečio veiksmų. Pareiškėjas paaiškino, kad Pasvalyje nepilnamečiai dažniausia perka kontrabandines cigaretes, kad policijos pareigūnai apie minėtą pažeidimą neinformavo D. B., o skubiai apklausė pardavėją E. U.. Pareiškėjas pabrėžė, kad VTAKT, priimdama ginčo nutarimą, neatsižvelgė į Įmonės finansinę būklę, kad buvo skirta neadekvati pažeidimui bauda, kad Įmonės ar savininko kaltės nėra, o jei tokia kaltė buvo, ji išnyko atleidus iš darbo pardavėją E. U.

Atsakovas VTAKT su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 9–10) nurodė, kad pareiškėjui paskirta bauda visiškai atitinka Įmonės įvykdyto pažeidimo sunkumą, bauda paskirta, nesant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, buvo tinkamai įvertintos visos su minėtu pažeidimu susijusios aplinkybės ir šio pažeidimo žala valstybei. Atsakovas paaiškino, kad Įmonės veiksmai dėl galimos policijos pareigūnų įtakos šiuo atveju nebuvo suvaržyti, Įmonė nevykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų neparduoti tabako gaminių nepilnamečiams ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Pardavėjai E. U. nebuvo daromas spaudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiui asmeniui, pardavėja laisva valia, be spaudimo ir skatinimo, pardavė nepilnamečiui tabako gaminius, pardavėja nepareikalavo asmens dokumento, įrodančio jo amžių. Tabako kontrolės įstatymo taikymo teisminė praktika patvirtina, kad tuo atveju, jei už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą atsakomybėn trauktini fizinis ir juridinis asmenys, tai kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai spendžiami atskirai ir vienas kito neįtakoja. VTAKT ekonominę sankciją skyrė juridiniam asmeniui, o ne fiziniam asmeniui – pardavėjai
E. U.. VTAKT pabrėžė, kad Įmonė, šiuo atveju, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nepasinaudojo teisės aktų jai suteiktais įgalinimais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 60-63) pareiškėjo D. B. individualios įmonės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 28 d. 10. 35 val. D. B. individualios įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, pardavėja E. U. pardavė nepilnamečiui V. K., gimusiam 1993 m. balandžio 14 d., vieną pakelį cigarečių „Winston blue“ už 7,6 lito. Teismas, analizuodamas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 26 straipsnio 7 dalies nuostatas ir išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad Įmonė nevykdė imperatyvios Tabako kontrolės įstatymo normos reikalavimų neparduoti tabako gaminių nepilnamečiams ir tuo pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, kuriame numatytas draudimas yra absoliutus ir jo laikymosi užtikrinimui įstatymo leidėjo valia tabako gaminių pardavėjui suteikta teisė iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti asmens dokumento, tačiau šia teise Įmonė nepasinaudojo.

Teismas konstatavo, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų, nustatytų Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, yra valstybinio reglamentavimo priemonėmis mažinti tabako gaminių prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims. Tokiu būdu, pažeidus minėtą valstybės tabako kontrolės politikos principą, kurio įgyvendinimas nustatytas draudimais, šiuo konkrečiu atveju draudimas nustatytas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies
3 punkte, pažeidėjo veika tampa pavojinga visuomenei. Teismas padarė išvadą, kad pardavėjai
E. U. nebuvo daromas spaudimas parduoti tabako gaminius, ji nebuvo kitais būdais ir priemonėmis skatinama parduoti tabako gaminius nepilnamečiam asmeniui, pardavėja
E. U. laisva valia, be spaudimo ir skatinimo, pardavė nepilnamečiui V. K. tabako gaminius, net nepaprašiusi asmens dokumento, įrodančio jo amžių.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556 - 572/2009 konstatavo, kad įstatymų leidėjas abejonės principą sieja ne su subjektyviu kiekvieno pardavėjo supratimu apie alkoholio ar tabako gaminių pirkėjo amžių, o su visuotinai suvokiamu amžiaus supratimu, kai asmuo neabejotinai yra pilnametis ir atvirkščiai, ir su prievole patikrinti, kai yra bent mažiausia tikimybė, kad asmuo nepilnametis. Teismas padarė išvadą, kad Įmonės pardavėja E. U. valingai, nesaistoma abejonių, aplaidžiai žiūrėdama į socialiai pavojingus visuomenei veiksmus, tokius kaip nepilnamečiams lengvai prienami tabako gaminiai, pardavė nepilnamečiui V. K. tabako gaminius, tinkamai neatlikdama savo pareigos nustatyti perkančiojo amžių. Teismas pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatymas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka (Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis), bei fizinių asmenų atsakomybę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka (Tabako kontrolės įstatymo 25 str.). Teismas padarė išvadą, kad už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju, fizinis ir juridinis asmenys nėra tapatūs. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 nurodė, kad tuo atveju, jei už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą atsakomybėn trauktini fizinis ir juridinis asmenys, tai kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai spendžiami atskirai ir vienas kito neįtakoja, o, ginčo atveju, VTAKT ekonominę sankciją skyrė juridiniam asmeniui – Įmonei, o ne fiziniam asmeniui – Įmonėje dirbančiai pardavėjai E. U..

Teismas nurodė, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių netinkamus policijos pareigūnų ar VTAKT pareigūnų veiksmus, užfiksuojant, tiriant bei vertinant aplinkybes ir įrodymus dėl įvykdyto pažeidimo, parduodant cigaretes nepilnamečiui, išskyrus Įmonės atstovo samprotavimus. Teismas padarė išvadą, kad kiekvienas pardavėjas, veikiantis licencijuojamame tabako versle, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas bei naudotis įstatymų leidėjo jam suteikta teise taip, kad pilnai užtikrintų draudimo parduoti tabako gaminius nepilnamečiams laikymąsi ir tinkamai įgyvendintų įstatymų leidėjo tikslus. D. B. individuali įmonė, ginčo atveju, nebuvo pakankamai rūpestinga, nepasinaudojo teisės aktų jai suteiktais įgalinimais teisėtai vykdyti prekybą tabako gaminiais, todėl pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą.

III.

Pareiškėjas D. B. individuali įmonė apeliaciniu skundu (b. l. 67-68) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 4 000 litų baudą arba ją sumažinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Įmonės pardavėja E. U. buvo nubausta kaip juridinis, o ne kaip fizinis, asmuo, nes jai buvo pritaikytos Tabako kontrolės įstatymo normos, už kurių pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) ATPK 1852 straipsnyje. Fiziniams asmenims tabako gaminių realizavimą reglamentuoja kiti teisės aktai ir už tokių aktų pažeidimus atsakomybė numatyta ATPK 1632 ir 1992 straipsniuose. Už tą patį pažeidimą buvo paskirtos dvi baudos (500 litų įmonės pardavėjai ir 4000 litų Įmonei), tuo buvo pažeista ATPK 22 straipsnio nuostatos. Skiriant baudą nesivadovauta protingumo kriterijais, kadangi bauda paskirta už pirmą kartą nepilnamečiui parduotą vieną pakelį cigarečių. Skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes: parduodant cigaretes pardavėjai nekilo abejonių dėl asmens amžiaus, pardavėja gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, pardavėja buvo supažindinta su draudimais parduoti cigaretes nepilnamečiams, prekybos vietoje buvo ir yra iškaba apie minėtą draudimą, pardavėja yra veiksni, įdarbinimo metu turėjo medicininę pažymą, todėl gali atsakyti už savo poelgius, Įmonės finansinę būklę 2009 m. sudarė tik 322,19 Lt pelnas, įmonė adresu (duomenys neskelbtini), Pasvalys pradėjo veiklą tik 2010 m. kovo mėnesį, valstybės sunkmečiu sukuriant dvi papildomas darbo vietas, po pažeidimo padarymo pardavėja iš įmonės buvo atleista, užkertant kelia kitiems pažeidimams.

Atsakovas VTAKT su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 78-80) nurodė, kad juridinio asmens atsakomybės klausimus ekonominių sankcijų skyrimo bylose yra išsamiai išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. administracinės bylos Nr. A15-39/2005, A143-109/2009), nuo kurio praktikos nėra pagrindo nukrypti ir nagrinėjamoje byloje. 4 000 litų ekonominė sankcija pagal Tabako kontrolės įstatymo nuostatas buvo pritaikyta juridiniam asmeniui D. B. individualiai įmonei, o administracinė 500 litų nuobauda pagal ATPK nuostatas taikyta fiziniam asmeniui – samdomai darbuotojai E. U.. Byloje atsakomybėn patraukti asmenys nėra tapatūs, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad pareiškėjas už tą patį teisės pažeidimą nubaustas du kartus. Pareiškėjo veika pripažintina pavojinga ir griežtai baustina. Nepilnamečių apsauga nuo neigiamo aplinkos poveikio, tame tarpe ir sąlygų rūkymo įpročiui susiformuoti sudarymo (tabako gaminių pardavimo nepilnamečiams), yra itin svarbus visuomenės interesas, kurio pažeidimas negali būti pateisinamas jokiais atskiros įmonės ar jos savininkų interesais. Byloje nėra pareiškėjo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis TKĮ 26 straipsnio 7 ir 14 dalimis jam buvo skirta ekonominės sankcijos vidurkį atitinkanti 4 000 litų bauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs (pvz. 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-572/2009), jog „realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, kad daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Bauda, sukelianti nepageidaujamas pasekmes, yra preventyvi priemonė, siekiant ir atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo“.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje vertinami teisiniai santykiai, reguliuojami Tabako kontrolės įstatymo nuostatomis. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas skunde teigia, jog policijos veiksmai vertintini kaip pažeidimo provokavimas, pareiškėjas nurodo, jog ekonominės sankcijos jam skyrimas pažeidžia dvigubo baudimo už tą patį pažeidimą principą, be to, Nutarimu skirta ekonominė sankcija yra per didelė. Teisėjų kolegija nurodytų klausimų ribose vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiais kitais klausimais, pareiškėjo padarytas TKĮ
14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimas yra įrodytas atsakovo, dėl to iš esmės ginčo nėra.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo provokavimo, pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimos policijos pareigūnų provokacijos yra pagrįsti tik jo paties nuomone, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie galėtų leisti kilti abejonei dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl policijos veiksmų, kaip provokacijos, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl dvigubo baudimo už tą patį teisės pažeidimą draudimą principo teisėjų kolegija nurodo, kad sutiktina, jog, taikant teisę inter alia būtina paisyti tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, kaip draudimas dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Bausmės, administracinės nuobaudos ar ekonominės sankcijos paskirtis sietina su pažeidėjo nubaudimu bei bendrąja ir specialiąja prevencija. Tiek nubaudimo elementas, tiek ir specialioji prevencija yra nukreipti į pažeidėjo valią, todėl svarbu nustatyti, ar E. U. ir Įmonės valia yra vieninga. Už tą pačią veiką patraukti atsakomybėn fizinis ir juridinis asmuo turi turėti skirtingas ir savarankiškas valias. Kita svarbi teisinė aplinkybė sietina su paskirtos ekonominės sankcijos (baudos) poveikiu traukiamų atsakomybėn fizinio asmens ir juridinio asmens nuosavybei. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą. Abi nurodytos sąlygos (skirtingos traukiamų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmens valios egzistavimas, taip pat turtinio pobūdžio sankcijos poveikis skirtingų subjektų nuosavybei) yra būtinos. Nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, privalu konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Nagrinėjau atveju negali būti konstatuotas nei Įmonės pardavėjos bei Įmonės valios sutapimas, nei padarinių abiejų pažeidimų atžvilgiu sutapimas – E. U. pritaikyta atsakomybė už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1852 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą, tuo tarpu Įmonei – už TKĮ 14 straipsnio
5 dalies 3 punkto pažeidimą, o padariniai yra skirtingi abiems asmenims: pardavėjai E. U. skirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda, o Įmonei – ekonominė sankcija
(b. l. 35, 47–49). Todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos dydžio, pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia TKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Visuomenės sveikata, kaip aiškus viešasis interesas, ir, ypač, poveikio priemonės, siekiant apsaugoti nepilnamečių asmenų, kaip labiau pažeidžiamų visuomenės narių, sveikatą, įstatymų leidėjo įvertinti kaip svarbios ir ypač atidžiai saugotinos vertybės, todėl nustatytos ir pakankamai griežtos poveikio priemonės (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, vertinant, ar yra aplinkybės, kurių pagrindu skirta bauda mažintina, būtina nustatyti, ar skirta bauda nepažeidžia proporcingumo principo, taip pat ar nėra kitų aplinkybių, kurios rodytų aiškų skirtos baudos nepagrįstumą
TKĮ pažeidusio pareiškėjo atžvilgiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ekonominė sankcija už
TKĮ pažeidimą pareiškėjui skiriamą pirmą kartą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas netrukdė atsakovui vykdyti tyrimo dėl TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo, atvyko į bylos VTAKT nagrinėjimą, atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo, nuosekliai abejojo iš esmės tik dėl policijos pareigūnų veiksmų, nustatant bylos pažeidimo konstatavimo pagrindu atsiradusias faktines aplinkybes, teisėtumo bei ekonominės sankcijos dydžio. Pareiškėjas pateikė pažymą apie Įmonės 2009 m. pajamas (b. l. 43), iš kurios matyti, jog Įmonės 2009 metų pelną sudaro 322,19 litai, bei Įmonės savininko mažamečio vaiko gimimo liudijimą (b. l. 70). Taip pat pareiškėjas teismui pateikė duomenis, jog 2011 m. balandžio 20 d. Pasvalio mieste kilo gaisras D. B. (Įmonės savininkui) priklausančiame prekybos kioske, gaisro metu buvo apgadintas turtas (b. l. 85). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių duomenų visetą, pareiškėjo finansinio pobūdžio sunkumus, tai, jog nėra duomenų apie kitus pareiškėjo įvykdytus
TKĮ pažeidimus, konstatuoja, jog egzistuoja pagrindas sumažinti skirtą ekonominę sankciją, todėl nagrinėjamu atveju skirta sankcija mažintina iki minimalios sankcijos dydžio už TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. 3 000 litų (TKĮ 26 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškėjas tarp kitų apeliaciniame skunde išvardytų reikalavimų yra paprašęs atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis prašymas atmestinas, nes nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 
140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo D. B. individualios įmonės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 dalis pakeisti ir išdėstyti jas taip: „pareiškėjo D. B. individualios įmonės skundą tenkinti iš dalies. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 3K10/95, kuriuo D. B. individualiai įmonei buvo paskirta 4 000 litų dydžio bauda, pakeisti, sumažinant už pažeidimus skirtos ekonominės sankcijos dydį iki 3 000 litų.“

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis