
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
kolegijos
teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo O. K. atskirąjį skundą dėl
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje
byloje pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovei S. K., išvadą teikiančiai institucijai – Utenos rajono
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos
nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo,
išlaikymo priteisimo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto
padalijimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Atsakovė, pateikdama ieškovui priešieškinį, pateikė
teismui prašymą (T. 2, b. l. 170) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti
iš ieškovo nepilnamečiui sūnui E. K., gimusiam (duomenys
neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis po 544,71 Lt, o nepilnamečiui sūnui K. K.,
gimusiam (duomenys neskelbtini), - po 467,92 Lt iki bus išnagrinėta
civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad ieškovas pareigą išlaikyti
savo nepilnamečius vaikus vykdo netinkamai, nors ir turi nuolatines pajamas.
2009 m. sausio 16 d. nutartimi
Utenos rajono apylinkės teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir nutarė
taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti iš ieškovo O.
K. jo sūnums E. K. ir K. K. po 250
Lt dydžio laikiną materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis
kiekvieną mėnesį nuo 2009-01-13 – prašymo dėl laikino išlaikymo pateikimo
dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nustatė, kad atsakovė šiuo metu
dirba ir gauna nuolatines pajamas, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto
neturi, ieškovo vidutines pajamas, susijusias su darbo santykiais, per mėnesį
sudaro apie 1 600 Lt, be to, jis vykdo individualią veiklą, turi savo vardu
registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Teismas iš esmės prašymą tenkino
siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgdamas į tai, kad
ieškovas lėšų vaikų išlaikymui neteikia, be to, kaip jis pats nurodė, turi
galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. periodinėmis išmokomis po 350
Lt kas mėnesį, o K. – po 10 Lt.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2009 m. sausio 16 d. apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą taikyti laikinąsias
apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes
apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą jam pranešta nebuvo, su atsakovės
prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones supažindintas taip pat nebuvo, o
būtent – nėra nei vienos išimtinės sąlygos, numatytos CPK 148 str. 1 d., t. y.
nutartyje nenurodyta, kad būtina spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą
nepranešus ieškovui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys jų
taikymą arba padarys nebeįmanomą. Be to, nutartyje nenurodytas nei vienas
įrodymas, kuriuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad nukentės
nepilnamečių vaikų interesai. Priešingai, jokios realios grėsmės nėra, nes
išlaikymą jis teikia gera valia.
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
CK
3.65 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų,
taip pat į vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas,
gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio
laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė reikalavimą grindžia tuo, jog
ieškovas neteikia savo vaikams materialinio išlaikymo. Pirmosios instancijos
teismas nustatė, jog atsakovė šiuo metu dirba, gauna nuolatines pajamas,
ieškovo pajamas sudaro apie 1 600 Lt, be to, jis vykdo individualią veiklą. Ieškovas
priteisto išlaikymo dydžio neginčija.
Taigi, asmuo prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi
nurodyti, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, kokios priemonės ir kokiu būdu turi būti taikomos, nes teismas,
nagrinėdamas šį prašymą, turi nustatyti, ar yra pagrindas jas taikyti (CPK 145
str. 4 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia
reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas
sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir nepilnamečio vaiko
paaiškinimus) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra
nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant
šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.).
Apelianto teiginys, jog apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą jam
nebuvo pranešta (CPK 148 str. 1 d.), atmestinas kaip nepagrįstas. Jau vien
faktas, kad vaikui išlaikymas reikalingas nuolat, suponuoja tėvų pareigą tokį
materialinį išlaikymą ir teikti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad,
vadovaujantis CK 3.192 str. 3 d., materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams
vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Be to, ir
paties apelianto teigimu jis turi galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui
E. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt, o nepilnamečiui sūnui
K. – po 10 Lt. Taigi, šiuo atveju nepranešimas ieškovui apie laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo nagrinėjimą nepažeidžia jo teisių, nes tokiu teismo sprendimu
siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat atmestinas apelianto
argumentas, kad jis išlaikymą teikia gera valia. Priešingai, tokių savo
teiginių ieškovas nepagrindė. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas būtent neteikia
savo vaikams materialinio išlaikymo. Tokiais atsakovės argumentais abejoti
pagrindo nėra, todėl pagrįstai teismas sprendė, jog dėl tokių aplinkybių gali
nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismo 2009-01-16 nutartis pagrįsta ir teisėta, teismas, priteisdamas laikiną
materialinį išlaikymą, mokamą abiem nepilnamečiams sūnums po 250 Lt kas mėnesį,
tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Skundžiama nutartimi
teismas užtikrino nepilnamečių E. K. ir K.
K. teises ir nepažeidė ieškovo O. K. interesų. Aplinkybių,
leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiama nutartimi,
nenustatyta. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
nėra (CPK 320 str.). Todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1
p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i
a :
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Margarita Dzelzienė
Birutė
Jonaitienė
Laimantas Misiūnas