LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bensona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija) iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“ (nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.). Vilniaus apygardos 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš bankroto (nemokumo) administratorės pareigų ir bankroto (nemokumo) administratore paskirta J. K. (nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d.). 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi likvidavimo dėl bankroto terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2.       Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti atsiskaitymų su antros eilės kreditoriais planą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi tenkino nemokumo administratorės prašymą – patvirtino bankrutavusios kredito unijos (toliau – ir BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiskaitymų su antros eilės kreditoriumi planą, pagal kurį antros eilės kreditorei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ iki 2024 m. gruodžio 31 d. turi būti išmokėta 100 000 Eur, ir įpareigojo nemokumo administratorę informuoti kreditorius apie priimtą nutartį.

4.       Teismas nurodė, kad bankroto procesuose, pradėtuose iki 2019 m. gruodžio 31 d., klausimams dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos.

5.       Įvertinęs nemokumo administratorės teismui pateiktą atsiskaitymo su antros eilės kreditore viešąją įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ planą, kuriame nurodyta apie planuojamas gauti lėšas, kreditorei mokėtinos sumos dydį ir mokėjimo terminą, remdamasis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 76 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, kad yra pagrindas jį patvirtinti.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Kreditorė UAB „Bensona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą dėl atsiskaitymo su kreditoriumi plano tvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1.                      Šiuo atveju turėjo būti taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. galiojusi KUĮ redakcija; taikytinas KUĮ 75 straipsnis, o ne šiuo metu galiojančio KUĮ 76 straipsnio nuostatos.

6.2.                      Nemokumo administratorės su klaidomis pateiktas atsiskaitymo su kreditoriais planas, kuriame nėra nurodoma, kiek prašymo pateikimo dieną Unija turi lėšų, kiek planuojama jų gauti ir ar Unija bus pajėgi atsiskaityti su naujai atsiradusiais kreditoriais, negali būti laikomas atsiskaitymo su kreditoriais planu KUĮ 75 ar 76 straipsnių prasme, todėl negalėjo būti tvirtinamas.

6.3.                      Bankrutuojantis juridinis asmuo turi pirmiausiai atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado po nemokumo bylos iškėlimo, kadangi tai būtų laikytina einamaisiais mokėjimais arba išlaidomis susijusiomis su bankroto procedūrų vykdymu (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos laikytinos administravimo išlaidomis. Unijai atsiskaičius su kreditore VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o Unijos reikalavimus kitose bylose atmetus (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė bylos Nr. e2A-382-370/2024, Nr. e2A-489-XX/2024 ir Nr. e2A-562-XX/2024), Unija gali neturėti lėšų padengti po bankroto bylos atsiradusių kreditorinių reikalavimų, o tai reikštų akivaizdų teisės aktų bei pirmiau paminėtos teismų praktikos pažeidimą.

6.4.                      Nutartimi patvirtinta, kad Unija turės teisę sumokėti 100 000 Eur valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra viešoji įstaiga.

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorė J. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuo esminius nesutikimo su skundu argumentu:

7.1.                      Atskirajame skunde nurodomos trys civilinės bylos, kuriose Unija dalyvauja ieškovo / trečiojo asmens statusu ir kuriose gali kilti pareiga Unijai sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės UAB „Bensona“ pateikiamos faktinės aplinkybės apie nagrinėjamas bylas yra klaidingos. Lietuvos apeliaciniame teisme yra civilinė byla Nr. e2A-382-370/2024 pagal atsakovų D. Č., I. Č., R. Š., A. L., kredito unijos „Taupa“ ir Marijampolės Žagrės vartotojų kooperatyvo apeliacinius skundus. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, Unijos ieškinys buvo patenkintas ir būtent Unija įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-489-XX/2024 Unijos procesinis statusas yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės UAB „Paskola“ reikalavimus, būtent Unija įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje Nr. e2A-562-XX/2024 taip pat nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimo, todėl Unija neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų nė vienam iš atsakovų. Unija yra apmokėjusi visas iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo kvestionuoti jos finansinių galimybių.

7.2.                      Nei Kredito unijų įstatymo, nei ĮBĮ nuostatos nenumato pareigos, prašant patvirtinti atsiskaitymo su kreditoriais planą, pateikti informaciją apie Unijos turimas lėšas ir turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Unija yra likviduojama dėl bankroto, nemokumo administratorė pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame nurodyta visa KUĮ 76 straipsnio 3 dalyje išvardinta informacija (atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas). Jokia kita informacija pagal KUĮ 76 straipsnio 3 dalį neturi būti teikiama, todėl, nesant tokios pareigos, nemokumo administratorė prašyme papildomos informacijos apie turimas ir planuojamas gauti lėšas bei turtą pagrįstai nenurodė.

7.3.                      Skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos nei Unijos, nei Unijos kreditorių, nei trečiųjų asmenų teisės, o UAB „Bensona“ apskritai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiskaitymų su antros eilės kreditoriumi planas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atsiskaitymo su kreditoriumi plano tvirtinimo sąlygų

9.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

10.       BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto procesas buvo pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. (bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi; nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.), todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, klausimas dėl atsiskaitymo su kreditoriumi plano tvirtinimo nagrinėjamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.

11.       Bankrutuojanti įmonė kreditorių reikalavimus tenkina likvidavimo stadijoje, laikydamasi ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

12.       Atsižvelgiant į tai, kad likviduojamas dėl bankroto subjektas yra kredito unija, šiuo atveju taikytinas ir specialusis teisinis reglamentavimas – KUĮ, kuris nustato kredito unijų steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, pertvarkymo ir priežiūros tvarką (KUĮ 1 straipsnio 1 dalis). KUĮ 73 straipsnyje numatyta, kad kredito unijų bankroto procesą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, JANĮ, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.

13.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl KUĮ 76 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis KUĮ 76 straipsnio 3 dalimi, skundžiama nutartimi patvirtino BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiskaitymų su antros eilės kreditore VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ planą. Kreditorė UAB „Bensona“ atskirajame skunde kelia klausimą dėl tokio teismui teikiamo tvirtinti plano detalumo lygio. Apeliantės teigimu, plane turėtų būti nurodomi ne tik 76 straipsnio 3 dalyje numatyti duomenys, bet ir tai, kiek Unija prašymo dieną turi lėšų, kiek planuoja jų gauti, ir ar Unija bus pajėgi atsiskaityti su naujai atsiradusiais kreditoriais, kadangi, nepateikus šių duomenų, nėra galimybės nustatyti, ar, atsiskaičiusi su VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, Unija vis dar turėtų lėšų padengti po bankroto bylos atsiradusių kreditorių finansinius reikalavimus.

14.       Tenkinti kreditorių reikalavimus yra viena pagrindinių nemokumo proceso procedūrų, kurios metu tenkinami skolininko kreditorių reikalavimai iš bankroto proceso metu sukaupto turto. Kreditorių reikalavimai tenkinami laikantis įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

15.       Šiuo atveju taikytina nemokumo procedūrų atlikimo metu galiojanti KUĮ redakcija. KUĮ 76 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad kredito unijos administratorius prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais teismui turi pateikti tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Taip pat yra išvardintas baigtinis sąrašas duomenų, kurie tame plane turi būti nurodyti: atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises. 

16.       Nemokumo administratorė teismui pateikė prašymą patvirtinti atsiskaitymo su kreditore VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ planą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į turimas ir planuojamas 2024 metų trečiąjį ketvirtį gauti lėšas, Unija turės sukaupusi pakankamai lėšų, reikalingų padengti 100 000 Eur vertės kreditorių reikalavimus. Remdamasi KUĮ 77 straipsnio 2 dalimi, nemokumo administratorė prašė patvirtinti, kad dengiamas iš dalies antros eilės kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas – iki 2024 m. gruodžio 31 d. sumokant 100 000 Eur.

17.       Įvertinęs pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą ir nemokumo administratorės teismui pateikto prašymo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliante, kad pateiktas prašymas neatitinka KUĮ 76 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi prašyme yra aiškiai pateikti visi KUĮ 76 straipsnio 3 dalyje numatyti duomenys (išmokėtinos sumos dydis, atsiskaitymo terminas, kreditorinio reikalavimo tenkinimo mastas). KUĮ 76 straipsnio 3 dalies norma yra imperatyvi ir neturėtų būti aiškinama plečiamai. Apeliantės subjektyvūs samprotavimai, kad tokio pobūdžio prašyme turėtų būti nurodoma, kiek kredito unija prašymo pateikimo dieną iš viso turi lėšų, kiek konkrečiai planuoja jų gauti, kokios tuo laikotarpiu numatomos išlaidos ir ar bus ateityje bus galimybė atsiskaityti su naujais kreditoriais, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo išvadai, jog nemokumo administratorės pateiktas atsiskaitymo su kreditoriais planas neatitinka įstatymo reikalavimų.

18.       Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, kad, prieš skirstant lėšas kreditorių reikalavimams padengti, pirmiausia turėtų būti apmokėtos visos kitų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra duomenų, kad Unija prašymo patvirtinti atsiskaitymo su kreditoriumi planą teikimo metu būtų neatlyginusi iš jos teismų procesiniais sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-489-XX/2024 ir Nr. e2A-562-XX/2024 nėra išnagrinėtos apeliacine tvarka, o tai reiškia, jog šiose bylose vis dar nėra priimti įsiteisėję sprendimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-382-370/2024, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apskritai nebuvo spręstas, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti Unijos ieškinio reikalavimai, buvo panaikinta ir perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Unija yra atlyginusi visas kitoms šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas (priešingų duomenų byloje nepateikta), nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti Unijos galimybėmis apmokėti ateityje galbūt iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nemokumo administratorės teismui tvirtinti pateiktas atsiskaitymų su kreditoriais planas atitinka KUĮ 76 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus ir niekaip nepažeidžia Unijos, jos kreditorių ar kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

20.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodoma, kad „<...>antros eilės kreditoriui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ iki 2024 m. gruodžio 31 d. bus išmokėta 100 000 Eur.“. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad „Indėlių ir investicijų draudimas“ teisinė forma iš valstybės įmonės buvo pertvarkyta į viešąją įstaigą ir dabar „Indėlių ir investicijų draudimas“, kaip teisingai skunde pastebėjo apeliantė, yra viešoji įstaiga. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties 

21.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės UAB „Bensona“ skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

22.       Kreditorės UAB „Bensona“ atskirąjį skundą atmetus, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis).

23.       BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24.       Teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius. Nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos tinkamais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių.

25.       Atsižvelgiant į tai, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš apeliantės UAB „Bensona“ priteisiama 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Nutarties trečiąją pastraipą patikslinti, išdėstant ją taip: „antros eilės kreditorei viešajai įstaigai „Indėlių ir investicijų draudimas“ iki 2024 m. gruodžio 31 d. bus išmokėta 100 000 (šimtas tūkstančių) Eur.“.

Priteisti likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 122040690) iš uždarosios akcinės bendrovės „Bensona“ (juridinio asmens kodas 305570950) 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                        Jadvyga Mardosevič