VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utenos diena“ atstovui D. R., pareiškėjų atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,

atsakovės atstovei Vilijai Marijai Palytei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B., atstovaujančiam ir trečiąjį suinteresuotą asmenį viešąją įstaigą „Mūsų Ignalina“,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utenos diena“ ir V. R. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Mūsų Ignalina“, J. B. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjai UAB „Utenos diena“ ir V. R. skunde prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (SK-8, 2021)SPR-185 „Dėl publikacijoje „Svetimi marškiniai ilgai nešildys“ („Mūsų Ignalina“, www.mignalina.lt, 2020-12-08) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjų skundas pripažintas nepagrįstu, ir perduoti šį klausimą atsakovei nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad 2020 m. gruodžio 8 d. laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išspausdinta J. B. publikacija „Svetimi marškiniai ilgai nešildys...“ (toliau – ir Publikacija), kurioje neigiamai pasisakyta apie pareiškėjos UAB „Utenos diena“ (toliau – ir Bendrovė) ir joje dirbančio vyriausiojo redaktoriaus pareiškėjo V. R. veiklą, ir kuri, pasak pareiškėjų, neatitinka tikrovės, kenkia Bendrovės dalykinei reputacijai bei žemina V. R. garbę ir orumą. Pareiškėjai tvirtina, kad Publikacijoje detaliai pasisakyta apie UAB „Utenos diena“ leidžiamą laikraštį „Ignalinos diena“, nurodyti neva tam tikri faktai ir aprašyti įvykiai, itin neigiamai pasisakyta apie vyriausiąjį redaktorių V. R., jo profesinę veiklą, taip pat išsakytus reikalavimus dėl laikraščio „Nauja vaga“ užsidarymo.

Teigia, kad Sprendime atribotos dvi sąvokos, t. y. žinia ir nuomonė, ir pagal tai Publikacijos tekstas išskirtas dalimis, atskirais teiginiais, suskirstant, kurie teiginiai priskirtini nuomonės išreiškimui, o kurie – laikytini žinia. Tačiau pažymi, kad vertinant visą Publikaciją, t. y. jos pavadinimą, turinį bei prie Publikacijos pridėtą fotonuotrauką, akivaizdžiai matyti, jog visuomenei yra pateikiama žinia, o ne nuomonė, apie pareiškėjų neva tai netinkamus, neteisėtus ir priešiškus veiksmus, kuriais jie siekia išpopuliarėti, nukonkuruojant laikraščius „Mūsų Ignalina“ ir „Nauja vaga“. Teigia, kad vien iš Publikacijos pavadinimo „Svetimi marškiniai ilgai nešildys...“ galima daryti išvadas, jog teksto turinys yra apie asmenį ar asmenis, kurie, pasinaudodami kitų įtaka, elgiasi neteisėtai.

Taip pat nurodo, kad Publikacijos tekstas surašytas tiksliais ir aiškiais teiginiais, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys faktai. Vertinant tai visuomenės aspektu, t. y., kaip šią informaciją supras skaitytojas, akivaizdu, kad tai nebus vertinama kaip išsakyta nuomonė, o suprantama kaip pagrįstų faktų bei atskleistos tiesos ir žinių patvirtinimas. Be to, Publikacijos autorius J. B. nė viename Publikacijos teiginyje nenurodė, kad tai yra tik jo nuomonė.

Tvirtina, kad VšĮ „Mūsų Ignalina“, paskelbdama šią Publikaciją, turėjo konkretų ir aiškų tikslą sumenkinti UAB „Utenos diena“ dalykinę reputaciją ir pažeminti vyriausiojo redaktoriaus V. R. garbę bei orumą. Tai rodo Publikacijos pateikimo aplinkybės, forma ir būdas. Be to, Publikacija paskelbta 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. paskutinį metų mėnesį, svarbiausiu kiekvienai leidyklai periodu, nes būtent metų pabaigoje skaitytojai užsiprenumeruoja laikraščius ateinantiems metams, todėl pareiškėjai įsitikinę, kad taip buvo siekiama pakenkti jų reputacijai ir suformuoti neigiamą skaitytojų nuomonę. Publikacijoje paskelbta fotonuotrauka, kurioje ant klozeto sudėtos Bendrovės leidžiamų laikraščių „Ignalinos diena“ kopijos, irgi akivaizdžiai menkina jos dalykinę reputaciją skaitytojų ir visuomenės atžvilgiu.

Pareiškėjų teigimu, Sprendime nepateiktas situacijos bei aplinkybių vertinimas, neatsižvelgta į tai, kokią nuomonę nurodyta informacija sudarys skaitytojams, ką VšĮ „Mūsų Ignalina“ šia Publikacija norėjo parodyti skaitytojams, todėl mano, kad vertinant Publikaciją atskirais teiginiais nebuvo įžvelgta Publikacijos paskelbimo esmė bei VšĮ „Mūsų Ignalina“ tikslai.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendime VšĮ „Mūsų Ignalina“ tik įspėta apie Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ, ir Įstatymas) 2 straipsnio 36 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies pažeidimus, kuriuo palikta jai pačiai padaryti atitinkamas išvadas, tačiau visuomenės suklaidinimas, pareiškėjo V. R. garbės ir orumo pažeminimas, Bendrovės dalykinės reputacijos sumenkinimas nebus ištaisytas, kadangi paskelbta Publikacija palikta galioti. Pažymi, kad Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. EKS-16/21 pareiškėjų skundas patenkintas visiškai, t. y. buvo pripažinti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 8, 20, 51 ir 53 straipsnių pažeidimai, o VšĮ „Mūsų Ignalina“ įpareigota paskelbti minėtą sprendimą laikraštyje „Mūsų Ignalina“ ir portale mignalina.lt.

Skunde akcentuoja, kad Tarnyba visiškai nevertino skundo bei VšĮ „Mūsų Ignalina“ padarytų pažeidimų Etikos kodekso, kurio atitinkamos teisės normos neabejotinai buvo pažeistos, prasme, nors Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir Komisija) tokius pažeidimus konstatavo. Be to, pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti ar paneigti Publikacijoje paskelbtos informacijos, nors teisės aktuose įtvirtinta galimybė neigiamai kritikuojamam asmeniui paaiškinti, patikslinti ar paneigti Publikacijoje paskelbtą informaciją privalo būti suteikta.

Pažymi, kad UAB „Utenos diena“ yra nepriklausomas leidėjas, leidžiantis laikraščius „Utenos diena“, „Ignalinos diena“, „Dienos Reklama“, žurnalą „Indraja“ ir portalą udiena.lt. Bendrovės direktorius yra D. R., vyriausiasis redaktorius – V. R., o žurnalistai ir kiti darbuotojai nėra susiję su jokia politine jėga ir nedalyvauja jokios politinės partijos, komiteto ar kokioje nors kitoje politinėje veikloje. Akcentuoja, kad Publikacijos autorius J. B. yra laikraščio „Mūsų Ignalina“ ir portalo mignalina.lt publikacijų autorius bei Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narys, t. y. priklauso konkrečiai politinei partijai, o tai yra griežtai draudžiama.

Teigia, kad Publikacijoje pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, jog pareiškėjai priklauso socialdemokratų partijai, tačiau portale udiena.lt yra skelbiamos publikavimo taisyklės bei skaidrumo politika, su kuriomis yra supažindinti visi Bendrovės žurnalistai bei kiti darbuotojai, taip pat jie susipažinę su Etikos kodeksu ir pasirašę, kad vykdydami veiklą laikysis Etikos kodekso nuostatų.

Akcentuoja, kad Bendrovės laikraštis „Ignalinos diena“ leidžiamas nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., o Ignalinos rajono savivaldybė visiškai neprisidėjo prie jo išleidimo. Be to, 2020 m. rudenį paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas, kurį teisėtai laimėjo UAB „Utenos diena“ leidžiamas laikraštis „Ignalinos diena“. 2020 m. lapkričio 19 d. pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis tarp Bendrovės ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, ir, nors VšĮ „Mūsų Ignalina“ galėjo dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, tačiau to nepadarė. Taigi, teiginiai, jog laikraštis „Ignalinos diena“ yra išlaikomas Ignalinos rajono savivaldybės, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Publikacijoje aprašytas laikraščio prenumeratos kainų dempingas, tačiau negalima palyginti 2 kartus per savaitę leidžiamo laikraščio „Mūsų Ignalina“ kainos su 1 kartą per savaitę UAB „Utenos diena“ leidžiamu laikraščiu „Ignalinos diena“. Pareiškėjos 2 kartus per savaitę leidžiamas laikraštis „Utenos diena“ metams kainuoja 41,72 Eur, o tik šeštadieniais leidžiamas numeris – 24,48 Eur. VšĮ „Mūsų Ignalina“ taip pat du kartus per savaitę leidžiamas laikraštis „Mūsų Ignalina“ metams kainuoja 35,70 Eur, neįgaliesiems – 28,05 Eur. Bendrovės laikraščio „Ignalinos diena“, leidžiamo 1 kartą per savaitę, prenumeratos kaina metams yra 15,30 Eur, o laikraštis „Utenos apskrities žinios“, kuris leidžiamas 2 kartus per savaitę, metams kainuoja 39,17 Eur, šeštadieniais leidžiamas numeris – 19,58 Eur. Taigi, Publikacijoje nurodyta informacija, kuri išreikšta kaip „chamiškas veiksmas“, yra neteisinga ir klaidina visuomenę.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba ir Komisija yra skirtingi savarankiški subjektai, priimantys savarankiškus sprendimus, be to, tik Komisija kompetentinga vertinti žurnalistų elgesį ir jo atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, todėl Tarnyba Sprendime galimų Etikos kodekso pažeidimų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Pažymi, kad patys pareiškėjai skunde teismui nurodo, jog Sprendimu pripažinta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė VIĮ 2 straipsnio 36 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei dėl to buvo įspėtas. Tarnyba akcentuoja, kad teiginių, pažeidžiančių pagrindinius visuomenės informavimo principus ar nuomonės raiškai keliamus reikalavimus, paneigimas nėra galimas, t. y. galima įpareigoti paneigti ne bet kokią informaciją, o tik tokią, kuri neatitinka tikrovės ir žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai. Šiuo atveju Publikacija, kuri buvo paskelbta interneto tinklalapyje www.mignalina.lt, pašalinta, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo ir nebuvo įpareigotas pašalinti teiginius, pažeidžiančius VIĮ nuostatas.

Tvirtina, kad Sprendime Tarnyba įvertino ginčijamus teiginius bei jų dalis, o nagrinėjamu atveju Publikacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo tik išsakė kritišką požiūrį į pareiškėjų leidžiamą laikraštį, sudarytą paslaugų pirkimo sutartį su Ignalinos rajono savivaldybe bei laikraščio turinį, ir tam tikrais atvejais pasirinko aštresnę formuluotę („invazinį skaitalą“, „padus laižantis laikraštis“, „chamiškas veiksmas“). Mano, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo išsakyta niekinančio pobūdžio epitetų, nesiekta sumenkinti jų garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos.

Atsiliepime akcentuoja, kad vien tai, jog pareiškėjų leidžiamo laikraščio kopijos sudėtos ant klozeto, savaime nereiškia dalykinės reputacijos menkinimo. Publikacijoje pateikiama viešojo intereso informacija apie pareiškėjų ir Ignalinos rajono savivaldybės sudarytą paslaugų pirkimo sutartį, kuria pareiškėjų leidžiamuose laikraščiuose bus skelbiama Ignalinos rajono savivaldybės nurodoma informacija, be to, pareiškėjai įsipareigoja leisti specialų laikraščio priedą, kuriame bus skelbiama išskirtinai Ignalinos rajono savivaldybės pageidaujama informacija. Kadangi Publikacijoje yra aprašoma pareiškėjų veikla, asociatyviai yra pateikiama ir leidžiamo laikraščio nuotrauka.

Nurodo, kad žinia ir nuomonė atskiriama pagal VIĮ išvardintus kriterijus, o ne vertinant juos visuomenės aspektu. Tarnyba įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju nuomonės ir žinios atribojimo klausimas išspręstas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad žiniai ir nuomonei taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, Sprendime buvo nustatyta, ar Publikacijoje skelbiamos žinios, ar nuomonė. Publikacijos teiginiuose pateikiamas subjektyvus požiūris, supratimas, vertinimas, spėjimas, teiginiams nėra galimybės pritaikyti tiesos kriterijaus, todėl Sprendime buvo nustatyta, jog skelbiama nuomonė. Be to, teiginiuose reiškiami svarstymai, spėjimai, keliamos versijos, nepateikiamas joks galutinis ir kategoriškas vertinimas.

Nors ir ginčijamų teiginių pobūdis buvo nustatytas atskiriant kiekvieną teiginį, tačiau Tarnyba nesutinka, jog tai lėmė Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pažymi, kad, nustačius teiginių pobūdį, t. y. skelbiamos žinios ar nuomonė, teiginių atitiktis VIĮ nuostatoms buvo vertinama atsižvelgus į paskelbtos Publikacijos kontekstą, surinktus duomenis bei remiantis nacionaline ir tarptautine teismų praktika.

Pažymi, kad iš Publikacijos ar jos teiginių turinio nėra galimybės daryti išvados, jog teigiama apie pareiškėjų priklausymą kuriai nors politinei partijai, šiuo atveju – socialdemokratų partijai. Teiginyje „Socialdemokratai (b), siekdami užčiaupti burną opozicinei ,,Mūsų Ignalinai“, pagalbą pasikvietė iš Utenos, ten prieš to rajono socdemus „Kepurinę” šokantį laikraštį, kuris mūsų rajone pradėjo leisti invazinį skaitalą „Ignalinos diena“ tik pasisakoma apie galimą palankumą socialdemokratų partijai bei naujai pradėtą leisti laikraštį. Atlikus pareiškėjų skundo tyrimą nustatyta, kad Ignalinos rajono meras J. R. 2019 m. išrinktas į mero pareigas, rinkimuose dalyvaudamas su socialdemokratų partija. Patikrinus Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 19 d. paskelbta paslaugų pirkimo sutartis, kurios šalys yra Bendrovė ir Ignalinos rajono savivaldybės administracija. Pastarosios vardu sutartį sudarė Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorė J. B., kuri pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainės viešai prieinamus duomenis kandidatavo į 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimus su socialdemokratų sąrašu. Minėtoje paslaugų pirkimo sutartyje perkančioji organizacija – Ignalinos rajono savivaldybės administracija, kuri numato įsigyti informacijos sklaidos spaudoje paslaugas iš pareiškėjų. Taigi, ginčijamas teiginys, nuomonė turi faktinį pagrindą, kadangi pareiškėja pirkimo su Ignalinos rajono savivaldybės administracija sutartimi įsipareigojo skelbti savivaldybės administracijos pageidaujamą informaciją, o tokia informacija tenkina viešąjį interesą ir visuomenė turi teisę žinoti, kokią informaciją ir kieno užsakymu skelbia vietiniai laikraščiai.

 Vertinant teiginį „Kitas chamiškas veiksmas – prenumeratos kainų dempingas (tyčinis kainos mažinimas, kad privilioti prenumeratorius). Tik kai vis tiek savivaldybė maitina šį skaitalą, tai jau reikėjo metinę prenumeratą daryti kokius 5, o ne 15 eurų“, atsakovė pabrėžia, kad tai yra nuomonė ir situacijos vertinimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo paskelbė aštresnio pobūdžio kritiką pareiškėjų atžvilgiu dėl prenumeratos kainų skirtumų bei hiperbolizuotai prenumeratos skirtumą įvardijo kaip dempingą, o tokia informacija nesiekiama pažeminti, kaltinti ar įžeisti pareiškėjus.

Taip pat atsakovas vertina teiginius „lakstydamas po rajoną, nesibodi prisistatyti, kad jis esą iš „savivaldybės laikraščio“, tad duokit informaciją. Už ją, sako, ir dar kai ko paprašo. Čia tokia redaktoriaus žurnalistinė kultūra (interviu šis, sako, nepavyko, „redaktorius“ buvo pavarytas lauk“)“ kaip nuomones, kuriais formuojama būtent neigiama nuomonė, jog V. R. netinkamai vykdo savo darbines funkcijas, elgiasi neetiškai, tačiau neturi tam pakankamo faktinio pagrindo. Pažymi, kad buvo remtasi žurnalistės suteikta informacija, kuri nėra laikytina oficialiu informacijos šaltiniu. Tačiau ginčijami teiginiai nėra žeminančio pobūdžio, kad būtų pripažinti pažeidžiantys garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją, o vartojamos kalbinės išraiškos priemonės neturi vulgaraus ar niekinančio stilistinio atspalvio.

Teigia, kad Sprendime konstatuota, jog laikraščio „Nauja vaga“ likvidavimas buvo susijęs ne su V. R. veiksmais ar pageidavimais, o su juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, todėl buvo nustatyta, kad skelbiamas teiginys neatitinka tikrovės. Šiuo atveju skelbiama informacija apie vieno iš Ignalinos laikraščių užsidarymą bei keliami klausimai dėl užsidarymo priežasčių, todėl tai yra teisėtas ir pagrįstas viešasis interesas. Tačiau pateikiama informacija, kad V. R. pageidavo, jog laikraštis būtų uždarytas, turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, kad tokia žinia būtų skelbiama kaip objektyviai egzistuojanti, todėl Sprendime pripažinta, jog buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, nes paskelbta neteisinga informacija.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai daro esminę klaidą, Publikacijoje jų atžvilgiu išreikštą sąžiningą kritiką prilygindami garbės ir orumo pažeidimui. Nurodo, kad atsakovei suprantama, jog tam tikra neigiamai asmenį apibūdinanti informacija yra nemaloni, tačiau teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, trikdanti visuomenę ar jos dalį. Šiuo atveju ginčijama informacija nėra žeminančio pobūdžio, V. R. nėra užgauliai vadinamas ar jo veiksmai nėra įžeidžiai apibūdinami, todėl garbės ir orumo pažeidimas pagrįstai nebuvo nustatytas.

Atsiliepime pažymi, kad skunde teismui pateiktas teiginys „Bet „dienos“ redaktorius (pasirašinėja „Jūsų redaktorius“) V. R. jau dabar, neturėdamas nė vieno prenumeratoriaus ar pirkėjo (laikraštis mėtomas už dyką), rėkauja, esą jo skaitalas didžiausias rajone.“, kurio pareiškėjai neskundė Tarnybai, todėl atsakovė negalėjo jo įvertinti, tad ši skundo dalis negali būti nagrinėjama.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nustatyta tvarka ir terminu teismui nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai palaikė skundo reikalavimus, prašydami juos tenkinti. 

Atsakovės Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ir trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Mūsų Ignalina“ atstovas J. B. teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (SK-8, 2021)SPR-185 „Dėl publikacijoje „Svetimi marškiniai ilgai nešildys“ („Mūsų Ignalina“, www.mignalina.lt, 2020-12-08) paskelbtos informacijos“ dalies, kuria UAB „Utenos diena“ ir V. R. skundas dėl publikacijoje „Svetimi marškiniai ilgai nešildys“ („Mūsų Ignalina“, www.mignalina.lt, 2020-12-08) paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. interneto puslapyje www.mignalina.lt ir laikraštyje „Mūsų Ignalina“ buvo publikuotas straipsnis „Svetimi marškiniai ilgai nešildys...“, kurio autorius ir redaktorius yra J. B..

Pareiškėjai UAB „Utenos diena“, atstovaujama direktoriaus ir leidėjo D. R., ir UAB „Utenos diena“ vyriausiasis redaktorius V. R. 2021 m. sausio 4 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydami atlikti tyrimą, skundą pripažinti pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti, taip pat reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Skunde nurodė, kad Publikacija yra šmeižianti, neetiška, išgalvota ir neparemta jokiais konkrečiais faktais ar šaltiniais. Be to, Publikacijoje paskelbti teiginiai yra melagingi ir žemina UAB „Utenos diena“ vyr. redaktoriaus V. R. garbę ir orumą. Pažymėjo, kad laikraštis nėra susijęs su socialdemokratų politine partija, taip pat laikraščio prenumeratos kainos nėra dempinguojamos. Be to, Publikacijos autorius nesikreipė į pareiškėjus ir nesudarė jiems galimybės pateikti savo paaiškinimus.

Tarnyba 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į VšĮ „Mūsų Ignalina“, prašydama iki 2021 m. sausio 28 d. pateikti paaiškinimus.

Tarnyboje 2021 m. sausio 29 d. gauti J. B., „Mūsų Ignalina“ leidėjo ir redaktoriaus, rašytiniai paaiškinimai.

Visuomenės informavimo etikos komisija 2021 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-16/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8, 20, 51 ir 53 straipsniai, o VšĮ „Mūsų Ignalina“ įpareigota ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti minėtą Komisijos sprendimą laikraštyje „Mūsų Ignalina“ ir portale mignalina.lt.

Žurnalistų etikos inspektorius 2021 m. liepos 15 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė pripažinti UAB „Utenos diena“ ir V. R. skundą dėl publikacijoje „Svetimi marškiniai ilgai nešildys“ („Mūsų Ignalina“, www.mignalina.lt, 2020-12-08) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti VšĮ „Mūsų Ignalina“ dėl VIĮ 2 straipsnio 36 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Sprendime Tarnyba, be kita ko, konstatavo, kad Publikacijoje esančiuose teiginiuose „Atvykęs į vieną miestelį, interviu su vienos įstaigos vadovu pradėjo klausimu Jūs miegate su tuo ir tuo... “, teiginio „Kad „vagos“ neliktų, buvo V. R. pageidavimas, tad rajono valdžia galimai to laikraščio moteriškes įkalbino ar privertė užsidaryti“ dalis „buvo V. R. pageidavimas“, „Tad tame laikraštyje daugiau nei pusė informacijos sudėta iš savivaldybės internetinio tinklalapio, reklama ir dar dalis informacijos – iš Utenos, „Ten nerasite istorijos temų, pasakojimų apie rajono žmones, skaitinių laisvalaikiui, nespausdinamos užuojautos, įvykių suvestinės ir pan.“, teiginio „O kai vienas valdžiai padus laižantis laikraštis yra tos valdžios visiškai išlaikomas, o kitas visaip ujamas, neteikiama informacija ir neužsakomi net mokami skelbimai, tai kur čia sveika konkurencija?“ dalis „O kai vienas valdžiai padus laižantis laikraštis yra tos valdžios visiškai išlaikomas“ skelbiamos žinios. Taip pat konstatuota, kad teiginiuose „Lakstydamas po rajoną, nesibodi prisistatyti, kad jis esą iš „savivaldybės laikraščio “, tad duokit informaciją. Už ją, sako, ir dar kai ko paprašo. Čia tokia redaktoriaus žurnalistinė kultūra (interviu, šis, sako, nepavyko, „redaktorius“ buvo pavarytas lauk)“, „Socialdemokratai (b), siekdami užčiaupti burną opozicinei „Mūsų Ignalinai“, pagalbą pasikvietė iš Utenos, ten prieš to rajono socdemus „Kepurinę“ šokantį laikraštį, kuris mūsų rajone pradėjo leisti invazinį skaitalą „Ignalinos diena“. Jį, pasak šaltinių rajono savivaldybėje, galimai visiškai išlaiko rajono valdžia, už kiekvieną numerį mokėdama maždaug ar daugiau nei po 400 eurų „Žurnalistiniu požiūriu, tas laikraštis tuščias“, Kitas chamiškas veiksmas – prenumeratos kainų dempingas (tyčinis kainos mažinimas, kad privilioti prenumeratorius). Tik kai vis tiek savivaldybė maitina šį skaitalą, tai jau reikėjo metinę prenumeratą daryti kokius 5, o ne 15 eurų“, „Skaitytojams priminsiu: „Ignalinos dienoje“ niekada nerasite nė vieno bent kiek kritiškesnio krislo valdžios atžvilgiu, tik pagyras ir liaupses. Tiesiog nėra kam rašo. Ir ko vertas laikraštis, kuris leidžiamas tik dėl pinigų melžimo, o ne širdžiai vedant“ skelbiamos nuomonės. Sprendime konstatuota, kad dalį teiginių viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė hiperbolizuodamas ir šaržuodamas susidariusią situaciją, o, įvertinus visas aplinkybes, laikytina, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neperžengė saviraiškos laivės ribų ir VIĮ nuostatų pažeidimas nenustatytas. Sprendime nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 19 d. Bendrovė ir Ignalinos rajono savivaldybės administracija sudarė paslaugų pirkimo sutartį, kurios pagrindu Ignalinos rajono savivaldybė perka viešinimo paslaugas Bendrovės leidžiamame laikraštyje, įskaitant laikraščio priedą, kuriame spausdinama tik išskirtinai Ignalinos rajono savivaldybės užsakyta informacija ir medžiaga, o, jei Bendrovė pageidautų spausdinti kitokią informaciją, ją turėtų suderinti su Ignalinos rajono savivaldybe. Todėl Inspektorius laikė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), atsižvelgdamas į sutarties turinį, paskelbė informaciją apie tai, kad UAB „Utenos diena“ laikraštis galimai rodo palankumą savivaldybei ir jos darbuotojams. Be to, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) hiperbolizuotai įvardijo, jog Bendrovės leidžiamas laikraštis yra išlaikomas savivaldybės. Todėl, įvertinus tai, kad skelbiama informacija nėra įžeidaus turinio, ja nesiekiama pažeminti Bendrovės, bet siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į laikraščio turinį bei sudaromas pirkimo sutartis su savivaldybe, VIĮ nuostatų pažeidimas nekonstatuotas. Sprendime taip pat konstatuota, kad, kadangi Bendrovė sudarė pirkimo sutartį su Ignalinos rajono savivaldybės administracija, kuria įsipareigojo skelbti savivaldybės administracijos pageidaujamą informaciją, tokia informacija neabejotinai tenkina viešąjį interesą, nes visuomenė turi teisę žinoti, kokią informaciją ir kieno užsakymu skelbia vietiniai laikraščiai. Dėl išvardintų priežasčių Inspektorius laikė, kad teiginys „Tad tame laikraštyje daugiau nei pusė informacijos sudėta iš savivaldybės internetinio tinklalapio, reklama ir dar dalis informacijos – iš Utenos“ yra pateiktas hiperbolizuojant ir šaržuojant situaciją, nebuvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos ir VIĮ nuostatų pažeidimas nenustatytas. Taip pat teiginys „Mūsų Ignalinos“ jokia valdžia neprivers užsidaryti (nors V. R. man akiplėšiškai tai piršo) vardan sau palankaus invazinio laikraščio“ nėra neigiamo pobūdžio, juo nesiekiama pažeminti V. R., jis pateiktas hiperbolizuojant, neperžengiant VIĮ keliamų reikalavimų. Įvertinęs teiginį „O kai vienas valdžiai padus laižantis laikraštis yra tos valdžios visiškai išlaikomas, o kitas visaip ujamas, neteikiama informacija ir neužsakomi net mokami skelbimai, tai kur čia sveika konkurencija?“ Inspektorius sprendė, jog viešosios informacijos skleidėjas hiperbolizuotai įvardijo, jog Bendrovės leidžiamas laikraštis yra išlaikomas savivaldybės, tačiau šia informacija nesiekiama pažeminti Bendrovės, todėl VIĮ nuostatų pažeidimas nekonstatuotas. Sprendime teiginys „Socialdemokratai (b), siekdami užčiaupti burną opozicinei „Mūsų Ignalinai“, pagalbą pasikvietė iš Utenos, ten prieš to rajono socdemus „Kepurinę“ šokantį laikraštį, kuris mūsų rajone pradėjo leisti invazinį skaitalą „Ignalinos diena“ įvertintas kaip atitinkantis nuomonės raiškai keliamus reikalavimus ir neperžengiantis teisės skleisti informaciją ribų. Pažymėta, kad ginčijama nuomonė turi faktinį pagrindą, kadangi pareiškėja sudarė pirkimo sutartį su Ignalinos rajono savivaldybės administracija, kuria įsipareigojo skelbti savivaldybės administracijos pageidaujamą informaciją. Tokia informacija neabejotinai tenkina viešąjį interesą, kadangi visuomenė turi teisę žinoti, kokią informaciją ir kieno užsakymu skelbia vietiniai laikraščiai. Be to, panaudotomis meninės raiškos priemonėmis nesiekiama sumenkinti ar įžeisti pareiškėjų, o vaizdingiau perteikti aprašomą situaciją. Sprendime teiginiai „Žurnalistiniu požiūriu, tas laikraštis tuščias“ ir „Tiesiog nėra kam rašo“ įvertinti kaip kritika, nukreipta į Bendrovės vykdomas darbines funkcijas, tačiau teiginiai nėra įžeidaus ar neigiamo pobūdžio, todėl konstatuota, kad nepažeidžia nuomonės raiškai keliamų reikalavimų. Inspektorius teiginį ,Jį, pasak šaltinių rajono savivaldybėje, galimai visiškai išlaiko rajono valdžia, už kiekvieną numerį mokėdama maždaug ar daugiau nei po 400 eurų“ vertino kaip skelbiamą nuomonę, turinčią faktinį pagrindą, kadangi Publikacijos autorius sugretino turimus faktus apie sudarytą paslaugų pirkimo sutartį ir hiperbolizuotai įvardijo, jog Bendrovės leidžiamas laikraštis išlaikomas savivaldybės. Tačiau teiginys nėra įžeidaus turinio, nesiekiama pažeminti pareiškėjos, todėl VIĮ nuostatų pažeidimas nekonstatuotas. Vertinant teiginį „Kitas chamiškas veiksmas – prenumeratos kainų dempingas (tyčinis kainos mažinimas, kad privilioti prenumeratorius). Tik kai vis tiek savivaldybė maitina šį skaitalą, tai jau reikėjo metinę prenumeratą daryti kokius 5, o ne 15 eurų“ padaryta išvada, kad juose įvertintas prenumeratų kainų skirtumas, todėl VIĮ nuostatų pažeidimas nekonstatuotas. Sprendime teiginys „Skaitytojams priminsiu: „Ignalinos dienoje“ niekada nerasite nė vieno bent kiek kritiškesnio krislo valdžios atžvilgiu, tik pagyras ir liaupses“ įvertintas kaip nuomonė, turinti faktinį pagrindą, kadangi leidinyje išties neskelbiama kritika savivaldybei ar kitai valdžios institucijai, šia nuomone nesiekiama pažeminti Bendrovės, išsakoma kritika jos darbinei veiklai, todėl VIĮ pažeidimas nekonstatuotas. Teiginys „Ir ko vertas laikraštis, kuris leidžiamas tik dėl pinigų melžimo, o ne širdžiai vedant“ Sprendime įvertintas kaip kritika dėl pareiškėjos laikraščio leidimo motyvų, išsakyta kritika dėl pareiškėjos ir savivaldybės sudarytos paslaugų pirkimo sutarties, todėl ginčijama nuomonė, nors ir aštresnio pobūdžio, tačiau neturi neigiamo pobūdžio ir laikytina neperžengiančia teisės skleisti informaciją ribų. Vertindamas nuotrauką, kurioje ant tualeto pridėta Bendrovės leidžiamų laikraščių „Ignalinos diena“ kopijų, Inspektorius pažymėjo, jog, kadangi Publikacijoje aprašoma pareiškėjos veikla, asociatyviai pateikiama ir jos leidžiamo laikraščio nuotrauka, tačiau vien tai, kad pareiškėjos leidžiamo laikraščio kopijos sudėtos ant klozeto, savaime nereiškia dalykinės reputacijos menkinimo. Todėl pareiškėjos laikraščio nuotraukos paskelbimas Publikacijoje nepažeidžia VIĮ nuostatų.

Pareiškėjai su Sprendimo dalimi, kuria jų skundas pripažintas nepagrįstu, nesutinka ir prašo teismo ją panaikinti, motyvuodami tuo, jog Publikacijoje esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir kenkia Bendrovės bei V. R. veiklai, Bendrovės dalykinei reputacijai ir žemina V. R. garbę bei orumą. Jų teigimu, vertinant visą Publikaciją bendrai, o ne atskiromis dalimis, akivaizdu, jog visuomenei yra pateikiama žinia, o ne nuomonė, apie pareiškėjų neva tai neteisėtus veiksmus, kuriais jie siekia išpopuliarėti. Be to, Publikacijos tekstas surašytas aiškiais teiginiais, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys faktai. Mano, kad Publikacijos tikslas buvo pažeminti Bendrovės dalykinę reputaciją, taip pat V. R. garbę ir orumą.

Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi Publikacijos paskelbimo metu, nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises. VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje yra nurodyta: „Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.“ To paties straipsnio 89 dalyje nustatyta: „Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.“ Taigi, pagal minėtas VIĮ nuostatas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018; kt.).

Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą). Tokiu atveju teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).

Tad tiriant ir vertinant informaciją, svarbu vertinti ir bylos aplinkybių visumą, analizuoti paskleistų teiginių kontekstą, atsižvelgti į jų formuluotes.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Publikacijoje „Svetimi marškiniai ilgai nešildys“ J. B. konkrečiai kalba apie UAB „Utenos diena“ leidžiamą laikraštį ir jo vyriausiąjį redaktorių V. R., kritikuodamas jų veiklą, laikraščio turinį, savivaldybės teikiamą išlaikymą ir pan.

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą, konstatuoja, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui. VAĮ įtvirtina išsamumo principą. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ 3 straipsnio 5 punktas). VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus administraciniam sprendimui. Jame turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Pirma, Tarnyba, spręsdama, kurie teiginiai yra laikytini žinia, o kurie – nuomone, visiškai nepateikė savo argumentų, kokiais kriterijais remiantis priėjo prie tokios išvados. Sprendime teiginiai tiesiog suskirstyti į grupes, nemotyvuojant, kodėl jie laikytini žinia ar nuomone. Pavyzdžiui, teiginys „jį, pasak šaltinių rajono savivaldybėje, galimai visiškai išlaido rajono valdžia, už kiekvieną numerį mokėdama maždaug ar daugiau nei po 400 eurų“ Tarnybos įvertintas kaip nuomonė, tačiau frazė „pasak šaltinių rajono savivaldybėje“ ir teiginyje nurodoma aiški suma, kiek mokama už leidinį, rodo, kad remiamasi kitais šaltiniais, informaciją galima patikrinti, o ne išreiškiama tik autoriaus nuomonė ar spėjimas. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad žodelių „galimai“ ir kt. buvimas rodė, kad reiškiama nuomonė, tačiau šie argumentai Sprendime nenurodyti. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007).

Antra, Tarnyba teiginius, kuriuos laikė žinia, patikrino ne išsamiai. Pavyzdžiui, publikacijoje teigiama, kad „tame laikraštyje daugiau nei pusė informacijos sudėta iš savivaldybės internetinio tinklalapio, reklama ir dar dalis informacijos – iš Utenos“, tačiau Tarnyba, įvertinusi tai kaip pagrįstą žinią, iš esmės rėmėsi tik dviem leidinio numeriais, išleistais 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sprendime nėra pačios Tarnybos atlikto išsamaus vertinimo, patvirtinančio teiginius, jog iš tiesų informacija laikraštyje atspindi informaciją, esančią savivaldybės interneto puslapyje, pavyzdžiui, nėra pateikta konkrečių ištraukų, sutampančių tiek interneto puslapyje, tiek leidinyje, ir pan.

Sprendime nėra duomenų, kuriais remiantis Tarnyba sutiko su Publikacijos teiginiu, kad laikraštis iš tiesų yra visiškai valdžios išlaikomas, t. y. nėra duomenų, kad jį išlaiko tik rajono valdžia, nėra kitų rėmėjų, kad būtent laikraščio turiniu išreiškiamas palankumas valdžios atstovams vien dėl jo išlaikymo, ir pan. Todėl laikytina, kad išvada, jog šiuo teiginiu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į laikraščio sudaromas pirkimo sutartis su savivaldybe, yra padaryta nepagrįstai, nemotyvuotai.

Sprendime nenurodyta, kaip Tarnyba atsižvelgė į faktą, kad prenumeratos kainos skiriasi ir dėl to, kad vienas leidinys leidžiamas kartą per savaitę, o kitas – du.

Sprendime nenurodyta, kaip įvertinta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesuteikė galimybės pareiškėjui išsakyti savo poziciją jo skelbiamomis temomis. Kaip jau nurodyta Įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje, nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (žr., pvz., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Diena et Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03).

Taigi tokiu atveju, kai reiškiama nuomonė yra faktų vertinimas, šiai nuomonei (t. y. faktų vertinimui) nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), tačiau yra taikoma Įstatymo 2 straipsnio 36 dalies, kurioje nustatyta, kad ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, nuostatos. Faktus ir duomenis, kuriais remiantis Publikacijoje buvo pateikta nuomonė (faktų vertinimas), turėtų nurodyti viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), tačiau tai neatleidžia Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuo pareigos aktyviai siekti išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jomis pagrįsti priimamą sprendimą.

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio bei bylos medžiagos, administracinės procedūros metu Tarnyba paprašė trečiojo suinteresuoto asmens J. B. pateikti poziciją dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų. Atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamus teiginius vertino ir kaip žinią, ir kaip nuomonę, siekdama išsamiai išnagrinėti pateiktą skundą, turėjo patikrinti, ar minėti teiginiai pateikti nepažeidžiant Įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatų, t. y. teiginiai, kuriuose pateikta nuomonė, buvo pareikšti sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir Sprendimo turinio, atsakovė tokio vertinimo neatliko. Be to, kadangi nagrinėjamu atveju paskelbta nuomonė yra faktų vertinimas, administracinės procedūros metu atsakovė turėtų prašyti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) pateikti duomenis (įrodymus), kuriais remiantis buvo prieitos išvados, pateiktos paskelbtoje nuomonėje bei, prireikus, paaiškinti, kaip buvo prieitos atitinkamos išvados. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai teigia, jog paskelbta informacija apie juos ir jų darbinę veiklą yra neteisinga, jiems taip pat turėtų būti suteikta galimybė pagrįsti, kad Publikacijose nurodyti teiginiai buvo pareikšti nesąžiningai ar neetiškai, sąmoningai nuslepiant ar iškreipiant faktus ir duomenis.

Apibendrinant teisėjų kolegijos nuomone, ginčo teiginių iš esmės nevertinus administracinės procedūros metu, ši analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes nagrinėjamos bylos aplinkybėmis tai reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl ginčijamo Sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad Publikacijos teiginiai nepažeidė VIĮ nuostatų, yra nepagrįsta ir naikintina, o pareiškėjų skundas tenkintinas ir šis klausimas grąžinamas atsakovei nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai (konkrečiai – UAB „Utenos diena“) sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio už skundo padavimą teismui. Kitokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai nepateikė. Patenkinus skundą, pareiškėjai įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ši suma (23 Eur) priteistina iš atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utenos diena“ ir V. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (SK-8, 2021)SPR-185 „Dėl publikacijoje „Svetimi marškiniai ilgai nešildys“ („Mūsų Ignalina“, www.mignalina.lt, 2020-12-08) paskelbtos informacijos“ dalį, kuria UAB „Utenos diena“ ir V. R. skundas dėl publikacijoje „Svetimi marškiniai ilgai nešildys“ („Mūsų Ignalina“, www.mignalina.lt, 2020-12-08) paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu, ir grąžinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai šią skundo dalį nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utenos diena“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.