Nuorašas

Adm. byla Nr. eATP-666-211/2016

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02949-2016-7                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.; 2.1.1.; 2.7.4,4;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (toliau – apeliantas) atstovo adv. D. K. (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria apelianto atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2016 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 10N-49220409-16, kuriuo A. M. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 36 eurų dydžio bauda, panaikinimo, netenkintas, panaikinimo, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulis G. T. 2016 m. sausio 11 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-48152805-16 dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, t. y. kad A. M., vairuodamas automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š. 2016 m. sausio 22 d. pripažino A. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir paskyrė 36 eurų baudą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu apelianto atstovas pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs advokato skundą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, jį atmetė, nurodydamas, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys leidžia daryti išvadą, kad byloje nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl netinkamų A. M. veiksmų šiam nevažiuojant kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliekant tarpo iš šono ir kliudant ta pačia kryptimi važiuojantį nukentėjusiojo „Opel“ markės automobilį.

Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu apelianto atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį bei 2016 m. sausio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. nutraukti. Atstovo teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino ATPK 125 punkte numatyto draudimo apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones reikšmę šio eismo įvykio atžvilgiu ir nepagrįstai nustatė A. M., o ne D. B. kaltę dėl eismo įvykio.

Skunde teigiama, kad aplinkybė, jog A. M. vairuojamas BMW automobilis persirikiavo į prasidėjusią eismo juostą, skirtą posūkiui į kairę, o po to rikiuodamasis į pagrindinę eismo juostą užtvėrė kelią D. B. vairuojamam automobiliui Opel, nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išimtinai remiasi A. Š. ir V. Š. prielaidomis bei subjektyviais D. B. parodymais. Atstovo teigimu, apylinkės teismas klaidingai nurodo, kad eismo įvykis kilo BMW persirikiavus į eismo juostą, skirtą sukti į kairę, o paskui vėl nusprendus grįžti į tą pačią eismo juostą, kadangi iš eismo įvykio vietoje padarytų nuotraukų matyti, kad BMW ratas yra tik užvažiavęs ant kairiosios eismo juostas skiriančios linijos. Pasak atstovo, transporto priemonės rato užvažiavimas ant eismo juostas skiriančios linijos negali būti laikomas persirikiavimu. Be to, negalima teigta, kad BMW buvo persirikiavęs į kairiąją eismo juostą, kadangi pastaroji buvo tik beprasidedanti, ką patvirtina kelio ženklas.

Atstovas skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismo išvada apie tai, kad A. M. persirikiavimo į kairiąją važiuojamosios dalies juostą faktas yra objektyviai įrodytas, yra klaidinga ir nepagrįsta. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie tai patvirtintų, o teismas, darydamas minėtą išvadą, išimtinai vadovavosi subjektyviais D. B. ir A. Š. parodymais bei prieštaringu teismo eksperto A. Š. faktinių aplinkybių vertinimu. Pasak atstovo nėra aiški apylinkės teismo pozicija, kokie konkretūs A. M. veiksmai lėmė eismo įvykį, ar rikiavimasis į kairę ir staigus grįžimas atgal, ar nevažiavimas arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Atstovo teigimu, išvada dėl priežastinio ryšio tarp A. M. veiksmų ir kilusio eismo įvykio nepagrįsta, padaryta formaliai ir paviršutiniškai įvertinus įrodymus, kadangi teismo posėdyje dalyvavusio teismo eksperto išvados prieštaringos. Todėl apylinkės teismas išvadą dėl A. M. kaltės padarė vadovaudamasis prielaidomis, neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, tokiu būdu nepagrįstai konstatavo KET pažeidimą bei priežastinį ryšį. Nurodo, kad nors Opel nebuvo užvažiavęs ant kelkraščio – šaligatvio borto, tačiau akivaizdu, kad kontaktas tarp Opel dešinės puses padangų ir šaligatvio borto neįvyko dėl toje vietoje susikaupusio sniego. Analizuojant byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuotas Opel atstumas nuo šaligatvio, apelianto atstovui akivaizdu, kad toks Opel priartėjimas prie kelkraščio kelia pavojų ne tik eismo dalyviams, bet ir aplinkiniams objektams, šaligatviu einantiems pėstiesiems. Atstumas tarp Opel dešiniosios kėbulo dalies ir tvorelės nesiekia 30 cm, todėl D. B. veiksmai pavojingai priartėjant prie šaligatvio borto turėjo būti pripažinti kaip neatsakingi ir keliantys pavojų eismo saugumui. Atstovo teigimu, D. B. laikantis KET 125 p. išdėstytų reikalavimų – ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones apvažiuoti iš kairės – eismo įvykio būtų pavykę išvengti. Pasak atstovo, atsižvelgus į KET reglamentavimą ir faktines eismo įvykio aplinkybes, akivaizdu, kad D. B. pažeidė KET 125 p. numatytą draudimą apvažiuoti transporto priemones iš dešinės. Be to nurodo, kad D. B., matydamas, kad BMW užvažiavo ant eismo juostas skiriančios linijos, pasitraukė pavojingai arti kelkraščio (šaligatvio bortelio), neįsitikino ar BMW atlieka persirikiavimo manevrą ir nepalaukė, kol BMW persirikiavimo manevrą užbaigs arba tęs judėjimo kryptį tiesiai, tuo pažeidė KET 101 p. nustatytą reikalavimą, kuris numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Atstovo teigimu, akivaizdžiai neproporcingas ir nesaugus buvo iš D. B. greitis apvažiuojant ta pačia kryptimi važiavusį BMW iš dešinės.

Skunde atstovas pažymi ir tai, kad A. M. užvažiavimas ant eismo juostas skiriančios linijos šiuo atveju neturi jokios reikšmės eismo įvykiui. Ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip prielaida D. B. daryti išvadą, kad BMW rikiuojasi ir persirikiavimą užbaigs. Be to, aplinkybę, kad BMW nerodė posūkio, teismas vertino kaip nereikšmingą, tačiau būtent posūkio rodymas, atstovo teigimu, sukeltų pagrįstą prielaidą daryti išvadą, kad transporto priemonė rikiuojasi į kairiąją eismo juostą ir ji atsilaisvins. Pažymi ir tai, kad Opel vairuotojas KET pažeidimus padarė techniškai netvarkingu automobiliu ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos eismo įvykiui.

Atstovas skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į teismo eksperto aprodymų prieštaringumą. Atkreipia dėmesį, kad nors teismo ekspertas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog dėl eismo įvykio, techniniu požiūriu kaltas A. M., tačiau taip pat nurodė, kad eismo įvykiui įtakos galėjo turėti ir kitos aplinkybės, nesusijusios su A. M. veiksmais. Taip pat, atstovo teigimu, pats ekspertas V. Š. sutiko, jog važiavimas kuo arčiau dešiniosios važiuojamosios kelio dalies krašto negali būti suabsoliutinamas. Tokiu būdu, atstovas teigia, kad BMW judėjimas pagrindine eismo juosta ir epizodinis užvažiavimas ant skiriamosios eismo juostos negali būti pagrindas paneigti D. B. kaltę dėl KET 101, 125, 126 ir 127 p. pažeidimų.

Atsiliepimų byloje negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad A. M. nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 11 d., 7 val. 41 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Opel“ vairuotojas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma skunde, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos tinkamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., o jo ir advokato keliama versija, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas kitas vairuotojas, skundą nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Nagrinėjamame skunde apelianto atstovas nenurodė jokių naujų argumentų, o tik pakartojo tuos, kuriuos išdėstė skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui, skųsdamas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės 2016 m. sausio 22 d. nutarimą, todėl Vilniaus apygardos teismas iš naujo nenagrinėja ir nevertina pasikartojančių skundo argumentų.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta A. M. administracinio teisės pažeidimo byla bei skundžiama apylinkės teismo nutartimi, visiškai sutinka su šios nutarties motyvais ir sprendimu bei nepritaria advokato argumentams dėl nepagrįsto sprendimo ir konstatuoja, kad apylinkės teismas išnagrinėjo visus esminius skundo argumentus ir motyvuotai į juos atsakė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Skunde vėl gi teigiama, kad tai D. B. pažeidė KET 125 p. draudimą apvažiuoti transporto priemones iš dešinės, todėl jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau kaip minėta, apylinkės teismo išvada, kad būtent A. M. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, yra teisėta ir pagrįsta, padaryta teismui įvertinus byloje surinktus objektyvius duomenis, remiantis D. B., eksperto V. Š., pareigūnės A. Š. paaiškinimais. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti D. B. parodymais, kurie sutampa tiek su eksperto paaiškinimais, tiek su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Papildomai teismas nurodo, kad aukštesnės instancijos teismas patikrina žemesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Advokatas skunde teigia ir tai, kad D. B. savo veiksmais nagrinėjamu atveju pažeidė KET 101, 125, 126, 127 p. reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas dėl A. M. pripažinimo kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., D. B. veiksmai nebuvo nagrinėjimo dalyku šioje byloje, todėl teismas dėl šių skundo argumentų nepasisakys.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 127 str. 2 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apelianto atstovas, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. atstovo adv. D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                     (parašas)                                                                                           Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                              Laureta Ulbienė