Civilinė byla Nr.2-3032-896/2017

(Proceso Nr. 2-69-3-05550-2016-4)

                                                                            Kategorija: 2.5.3.; 2.6.2.4.3.;

2.6.2.6.1.; 2.6.2.7.; 2.6.2.8.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika,

sekretoriaujant Rasai Rutienei, Linai Laurinaitienei,

dalyvaujant ieškovei M. S., jos atstovei adv. pad. Kristinai Varanavičienei,

atsakovui V. S.,

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovui E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims AB Swedbank ir Bigbank AS filialui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo,

nustatė:

Ieškovė M. S. ieškiniu prašo: 1. Santuoką, įregistruotą 1997-11-22 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2375, tarp M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo V. S. kaltės; 2. Priteisti iš V. S. 3000 Eur neturtinę žalą 3. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes Survila ir Ruzaitė; 3. Nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. S.; 4. Nustatyti, kad atsakovas V. S. dalyvauja auklėjant sūnų A. S., lanko pasiima su savimi, praleidžia su juo laiką, nenustatant konkrečių dienų, bet laiką derinant su vaiko mama, atliekant kitas įstatymo numatytas pareigas, rūpinasi vaiko sveikata; 5. Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6. Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-03-16 iki 2016-03-16, iš viso 6300 Eur; 7. Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 8. Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-03-16 iki 2016-03-16, iš viso 6300 Eur; 9. Nustatyti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas; 10. Priteisti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 70/502 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 323,96 Eur vertės; 11. Priteisti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 161,98 Eur vertės kompensaciją už atsakovui atitekusį žemės sklypą; 12. Priteisti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2896,20 Eur vertės kompensaciją už atsakovui atitenkantį priestatą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas paėmus vartojamąjį kreditą Nr. KR17-498/08. 13. Priteisti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės kompensaciją už be jos žinios parduotą transporto priemonę VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 1999 m. laidos; 14. Prievolę AB Swedbank pagal 2013-07-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 13-048556 GV palikti asmenine V. S. prievole; 15. Prievolė Bigbank AS filialui pagal 2013-09-09 vartojimo kredito sutartį Nr. 1330331/961z palikti asmenine V. S. prievole; 16. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė M. S. ieškinio reikalavimus palaiko. Ji paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl vyro kaltės, nes jis smurtavo tiek prieš ją, tiek prieš dukrą. Ji gindavo dukrą, todėl gaudavo ir pati. Smurtavo vestuvių dieną, 2009 m. ir 2012 m. 2012 m. mušė su malka. Matė dukra, pati kvietė policiją. Tai buvo vakare, jų namuose, koridoriuje. Buvo atvykusi policija, siūlė rašyti pareiškimą. Atsakovas atsiprašė, todėl ji nerašė pareiškimo. Iš viso tris kartus prieš ją naudojo fizinį smurtą. Gal prieš tris metus buvo sumušęs dukrą. Ji į policiją ar medikus nesikreipė. Be to, ją užgauliodavo, sakydavo, kad ji vartoja narkotikus, nuteikinėdavo prieš vaiką. Atsakovas turėjo kitą moterį. Kai su sūnumi važiuodavo maudytis prie ežero, tai vaikas matydavo kaip jis perka gėles kitai moteriai. Ji mano, kad santuoka nutrūko 2010 m. ji nuo tada jau gyveno kitame kambaryje. Gyveno kartu dėl vaikų ir dėl to, kad neturėjo kur eiti. Nuo tada ir bendro ūkio nebevedė. Ji nuo tada nedavė jam pinigų. Atsakovas prašė jos mokėti už nuomą. Ji viena išlaikė vaikus. Ji viena pirkdavo maistą. Atsakovas nei jai, nei vaikams nepirkdavo maisto. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, nepirkdavo drabužių. Vaikai su tėvu nelabai bendravo ir nuo 2010 m. Sūnus užpyko ant tėvo, nes matė kaip tėvas svetimai moteriai pirko kvepalus. Dukra taip pat gyveno su ja. Ji išsikraustė 2015 m. Neturtinę žalą prašo priteisti dėl patirto smurto, užgauliojimų, pablogėjo sveikata, nes su pagaliu buvo sumušta nugara. Sūnus gyvena su ja, nuo išsikraustymo su tėvu nebendravo. Ji mano, kad vaikui per mėnesį reikia bent 300 Eur. Dukra jau pilnametė, tačiau iki pilnametystės lankė mokyklą. Dukra jau turi savo vaiką. Ji šiuo metu dirbanti. Dukra specialiųjų poreikių neturėjo. Sūnus sveikas, neturi specialiųjų poreikių. Sūnus lanko mokyklą, į klasės fondą kas mėnesį duoda 10 Eur. Reikia pirkti uniformą. Kainavo 29 Eur. Jos užteks 2 metams. Į mokyklą duoda po 3 Eur pietums pirkti. Reikia duoti pinigų į ekskursijas ir pan. Sūnus būrelių nelanko. Už buto nuomą ir komunalinius mokesčius moka 135 Eur. Vaikas neturi kompiuterio, nes tėvas jo neatiduoda. Vaikui mokyklai reikalingas kompiuteris. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. Atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisidėjo. Ji turėdavo atsakovui mokėti komunalinius mokesčius ir nuomą 500 Lt. Atsakovas užsukdavo dujas, vandenį, kad ji negalėtų nusiprausti. Ji dirba, darbo užmokestis apie 590 Eur. Kitų pajamų neturi. Padeda sesuo produktais. Apie atsakovo turtinę padėtį nežino. Anksčiau atsakovas dirbo UAB „Kauno švara“. Atsakovo žemės sklypas įgijo santuokoje. Sklypą pirkti važiavo kartu. Pinigai buvo bendri. Kiek kainavo, ji nežino. Jai kaimynė sakė, kad ta žemė buvo neišpirkta. Prašo priteisti kompensaciją už paimtą paskolą. Paskolą ėmė priestato statybai. Ją išleido priestato statybai. Dar reikėjo ir savo pinigų pridėti. Pirko medžiagas. Statė abu, dar ir jos brolis prisidėjo. Priestate įrengtas kambarys, dušas, tualetas ir praplėsta virtuvė. Paskola išmokėta, ją išmokėjo bendrai. VW Sharan pirktas dar gyvenant kartu. Tuo metu santykiai buvo dar geri. Dar kartu vedė bendrą ūkį. Pardavė seną automobilį ir pirko šitą. Dar pridėjo savų pinigų, bendrų. Nežino už kiek pirko automobilį, gal už 9000 Lt. Ji nežino kas pirkta už 2013 m. paskolą. Žino, kad atsakovas yra nusipirkęs valtį, gal už tuos pinigus. Apie kitas paskolas irgi nieko nežino. Prašo palikti ikisantuokinę pavardę (teismo posėdžio, vykusio 2016-12-19, garso įrašas, 11 min 00 s – 54 min 28 s).

Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutinka. Jis nežino dėl kokių priežasčių nutrūko santuoka. Santykiai pablogėjo kai kartu pradėjo gyventi ieškovės sesuo. Po to iš karto ieškovė išsikraustė. Ieškovė ne kartą buvo išėjusi iš namų. Skirtinguose kambariuose pradėjo gyventi ne nuo 2010 m., o gal prieš tris ar du metus. Jis smurto nenaudojo. Ieškovės nurodyto įvykio dėl smurto nebuvo. Prieš dukrą smurto nenaudojo, tik dukrą bardavo. Jis rūpinosi šeima, bendravo su vaikais, sūnų du kartus vežėsi į Šventąją, vieną kartą atostogavo su sūnumi Turkijoje, mokėjo sūnui už treniruotes. Nežino ar sūnui bus gerai gyventi su ieškove. Su sūnumi nuo 2015 m. nebendravo, nes sūnus neatsiliepia telefonu. Susitikti jis neturi kada. 2015 m. su sūnumi buvo Turkijoje. Prieš tai jį apipirko, nupirko batus, striukę. Prieš ieškovei išsikraustant ji neprisidėdavo prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Jis nežino kiek sūnaus išlaikymui reikia skirti lėšų. Jis anksčiau mokėdavo už sūnaus treniruotes, kainavo 35 Eur. Pradėjo lankyti po kelionės į Turkiją. Jis vaikams išlaikymą teikė iki išsikraustymo. Žemės sklypą Šakių g. pirko už investicinius čekius 2004 m. Grynų pinigų nemokėjo. Investiciniai čekiai buvo jo. Jis neprisimena, kada juos gavo. 2008 m. gautą 20000 Lt paskolą išleido priestato statybai. Jam dar teko skolintis. Paskolą grąžino jis vienas. Tuo metu dar vedė bendrą ūkį. 2013 m. ėmė paskolą iš AB Swedbank automobiliui pirkti, pirko VW Sharan. Pardavė sūnui. Naudojasi jis pats. Jis nežino kiek vertas automobilis pirkimo metu. Pirko už 7000 Lt. Pirkimo metu su ieškove bendrą ūkį vedė. Paskolą Bigbank AS paėmė, nes ieškovę kažkoks prekybos agentas įkalbėjo pirkti dulkių siurblį už 5000 Lt. Dulkių siurblys pas ieškovę. Paskolas ėmė jis vienas asmeniškai. Jis dirba, jo darbo užmokestis minimalus. Jis dirba pagal specialybę – vairuotoju. Jam nedarbingumo lygis nenustatytas. Tačiau jis turi sveikatos problemų, nes nesveika širdis, jam reikalinga ortopedinė avalynė (teismo posėdžio, vykusio 2016-12-19, garso įrašas, 54 min 28 s – 1 h 20 min 27 s).

Trečiojo asmens Bigbank AS filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Trečiojo asmens AB Swedbank atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovas E. B. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad

Liudytoja K. S. paaiškino, kad tėvai nuolat pykdavosi. Tėvo dažnai nebūdavo namuose, sakydavo, kad išvažiuoja žvejoti. Kiek ji prisimena, tai tėvų santykiai nuolat buvo blogi. Drabužius ir maistą pirkdavo mama. Pinigais tėvai nesidalindavo. Mama duodavo jai pinigus, kad ji perduotų tėvui už nuomą. Viskas vyko nuo maždaug to laiko, kai jai buvo 11 metų. Tėvas prie jos išlaikymo neprisidėjo. Su tėvu buvo išvykę atostogauti į Šventąją gal prieš 6 metus. Brolis su tėvu buvo Turkijoje 2015 m. Tėvas jos atžvilgiu naudojo smurtą. Kai ji buvo 9 klasėje tėvas ją mušė ranka per veidą. Tėvas dažnai smurtavo prieš mamą. Kartą mušė su malka. Buvo gal prie 3-4 metus. Buvo atvažiavę svečių. Po svečių išvykimo tėvai susipyko ir koridoriuje kilo muštynės. Jie su broliu buvo užsirakinę vonioje. Ji iškvietė policiją. Ji matė kaip tėvas motiną įmetė į butą. Mama buvo stipriai sumušta. Buvo sumuštas veidas, rankos, nugara. Atvykusi policija tik pasišaipė (teismo posėdžio, vykusio 2016-12-19, garso įrašas, 1 h 20 min 50 s – 1 h 40 min 16 s).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad V. S. ir M. R. susituokė 1997-11-22 (t. 1, b.l. 15). A. S. gimė (duomenys neskelbtini), K. S. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai V. S. ir M. S. (t. 1, b.l. 16, 17). M. S. darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. vidutiniškai sudarė 494,11 Eur (t. 1, b.l. 18). M. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje, neturi (t. 1, b.l. 19). V. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2002-10-28 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-6396 (t. 1, b.l. 20). V. S. nuosavybės teise priklauso 14/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1985-08-30 paveldėjimo teisės liudijimas 4-1932 (t. 1, b.l. 21-22). V. S. nuosavybės teise priklauso 70/502 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2004-02-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 901 (t. 1, b.l. 23). M. S. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (t. 1, b.l. 24). V. S. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių, jis yra transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas (t. 1, b.l. 25-26). Pagal M. S. apskaičiavimą A. S. ir K. S. išlaikymui per mėnesį reikia skirti po 350 Eur (t. 1, b.l. 27, 28). K. S. 2015/2016 metais mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 11-oje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą (t. 1, b.l. 29). A. S. 2016-02-18 mokėsi (duomenys neskelbtini)progimnazijos penktoje klasėje (t. 1, b.l. 30). M. S. nuo 2004-07-23 gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 31). M. S. šeimą sudaro vyras V. S. ir vaikai K. S. bei A. S. (t. 1, b.l. 32). AB Ūkio bankas ir V. S. bei M. S. 2008-06-02 sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 20000 Lt paskolos (paskutinės įmokos data 2013 m. gegužės mėn.), kreditas grąžintas (t. 1, b.l. 33-37, 114). www.autoplius.lt skelbimuose nurodoma VW Sharan, 1999 m. gamybos, kaina vidutiniškai yra 2074,50 Eur (t. 1, b.l. 38-39). Fotonuotraukose užfiksuota namo dalis, kurią ieškovė M. S. įvardija kaip namo priestatą, pastatytą iš bendrų lėšų (t. 1, b.l. 40). Tarp Bigbank AS filialo ir V. S. 2013-09-09 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 1474,17 Eur (t. 1, b.l. 78). Tarp V. S. ir AB Swedbank 2013-07-16 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 6100 Lt paskolos (t. 1, b.l. 79-80, 115-117). V. S. darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. buvo vidutiniškai 539,64 Eur (t. 1, b.l. 118). Iš 2015-12-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad V. S. pardavė M. S. transporto priemonę VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 Eur (t. 1, b.l. 120). M. S. pagal nuomos sutartį nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini)9t. 1, b.l. 121). Iš (duomenys neskelbtini)progimnazijos 2016-09-21 rašto matyti, kad A. S. yra tvarkingas, aprūpintas mokymosi priemonėmis, jo pasiekimais domisi mama M. S. (t. 1, b.l. 129). M. S. parduotuvių kvitais įrodinėja išlaidas vaikų išlaikymui (t. 1, b.l. 130-144). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad V. S. darbo užmokestis 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. vidutiniškai buvo 262,34 Eur (t. 1, b.l. 145). Iš Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo sutarties matyti, kad už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, V. S. sumokėjo 10,13 Lt investiciniais čekiais (t. 1, b.l. 162-165). V. S. nuo 2016-12-27 registruotas Kauno darbo biržoje (t. 2, b.l. 4). V. S. transporto priemonę VW Sharan 2013-07-08 pirko už 2000 Eur (t. 1, b.l. 5-7).

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).

Ieškovė M. S. santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo V. S. kaltės. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prieš ją ir vaikus naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, buvo neištikimas, neprisidėjo prie šeimos gerbūvio. Įrodinėdama atsakovo smurtą ieškovė nurodė, kad prieš ją smurtaujama buvo tris kartus, t.y. 1997, 2009, 2012 m. Ieškovė paaiškino, kad 2012 m. vasarą`, vakare atsakovas ją sumušė, mušė su malka. Jai buvo sumuštas veidas, nugara, buvo mėlynės. Dukra buvo iškvietusi policijos pareigūnus, kurie atvyko, siūlė rašyti pareiškimą, tačiau atsakovas atsiprašinėjo, todėl ji pareiškimo nerašė. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja šalių pilnametė dukra K. S.. Ji paaiškino, kad tėvas mušė mamą su malka, mama buvo stipriai sumušta. Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo smurtavimą ieškovės atžvilgiu ji nepateikė. Atsakovas nurodė, kad šeimoje niekada smurto nebuvo, ieškovės nurodytas aplinkybes neigė. Teismas atsižvelgia į ieškovės ir liudytojos paaiškinimų nuoseklumą, tai, kad abiejų parodymai neprieštaringi, detaliai nurodytos esminės įvykio aplinkybės. Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog 2012 m. patyrė atsakovo fizinį smurtą ir tai yra viena iš santuokos nutrūkimo priežasčių. Be to, tiek ieškovė, tiek liudytoja nurodė, kad atsakovas smurtavo ir prieš savo dukterį. Atsakovas šias aplinkybes neigė. Tiek ieškovė, tiek liudytoja taip pat nurodė, kad atsakovas neišlaikė šeimos, nepirko maisto, drabužių vaikams, iš jam nuosavybės teise priklausančiame būste gyvenančios sutuoktinės reikalaudavo susimokėti už nuomą. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš jai išsikraustant užsukdavo vandenį, dujas, kad ji negalėtų susitvarkyti, nusiprausti. Teismas atsižvelgia į ieškovės parodymų nuoseklumą, neprieštaringumą, jos veiksmus dėl atsakovo elgesio – paliko būstą, kuriame gyveno, ir su nepilnamečiais vaikais išsikraustė gyventi į nuomojamą būstą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nepilnamečiai vaikai pasirinko gyvenimą su mama, ne jų nuo vaikystės gyventoje aplinkoje. Šias aplinkybes teismas vertina kaip siekį išvengti netinkamo tėvo elgesio. Kartu teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės, nes jos paaiškinimai, kad sūnus matė kaip atsakovas pirko kitai moteriai gėles ir kvepalus, nėra pakankamas pagrindas neištikimybės faktui konstatuoti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes – atsakovo fizinį smurtą ieškovės ir dukters atžvilgiu, atsakovo nesirūpinimą šeima, teismas daro išvadą, kad atsakovas kaltas dėl santuokos nutrūkimo.

Atsakovas V. S. nurodė, kad nežino dėl kieno kaltės nutrūko santuoka, nepateikė jokių įrodymų dėl santuokos nutrūkimo dėl ieškovės kaltės.

Teismas sprendžia, kad nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo ir nenustačius ieškovės kaltės, darytiną išvada, kad santuoka nutrūko tik dėl atsakovo V. S. kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 str. 2 d. norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 str.). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, fizinį smurtą, su nepilnamečiais vaikais turėjo išsikraustyti iš šeimos būsto, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, remdamasis aptartų duomenų visetu, pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį smurtą, t.y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, kad ieškovei teko ieškotis kito būsto, išsikraustyti su nepilnamečiais vaikais iš šeimos būsto, kad santuokos su atsakovu (iki išsikraustymo) pragyveno 18 metų, į šalių turtinę padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra iš dalies pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš atsakovo priteistina 2000 Eur neturtinė žala (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo

Tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio sūnaus A. S. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla. Nors atsakovas nurodė, kad jam kyla abejonių, ar sūnui bus gerai gyventi su motina, tačiau teismas pažymi, kad sūnus su motina išsikraustė iš šeimos būsto dar 2015-12-31, su atsakovu visiškai nebendrauja, kad ieškovė nuolat rūpinasi sūnumi ir jį išlaiko. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. S.. Šalių dukra K. S. bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete, todėl klausimas dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo nenagrinėtinas.

Tarp šalių ginčo dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos faktiškai nekilo. Nustatyta, kad nuo 2015-12-31 atsakovas su sūnumi nebendrauja. Atsakovas nereiškė jokio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nėra duomenų, kad ieškovė darytų kliūtis atsakovui bendrauti su sūnumi. Teismas sprendžia, kad bendravimo tvarka nustatytina be apribojimų.

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo vaikams A. S. ir K. S. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui pakaktų 300 Eur per mėnesį. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka iš dalies, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutiktų mokėti po 100 Eur.

Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad šalių dukra K. S. ieškinio pateikimo metu buvo septyniolikos metų amžiaus. K. S. tuo metu jau pati turėjo vaiką. Šalių sūnus A. S. yra trylikos metų amžiaus. Jis lanko mokyklą, reikia pirkti uniformą, duoti pinigų ekskursijoms. Ieškovė nurodė, kad sūnui į mokyklą kasdien duoda tris eurus pavalgyti. Ieškovė su sūnumi ir pilnamete dukra gyvena nuomojamame bute. Būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai sudaro 135 Eur per mėnesį. Tai patvirtina ir šalių paaiškinimai, ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi. Teismas sprendžia, kad šalių dukra K. S., būdama nepilnamete, turėdama savo vaiką, turėjo specialiųjų poreikių laikotarpiu nuo ieškinio padavimo iki jos pilnametystės. Atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, į vaikų amžių, į tokio amžiaus vaikų poreikius maistui, aprangai, jų dalį komunalinių mokesčių, būtinas išlaidas higienos reikmenims, ugdymo priemonėms (tarp jų ir kompiuteriui), poilsiui, į šalių dukters specialiuosius poreikius, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus A. S. poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 300 Eur, o K. S. poreikiams patenkinti per laikotarpį nuo 2016-03-23 iki 2016-07-20 pakako 350 Eur.

Ieškovė gauna apie 540 Eur darbo užmokestį, turto neturi. Ji gyvena su nepilnamečiu vaiku A. S., juo nuolatos rūpinasi ir jį prižiūri. Nėra duomenų, kad ieškovė neteiktų vaikui jam reikalingo išlaikymo.

Spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti dukroms išlaikymą, teismas pažymi, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, darbingas asmuo. Jis turi vairuotojo specialybę, daug metų yra dirbęs pagal specialybę. Atsakovas turi nekilnojamųjų daiktų, t.y. dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini)rajone, bei žemės sklypą ir dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas nedirba. Jis nuo 2016-12-27 registruotas Lietuvos darbo biržoje. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo sutartis nutraukta jam pačiam prašant. Spręsdamas dėl tėvų pareigų teikti išlaikymą, teismas pažymi, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Šiuo atveju nesprendžiamas klausimas ar šalių vaikai dėl labai geros tėvų turtinės padėties turi teisę į didesnį nei jų būtinuosius poreikius patenkinantį, išlaikymą. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis neturi galimybių, todėl ir pareigos teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas turi siekti gauti tokias pajamas, kurių pakaktų patenkinti minimaliems vaikų poreikiams. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Taip pat atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas atsižvelgdamas į nustatytus vaikų poreikius bei šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad vaiko A. S. poreikius patenkins 150 Eur išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, K. S. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės priteistina po 175 Eur kas mėnesį. Tokio išlaikymo priteisimas nepažeis šalių teisių.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas pažymi, kad šalys pateikė skirtingas versijas dėl bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo pabaigos. Ieškovė nurodė, kad bendro ūkio nebevedė nuo 2010 m., o atsakovas nurodė, kad bendro ūkio nebeveda 2-3 metus. Teismas kartu pažymi, kad šioje dalyje ieškovės pateikiamos aplinkybės nenuoseklios, prieštaraujančios viena kitai. Nurodydama aplinkybes dėl vaikų išlaikymo ji nurodo, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2010 m., atsakovas neprisidėjo prie bendro ūkio vedimo, vaikų išlaikymo. Tačiau nurodydama aplinkybes dėl bendro turto įsigijimo, ieškovė nurodo, kad 2013 m. kartu pirko automobilį, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė su vaikais iš šeimos būsto išsikraustė 2015-12-31. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dar 2015 m. vasarą atsakovas su sūnumi buvo atostogauti. Atsižvelgtina ir į tai, kad iki ieškovei išsikraustant iš šeimos būsto, vaikams buvo užtikrintas būstas, kuris yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo iki 2015-12-31. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Be to, vadovaujantis vaiko teisių prioritetinės gynybos princu, visos abejonės sprendžiamos vaiko naudai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad išlaikė vaikus nuo 2016-01-01 ik 2016-03-23, t.y. ieškinio padavimo dienos, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį, kuris apskaičiuotinas taip: A. S. išlaikymo įsiskolinimas 412 Eur (už du mėnesius ir 23 dienas, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį), K. S. išlaikymo įsiskolinimas 484,17 Eur (už du mėnesius ir 23 dienas, skaičiuojant po 175 Eur per mėnesį). Todėl iš atsakovo priteistinas 896,17 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių įgyto turto padalinimo

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuokos metu yra įgyta dalis žemės sklypo, t.y. 70/502 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 2004-02-06 pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 901, kurią ieškovė įvertino 323,96 Eur suma. Ieškovė prašo pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priteisti atsakovui, o jai priteisti pusės šio turto vertės kompensaciją. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka, nurodė, kad žemės sklypą išsipirko investiciniais čekiais dar iki santuokos, o 2004 m. tik buvo pasirašyta sutartis. Tokias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina 2004-02-06 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 901, iš kurios 4 p. matyti, kad V. S. už žemės sklypo dalį grynaisiais pinigais nemokėjo, o mokėjo investiciniais čekiais 10,13 Lt. Darytina išvada, kad santuokos metu nebuvo panaudotos santuokos metu įgytos lėšos žemės sklypo įsigijimui, o turto įregistravimą atsakovo vardu 2004 m. sąlygojo tik sutarties sudarymas, o ne realus žemės sklypo pirkimas santuokos metu. Todėl teismas sprendžia, kad 70/502 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 2004-02-06 pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 901, yra asmeninė atsakovo V. S. nuosavybė, o kompensacija ieškovei už atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nepriteistina.

Ieškovė prašo priteisti jai 2896,20 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Tarp šalių nekyla ginčas, kad 2008-06-02 buvo paimtas 20000 Lt kreditas, iš kurio gautos lėšos buvo skirtos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)dalies praplėtimui – priestato pastatymui. Kreditas grąžintas iki 2013-05-16. Atsakovas nurodo, kad paskolą grąžino jis pats, ieškovė prie paskolos grąžinimo neprisidėjo, todėl ji negali pretenduoti į kompensaciją. Teismas sprendžia, kad atsakovo pozicija šiuo atžvilgiu nenuosekli. Nurodydamas aplinkybes dėl išlaikymo priteisimo atsakovas paaiškino, kad bendro ūkio su ieškove nevedė tik 2-3 metus, išlaikė vaikus. Tuo tarpu aiškindamas aplinkybes dėl kredito grąžinimo jis nurodo, kad vienas skyrė lėšas. Teismas sprendžia, kad iki ieškovės išsikraustymo šalys bent iš dalies vedė bendrą ūkį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kreditas grąžintas dar 2013 m., o pats atsakovas teigia, kad tuo metu dar vedė bendrą ūkį su ieškove. Todėl darytina išvada, kad vedant bendrą ūkį buvo grąžintas kreditas, o lėšos gautos sudarius sandorį panaudotos atsakovo asmeninio turto pagerinimui.

Teismas pažymi, kad ieškovė ieškinio reikalavimą formuluoja prašydama priteisti kompensaciją iš atsakovo už asmeninės nuosavybės pagerinimą, neprašydama turto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją lygią ½ daliai kredito iš atsakovo, pažymi, kad pastato priestatas neįteisintas sutuoktinių vardu ir negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 straipsnio 1 dalis) (LAT 3K-3-24/2011). Taigi, ieškovė negali reikalauti priestato pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau turi teisę į kompensaciją, lygią ½ daliai medžiagų, panaudotų objektui statyti, vertės. Kadangi atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad visas kreditas buvo panaudotas namo pagerinimui, pats nurodė, kad dar buvo panaudota ir savų lėšų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą kompensaciją, todėl iš atsakovo priteistina 2896,20 Eur kompensacija ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur kompensaciją už santuokos metu parduotą transporto priemonę VW Sharan.

Vadovaujantis LR CK 3.98 str. 3 d. kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su LR CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013-07-08 atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Sharan, įgyta už 2000 Eur. Šalys nuo 2015-12-31 negyveno kartu. Prieš gyvenimą skyrium šalių santykiai buvo labai blogi. Atsakovas 2015-12-12 savo sūnui M. S. už 100 Eur transporto priemonę VW Sharan pardavė, VĮ „Regitra“ įregistruota, kad V. S. yra šios transporto priemonės valdytojas. Iš į bylą pateiktų www.autoplius.lt duomenų matyti, kad panašių transporto priemonių vertė yra apie 2074,50 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į transporto priemonės pardavimo laiką, į kainą, į tai, kad transporto priemonė parduota sūnui, sprendžia, kad šis sandoris yra tariamas, o šiuo sandoriu atsakovas tyčia sumažino santuokoje įgyto turto apimtį. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus dėl transporto priemonės vertės, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas priteisti 1000 Eur kompensaciją yra pagrįstas.

Dėl prievolių padalinimo

Tarp Bigbank AS filialo ir V. S. 2013-09-09 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 1474,17 Eur (t. 1, b.l. 78). Ieškovė prašo šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole, nurodo, kad apie šią prievolė nieko nežino. Atsakovas nurodė, kad paskolą Bigbank AS paėmė, nes ieškovę kažkoks prekybos agentas įkalbėjo pirkti dulkių siurblį už 5000 Lt. Dulkių siurblys pas ieškovę. Teismas, susipažinęs su tarp Bigbank AS filialo ir V. S. 2013-09-09 sudaryta vartojimo kredito sutartimi, įvertinęs, kad sutartyje nurodyta, jog vartojimo kreditas buvo panaudotas prekės, įgytos iš UAB „Step to success“, įsigijimui, įvertinęs, kad ši įmonės Interneto duomenimis prekiauja ir dulkių siurbliais (UAB „Step to successs“ interneto svetainė: http://www.luxlietuva.eu/produktai/sviesus-namai-produktu-linija/), daro išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės teisingos, be to, teismas jau yra konstatavęs, kad 2013 m. šalys dar vedė bendrą ūkį, o tokio daikto kaip dulkių siurblys įsigijimas leidžia daryti išvadą, kad daiktas naudojamas šeimos ūkiui. Todėl teismas daro išvadą, kad prievolė atsirado namų ūkio reikmėms ir nėra pagrindo ją pripažinti asmenine atsakovo prievole.

Tarp V. S. ir AB Swedbank 2013-07-16 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 6100 Lt paskolos (t. 1, b.l. 79-80, 115-117). Ieškovė šią prievolę prašo pripažinti asmenine atsakovo V. S. prievole. Nurodo, kad nežino kur paskolos lėšos buvo panaudotos, nes transporto priemonei įsigyti jie turėjo savų lėšų. Atsakovas nurodė, kad paskolos sutartis sudaryta transporto priemonei VW Sharan įsigyti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp V. S. ir AB Swedbank 2013-07-16 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 6100 Lt paskolos, kurios tikslas, kaip nurodoma sutartyje, transporto priemonei įsigyti. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad transporto priemonės VW Sharan pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2013-07-18, t.y. 8 dienomis anksčiau nei sudarytas kredito sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad sudarydamas transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį atsakovas iš karto atsiskaitė su pardavėju, tačiau sutarčių sudarymo laikas, t.y. kad abi sudarytos 8 dienų skirtumu, rodo, jog jos susijusios tarpusavyje. Be to, ir pačioje sutartyje įvardytas tikslas – transporto priemonės pirkimui, patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes. Todėl darytina išvada, kad prievolės lėšos buvo panaudotos šeimos ūkio poreikių tenkinimui, ir tai yra solidari sutuoktinių prievolė.

Dėl pavardžių

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „R.“, o atsakovui prigimtinė pavardė „S.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Sutuoktinio reikalavimu šį išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011,  2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010). Šioje byloje kaltu dėl santuokos iširimo (nutraukimo) pripažintas atsakovas, todėl iš jo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 eurų žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 13), 600 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 3), iš viso  620 eurų.

Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir kurių mokėjimas jai buvo atidėtas. Ieškovei atidėta 124 Eur žyminio mokesčio dalis (t. 1, b.l. 56-57) priteistina iš atsakovo. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimą mokėjimo. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis pagal patenkintą sumą, t.y. 896,17 Eur išlaikymo įsiskolinimas, 682,50 Eur K. S. išlaikymo iki pilnametystės suma ir A. S. išlaikymo per 12 mėn. suma – 1800 Eur, iš viso skaičiuotinas pagal 3378,67 Eur sumą (3 proc.), t.y. 101,36 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 10,44 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 1997-11-22 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2375, tarp M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl V. S. kaltės.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinę žalą M. S..

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei M. S. ikisantuokinę pavardę „R.“, atsakovui V. S. – „S.“.

Nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką be apribojimų.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 Eurų (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo, t.y. nuo 2016-03-23, iki dukters pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikams A. S. ir K. S. įsiskolinimą – 896,17 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 17 ct).

Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

70/502 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 2004-02-06 pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 901, pripažinti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 3896,20 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct) kompensaciją M. S..

Po santuokos nutraukimo prievolę atsiskaityti su kreditoriumi Bigbank AS filialo pagal V. S. 2013-09-09 buvo sudarytą vartojimo kredito sutartį pripažinti solidaria V. S. ir M. S. prievole.

Po santuokos nutraukimo prievolę atsiskaityti su kreditoriumi AB Swedbank pagal V. S. ir AB Swedbank 2013-07-16 sudarytą vartojimo kredito sutartį dėl 6100 Lt paskolos sutartį pripažinti solidaria V. S. ir M. S. prievole.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas M. S..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 235,80 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                     Tomas Romeika