Civilinė byla Nr. e2S-130-794/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02919-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14; 3.5.16

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 pagal pareiškėjo G. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutraukė santuoką, sudarytą 2013 m. rugpjūčio 31 d. ir įregistruotą 2013 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. 251, tarp ieškovės L. S. ir atsakovo G. S.. Teismas taip pat patvirtino ieškovės ir atsakovo 2021 m. liepos 29 d. sudarytą taikos sutartį.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas G. S. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal minėta patvirtintą taikos sutartį.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teisme 2022 m. spalio 10 d. buvo gautas L. S. prašymas, kuriuo prašė atmesti G. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat išreiškė pageidavimą pakeisti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei stabdyti vykdymą byloje.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo G. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą byloje Nr. e2-471-647/2020.

5.       Teismas konstatavo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu, sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas nurodė, jog pasikeitus aplinkybėms po teismo sprendimo įsiteisėjimo, šalys turi teisę kreiptis į teismą ieškinine tvarka dėl visų iškilusių klausimų išsprendimo. Pažymėjo, jog tai liudijančių dokumentų teismui nepateikta.

6.       Teismas sprendė, jog G. S. pareiškimas atitinka Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalyje) numatytus pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindus. Esant tokioms aplinkybėms teismas išdavė vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu apeliantė L. S. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį dėl vykdomojo rašo išdavimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –  netenkinti atsakovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Taip pat prašo pakeisti teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu šioje byloje nustatytą atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarką ir nustatyti, kad: 1) Tris savaites, skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovas G. S. turi teisę bendrauti su sūnumis D. S. ir O. S. antradieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant Institucijos (vaiko teisių apsaugos tarnybos) paskirtam psichologui; 2) Atsakovas G. S. taip pat turi teisę bendrauti su sūnumis telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis (įskaitant video ryšį per šalims priimtinas aplikacijas Skype, Viber ir pan.) ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 19.00 val., iki 19:15 val., bendravimo laiką kiekvieną kartą didinant po 5 minutes iki 45 minučių; 3) Praėjus trims savaitėms nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, atsakovas G. S. su nepilnamečiais sūnumis turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį, atsakovui pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 12.00 val., o grąžinti vaikus atsakovas privalo į jų gyvenamą vietą sekančią dieną (sekmadienį) nuo 15:30 val. iki 16.00 val. Toks atsakovo ir vaikų bendravimas vyksta tik pritarus vaiko teisių apsaugos tarnybos paskirtam psichologui bei esant vaikų norui.

7.1.       Apeliantė nurodo, jog skundžiamoje nutartyje visiškai neaptariamas ieškovės 2022 m. spalio 7 d. prašymas ir 2022 m spalio 12 d. pranešimas, kuriuose nurodoma, jog atsakovas smurtauja prieš savo mažamečius 2 vaikus.

7.2.       Apeliantės teigimu, nutartyje nurodoma, kad ją priimant buvo vadovaujamasi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, tačiau ja iš tiesų nesivadovaujant, nenurodomi jokie motyvai ir teismo procesiniai sprendimai rezoliucinėje nutarties dalyje, kuriais būtų išnagrinėjami ieškovės ir atsakovo pateikti gausūs rašytiniai įrodymai bei ieškovės prašymai, išskyrus prašymą dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7.3.       Apeliantė nurodo, jog ji prašė ir sustabdyti bylą, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien šalies kitos teisės (kreiptis į teismą kitoje naujoje byloje) paminėjimas nereiškia, kad teismas neprivalo tirti ir nagrinėti ieškovės prašymų pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką. Naudojantis tokia teise, teismo neriboja netgi pačios ieškovės prašymo turinys – iš teisės normos seka, kad teismas turi teisę nustatyti bet kurią kitą „taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką“. Nutartyje neatskleidžiama, kodėl teismas šia teise nesinaudoja – nors ir rezoliucinės dalies lakoniškumo tik netiesiogiai galima suprasti, kad teismas ja nesinaudoja.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą G. S. prašo atmesti visus apeliantės prašymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Nurodo, jog ieškovė nesilaiko teismo patvirtintos taikos sutarties 8.1 ir 8.2 punktų ir kaip bendravimo tvarkos nesilaikymo faktą pateikė antstolio Donato Kisieliaus užfiksuotas faktines aplinkybės dėl ieškovės nuolatinio ribojimo tėvui bendrauti su vaikais.

8.2.       Taip pat nurodo, jog ieškovė bando suklaidinti teismą savo rašte naudodama ne galutinius sprendimus, o iškarpas iš dokumentų, kurias galima interpretuoti. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovas jokiomis priemonėmis negali susisiekti su vaikais, iš jų yra atimtas telefonas, šiuo metu vaikai yra nuteikinėjami prieš atsakovą siekiant išgauti liudijimus prieš jį. Lygiai tokias pačias principais ir metodais, įtraukiant vaikus į konfliktą, manipuliuojant jų amžiumi ir žinant kad tik per vaikus galima paveikti atsakovą, kuris yra šantažuojamas daromas jam spaudimas, o vaikai traumuojami psichologiškai. Mano, kad ieškovė tokiu savo elgesiu psichologiškai smurtauja prieš vaikus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10.       Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14.       Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Pažymėtina, jog atsakovas pateiktais naujais įrodymais siekia pagrįsti ieškovės įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuris buvo išsiųstas susipažinimui ieškovei, nenustačius, kad atsakovas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

16.       Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

17.       Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nėra tinkamai vykdomi, nutarė tenkinti atsakovo prašymą ir išdavė jam vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 2021 m. rugpjūčio 27 d. patvirtintos taikos sutarties 8.1 ir 8.2 punktus: „8.1 Tėvas G. S. turi teisę bendrauti su vaikais O. S. ir D. S. poriniais savaitės savaitgaliais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, pasiimant vaikus penktadienį iš jų gyvenamosios ir/arba ugdymo įstaigos ne vėliau kaip nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, G. S. privalo atsižvelgti į ugdymo įstaigos darbo laiką ir vidaus tvarkos taisykles ir jų griežtai laikytis; 8.2. Motina įsipareigoja nekliudyti Tėvui G. S. bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kurias vaikams užtikrins Tėvas“.

19.       Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo.

20.       Iš atsakovo byloje pateikto antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. spalio 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu užsakovas antstoliui pateikė savo išmanųjį telefoną „iPhone“, kuriame yra „Viber“ programėlė, joje yra saugojamas susirašinėjimas su adresatu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pavadintu „O. D.“, vykęs laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 5 d. (vaizdo fragmentai Nr. 1 – Nr. 5). Užsakovas (atsakovas) nurodė, kad O. ir D. yra jo vaikai, kuriems jis perdavė išankstinio apmokėjimo kortelę „Pildyk“, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų su jais bendrauti, tačiau į jo skambučius ir vaizdo skambučius nebuvo atsiliepiama. Taip pat užsakovo (atsakovo) telefone „iPhone“ užfiksuotas susirašinėjimas programėlėje „Messages“ su adresatu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pavadintu „L.“, vykęs laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (vaizdo fragmentai Nr. 6 – Nr. 8). Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuota elektroninio laiško, 2022 m. rugsėjo 23 d. gauto iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), turinys. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu užsakovas (atsakovas) skambino adresatui, kurio tel Nr. (duomenys neskelbtini), pavadintam „O. D.“, tačiau susisiekti nepavyko; nuskambėjo automatinis operatoriaus pranešimas, informuojantis, kad telefonas yra išjungtas arba už ryšio zonos ribų (vaizdo fragmentai Nr. 11 – Nr. 12). Tęsiant faktinių aplinkybių konstatavimą, užsakovas prisijungė prie išankstinio apmokėjimo kortelės, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), „Pildyk“ paskyros, kur buvo užfiksuota šio telefono numerio vartojimo statistika ir vartojimo išklotinė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 5 d. Atsižvelgiant į tai, minėtame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateikti duomenys bei kiti atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė (apeliantė) netinkamai vykdė teismo patvirtintos taikos sutarties. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui išdavė vykdomąjį raštą.

21.       Taip pat apeliantė nurodo, jog ji prašė pirmosios instancijos teismo ir sustabdyti bylą, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės teigimu, vien šalies kitos teisės (kreiptis į teismą kitoje naujoje byloje) paminėjimas nereiškia, kad teismas neprivalo tirti ir nagrinėti ieškovės prašymų pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką.

22.       Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl aukščiau nurodytų apeliantės prašymų, nurodė, jog pasikeitus aplinkybėms po teismo sprendimo įsiteisėjimo, šalys turi teisę kreiptis į teismą ieškinine tvarka dėl visų iškilusių klausimų išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

23.       Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Panevėžio apylinkės teisme 2022 m. spalio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-9934-940/2022 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-04457-2022-9) yra priimtas L. S. ieškinys atsakovui G. S. dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė atsakovo G. S. laikiną bendravimo su sūnumis O. S. ir D. S. tvarką. Vykdymo procesą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-471-647/2021 dėl taikos sutarties 8.1 ir 8.2 punktų nevykdymo sustabdė 14 kalendorinių dienų, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos. Kitą prašymo dalį atmetė. Priimta nutartis, LITEKO duomenimis, apskųsta apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog tapatūs apeliantės prašymai buvo jau išspręsti kitoje byloje, apeliantės nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė minėtų apeliantės prašymų, įskaitant ir tai, kad šiuo atskiruoju skundu apeliantė prašo pakeisti teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarką, nebeturi teisinės reikšmės, todėl minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

24.       Nors apeliantė nurodo, jog skundžiama nutartis nėra motyvuota, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką nepakankamas sprendimo motyvavimas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad ši nutartis nėra visiškai nemotyvuota, joje koncentruotai pasisakyta dėl esminių prašymo tenkinimo aplinkybių, todėl ir šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.

25.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai taikė procesines teisės normas, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

                atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas