Byla Nr. 1S-668-582/2013
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00274-2007-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje 2013-02-19 nutarimo Nr. 95-71, ir
n u s t a t ė :
L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011-11-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1, 2 p. laisvės atėmimu 10 metų. Anksčiau neteistas.
Bausmės pradžia – 2007-04-29, bausmės pabaiga – 2017-04-29.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje (toliau – ir Komisija) 2013-02-19 nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi atmestas nuteistojo L. K. skundas dėl Komisijos nutarimo, motyvuojant tuo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį L. K. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Nuteistasis L. K. skundu prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumą, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą dėl padaryto nusikaltimo sunkumo prilygsta antriniam nubaudimui, yra šiurkštus įstatymų, LR Konstitucijos, žmogaus teisių pažeidimas. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi. Likusi neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.
Nuteistojo L. K. skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, nuteistojo asmenybė ir kt.
Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistasis L. K. bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas yra labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo itin teigiamas. Jis dešimt kartų buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau į jas privalu atsižvelgti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, kadangi tai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas, o L. K. taip nesielgė.
Įvertinus paminėtus duomenis, visos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
n u t a r i a :
nuteistojo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Dmitrijus Korsakovas
Teisėjai Regina Majauskienė
Algerdas Urbšys