Vertinant projektavimo pagrįstumą, ir Administracijos veiksmų teisėtumą, vertinamos STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatos. Prašymas išduoti Projektavimo sąlygų sąvadui buvo pateiktas galiojant būtent šiam teisės aktui – 2005-03-23. Tokiu būdu, atmestini visi argumentai dėl statybos Leidimo neteisėtumo, kurį Inspekcija įrodinėja taikydama 2006-03-14 Konstitucinio teismo nutarimą, nes tokiu būdu yra pažeidžiamas lex retro non agit principas. Kilusio ginčo atveju, akivaizdu, kad Statytojas turėjo teisę užbaigti projektavimo procedūras ir gauti Leidimą, pagal Projektavimo sąlygų nurodytus reikalavimus. Net jeigu teismas vertintų priešingai, ir taikytų veiksmo atlikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, Leidimo teisėtumą pagrindžia tuo metu galiojęs Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas, 6 punktas. Projekte nurodoma, kad statybos objektas – buvusios sodybos atstatymas (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis), todėl pagal tuo metu galiojusį reguliavimą sodybos atstatymas sodybvietėje buvo galimas. Vadinasi Leidimas atitiko tuo metu galiojusį Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktą. Nagrinėjamu atveju, net jeigu teismas panaikintų byloje ginčijamą Leidimą, tai nereikštų, Administracijos neteisėtų veiksmų ir nebūtų pagrindu žalos priteisimui. Tokiu atveju būtina nustatyti Administracijos veiksmų pagrįstumą. Nurodė, kad Komisijos sprendimas išduoti Statytojui jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos subjektui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių dėl kurių statybos leidimas galėtų būti neišduotas – projektas atitiko išduotų projektavimo sąlygų sąvado bei galiojusių teisės aktų reikalavimus (tokių pažeidimų nenustatė ir Inspekcija), todėl Administracija Statytojui išdavė jo prašomą statybos leidimą.

Nagrinėjamu atveju Administracija laikosi pozicijos, kad Statytojas neįrodė turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo ir išsamumo, nepagrindė jos rašytiniais įrodymais. Prašoma priteisti žala nėra patirta, yra tik būsima ir preliminari, tokios žalos nėra galimybės priteisti. Prašomos priteisti žalos negalima pagrįsti jokia logine seka, todėl Statytojo reikalavimai turėtų būti atmetami. Statytojas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, jos nepagrindžia apskritai jokiais rašytiniais įrodymais. Ji grindžiama tik deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pakankamas pagrindas priešieškinio tenkinimui ir žalos priteisimui. Iš priešieškinyje nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad Statytojas patyrė nuolatinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir emocinį sunkumą. Net jeigu ir patyrė nepatogumus dėl kilusio teisminio proceso, tai nėra tokie išgyvenimai dėl kurių būtų galima priteisti prašomą dydį. Juo labiau, kad pats Statytojas savo veiksmais prisidėjo prie kilusių nepatogumų. Todėl laikytina, kad Statytojas prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio neįrodė ir jos nepagrindė rašytiniais įrodymais. Todėl tokie priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Statytojas neįrodė priešieškiniu keliamų reikalavimų dėl žalos iš Administracijos priteisimo sąlygų, todėl toks reikalavimas turėtų būti atmetamas. Jeigu teismas konstatuotų, kad Statytojui buvo padaryta žala, ir būtų nustatytos visos Administracijos atsakomybės sąlygos, turėtų būti sprendžiama tik dėl Administracijos dalinės atsakomybės ir konkrečių veiksmų. Tuo tarpu priešieškinyje Statytojas tik deklaruoja solidariąją atsakomybę, nevertindamas konkrečių veiksmų įtakos jo nurodomai žalai. Statytojas turėtų įrodyti dalinę atsakovų atsakomybę, o ne lakoniškais teiginiais siekti solidariosios atsakomybės. Statytojui buvo žinoma, kad Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, kad jam nustatyti miško naudojimo apribojimai. Statytojo veiksmai turėtų būti vertinimai pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Todėl akivaizdu kad būdamas atidus ir rūpestingas, Statytojos turėjo pareigą domėtis statybų galimybėmis jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o to nepadarius, jam taip pat kyla padarinių šalinimo našta, bei jis taip pat laikytinas kaltu asmeniu dėl neteisėtos statybos padarinių. Dar daugiau, kaip jau minėta, po Inspekcijos kreipimosi į teismą Statytojas savo iniciatyva ir rizika, žinodamas apie pradėtą teisminį procesą, kurio metu siekiama panaikinti ginčo statybos Leidimą ir toliau vykdė darbus, tokiu būdu didino galimus neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaštus. Kaltu dėl galimų statybos padarinių šalinimo, be Statytojo, neabejotinai yra laikytinas statinių projektuotojas. Administracija Leidimą išdavė būtent projektuotojo parengto statybos projekto pagrindu. Įvertinus tai, kad Statytojas kartu su projektuotoju atliko veiksmus, kuriais buvo suplanuoti ir suprojektuoti statiniai miške, akivaizdu, kad būtent jie yra tie asmenys, kurie yra atsakingi ir kalti dėl statybos padarinių, todėl tik šių asmenų lėšomis turėtų būti šalinami neteisėtos statybos padariniai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešieškinio reikalavimai Administracijos atžvilgiu atmestini, kaip pareikšti netinkamam atsakovui. Atsakovė prašo Statytojo priešieškinį atmesti; nusprendus priešieškinio neatmesti, prašo reikalavimus Administracijos atžvilgiu atmesti; nusprendus priešieškinį tenkinti, prašome sumažinti žalos dydį priteistiną iš Administracijos; Administracijos naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

11.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (atsakovas pagal priešieškinį) atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad su A. B. priešieškinio reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti neteisėti valstybės valdžios ar savivaldybės institucijos veiksmai. A. B. ginčo statiniai nėra nugriauti, tad statytojas prašo jam priteisti žalą, kurios dar nepatyrė ir kurios dydis šiuo metu nėra žinomas, todėl toks prašymas nepagrįstas. A. B. tariamą žalos atsiradimą susieja su statiniais (garažo statyba, tvenkinio, aikštelės aptvėrimai, stoginės įrengimas) net nenurodytais ginčijamame statybos leidime, todėl pagrindo priteisti žalos atlyginimą nėra. Pažymėjo ir tai, kad A. B. savo priešieškinyje kaip žalą nurodė ir žemės sklypo įsigijimo kainą, apskaičiuotą kaip skirtumą tarp žemės sklypo įsigijimo kainos ir 2006-05-25 buvusios žemės sklypo rinkos vertės, turto statybos darbų vertės nustatymą ir pan., kurie niekaip nėra susiję priežastiniu ryšiu su A. B. priešieškinyje nurodytu Inspekcijos tariamu neveikimu. A. B. nepateikė pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, koks realus žalos dydis galėtų atsirasti nugriovus neteisėtus statinius. Nurodė, kad A. B. priešieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turi būti atmestas. Inspekcija mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, viešajai atsakomybei kilti. Statytojas kaip vienintelį argumentą dėl galimų neteisėtų veiksmų nurodo Inspekcijos neveikimą, tuo pritariant statyboms pagal išduotą statybos leidimą vykdymui. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Inspekcija tik tam tikrais atvejais (pagal metinius veiklos planus, skundų ar pranešimų pagrindu, pagal Inspekcijos darbo planus, patvirtintus Inspekcijos viršininko) tikrina statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, bet ne visais atvejais ir ypač neturi tokios pareigos tik gavus pranešimą apie statybos pradžią, nes leidimo teisėtumo tikrinimas ir pranešimas apie statybos pradžią yra skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios procedūros. Inspekcijai be išimties tikrinti visus išduodamus statybą leidžiančius dokumentus nenumato teisės aktai. Statytojo nustatyta pareiga pateikti informaciją apie statybos darbų pradžią, rangovo pasamdymą ir kt., nereiškia Inspekcijos pareigos patikrinti pateiktų dokumentų teisėtumo, tai iš esmės pareikštine tvarka vykdoma procedūra, skirta užfiksuoti statybos pradžią ir statybos dalyvių pasamdymą. Šiuo atveju statytojas pateikė pranešimą apie statybos darbų pradžią, bet statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tikrinimas tokio pranešimo pagrindu neatliekamas, nes tokių veiksmų nenumato teisės aktai. Pranešimo pateikimo esmė – tinkamos informacijos apie pradedamus darbus pateikimas. Vadinasi, Inspekcija negali būti atsakinga už tariamą neveikimą, kaip nurodyta A. B. skunde, nes Inspekcija pagal teisinį reglamentavimą tinkamai patikrinimo, ar statytojas pateikė visus privalomus su pranešimu apie statybos pradžią dokumentus. Pažymėjo, kad ginčo sklypo pirkimo pardavimo metu (dėl kurio A. B. taip pat kildina tariamą žalą) Inspekcija apskritai neatliko jokių veiksmų, nes net nedalyvavo sandorio sudaryme, todėl Inspekcija niekaip neįtakojo A. B. sprendimui įsigyti minėtą žemės sklypą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. A. B. išimtinai savo asmenine rizika atlikti statybos darbai ir jų metu patirtos išlaidos apskritai negali būti priteisiamos kaip žala, todėl toks statytojo prašymas turėtų būti atmestas. Pažymėtina, jog A. B. savo priešieškinyje prašo atlyginti nurodytų statinių statybos kainas pagal 2021 m. spalio mėnesio kainų lygį. Inspekcijos vertinimu, 2021 m. spalio mėnesio kainų lygis nepagrindžia, kokios buvo statybos darbų ir jų metu panaudotų statybinių medžiagų kainos ginčo statinių statybos metu, t. y. nuo 2016-11-22 (kai statytojas pranešė apie statybos darbų pradžią), t. y. nuostolius jis privalo pagrįsti realiais išlaidas patvirtinančiais dokumentais (kvitais ir pan.). Iš priešieškinio nėra iki galo aišku, ar prašoma priteisti realius patirtus nuostolius, ar negautas pajamas, kadangi jų įrodinėjimo specifika yra visiškai skirtinga. Priešieškinio argumentai tarpusavyje prieštarauja vieni kitiems. Pastebėtina, jog A. B. į bylą nepateikė realių, konkrečių išlaidų, patirtų statybos leidime nurodytų statinių statybos metu, susijusių su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais, o žalos dydį vertino kaip turto galimą vertę, kas pagal suformuotą teismų praktiką, objektyviai negali būti vertinama kaip realių išlaidų (žalos) išraiška. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos A. B. veikė savo rizika, todėl tai negali būti laikoma žala. A. B. prašomos atlyginti statinių statybos turtinės žalos dalį sudaro, kaip nurodoma procesiniame dokumente, 486190,10 Eur nekilnojamojo turto vertės. Inspekcijos nuomone, A. B. priešieškinio reikalavimo pagrindimas iš esmės nėra nurodytas, dėl ko jo išnagrinėjimas nėra galimas. Iš priešieškinio pagrindo ir jo priedų nėra aišku, kas sudaro nekilnojamojo turto vertę: 1) ar tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas, sudarius sandorį (negautos pajamos) (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 d.). Tačiau tokiu atveju turėtų būti pagrįsta, kodėl statytojas, atsižvelgiant į prašomos atlyginti žalos atsiradimo aplinkybes, galėtų pretenduoti į tokio pobūdžio žalos atlyginimą; 2) ar tai lėšų suma, panaudota pastatyti statinius. Tačiau tokiu atveju statytojas tokių išlaidų nepagrindė prekių ir darbų įsigijimą patvirtinančiais įrodymais. Be to, statybinės medžiagos, likusios nugriovus ginčo statinius, yra statytojo nuosavybė, todėl jų suma turėtų būti išskaičiuojama iš nurodytos ir prašomos priteisti žalos dydžio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad statybos darbai vyko ir iškėlus bylą, t. y. paties statytojo rizika, žinant, kad leidimo galiojimas gali būti panaikintas, todėl jų priteisimas negali būti laikomas pagrįstu ir protingu. A. B. nurodo, jog taip pat patyrė 1700 Eur išlaidas, susijusias su ginčo turto vertinimu. Šias išlaidas A. B. taip pat prašo priteisti kaip žalą. CPK 79, 88 straipsniuose yra nurodyta, kas sudaro bylinėjimosi išlaidas. Vadinasi, A. B. nurodytos išlaidos, susijusios su ginčo turto vertinimu galėtų būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis, bet ne žala, prie kurios dydžio statytojas jas priskaičiavo. A. B. savo iniciatyva pateikė turto skaičiavimus, kaip vieną iš rašytinių įrodymų dėl kurio kildina žalos atsiradimą. Darytina išvada, jog A. B. tokio dokumento pateikimas niekaip nesusijęs su tariama žala. A. B. neįrodžius nekilnojamojo turto realios vertės ir kas ją sudaro, negalimas ir turtinės žalos priteisimas iš valstybės ir savivaldybės institucijų. Be to, tariamą turtinės žalos atsiradimą statytojas susiejo su statiniais (garažo statyba, tvenkinio, aikštelės aptvėrimai, stoginės įrengimas), kurie net nenurodyti ginčijamame statybos leidime, todėl pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimą nėra. Taip pat negalimas ir turtinės žalos priteisimas A. B., kildinamos iš žemės sklypo įsigijimo kainos, apskaičiuotos kaip skirtumas tarp žemės sklypo įsigijimo kainos ir 2006-05-25 buvusios žemės sklypo rinkos vertės, taip pat turto statybos darbų vertės nustatymo ir pan., kurie niekaip nėra susiję priežastiniu ryšiu su A. B. priešieškinyje nurodytu  Inspekcijos tariamu neveikimu. 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Inspekcijos vertinimu, be savivaldybės ir valstybės institucijų ginčo neteisėtų veiksmų, taip pat turi būti įvertinta ir pačio A. B. kaltė ir neteisėti veiksmai, kas leistų daryti išvadą, jog ir pats statytojas prisidėjo prie galimai patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Pažymėtina, jog į bylą nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog būtent statybiniai procesai ir teisminis bylinėjimasis įtakojo A. B. neigiamus išgyvenimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje A. B. visą laiką buvo atstovaujamas advokato. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, A. B. priešieškinio reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

12.       Tretysis asmuo LR Vyriausybė, atstovaujama LR Aplinkos ministerijos atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka, nurodo, kad juo prašomos priteisti žalos dydis nepagrįstas, todėl atmestinas. Teigiama, kad ieškovas pagal priešieškinį nepagrindė ir neįrodė priešieškiniu prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp galimai valstybės (jos institucijų) ar savivaldybės neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti žalos (jos dydžio). Ieškovas pagal priešieškinį prašo atlyginti priešieškinyje nurodytų statinių statybos kainas pagal 2021 m. spalio mėnesio kainų lygį. Nurodo, kad 2021 m. spalio mėnesio kainų lygis neatspindi ir nepagrindžia, kokios buvo statybos medžiagų, darbų kainos ginčo statinių statybos metu. Inspekcija priešieškinyje nurodė, kokių darbų atlikimas fiksuotas ginčo žemės sklype 2017-06-23, surašant Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad dalis statybos darbų buvo atlikti jau 2017 metais. Su priešieškiniu pateiktame gyvenamojo namo, jo priklausinių, garažo, pirties statybos kainos nustatymo ataskaitoje Nr. 220110 nurodytas darbų atlikimas, įskaičiuotos medžiagos, kurie nenurodyti Patikrinimo vietoje akte (pavyzdžiui, vidaus ir išorės apdailos, langų sudėjimo, elektros instaliacijos sumontavimo, dažymo darbai) ir kuriais remiantis galima įtarti, kad dalis darbų ginčo statiniuose atlikti po Patikrinimo vietoje akto surašymo. Jeigu būtų nustatyta, jog statytojas tęsė statybos darbus po teisminio proceso pradėjimo, tai šių darbų atlikimo (įskaitant ir panaudotas medžiagas) kaštų patyrimas, tokių statybos darbų pašalinimas turėtų tekti statytojui, jų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas iš valdžios institucijų, nes šių veiksmų atlikimas priskirtinas statytojo rizikai. Priešieškiniu nepagrįstai prašoma atlyginti ginčo žemės įsigijimo, tam tikrų statinių, kurie nemini ginčijamame Statybos leidime (pavyzdžiui, garažo, kiemo statinių), statybos kainą. Prašymas atlyginti priešieškinyje nurodytą ginčo žemės sklypo vertę nepagrįstas, o galima žala, kildinama iš ginčo žemės sklypo įsigijimo ir rinkos vertėmis, nėra susijusi priežastiniu ryšiu su Inspekcijos ieškinio reikalavimais dėl Statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Priešieškinyje nurodyta, kad ieškovas pagal priešieškinį patyrė sunkius dvasinius ir emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokių išgyvenimų patyrimą, jų priežastinį ryšį su galimai neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Be to, prašoma atlyginti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Kaip patirtą žalą ieškovas pagal priešieškinį nurodo ir 1700 eurų, kuriuos sumokėjo už turto skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo atlikimą. Atsižvelgiant į CPK 79, 88 straipsnio nuostatas, prie bylinėjimosi išlaidų galėtų būti priskirtos sumos, išmokėtos ekspertams ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, todėl manytina, kad nepagrįstai šios išlaidos (už ginčo turto statybos darbų vertės nustatymą) nurodytos kaip turtinė žala. Priešieškinyje yra suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jeigu priešieškinis (jo dalis) būtų tenkintas, ieškovas pagal priešieškinį proporcingai į tenkintų reikalavimų dalį turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jeigu būtų nuspręsta priešieškinį (jo dalį) tenkinti, prašo atsižvelgti į nurodytus argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nepagrįstumo. 

13.       Tretysis asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos atsiliepimo į priešieškinį nėra pateikusi.

14.       Byloje 2022-06-15 gautas (DOK-38409) atsakovo A. B. atstovo prašymas dėl papildomų įrodymu prijungimo, kuriuo papildomai pateiktas įrodymas: 2022 m. birželio 6 d. Gyv. namo, pirties, garažo ir priklausinių ardymo skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo ataskaita Nr. 220601 ir prašoma, nutarus tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį, įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir Inspekciją proporcingai pagal nustatytą kaltės laipsnį kompensuoti statybos ginčo žemės sklype pagal neteisėtai išduotą ginčo statybos leidimą 101.212,87 Eur dydžio padarinių šalinimo išlaidas.

15.       Atsakovė LR Vyriausybė pagal priešieškinį atsiliepimu nurodė, kad palaiko 2018-10-22 raštu pateiktą poziciją ir argumentus, taip pat prašymą tenkinti Inspekcijos ieškinį. Nurodė, kad Administracija Vyriausybę atsakovu prašė įtraukti tuo pagrindu, kad ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu (2008-05-16) galiojo 1995-12-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas, 6 punktas. Teigiama, kad minėtas Statybų privačioje žemėje reglamentas galiojo iki 2008-07-03. Nurodė, kad su pareikštu reikalavimu Vyriausybei nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, taip pat mano, kad nepagrįstas ir priešieškiniu ir papildomu 2022-06-15 prašymu prašomos priteisti žalos ir statybos padarinių šalinimo išlaidų dydis. Pažymėjo, kad Statybų privačioje žemėje reglamento 2-6 punkto nuostatos galiojo iki 2007-02-03, kai Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 106 buvo panaikintos (pripažintos netekusiomis galiomis). 2008-07-03 nustojo galioti Statybų privačioje žemėje reglamento 1 punktas, kuris laikytinas neaktualiu nagrinėjamam ginčui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikoma, kad Statybos leidimo išdavimo metu ieškovo pagal priešieškinį nurodytos Statybų privačioje žemėje reglamento 3 ir 6 punkto nuostatos negaliojo. Manoma, kad įvertinus Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimą, teisinį reglamentavimą, galiojusį Statybos leidimo išdavimo metu, statytojas negalėjo turėti teisinių lūkesčių dėl statybos miškų ūkio žemėje nagrinėjamu atveju galimumo (leistinumo), o Administracija – negalėjo išduoti Statybos leidimo. Nagrinėjamu atveju yra pakankamo pagrindo teigti dėl Statybos leidimo išdavimo pažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, kas lemia statybos pagal tokį Statybos leidimą neteisėtumą.  Teigiama, kad ieškovo pagal priešieškinį ir atsakovo pagal ieškinį Administracijos teiginiai dėl Vyriausybės galimo neveikimo (ar kitokių neteisėtų veiksmų, nors jie ir nebuvo įvardinti) ir dėl to kilusios žalos, priežastinio ryšio tarp priešieškinyje nurodytos žalos ir Vyriausybės veiksmų yra niekuo nepagrįsti, be to ir neįrodyti. Vyriausybės įtraukimas atsakovu (kaip ir reiškiamas reikalavimas) yra nepagrįstas.

16.       Tretysis asmuo UAB „Tiksli forma“ atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį nurodo, kad Projektuotojas į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas tik apimtyje dėl ieškinio kaip to prašė Administracijos atstovas 2022-06-16 parengiamojo teismo posėdžio metu. Projektuotojas kategoriškai nesutinka, jog gali kilti Projektuotojo atsakomybė pagal ieškiniu pareikštus reikalavimus. Byloje nėra ginčo, kad Projektas buvo parengtas pagal 2005 metais išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu reglamentavimu, kuris detaliai aptartas atsakovų pagal ieškinį atsiliepimuose, projektavimo pradžia yra laikoma projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena, kitaip tariant, Projekto parengimas yra projektavimo proceso pabaiga, o ne savarankiškas, t. y. nuo projektavimo sąlygų sąvado išdavimo atsietas procesas. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojo Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608, 3 p. Taigi Projektavimo sąlygų sąvadas atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą ir buvo išduotas teisėtai. Pažymėtina, kad Projektuotojui teisės aktai nesuteikia kompetencijos bei nenumato pareigos tikrinti ir kvestionuoti valstybės ir savivaldybės institucijų išduotų dokumentų teisėtumo. Priešingai, Projektuotojas neturi teisės parengti projekto, neatitinkančio projektavimo sąlygų sąvado. Iš aukščiau išdėstyto seka išvada, kad Projektuotojas turėjo teisę parengti Projektą pagal išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą, todėl Projektuotojui negali kilti jokia atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nekeliamas klausimas, jog statinius Sklype būtina griauti ir dėl Projekto turinio trūkumų. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 priėmė nutarimą, kuriame pasisakoma dėl minėto Reglamento nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Reglamento 2 punktą, tuo tarpu Projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas ir Projektas rengtas pagal Reglamento 3 punktą, kurio konstitucingumo Konstitucinis Teismas netyrė. Taigi Konstitucinio Teismo nutarimas neturėjo jokios įtakos Projektavimo sąlygų sąvado galiojimui bei galimybei rengti Projektą. Taip pat būtina akcentuoti ir tai, kad Projektuotojas neturi kompetencijos ir įgaliojimų suteikti Statytojui teisę statyti statinius, nes tokios teisės suteikimas yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis, pagal kurias tokią kompetenciją turi Administracija. Projekto parengimas pats savaime niekaip nesuteikia Statytojui nei teisių, nei galimybių pradėti statybas Sklype. Projektuotojas taip pat nedalyvavo jokia forma ir priimant sprendimą dėl Leidimo išdavimo. Net jei Teismas ir laikytų, jog Projektuotojo veiksmai rengiant Projektą kokia nors forma prisidėjo prie Leidimo išdavimo, tai tokiu atveju priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo atsiradusių padarinių. Projektuotojas palaiko atsakovų pagal ieškinį argumentus, jog Leidimas buvo išduotas teisėtai, todėl prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš Ieškovo Projektuotojo naudai bylinėjimosi išlaidas.

17.       Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022-09-01 į bylą pateiktu dokumentu (DOK-55006) nurodė, kad Valstybinė miškų tarnyba (toliau – VMT) rengia Vilniaus apskrities miškų tvarkymo schemą (toliau – Schema) (www.tpdris.lt, TPD Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie šios Schemos rengimą Administracija sužinojo, kai VMT kreipėsi dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo. 2022­06­21 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė teritorijų planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 8 punkto 5 papunktyje prašome atsižvelgti į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019­11­22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo ištaisyta klaida dėl ginčo žemės sklypo ­ ištaisyti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano brėžinyje techninę klaidą – grafinio žymėjimo: pažymėti miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kaip Z žemės ūkio kraštovaizdžio tvarkymo zoną Z1 (tausojančio ūkininkavimo grupė). Administracijos manymu, įvertinus bylos medžiagą ir visas aplinkybes, VMT irgi turi visas galimybes, rengdama Schemą, įvertinti šį Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sprendimą ir pritarti taikos sutarčiai byloje.   

18.       Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija byloje pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-6538, gautas 2023-01-27), kuriais pagrinde nurodė, kad susiklostęs ginčas yra Vyriausybės, Aplinkos ministerijos bei joms pavaldžių institucijų neveikimo pasekmė, kadangi Vyriausybė, panaikinusi Statybų privačioje miško žemėje nutarimą nenumatė pereinamojo laikotarpio ir neišsprendė klausimo, koks likimas laukia jau pradėtų procedūrų; Aplinkos ministerija, po Konstitucinio Teismo nutarimo nesiėmė aktyvių veiksmų ir nepakeitė poįstatyminių teisės aktų, reguliuojančių procedūras, kurios atliekamos gavus prašymą išduoti statybos leidimą; Apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Inspekcija, buvo supažindinta su projektu, ir 2008 m. sutikimu neprieštaravo jo sprendinių įgyvendinimui – nesiėmė jokių veiksmų, kad leidimas nebūtų išduotas; aplinkybė, kad Administracija laikėsi statybos techninių reglamentų reikalavimų ir jų pagrindu išdavė statybos leidimą negali būti laikoma priežastimi pripažinti ją kalta dėl statybos leidimo išdavimo; Inspekcija, prašydama panaikinti statybos leidimą, kartu nereiškia reikalavimo panaikinti ir kitų dokumentų – Projektavimo sąlygų sąvado, kuris yra savarankiškas dokumentas, ir nepasisako dėl teisėtų lūkesčių, kuriuos jis sukėlė. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo teigti, kad Statytojas įrodė viešosios atsakomybės sąlygų visumą, būtiną Administracijos viešajai atsakomybei kilti, nėra, todėl priešieškinis turėtų būti atmestas. Kilusio ginčo atveju, Statytojas turėjo teisę užbaigti projektavimo procedūras ir gauti Leidimą, pagal Projektavimo sąlygų nurodytus reikalavimus. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu, Inspekcijos nurodomas 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimas dar nebuvo priimtas. Statybos leidimo procesas, prasidėjęs nuo Projektavimo sąlygų sąvado gavimo turėjo ir galėjo būti užbaigtas galutiniu rezultatu – Leidimu. Projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo panaikintas, taigi jis jau buvo sukėlęs teisėtus lūkesčius.  

19.       Atsakovo A. B. atstovas advokatas Irmantas Balsys 2023-01-31 (DOK-7108) pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašė prijungti prie bylos pirminius dokumentus, patvirtinančius ieškovo pagal priešieškinį patirtas išlaidas statant ginčo statinius. Teismo posėdžio, vykusio 2023-01-31, metu atsakovo atstovas dėl šio prašymo nurodė, kad prašomi prijungti dokumentai vertinti byloje pateiktos ataskaitos apimtyje. Nurodė, kad dokumentai, kuriuos teikia yra didelės apimties ir susisteminti juos reikės laiko. Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių nuostatas, bendrą tvarką dėl įrodymų pateikimo, atsakovės Administracijos atstovo nuorodą į CPK 181 str. 2 d., į tą faktinę aplinkybę ką nurodė ir atsakovo A. B. atstovas, kad atsakovas A. B. priešieškinyje remiasi ataskaita, ataskaitoje nurodyti faktiniai duomenys pagal ką atlikti paskaičiavimai, įrodinėjimo principą pagal CPK 178 str., ieškovės argumentus, kuriais išdėstyta pozicija dėl pačių kainų kvestionavimo, tai ką nurodė atsakovo A. B. atstovas, kad bet kuri iš šalių gali ginčyti pateiktus įrodymus, o atsakovo pateikta ataskaita šiai dienai nėra nuginčyta, todėl atsižvelgiant į CPK 181 str. teismas laikė, kad pateikti papildomi įrodymai galėjo būti pateikti tiek ataskaitos pagrindais, kadangi nurodoma kokiais dokumentais remtasi, o kaip papildomi įrodymai, atsižvelgiant į byloje pateiktus atsiliepimus, šie dokumentai galėjo būti pateikti savalaikiai. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas A. B. per savo atstovą nurodė, kokiais įrodymais CPK 178 str. tvarka jis grindžia priešieškinį, kur tokie dokumentai kitų aplinkybių pagrindais nėra nuginčyti ir yra galiojantis įrodymas. Teismas laikė, kad šiuo atveju pateikimas ir analizė šių dokumentų, kaip nurodė ir kiti proceso dalyviai, yra iš esmės nesavalaikis ir teismo požiūriu užvilkintų bylos nagrinėjimą ir tokiu pagrindu jie nėra prijungiami prie bylos.

20.       Teismo posėdžio (vykusio 2022-06-16) metu, atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą pakeisti Vyriausybės, dalyvaujančios byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, padėtį į atsakovą, nagrinėjant ieškovo pagal priešieškinį reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas pagal priešieškinį su tokiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymu sutiko, todėl teismas protokoliniu sprendimu nutarė įtraukti Vyriausybę į bylą atsakovu.  

21.       Teismo posėdžio (vykusio 2022-12-15, 2023-01-31, 2023-02-28) metu Inspekcijos atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi, priešieškinį prašė atmesti ieškinyje ir atsiliepimuose nurodytais pagrindais kaip nepagrįstą. Byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, koks tas realus žalos dydis, taip pat negalima nustatyti ir žalos dydžio dėl statinių griovimo. Nagrinėjamu atveju, būtent ieškovas pagal priešieškinį turi įrodyti žalos dydį, kurį siekia prisiteisti. Kainos nurodomos 2021 m., tačiau statybos kaina turi būti apskaičiuota pagal tai, kada ji buvo pradėta ir kada buvo sustabdyta. 2016 m. kainų mes neturime šioje byloje. Nurodė, kad šiuo metu negali patikslinti, kada ir kokiu būdu 2017 m. atsakovas A. B. buvo informuotas apie Inspekcijos patikrinimą. Jei atsakovas teigia, kad jis patyrė realias tam tikro dydžio išlaidas, jis turėtų į bylą atitinkamai pateikti dokumentus, kad realiai patirta ir apmokėta atitinkamo dydžio išlaidos. Žiūrima, kiek realiai buvo patirta išlaidų statant statinius ir griovimo metu. Dėl projektavimo sąlygų sąvado reikšmės nurodė, kad pagal Statybos įstatymą, galiojusį statybos leidimo išdavimo metu statytojas kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo privalo pateikti prašymą ir kt. privalomus dokumentus, t. y. procedūriniai tarpiniai dokumentai, kurie gali sąlygoti statybos leidimo išdavimą, tačiau dokumentas, kuris sukelia pasekmes statytojui ir kurio neturėdamas jis negali nieko daryti yra statybos leidimas. Tarpiniai dokumentai gali būti keičiami iki statybos leidimo išdavimo, tai vykstanti procedūra. Savivaldybė tikrina tiek dokumentus, tiek tai ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus kaip tai nustatyta Statybos įstatyme. Savivaldybė turi tikrinti dokumentus pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Svarbu paisyti teisės aktų hierarchijos. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs tiek dėl įstatymų taikymo tiek dėl minėto Vyriausybės nutarimo taikymo. Projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas buvusiam savininkui, tačiau prašymą dėl statybos leidimo ir kitus privalomus dokumentus Administracijai pateikė pats atsakovas A. B.. Nurodė, kad prašymas dėl senaties atmestinas kaip nepagrįstas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas aiškiai nurodo, kad kreipimosi į teismą terminas prasideda nuo priimto dokumento, kuriame konstatuoti statybos pažeidimai, priėmimo dienos. Dėl rašytinių Administracijos paaiškinimų (DOK-6538, gautas 2023-01-27) pabrėžė, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduodamas. Nurodė, kad tinkamai formuluoja ieškinio reikalavimus ginčijant statybą leidžiantį dokumentą, jokie tarpiniai aktai neturi būti ginčijami. Administracinis aktas sukėlęs teisines pasekmes yra statybos leidimas. Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-6538, gautas 2023-01-27) nurodytos aplinkybės dėl projektavimo sąlygų sąvado, projektavimo tęstinumo neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. Inspekcija iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos perėmė funkciją statybos ir teritorijų planavimo srityje, o funkcijos dėl žemės valdymo, naudojimo, eksploatavimo valstybinės žemės nėra perimtos - tai šiuo metu yra Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Paaiškinimuose nurodytas sutikimas dėl elektros kabelio tiesimo niekaip nepatvirtina Inspekcijos netinkamo veikimo statybos leidimo išdavimo metu.

Atsakovo A. B. atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visa apimtimi.  Nurodė, kad kiti statiniai ginčo žemės sklype nebūtų atsiradę, jei nebūtų išduotas statybos leidimas – tai susiję priežastiniu ryšiu. Pradėjus namo statybas buvo atliekami priklausinių statybos darbai. Garažo statyba susijusi priežastiniu ryšiu su pačiu statybos leidimu, nes jeigu nebūtų namo statybos nebūtų ir garažo statybos. Garažui statybą leidžiančio dokumento išduoti nereikia. Paaiškino, kad atsakovas A. B. apie galimą neteisėtumą, apie surašytą patikrinimo aktą sužinojo ne iš institucijos surašiusios šį aktą, tačiau iš visos viešos informacijos, gavęs iš teismo pranešimą, kad jo atžvilgiu pradėta byla. Dėl to iki lapkričio pradžios vyko darbai. Dėl to yra skirtumai tarp nuotraukų darytų 2017-06-23 Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo metu. Vėlesnės nuotraukos (Skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo ataskaitos prieduose esančios) darytos 2021 m. gruodžio 14-15 dienomis. Statybos buvo sustabdytos iš karto po to, kai buvo sužinota apie teisme iškeltą bylą. Dėl padidintų atidumo reikalavimų atsakovui kaip verslininkui – jei prekę ar daiktą asmuo įsigijo savo asmeniniams poreikiams – jam netaikomi padidinti reikalavimai kaip verslininkui. Dėl neturtinės žalos dydžio – pabrėžė, kad prašo priteisti mažesnę neturtinę žalą nei buvo realiai patirta, nurodo, kad tai minimalūs atsakovo A. B. nuostoliai.

Atsakovas A. B. palaikė atstovo išsakytus argumentus. Dėl ginčo statinių pradinių nuotraukų ir su priešieškiniu prieduose pateiktų nuotraukų matomo skirtumo paaiškino, kad tarp patikrinimo metu padarytų nuotraukų ir pranešimo atsakovui praėjo keletas mėnesių ir atsakovas apie ieškovės pareikštą ieškinį sužinojo tik spalio ar lapkričio mėnesį. Tuomet statybos buvo sustabdytos ir netęsiamos.

Atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti pilna apimtimi, prašė taikyti ieškinio senatį, t. y. ne tik vieno mėnesio praleistą administraciniam aktui ginčyti, tačiau ir naikinamąją senatį 10 metų. Teigė, kad byloje turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kadangi projektavimo pradžia prasidėjo seniai. T. y. 2005 m. patvirtintas Projektavimo sąlygų sąvadas, kitas svarbus dokumentas - vietos apžiūros aktas. Nuo 2005 m. ir netgi anksčiau viešojo administravimo institucijos, tame tarpe ir Aplinkos ministerijai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas nustatinėjo ir matė, kad statyba ginčo sklype galima pagal tuo metu galiojusius reikalavimus. Institucija laukdama iki 2017 m. vidurio kol buvo pateiktas ieškinys praleido net ir ABTĮ numatytą 10 metų terminą, nes Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms turėjo būti žinoma. Nurodė, kad atsakovas A. B. yra verslininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, todėl jam taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimo standartai kaip verslininkui. Administracijos atstovas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šioje byloje Administracijos neteisėtų veiksmų nėra, jie nėra įrodyti, todėl pagal priešieškinį atsakomybė Administracijai kilti neturėtų. Dėl byloje pateiktų rašytinių Administracijos paaiškinimų (DOK-6538, gautas 2023-01-27) – parodoma, kad Apskrities viršininko administracija tikrai žinojo apie planuojamą statybą ir Inspekcija yra teisių perėmėja ta apimtimi, kuri susijusi su statybos leidimais, tai sutikimai yra leidimo proceso dalis.

Trečiojo asmens LR Vyriausybės atstovaujamos per Aplinkos ministeriją atstovė nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Priešieškinys nepagrįstas ir neįrodytas atsiliepime išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad 2021 m. kainų lygis neįrodo ir nepagrindžia kokias iš tiesų išlaidas patyrė statytojas. Priešieškiniu prašoma priteisti žala yra neįrodyta. Nurodė, kad prašymas dėl senaties atmestinas kaip nepagrįstas. Sutiko su Inspekcijos pozicija dėl pateiktų Administracijos rašytinių paaiškinimų (DOK-6538, gautas 2023-01-27). Nors Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas pasikeitė – prie Aplinkos ministerijos, tačiau tai yra atskiras juridinis asmuo priimantis atitinkamus sprendimus ir sakyti, kad kažkoks Aplinkos ministerijos neveikimas – nėra pagrindo.

Trečiojo asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovas nurodė, kad Tarnyba laikosi nuomonės išdėstytos atsiliepime į ieškinį. Patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Dėl rašytinių Administracijos paaiškinimų (DOK-6538, gautas 2023-01-27) – sutiko su Inspekcijos ir Vyriausybės atstovių pozicijomis. Prašymas dėl senaties atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiojo asmens UAB ,,Tiksli forma“ atstovas advokatas Tadas Zaremba prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais, dėl priešieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

Bylos faktinės aplinkybės

22.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2006-05-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. B. įgijo nuosavybės teisę į 1,3600 ha ploto miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio miško žemės plotas yra 1,3600 ha, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).  

23.       Šio Žemės sklypo buvusiam savininkui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2004-04-20 išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. (duomenys neskelbtini).

24.       Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2005-04-20 parengė išvadą „Dėl projekto rengimo ir projektavimo sąlygų“ buvusiam Žemės sklypo savininkui, kurioje nusprendė, kad galima rengti techninį sodybos atstatymo (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis) projektą (duomenys neskelbtini), prieš tai nustačius nurodytas projektavimo sąlygas ir jas įrašius į projektavimo sąlygų sąvadą.

25.       Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2005-04-20 parengė ir patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) sodybos atstatymo (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis) (duomenys neskelbtini) techniniam projektui rengti, su kuriuo raštiškai susipažino buvęs Žemės sklypo savininkas. 

26.       Kartu su nekilnojamuoju turtu buvęs žemės sklypo savininkas atsakovui A. B. perleido statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti institucijų išduotus dokumentus, tame tarpe 2005 m. balandžio 20 d. Projektavimo sąlygų sąvadą, suteikiantį teisę statytojui rengti statinio projektą.

27.       2008 m. balandžio mėn. projekto rengėjas UAB „Tiksli forma“ parengė statinio projektą.

28.       Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nariai patikrino statytojo pateiktą statinio projektą ir 2008 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė statytojui A. B. išduoti statybos leidimą statinio projekte numatytų sprendinių įgyvendinimui.  

29.       2008 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsakovui A. B. išdavė leidimą naujai statyti vieną neypatingos kategorijos, gyvenamosios paskirties (vieno buto pastatai) pastatą bei du nesudėtingos kategorijos, pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamuosius) statinius – pirtį ir klėtį miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties, ūkinių miškų sklypai naudojimo būdo žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. projektuotojo UAB „Tiksli forma“ parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Sodybos atstatymas (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaujantis atsakovas pradėjo leidime nurodytų pastatų, t. y. gyvenamojo namo, klėties ir pirties, statybą jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype.

30.       Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., Inspekcijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, atliko atsakovui A. B. 2008-05-16 išduoto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas) išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi teisėtumo patikrinimą. Atlikto patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2017-05-11 surašytame Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties. 

31.       Inspekcijos vyriausioji specialistė atliko atsakovo A. B. statybvietės patikrinimą miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties Žemės sklype ir 2017-06-23 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1714 (toliau – Patikrinimo vietoje aktas), kuriame nustatyta, kad Žemės sklype statybos darbai vykdomi pagal 2008 m. suderintą projektą „Sodybos atstatymas (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis)“ ir turint Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-05-16 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti atlikti statybos darbai. 

Dėl termino kreiptis į teismą praleidimo

32.       Atsakovai Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ir A. B. nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais, prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė Administracija teigia, kad ieškovė 2017-05-11 sužinojusi apie galimus pažeidimus, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ABTĮ) 29 str. 1 d. nuostatomis ir per 1 mėnesį (t. y. iki 2017-06-11) surinkti visus reikiamus dokumentus (bei informaciją) ir kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento ir kitų susijusių dokumentų panaikinimo. Tuo tarpu ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2017-07-10. Įstatyme nustatytas terminas, skirtas ginti pažeistas teises, siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Atsakovas A. B. nurodė, kad ieškovės 2017-05-11 Patikrinimo aktas buvo surašytas praėjus beveik 9 metams po tikrinamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl ieškovė neturėjo įgalinimų ir kompetencijos nei vertinti prieš beveik 9 metus iki patikrinimo išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, nei tokio neteisėto patikrinimo išvadų pagrindu kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento ginčijimo. Įstatyme nustatyti apribojimai ieškovei administracine tvarka vertinti seniai priimtų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą tiesiogiai siejasi su teisinių santykių stabilumo ir tikrumo principais, ginamais tiek Lietuvos nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje. Teismo posėdžio, vykusio 2022-12-15 metu, atsakovės Administracijos atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, t. y. ne tik vieno mėnesio praleistą administraciniam aktui ginčyti, tačiau ir, kaip nurodė, naikinamąją 10 metų senaties terminą. Teigė, kad byloje turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kadangi projektavimo pradžia prasidėjo dar 2005 m., kuomet buvo patvirtintas Projektavimo sąlygų savadas, atkreipė dėmesį ir į kitą dokumentą - vietos apžiūros aktą. Nurodė, kad nuo 2005 m. ir netgi anksčiau viešojo administravimo institucijos, tame tarpe ir Aplinkos ministerijai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas nustatinėjo ir matė, kad statyba ginčo sklype galima pagal tuo metu galiojusius reikalavimus. Institucija, laukdama iki 2017 m. vidurio kol buvo pateiktas ieškinys, praleido net ir ABTĮ numatytą 10 metų terminą, nes Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms turėjo būti žinoma.

33.       Nagrinėjamu atveju į teismą su ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo kreipėsi specialusis subjektas - ieškovė, kuri, be kita ko, vykdo statybos valstybinę priežiūrą, apimančią ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, ir kurios veikla vykdant minėtą priežiūrą yra reglamentuojama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ((toliau – ir TPSVPĮ, Priežiūros įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnis). TPSVPĮ (redakcija galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2021 06 30) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad inspekcija turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleistas nustatytas kreipimosi į teismą terminas gali būti atnaujinamas ABTĮ nurodyta tvarka. Ieškovė nagrinėjamą ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo pareiškė vykdydama jai TPSVPĮ pavestas funkcijas, todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl termino nagrinėjamam ieškiniui pareikšti, taikytinas TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas. Kartu pažymėtina, kad TPSVPĮ reglamentuoja ne tik terminą (jo trukmę – 2 mėnesiai), per kurį inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo, bet nustato ir šio termino pradžią – per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai.

34.       Šiuo atveju Patikrinimo aktą, kuriame konstatuotas (galimas) pažeidimas (neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas), ieškovė priėmė 2017-05-11. Taigi nuo šio akto priėmimo skaičiuotina termino kreiptis į teismą pradžia. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2017-07-10, ji nepraleido TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino ieškiniui pareikšti.  

35.       Kartu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 29 straipsnio 1 dalyje) nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas aiškiai nurodo, kad kreipimosi į teismą terminas prasideda nuo priimto dokumento, kuriame konstatuoti galimi statybos pažeidimai, priėmimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1432-553/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2018).

36.       Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktriną: Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 pažymėjo, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. 

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia užtikrinti miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, atsižvelgiant į jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, apsaugą. Šių teritorijų apsauga yra reikšminga visuomeninė vertybė, todėl neabejotinai nagrinėjamu atveju egzistuoja gintinas interesas, kurį galimai gali pažeisti įstatymui prieštaraujantis Statybos leidimas. Ieškovė ieškinį pareiškė gindama ne savo, tačiau įstatymų saugomus interesus, siekdama, kad neliktų galioti neteisėtai išduotas Statybos leidimas.

38.       Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad ieškinio atnaujinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimus neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigtos kitų asmenų teisės ir iš ne teisės atsirastų teisė. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013). Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovė nepraleido termino ieškiniui pareikšti.

Dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo

39.       Sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, jog turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 65 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2021 75 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad statybos leidimas buvo išduotas 2008 m. gegužės 16 d. Atsakovas A. B. 2016-11-22 pranešė per informacinę sistemą „Infostatyba“ apie statybos darbų pradžią. 

40.       Ieškovė teigia, kad Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, t. y. Statybos leidimo neteisėtumas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis išduotas pažeidžiant Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatas, kadangi pažeistas Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 26 straipsnio 1 dalis, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis (pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją - 2 straipsnio 19 dalis), nes tokių statybų vykdymas žemės sklype, kurio pagrindinė paskirtis yra miškų ūkio ir kuriam nustatytas ūkinių miškų sklypai naudojimo būdas, negalimas. Taigi, Statybos leidimo neteisėtumą patikslintame ieškinyje Inspekcija grindžia tuo, kad ginčo žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, kuriame tokia statyba pagal teisės aktus negalima. Vienas iš paminėtinų, patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų yra, kad atsakovas A. B. nepatenka į sodybą atkurti pagal Miškų įstatyme nustatytą išimtį nurodytų asmenų ratą (šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą).

41.       Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Byloje pateiktas Valstybinės miškų tarnybos 2018-09-19 ginčo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas su istorija, 2018-09-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), taksoraščio ištrauka; 2018-09-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmentas). Ginčo sklypui 2005-2014 m. ir 2016-2025 m. buvo patvirtinti miškotvarkos projektai. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos paaiškino, kad nei viename minėtame miškotvarkos projekte nebuvo numatyta ginčo objektų statyba.  Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad į bylą pateikti įrodymai, jog ginčo žemės sklypui nustatyta miškų ūkio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o žemės naudojimo būdas - ūkiniai miškai. 

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja inter alia Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016 22 punktas).   

43.       Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi projektavimo sąlygų išdavimo metu) buvo numatyta, kad miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai dar gali būti ant miško ūkio paskirties žemės. Taigi darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių inter alia sodybų statyba nebuvo leidžiama. 

44.       Statybos leidimo išdavimo metu galiojusi Žemės įstatymo redakcija numatė, kokiems žmogaus veiklos tikslams gali būti naudojama miškų ūkio paskirties žemė (Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis), ši nuostata įtvirtinta ir Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiame Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje pateikiama miško žemės sąvoka, pagal kurią miško žeme laikytinas apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Paminėtina, kad ir pagal galiojančią miško žemės sąvoką (šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalis) statybos, išskyrus medienos sandėlių ir kitų, su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statybą, nenumatytos. Šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio (Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis) 1 dalies 7 punktas (Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu nuo 2013-01-01) numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, statyti statinius miško žemėje galima tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka pavertus miško žemę kitomis naudmenomis. Įstatymo nuostatos nesuteikia atsakovui A. B. galimybės paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir atstatyti sodybą, kadangi byloje nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių apie tai, kad atsakovas A. B. patenka į minėtoje teisės normoje išvardintų asmenų ratą (teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą).

45.       Atsakovai A. B. ir Administracija atsiliepimuose į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad Statybos leidimo išdavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas (toliau – ir Reglamentas), kurio 3 punkte buvo numatyta galimybė statyti naujus gyvenamuosius statinius (vietoje buvusių), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Be to, Reglamento 6 punkte numatyta, kad visuose žemės sklypuose, nurodytuose šiame reglamente, statybą galima pradėti tik pagal nustatytąją tvarką parengtus projektus ir gavus atitinkamą leidimą. Teigiama, kad Reglamentas galiojo iki 2008 m. liepos 3 d.

46.       Konstitucinis Teismas minėtame 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško ūkio paskirties žemėje yra galima tik medienos sandėlių ir kitų, su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Konstitucinis Teismas nurodė, kad Reglamento 2 punkto sąvoka „pastatai“ yra platesnė už Miškų įstatymo sąvoką „medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrengimai (įrenginiai)“, todėl pagal Reglamento 2 punktą miško ūkio paskirties žemėje galima statyti ir tokius pastatus, kurių negalima statyti pagal Miškų įstatymą. Pagal Reglamento 2 punktą miško ūkio paskirties žemėje galima statyti ir tokius pastatus, kurių negalima statyti pagal Žemės įstatymą (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) – jo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2004 m. sausio 27 d. redakcija), nes Reglamento 2 punkto sąvoka „pastatai“ yra platesnė už Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 27 d. redakcija) sąvoką „medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrenginių užimti plotai“. Taigi, buvo konstatuota, kad Reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytu Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 27 d. redakcija) 3 punkte, taip pat konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytu Miškų įstatymo 3 straipsnio (1994 m. lapkričio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 1 dalyje ir 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 dalyje. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, – ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, – draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais.

47.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktai, kuriuose nustatyta, jog Vyriausybė vykdo įstatymus, taip pat vykdo kitas pareigas, kurias jai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai, aiškintini ir kaip nustatantys Vyriausybės pareigą pakeisti bei papildyti savo anksčiau priimtus aktus, kad jie atitiktų vėliau priimtą įstatymą, arba panaikinti savo anksčiau priimtus aktus, jeigu juose nustatytos teisės normos prieštarauja įstatymo normoms (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 15 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

48.       Pažymėtina, kad Statybų privačioje žemėje reglamento 2-6 punkto nuostatos galiojo iki 2007-02-03, kai Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 106 buvo panaikintos (pripažintos netekusiomis galios). 2008-07-04 nustojo galioti Reglamento 1 punktas, kuris laikytinas neaktualiu nagrinėjamam ginčui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad Statybos leidimo išdavimo metu atsakovų nurodytos Reglamento 3 ir 6 punkto nuostatos negaliojo.

49.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įvertinus aplinkybę, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas jau priėmus 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimą, konstatuojama, kad „2006 m. rugsėjo 26 d. išduodant statybos leidimą buvo privalu paisyti ir Konstitucinio Teismo nutarimo“. Be to, vertindamas toje pačioje byloje argumentus dėl Statybų privačioje žemėje teisinės reikšmės, konstatavo, kad „<...> taigi statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumatė išimčių dėl statinių inter alia sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl tvirtintina, jog negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos statybai miškų ūkio paskirties žemėje, t. y. teisinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą nebuvo. Aukštesnės galios teisės aktai (šiuo atveju įstatymai ir jais nustatyti draudimai, apribojimai dėl statybų miškų ūkio paskirties žemėje) negali būti įveikti žemesnės galios teisės aktais (šiuo atveju Vyriausybės nutarimais), todėl apeliavimas į žemesnės galios teisinį reglamentavimą palankų trečiajam suinteresuotam asmeniui teisiškai neargumentuotas <...>“. Teismas taip pat yra nurodęs, kad nors galimybė atstatyti pastatus buvusiose sodybose yra numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, tačiau egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vieną teisinį reglamentavimą negali būti įveiktas kitu to paties objekto teisiniu reglamentavimu, suteikiančiu teisę atlikti tam tikrus veiksmus, todėl sodybos statyba saugomoje teritorijoje, esančioje miško ūkio paskirties žemėje, yra negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-714-10, 2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-206/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas).  

50.       Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teisėtumo principas reikalauja atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams. Ginčo Statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 punktus, 26 straipsnio 1 dalį (Žemės įstatymo 21 str. 1 ir 2 p., 26 str. 1 d. (redakcija nuo 2022-12-01)), Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (Miškų įstatymo redakcija nuo 2021-07-01 2 str. 20 d.), dėl ko jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis teisės aktams.

51.       Byloje nustačius, kad tiek ginčo Statybos leidimo išdavimo metu, tiek šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato ginčo žemės sklype statinių, kurie numatyti ginčijamu Statybos leidimu, statybos, tenkintinas ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos A. B. 2008 m. gegužės 16 d. išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos objektas: sodybos atstatymas (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis), adresas: (duomenys neskelbtini). 

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo

52.       Statyba, vykdoma (įvykdyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra neteisėta; jos rezultatas – pastatytas statinys taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą sukelia civilinius ir kitus teisinius padarinius. Jei statinys pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę, įpareigojant jį susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalis).

53.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

54.       Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui savo sprendimu panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

55.        Aiškinant minėtas įstatymo nuostatas teismų praktikoje nurodyta, kad panaikinus statybos leidimo galiojimą statybos padariniai gali būti šalinami nebūtinai išardant statybos rezultatą, o ir kitais būdais, pvz., teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, gavus statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019). Tačiau nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad nustatytas pagrindas naikinti statybos leidimą dėl to, kad jis prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Minėta, šiuo metu galiojantys teisės aktai taip pat nenumato galimybės atsakovui A. B. ginčo žemės sklype statyti statinių, kurie numatyti ginčijamu Statybos leidimu ir tai nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių.

56.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į žemiau nurodytą Konstitucinio Teismo doktriną, kasacinio teismo praktiką:

56.1. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių“ konstatavo, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas;

56.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškindamas Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, be kita ko, yra pažymėjęs, kad savininko nuosavybės teises ribojančios priemonės taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius; statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu (2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 58–59 punktai; 2018 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018 31 punktas; 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019 46–47 punktai);

56.3. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui, atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo byloje Nr. 14/2018 34.2 punktas); 

57.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje retai, tik išskirtinėmis aplinkybėmis „neteisėti statiniai“ traktuojami kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnyje saugoma „nuosavybė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendime byloje Tumeliai prieš Lietuvos Respubliką (peticijos Nr. 25545/14), tiesiogiai įvertino, kad nurodymas nugriauti pareiškėjų statinius turėjo teisėtą pagrindą, nustatytą nacionalinėje teisėje. Nėra jokių požymių, rodančių, kad nacionaliniai teismai savavališkai aiškino ar taikė nacionalinės teisės aktų nuostatas. Todėl įpareigojimas buvo teisėtas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio požiūriu (sprendimo 74 paragrafas). Teismas pripažino, kad apribojimu buvo siekiama teisėto tikslo, tarnaujančio bendram interesui: saugoti aplinką, konkrečiai miškus, kurių svarba buvo aiškiai įrodyta (sprendimo 75 paragrafas).  

58.       Pirminiu atsiliepimu į pirminį ieškinį atsakovas A. B. yra nurodęs, kad nepagrįstas atsakovo atžvilgiu prašomų taikyti poveikio priemonių proporcingumas siekiamam tikslui. Atsižvelgiant į valstybinių institucijų ilgalaikį neveikimą ir sprendimų dviprasmiškumą, ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovui išduotą statybos leidimą, kuris yra sukėlęs reikšmingus materialinius padarinius, ir taikyti griežčiausią sankciją (ultima ratio) - nugriauti žemės sklype statomus statinius, laikytini nepagrįstu ir neteisėtu atsakovo nuosavybės teisės suvaržymu, esminiu atsakovo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, teisinio tikrumo pažeidimu. Teismas pažymi, jau buvo minėta, kad atsakovas A. B. apie statybos darbų pradžią per informacinę sistemą „Infostatyba“ pranešė 2016 m. lapkričio 22 d. Akivaizdu, jog ieškovė rinko reikšmingus duomenis ir aiškinosi statybos teisėtumą Žemės sklype, todėl nustačius pažeidimus, 2017 metais buvo surašytas Patikrinimo aktas ir kreiptasi į teismą tikslu, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti. Konstitucinio Teismo doktrina, kasacinio teismo praktika paneigia atsakovo A. B. argumentą, kad įpareigojimas nugriauti žemės sklype statomus statinius neatitiktų proporcingumo principo. Atsakovui priklausančiame Žemės sklype ginčo statinių statybos nėra galimos ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl nenumačius pareigos nugriauti statinius jie negalės būti įteisinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad statiniai, pastatyti nesilaikant teisės normų reikalavimų negali būti nuosavybės teisės objektais. Priešingu atveju būtų pažeistas esminis teisės principas „iš neteisės neatsiranda teisė“ (ex injuria non oritur jus) (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016). Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Kadangi ginčijamo administracinio akto išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nesuteikė atsakovui teisės vykdyti ginčo statinių statybas jam priklausančiame žemės sklype, todėl jis negalėjo turėti teisėtų lūkesčių realizuoti statytojo teises. Taigi, atsakovo A. B. argumentai dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, teisinio tikrumo principų pažeidimo patenkinus ieškovės reikalavimą taip pat laikytini nepagrįstais. 

59.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje numatyta, kad neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje pripažinus pagrįstu naikinti statybą Žemės sklype leidusio akto galiojimą bei nenustačius, kad šiuo metu tokia statyba yra galima pagal Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas taikyti kraštutinę neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonę yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis tenkintinas – atsakovas A. B. įpareigotinas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl už neteisėtą statybą kaltų asmenų ir jų atsakomybės laipsnio

60.       Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atveju, skirtingai nuo savavališkos statybos, padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 84–87 punktai).

61.       Teismas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 34 punkte suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, taikant neteisėtos statybos teisinius padarinius, turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, nustatomas jų atsakomybės laipsnis ir sprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo, t. y. teismas privalo ex officio (pagal pareigas) spręsti nurodytus klausimus net ir nesant pareikšto atitinkamo šalių reikalavimo (žr. 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020; kt.). Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, kokie subjektai, kaip, kokia apimtimi prisidėjo prie statybos miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklype draudimo pažeidimo, nustatytos atsakovų kaltei dėl neteisėtų statybų (ne)buvimo pripažinti reikšmingos aplinkybės. Teismo sprendimu nustatytiems kaltiems asmenims proporcingai jų kaltei kyla pareiga prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo kompensuojant asmeniui, kuriam nustatyta pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, šių padarinių pašalinimo išlaidas (pareiga kompensuoti padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį).

62.       Aiškindamas ankstesnės redakcijos Statybos įstatymo nuostatas kasacinis teismas pažymėjo, kad įstatyme nepateikiama kaltės sąvoka ar jos nustatymo kriterijai. Dėl to, siekiant nustatyti, kada asmuo kaltas dėl neteisėtos statybos, būtina sistemiškai aiškinti tiek statybą, tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek konkrečiomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė apibūdinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis. Tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti. Asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

63.       Spręsdamas dėl valdžios institucijų atsakomybės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1387-624/2019).

64.       Statybos įstatymo 23 str. 23 d. (redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) numatė, kad už statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako Nuolatinės statybos komisijos nariai ar statybos leidimą išdavęs asmuo. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 str. 26 d. numato, kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą; 27 str. 24 d. numato, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Sisteminė Statybos įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad už statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus atsako kompetentingi subjektai, dalyvaujantys statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese. Šiems subjektams yra pavesta kontrolės funkcija ir suteikti įgaliojimai suteikti teisę tapti statytoju, todėl jiems ir tenka atsakomybė už statybos leidimų išdavimą.

65.       Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Būtent šios institucijos ir yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nepriklausomai nuo to, kad tik statybą leidžiančio dokumento išdavimas galutinai nulemia statytojo (užsakovo) teisę įgyvendinti statinio projektą, atsakovais dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo laikomi ne tik subjektai, išdavę statybą leidžiantį dokumentą, bet ir subjektai, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

66.       Paminėtina, kad 2022-06-16 vykusio teismo posėdžio metu atsakovė Administracija pateikė prašymą pakeisti Vyriausybės, dalyvaujančios byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, padėtį į atsakovą, nagrinėjant reikalavimus pagal ieškovo (pagal priešieškinį) A. B. priešieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas pagal priešieškinį su tokiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymu sutiko, todėl teismas protokoliniu sprendimu nutarė įtraukti Vyriausybę į bylą atsakovu. Administracija Vyriausybę atsakovu prašė įtraukti tuo pagrindu, kad ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu (2008-05-16) galiojo minėto Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas, 6 punktas. Tačiau, dėl išdėstyto teismas aukščiau šiame sprendime nustatė, kad  Statybos leidimo išdavimo metu nurodytos Reglamento nuostatos negaliojo (buvo pripažintos netekusiomis galios).

67.       Atsakovas A. B. teigia, kad ieškovė kaip už statybos (įskaitant ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo) valstybinę priežiūrą atsakinga institucija žinojo (ar turėjo ir privalėjo žinoti) apie dar 2008 m. išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kuris ginčijamas šioje byloje, tačiau laiku nesiėmė veiksmų ir nenurodė priežasčių, kliudžiusių savalaikiai atlikti patikrinimą ir, esant poreikiui pateikti ieškinį. Be to, ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka (per informacinę sistemą „Infostatyba“) buvo informuota apie pradedamus statybos darbus pagal šioje byloje ginčijamą statybos leidimą, tačiau taip pat per įstatyme nustatytus terminus nesureagavo į pranešimą, kurį privalo tikrinti (vykdyti priežiūrą) pagal savo kompetenciją.

68.       Pažymėtina, jog Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos funkcijos nurodytos Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Viena iš šioje teisės normoje nurodytų Inspekcijos funkcijų – „statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimas“. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą reglamentuoja Priežiūros įstatymo 10 straipsnis. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu“. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 8 dalį – „Išsamią statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimų tvarką pagal Inspekcijos darbo planus tikrintinų statybą leidžiančių dokumentų rūšis nustato, su statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimais susijusių dokumentų formas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumui patikrinti pateiktinų dokumentų sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas“. Taigi, Inspekcija tik tam tikrais atvejais (pagal metinius veiklos planus, skundų ar pranešimų pagrindu, pagal Inspekcijos darbo planus, patvirtintus Inspekcijos viršininko) tikrina statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, bet ne visais atvejais ir neturi tokios pareigos tik gavus pranešimą apie statybos pradžią, nes leidimo teisėtumo tikrinimas ir pranešimas apie statybos pradžią yra skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios procedūros. Pažymėtina, jog statytojo per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktas pranešimas apie statybos darbų pradžią (atkreiptinas dėmesys, jog statytojui leidimas buvo išduotas 2008-05-16, tačiau atsakovas A. B., apie statybos darbų pradžią per informacinę sistemą „Infostatyba“ pranešė tik 2016 m. lapkričio 22 d.) nereiškia, kad Inspekcija automatiškai turi atlikti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tikrinimą, nes, kaip buvo minėta, statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tikrinimas atliekamas Priežiūros įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne tuo atveju, kai statytojas pateikia pranešimą apie statybos darbų pradžią.

69.       Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., Inspekcijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, atliko atsakovui A. B. 2008-05-16 išduoto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi teisėtumo patikrinimą. Ieškovės veiksmai ir jos siekis išsiaiškinti, ar Žemės sklype vykdoma statyba yra teisėta ir tik 2017 metais surašius Patikrinimo aktą, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė buvo neapdairi ar/ir nerūpestinga. Atsakovas A. B. apie statybos darbų pradžią per informacinę sistemą „Infostatyba“ pranešė 2016 m. lapkričio 22 d. Akivaizdu, jog ieškovė rinko reikšmingus duomenis ir aiškinosi statybos teisėtumą Žemės sklype, todėl nustačius pažeidimus, 2017 metais buvo surašytas Patikrinimo aktas.

70.       Ieškovas pagal priešieškinį A. B. nenurodė konkrečios teisės normos, kurios pagrindu Inspekcija būtų įpareigota patikrinti, ar statybos leidimas išduotas teisėtai, kuomet buvo pranešta apie statybos darbų pradžią per informacinę sistemą „Infostatyba“, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti, kad minėta institucija savo pareigas atliko netinkamai, kaip teigiama, savo neveikimu pritarė statybų pagal išduotą Statybos leidimą vykdymui. Inspekcija nedalyvavo administracinių aktų, suteikusių teisę atsakovui A. B. vykdyti statybos darbus bei sąlygojusių neteisėtos statybos pasekmes, kurios padariniai turi būti šalinami nugriaunant statinius, išdavime.  

71.       Sutinkant su atsakovių pagal priešieškinį Vyriausybės ir Inspekcijos argumentais, išdėstytais byloje esančiuose atsiliepimuose, dalyje dėl jų kaltės nagrinėjamoje situacijoje nebuvimo bei remiantis išdėstytu, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo pagal priešieškinį reikalavimas pripažinti, kad šių institucijų lėšomis turi būti šalinami neteisėtų statybų padariniai.

72.       Atsakovė Administracija atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad  2008-04-30 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) Nuolatinės statybos komisija pritarė Statybos leidimo išdavimui, o Protokolą pasirašė, išreikšdami pritarimą, ne tik Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai, bet ir kitų institucijų atstovai, t. y. Vilniaus visuomenės sveikatos centro, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „TEO LT“, AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas dalyvavo būsimos statybos vietos apžiūroje ir pasirašė Vietos apžiūros akte.  Prašė tuo atveju, jeigu ieškovės patikslintas ieškinys būtų tenkintas, pripažinti šias institucijas kaltais asmenimis, kurių lėšomis turėtų būti nugriaunami statiniai, pastatyti išdavus ginčo leidimą. Be to, 2022-06-16 teismo posėdžio metu, Administracijos atstovo prašymu į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas ginčo statinių techninio projekto rengėjas UAB ,,Tiksli forma” (toliau – ir Projektuotojas), kadangi Administracija laiko, kad Projektuotojas taip pat atsakingas už statybos padarinių šalinimą, kadangi Projektuotojas negalėjo rengti projekto atitinkamiems statiniams Žemės sklype. Iš esmės teigiama, kad Projektuotojas, įvertinęs teisinę bazę turėjo perspėti statytoją, kad Žemės sklype ginčo statinių statybos apskritai negalimos. Byloje pateiktame Projektuotojo atsiliepime nurodoma, kad Projektuotojas neturi teisės parengti projekto, neatitinkančio projektavimo sąlygų sąvado, todėl Projektuotojas turėjo teisę parengti projektą pagal išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir todėl Projektuotojui negali kilti jokia atsakomybė, be to, byloje nekeliamas klausimas, jog statinius Žemės sklype būtina griauti ir dėl Projekto turinio trūkumų.   

73.       Visų pirma, pažymėtina, kad Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 10 d. (redakcija galiojusi minėtų projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo metu) statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nariai patikrino statytojo pateiktą statinio projektą ir 2008-04-30 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė statytojui A. B. išduoti statybos leidimą.  

74.       Statybos įstatymo 23 str. 10 d. (redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) numatyta, kad nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais klausimais. Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas (redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu), savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija (2008-04-30 Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu statybos leidimo išdavimui pritarusi ir ginčo 2008-05-16 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavusi institucija), pažeidė imperatyvias Miškų įstatymo 2 str. 3 d. (Miškų įstatymo redakcija nuo 2018-01-01 2 str. 19 d.), Žemės įstatymo 21 str. 1 ir 2 p., 26 str. 1 d. (Žemės įstatymo 21 str. 1 ir 2 p., 26 str. 1 d. (redakcija nuo 2018-05-01)), nuostatas. Būtent ši institucija pagal kompetenciją turėjo užtikrinti, kad su statyba susiję administraciniai aktai nepažeistų minėtų aukštesnės galios teisės aktų.

75.       Iš teismų praktikos matyti, kad siekiant nuginčyti išduotą statybos leidimą, nėra reikalaujama atskirai ginčyti Nuolatinės statybos komisijos sprendimą išduoti statybos leidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3109/2011). Pats Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą yra vienas iš savarankiškos ir vientisos administracinės procedūros (statybos leidimo išdavimo), kuri prasideda statytojo (užsakovo) nustatytos formos prašymo bei kitų dokumentų pateikimu ir pasibaigia statybos leidimo išdavimu, metu priimamų procedūrinių (tarpinių) sprendimų. Teigiamas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas dėl statybos leidimo išdavimo savaime nelemia statytojo (užsakovo) bei kitų suinteresuotų asmenų materialinių teisių ir pareigų, susijusių su statytojo (užsakovo) prašyme išduoti statybos leidimą nurodytų statinių statyba (siekiamais vykdyti statybos darbais), atsiradimo ar pasikeitimo, o tik sudaro prielaidas atlikti tolimesnius veiksmus šioje administracinėje procedūroje. Konkrečias teisines pasekmes statybos teisinių santykių dalyviams sukelia būtent pagal pastarosios Komisijos sprendimą statytojui (užsakovui) savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto tarnautojo išduodamas statybos leidimas, t. y. galutinis sprendimas (individualus administracinis aktas), kuriuo įtvirtinamas konkretus administracinės procedūros pabaigos rezultatas. Minėtas išvadas aiškiai atspindi Statybos įstatymo nuostatų sisteminė analizė, iš kurios yra matyti, kad tik turint galiojantį statybos leidimą (išskyrus išimtinius atvejus, kai atitinkamai statybai šis leidimas nėra privalomas) galima vykdyti statinių statybą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Statybos įstatyme ir norminiuose teisės aktuose nustatyta statybos leidimo išdavimo procedūra yra nuosekli ir vientisa, pripažinus šią procedūrą užbaigiantį (galutinius rezultatus įforminantį) statybos leidimą neteisėtu ir jį panaikinus, teisinės reikšmės netenka ir visi tos pačios administracinės procedūros metu priimti procedūriniai (tarpiniai) sprendimai, sudarę pagrindą priimti neteisėtą statybos leidimą. 

76.       Antra, dėl Projektuotojo atsakomybės pažymėtina tai, kad Projekto parengimas pats savaime niekaip nesuteikė Statytojui nei teisių, nei galimybių pradėti statybas ginčo žemės sklype. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. UAB ,,Tiksli forma”, parengusi statinių techninį projektą, negali būti laikoma kaltu asmeniu Statybos įstatymo 33 straipsnio prasme, nes ji tik parengė dokumentus, kurie teisinę reikšmę įgijo juos patvirtinus administraciniais sprendimais. Nagrinėjamu atveju būtent viešojo administravimo subjektai turėjo pareigą savo veiklą vykdyti tokiu būdu, kad jų sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Savivaldybės institucijų atsakomybė negali būti mažinama remiantis tuo argumentu, kad fiziniai ar juridiniai asmenys pateikė teisės aktų neatitinkančius sprendinius, nes administracinių sprendimų turinį sudarė vertinimas, ar parengti duomenys yra teisingi bei atitinka teisės aktų reikalavimus.  

77.       Pagal Statybos įstatymo 2 str. 87 d., statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Statybos leidimas - tai specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybos leidimui negali būti prilyginti jokie kiti viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas). Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 str. 31 d.).  

78.       Valstybės ir savivaldybių institucijos turi pareigą užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukštesnės galios norminių aktų. Sprendimą išduoti statybos leidimą priėmęs subjektas išduodamas ginčijamą leidimą neįvykdė pareigos išsamiai ir objektyviai įvertinti ir patikrinti visus dokumentus bei teisės aktų reikalavimus, nes ginčo žemės sklypo (statybos leidimo išdavimo metu) Nekilnojamojo turto registre buvo (ir yra) nurodytos atitinkamos specialiosios sąlygos, kurios tiek planuojant teritoriją, tiek ir atliekant statybos darbus buvo ir yra privalomos ir, be visų kitų teisės aktų, apsprendžia, kokia veikla konkrečiame žemės sklype yra galima. Išduodant ginčo statybos leidimą nebuvo teisės akto pagal kurį statytojui A. B. galėtų būti leidžiama ginčo statinių statyba ginčo žemės sklype. 

79.       Atsakovė Administracija, kuriai įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl statybos leidimo išdavimo, privalėjo užtikrinti, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, nagrinėjamu atveju, su statytojo teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovei Administracijai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. statybos leidimo išdavimo metu buvo nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. 

80.       Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. To paties kodekso 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Vadinasi, kad tarp ginčijamo statybos leidimo ir Administracijos veiksmų yra priežastinis ryšys, kadangi Administracija kaip statybos leidimą išdavusi ir statybos leidimo išdavimui pritarusi institucija privalėjo įvertinti, ar numatoma statyba neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir nustačius tokį prieštaravimą atsisakyti išduoti statybos leidimą.

81.       Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nariai patikrino statytojo pateiktą statinio projektą ir 2008-04-30 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė statytojui A. B. išduoti statybos leidimą bei 2008-05-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracija A. B. išdavė ginčo satybos leidimą. Remiantis išdėstytu, būtent atsakovė Administracija pagal kompetenciją turėjo užtikrinti, kad su statyba susiję administraciniai aktai nepažeistų aukštesnės galios teisės aktų. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracija pažeidė įstatymų reikalavimus neteisėtai priimdama administracinį aktą, lėmusį neteisėtą statybą, todėl ji laikytina Statybos įstatymo 33 straipsnio prasme kaltu asmeniu, kurio lėšomis turi būti nugriauti neteisėtai pastatyti statiniai.   

82.       Pažymėtina, kad teismai formuodami praktiką dėl administracinių aktų teisėtumo yra pažymėję, kad tuo atveju, kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Jei nukentėjusysis savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į tokių veiksmų pobūdį ir dėl to kilusias pasekmes, turi nustatyti, ar priteistinas visas žalos atlyginimas ar jis sumažintinas.

83.       Teismo teisė sumažinti prašomos priteisti žalos dydį, atsižvelgiant į asmens, pareiškusio reikalavimą atlyginti patirtą žalą, veiksmus įgyvendinama laikantis bendrųjų teisės principų ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.  eA-1885-520/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). 

84.       Teismų praktikoje nurodoma, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 gegužės 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

85.       Asmens kaltės buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020).

86.       Asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus jis padarė tyčia, ar dėl neatsargumo. Civilinėje teisėje subjektyvūs asmens ketinimai darant pažeidimą yra mažiau reikšmingi nei asmens elgesio atitiktis bendram rūpestingumo standartui, o jei pagal CK normas reikalaujama nustatyti tam tikrą kaltės laipsnį, tai tyčios ir didelio neatsargumo padariniai paprastai būna tapatūs (pvz., CK 6.270 str. 1 d., 6.634 str. 1 d., 6.665 str. 4 d., 6.755 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018).

87.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į EŽTT jurisprudenciją, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. EŽTT yra nurodęs, kad sąžiningai besielgiantis asmuo iš principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigūnų, kurie, panašu, turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiškiai išplaukia arba asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę“ (EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo Lelas prieš Kroatiją, peticijos Nr. 55555/08, 74 par.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020). 

88.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. B. būtų kokiu nors būdu įtakojęs neteisėto administracinio akto priėmimą. Ieškovė nurodo, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ieškovės teigimu, vertinant statytojo veiksmus, svarbu atsižvelgti į tai, jog Nekilnojamojo turto išraše, 2006-05-25 pirkimo – pardavimo sutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiai buvo ir yra įvardinta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (miškų ūkio), taip pat nurodytos visos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl laikytina, kad A. B. buvo žinomi apribojimai, kurių žemės sklypo savininkas privalo laikytis (Žemės įstatymo 21 str.). Be to, A. B. būdamas atidus ir rūpestingas ginčo žemės sklypo savininkas, turėjo ir privalėjo žinoti, kad Žemės ir Miškų įstatymo nuostatos draudžia statyti statinius miškų ūkio paskirties žemėje, todėl susilaikyti ir nevykdyti tokių statinių statybos, kurių statyba miškų ūkio paskirties žemėje imperatyviai draudžiama.

89.       Išdėstyto kontekste teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 konstatavo, kad Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Konstitucijai ir kitiems nurodytiems teisės aktams. Sutiktina su atsakovų pagal patikslintą ieškinį pastebėjimais, kad šiame nutarime Konstitucinio Teismo daromos išvados dėl Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o ne 3 punkto, kuriuo remiantis, kaip teigiama, buvo įteisinta atsakovo suprojektuotų statinių statyba. Tačiau nesutiktina, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas nėra aktualus nagrinėjamu atveju. Teismas išsamiai nurodė argumentus dėl Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo reikšmės nagrinėjamai bylai šio sprendimo 46 punkte, todėl jų nekartoja. Tačiau teismas pažymi ir tai, kad atsakovas A. B. dalyvavo šios Konstitucinio Teismo bylos nagrinėjime kaip suinteresuoto asmens – (duomenys neskelbtini) atstovas. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovui A. B. buvo žinoma apie Konstitucinio Teismo išaiškinimus 2006 m. kovo 14 d. nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04.  

90.       Nagrinėjamu atveju nukentėjusio asmens veiksmai, galintys turėti reikšmės Administracijos atsakomybės dydžiui, sietini su informatyvumo (žinojimo) pareigos pažeidimu, ši aplinkybė, be kita ko, yra neatsiejama nukentėjusio asmens geros valios (lot. bona fide), apimančios, be kita ko, sąžiningumą, apdairumą, rūpestingumą, sudėtinė dalis. Asmens pareiga santykiuose su valstybės ir savivaldybės institucijomis yra elgtis sąžiningai. Sprendžiant, ar asmuo elgėsi gera valia, reikšminga aplinkybe pripažįstamos suinteresuotų asmenų žinios ir informacija, kuri yra ar turėjo būti prieinama šiems asmenims, taip pat aplinkybės dėl savo pobūdžio gali būti vertinamos kaip akivaizdžios (visuotinai žinomos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020).

91.       Teismų praktikoje vertinant statytojo kaltę vykdant statybas miško žemėje, konstatuojama statytojo pareiga domėtis teisės aktų reikalavimais ir atsižvelgti į statybai taikomus apribojimus. Atsakingo ir protingo statytojo elgesio reikalavimo laikymasis reiškia statytojo pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas statybos procesui pradėti aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020).

92.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pavyzdžiui, aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).

93.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui A. B. sudarant Žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį, turėjo būti žinoma, jog jo įsigyjamas Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, Žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos - jam taikomi miško naudojimo apribojimai, Nekilnojamojo turto registre nurodytas ginčo Žemės sklypo plotas sutampa su miško žemės plotu. Atsakovas A. B. Žemės sklypą įsigijo 2006-05-25, t. y. po minėto Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo priėmimo, kai bylos nagrinėjime Konstituciniame Teisme dalyvavo pats atsakovas ir dėl to jam neabejotinai buvo žinomas šio Konstitucinio Teismo priimto nutarimo turinys ir išaiškinimai dėl statinių statybos miškų ūkio paskirties žemėje. Įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, jame išdėstyti išaiškinimai, t. y. kad pagal Miškų ir Žemės įstatymų nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik su mišku susiję statiniai ir įrenginiai ir šis sąrašas negali būti išplėstas žemesnės teisinės galios teisės aktais, įgijo įstatymo galią ir tapo privalomi visiems asmenims, taip pat ir atsakovui.  Todėl atsakovas jau tuo metu galėjo ir turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl būsimų statinių Žemės sklype statybos. 

94.       Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. miškų ūkio paskirties Žemės sklype statybos darbus vykdė ir dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į Administraciją kreipėsi jau po Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo įsigaliojimo (kai jau buvo susiformavusi praktika dėl statybų miško ūkio paskirties žemėje), nors galėjo ir turėjo žinoti, jog atsakovui ginčo statinių statybos ginčo Žemės sklype draudžiamos, todėl teismas sprendžia, kad dėl susiklosčiusios padėties iš dalies kaltė tenka ir pačiam statytojui, kuris dėl nustatytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nesielgė sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.  

95.       Byloje nenustatyta, kad atsakovas A. B. kokiais nors kitais veiksmais būtų prisidėjęs prie neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų priimant administracinius aktus (sąmoningai juos klaidinęs, nėra akivaizdžių įrodymų, kad atsakovas siekė neteisėtų tikslų ar kažkokiu kitu būdu elgėsi neteisėtai ir pan.), susijusius su Statybos leidimo išdavimu, todėl sprendžiant dėl kaltės ir atsakomybės laipsnio į minėtas aplinkybes taip pat turi būti atsižvelgta.

96.       Nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšmingi EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendime byloje Tumeliai prieš Lietuvos Respubliką, peticijos Nr. 25545/14, kuriame konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimas, priminimas / pastebėjimas, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita.

97.       Iš EŽTT praktikos bylose prieš Lietuvą taip pat matyti, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas pasielgusiu nesąžiningai, turi būti nustatyta, kad šis asmuo sąmoningai padarė akivaizdų teisės aktų pažeidimą (2018 m. sausio 9 d. sprendimo byloje Tumeliai prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25545/14, 78 p.). Atitinkamai žinojimo ar nežinojimo apie neteisėtą sprendimą standartas EŽTT praktikoje taip pat yra susijęs su akivaizdumo kriterijumi.

98.       Teismų praktikoje suponuojama asmens pareiga santykiuose su valstybės ir savivaldybės institucijomis elgtis sąžiningai. Sprendžiant, ar asmuo elgėsi gera valia, reikšminga aplinkybe pripažįstamos suinteresuoto asmenų žinios ir informacija, kuri yra ar turėjo būti prieinama šiems asmenims, taip pat aplinkybės dėl savo pobūdžio gali būti vertinamos kaip akivaizdžios (visuotinai žinomos). Tačiau tai nereiškia, kad privatiems asmenims gali būti taikomas griežtesnis žinojimo standartas nei kompetentingoms valstybės institucijoms su sąlyga, jog asmuo pateikia visus reikalaujamus duomenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020).  

99.       Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Civilinės atsakomybės atveju laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018). Nagrinėjamu atveju, pagal EŽTT suformuluotus kriterijus šios kaltės dydis nėra pakankamas, kad atsakovui A. B. tektų didžioji ar lygiavertė dalis valdžios institucijų klaidų taisymo pasekmių.

100.       Ieškovė tikslindama ieškinio reikalavimą nurodė, kad statytojas A. B. ir Administracija įpareigotini nugriauti statinius savo lėšomis lygiomis dalimis (t. y. po 1/2). Teismo vertinimu, šioje byloje atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų veiksmai nevienodai prisidėjo prie teisinių prielaidų neteisėtoms statybos vykdyti atsiradimo, todėl taikytina dalinė atsakomybė.  

101.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. B. ginčo statinių statybą vykdė turėdamas statybą leidžiančius dokumentus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant panašaus pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.  eA-1885-520/2021), atsakovo A. B. kaltė turėtų būti vertinama 10 procentų.  

Dėl žalos dydžio

102.       Žalos atlyginimo klausimas, esant tokiai galimybei, teismo turėtų būti sprendžiamas toje pačioje byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018).

103.       Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą taikomas visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principas. Pažymėtina, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas ir jis neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

104.       Nors, minėta, nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Nagrinėjamos bylos kontekste, svarbu įvertinti patikimumą ir pakankamumą tų įrodymų, kurie pagrįstų įrodinėjamą žalą ir jos dydį.

105.       Atsakovas A. B. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo iš atsakovų pagal priešieškinį solidariai priteisti savo naudai 758 394,12 Eur dydžio turtinės ir 50 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; proporcingai pagal nustatytą kaltės laipsnį kompensuoti statybos ginčo žemės sklype padarinių šalinimo išlaidas. Priešieškiniu statytojo naudai prašomą priteisti 758 394,12 Eur dydžio turtinės žalos sudaro: gyvenamojo namo, pirties, garažo ir priklausinių skaičiuojamoji statybos kaina – 486 190,10 Eur; ginčo žemės sklypo kaina, apskaičiuota kaip skirtumas tarp žemės sklypo įsigijimo kainos ir 2006-05-25 žemės sklypo vertės – 270 504,02 Eur; turto statybos darbų vertės nustatymas – 1700 eurų. Be to, ieškovas pagal priešieškinį papildomai pateikė 2022-06-15 prašymą pagal nustatytą kaltės laipsnį kompensuoti statybos ginčo žemės sklype padarinių šalinimo 101 212, 87 Eur išlaidas (kurių dydis grindžiamas su prašymu pateiktu įrodymu – 2022-06-06 gyvenamojo namo, pirties, garažo ir priklausinių ardymo skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo ataskaita Nr. 220601).  

106.       Atsakovė Administracija atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad statytojas nepagrįstai iš Administracijos prašo priteisti žalą dėl pastatytų statinių ir atliktų veiksmų, kurie nebuvo Leidimo objektas. Be to, teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atliekami ir kiti nenumatyti veiksmai, kurie gali keisti Statytojo nurodomos žalos apimtį. Teigiama, kad tik nugriovus statinius bus aišku, kokia konkrečiai žala patirta. Pažymėjo tai, jog statybinės medžiagos, likusios statinius nugriovus (jeigu tokių bus), yra Statytojo nuosavybė. Nugriovus statinius bus galima nustatyti medžiagų vertę, kuri turėtų būti minusuojama apskaičiuojant pareiškėjų patirtą tiesioginę tikrąją žalą. Šie aspektai nei Statytojo pateiktame priešieškinyje, nei pateiktuose įrodymuose, kuriais grindžia žalą nėra aptarti. Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, koks tikslus žalos dydis bus (pateiktuose dokumentuose į žalos dydį, kaip statinių griovimo kaštai įtraukiama ir Žemės sklypo įsigijimo kaina, turto vertinimas, kiemo gerbūvio sutvarkymas, tvoros statyba, prūdo iškasimas ir pan., kurie niekaip nesąveikauja su Leidimu leistais statyti statiniais), todėl pagrindo priteisti žalos atlyginimą avansu nėra. 

107.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Akcentuotina, kad dėl atsakingų už žalą asmenų padaryto delikto žala dar nėra patirta nukentėjusio asmens, gali būti atlyginama tik tokia žala, kuri nukentėjusio yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ateityje ir jos atsiradimas yra neišvengiamas. CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos įvykdymo prasme tai reiškia, kad teismui turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl tokios žalos atsiradimo ateityje ir jų turi pakakti išvadai, kad tokio dydžio išlaidos neišvengiamai bus patirtos ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012, 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017).  

108.       Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo Leidimu buvo leista statyti 352,74 kv. m gyvenamąjį namą, 68 kv. m klėtį ir 43,24 kv. m pirtį. Atsakovo A. B. iniciatyva ir užsakymu (ataskaitos surašymo data: 2022 m. sausio 10 d., apžiūros datos: 2021-12-14 ir 15 d.) buvo atliktas statinių skaičiuojamosios statybos kainos nustatymas, skaičiavimams atlikti kainų lygis imtas 2021 m. spalio mėn. Iš skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo ataskaitos pagal priešieškinio priedą Nr. 3 matyti, kad skaičiavimai atlikti ir dėl objektų, kurie ginčijamu Leidimu nebuvo leisti statyti. T. y. garažas, tvenkinys, aikštelės, aptvėrimas, stoginė ginčo Leidimu nenumatyti. Tai išimtinai Statytojo asmenine rizika atlikti statybos ir kiti darbai.

109.       Atsakovo A. B. atstovas teismo posėdžio, vykusio 2022-12-15 metu, nurodė, kad kiti statiniai nebūtų atsiradę, jei nebūtų išduotas statybos leidimas, kadangi tai susiję priežastiniu ryšiu. Pradėjus namo statybas buvo atliekami priklausinių statybos darbai. Garažo statyba susijusi priežastiniu ryšiu su pačiu leidimu, nes jeigu nebūtų namo statybos, tai nebūtų ir garažo statybos. Pažymėjo, kad garažui statybą leidžiančio dokumento išduoti nereikia. Taigi, atsakovo atstovas nurodo, kad kiti statiniai, tarp kurių ir garažas, buvo pastatyti kaip pasekmė išduoto statybos leidimo, tačiau teismas dar kartą pažymi, kad miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemėje gali būti statomi tik tokie statiniai, kurių statybą numato įstatymas. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo statybos leidimu nebuvo numatyta garažo statyba.

110.       Iš atsakovo A. B. byloje pateiktos Gyvenamojo namo, pirties, garažo ir priklausinių skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo ataskaitos Nr. 220110 (Aiškinamojo rašto dalies), matyti, kad rengiant ataskaitą buvo remiamasi Aplinkos ministerijos 2006-02-07 skelbtomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo (toliau -Rekomendacijos) ir skaičiuojamoji statybos kaina ataskaitoje suprantama pagal Rekomendacijose naudojamą sąvoką, t. y. skaičiuojamoji statybos kaina (arba statybos kaina, arba skaičiuojamoji kaina) - statinio projektui parengti ir įgyvendinti reikalinga išlaidų suma, statytojo (užsakovo) apskaičiuota pagal resursų skaičiuojamąsias arba rinkos kainas bei rekomenduojamus bendruosius kainos apskaičiavimo principus. Minėtose Rekomendacijose nurodoma, kad Rekomendacijų tikslas - apskaičiuoti ir iš anksto numatyti ekonomiškai pagrįstas statinių projektinių sprendinių parengimo, realizavimo, statinių statybos vykdymo, projekto valdymo ir kitas išlaidas bei, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, rangos sutarties sudarymo prielaidas, baigiamuosius statybos sutarties rezultatus, atsiskaitymo už atliktus darbus būdus, planuoti bendrą investicijų poreikį arba suformuoti tikslinę statybos kainą (ribines biudžeto ribas). Apskaičiuojant visas numatomas išlaidas statinio projekto parengimui bei įgyvendinimui, atskaitos tašku priimamas kainų lygis išlaidų nustatymo momentu, o išlaidų lygio fiksavimo data nurodoma sudaromuose dokumentuose. Skaičiuojamosios kainos apskaičiavimų patikimumą ir kokybę apsprendžia tai, kiek realiai jie atspindi rinkos kainas, kurias toje verslo srityje yra įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Statinių statybos skaičiuojamoji kaina nustatoma atsižvelgiant į rinkos kainų lygį skaičiuojamuoju laikotarpiu. Skaičiavimuose priimtas statybos kainų lygis ir taikomi bendrieji ekonominiai rodikliai turi atspindėti rinkos būseną taip, kad apskaičiuota kaina būtų pakankama rangovų pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų kompensavimui bei ekonominės naudos gavimui, atliekant darbus normaliomis sąlygomis.

111.       Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 47 punkte nurodoma, kad Statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas – projekto dalis, kurioje apskaičiuojama sumanyto statyti statinį įgyvendinimo visų išlaidų suma – išlaidų biudžetas (reglamento 6 priedas). Statinio statybos skaičiuojamoji kaina nustatoma pagal sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nurodytų baigtinių statybos darbų kiekius, jiems atlikti reikalingų statybos resursų kiekius ir skaičiuojamuosius įkainius. Darbų skaičiuojamasis įkainis – baigtinio statybos darbo vieneto visų išlaidų suma (be PVM).

112.       Ieškovas pagal priešieškinį prašo atlyginti priešieškinyje nurodytų statinių statybos kainas pagal 2021 m. spalio mėnesio kainų lygį. Teigtina, kad 2021 m. spalio mėnesio kainų lygis neatspindi ir nepagrindžia, kokios buvo statybos medžiagų, darbų kainos ginčo statinių statybos metu t. y. nuo 2016-11-22 (kai statytojas pranešė apie statybos darbų pradžią). Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, patirtas žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, o realias, konkrečias ir aiškias pareiškėjo išlaidas, susijusias su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais, turto vertė yra nuolat kintantis rodiklis, kuris negali būti objektyviai vertinamas kaip žalos išraiška (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1119-11). Taigi, nuostolius statytojas privalo pagrįsti realiais išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

113.       Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-548-10; 2013 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1283-13). Išlaidos, kurias prašo priteisti pareiškėjas, turi būti būtinos ir neišvengiamos. Nukentėjusio asmens patirtas išlaidas pripažįstant tiesioginiais nuostoliais turi būti įvertinta, ar jos buvo neišvengiamos, priverstinės, ar jos buvo būtinos, ar konkrečiu atveju laikytinos protingomis. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir jo pagrindimas suformuoti neaiškiai, nepagrįstai, be to, į žalos dydį statytojas įtraukė ir tokių statinių statybos galimai patirtas išlaidas, kurių statyba nebuvo nurodyta ginčijamame statybos leidime, t. y. leidimu nebuvo leista jų statyti.  

114.       Minėta, kartu su ieškiniu Inspekcija pateikė į bylą 2017-06-23 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1714, kuriame nustatyta, kad ginčo žemės sklype statybos darbai vykdomi pagal 2008 m. suderintą projektą „Sodybos atstatymas (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis)“, užfiksuoti atlikti statybos darbai. 

115.       Atsakovas A. B. priešieškinyje nurodė, kad Žemės sklype suprojektuoti statiniai šiai dienai yra praktiškai baigti statyti ir nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios užkonservuoti. Teismo posėdžio, vykusio 2022-12-15 metu, atsakovas A. B. ir jo atstovas paaiškino, kad atsakovas A. B. apie galimą statybos darbų neteisėtumą, apie surašytą patikrinimo aktą sužinojo ne iš institucijos surašiusios šį aktą, tačiau iš viešos informacijos, taip pat gavęs iš teismo pranešimą, kad jo atžvilgiu pradėta byla. Dėl šios priežasties maždaug iki 2017 m. lapkričio mėn. pradžios vyko statybų darbai. Dėl to yra matomi skirtumai tarp nuotraukų darytų 2017-06-23 Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo metu ir vėlesnėse nuotraukose (Skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo ataskaitos prieduose esančiose) darytose 2021 m. gruodžio 14-15 dienomis. Atsakovas A. B. pažymėjo, kad statybos darbai buvo sustabdyti iš kart po to, kai buvo sužinota apie teisme iškeltą bylą. Tačiau remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, matyti, kad byloje pateikta 2017-09-04 atstovavimo sutartis (DOK-13891), kuria advokatui Nedui Šilaikai pavedama nagrinėjamoje byloje atstovauti atsakovą A. B., todėl darytina išvada, kad 2017 m. rugsėjo pradžioje atsakovui A. B. jau buvo žinoma apie Inspekcijos pareikštą ieškinį.  Nuo bylos dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo iškėlimo teisme dienos atsakovas A. B. veikė savo rizika, todėl tokios žalos priteisimas negali būti laikomas pagrįstu ir protingu. Nagrinėjamu atveju byloje yra patektas minėtas 2017-06-23 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, tačiau atsižvelgiant į išdėstytą dėl statybos darbų sustabdymo momento, atsakovas A. B.  byloje nėra pateikęs aiškių įrodymų apie tai, kada statybos darbai buvo sustabdyti, o tai yra reikšminga nustatant priteistinos žalos dydį.

116.       Inspekcija atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad iš priešieškinio pagrindo ir jo priedų nėra aišku, kas sudaro nekilnojamojo turto vertę, t. y. ar tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas, sudarius sandorį (negautos pajamos) ar tai lėšų suma, panaudota pastatyti statinius.  Pabrėžtina, kad negautų pajamų priteisimas už statinius, kurie statomi neteisėto leidimo pagrindu, nėra galimas, kadangi pagal Civilinio kodekso (4.103 str. 1 d.) nuostatas neteisėtu statiniu disponuoti yra draudžiama, todėl tokia suma nėra reali kaip gautina, taigi neatitinka vieno iš privalomų elementų negautų pajamų realumui pagrįsti, juo labiau, kad tiek statybos leidimo išdavimo, tiek statybos darbų vykdymo metu jau buvo priimtas minėtas 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimas. 

117.       Pažymėtina, kad sprendžiant dėl ieškovo pagal priešieškinį prašymo atlyginti statybos padarinių šalinimo išlaidas spręstina, ar demontavus statinius ieškovas pagal priešieškinį patirtų ne tik žalos dėl demontavimų išlaidų, bet ir naudą, jeigu paliktos medžiagos, įranga galėtų būti pakartotinai panaudotos ar realizuotos. Tokiu atveju prašoma atlyginti statybos griovimo darbų suma mažintina ieškovo pagal priešieškinį patirtina nauda. Tokios aplinkybės 2022-06-15 prašyme nevertinos, todėl neaišku, ar dalis medžiagų/įrangos negalėtų būti pakartotinai panaudotos/realizuotos. Nagrinėjamu atveju turėtų būti skaičiuojamos išlaidos, kurios bus patirtos griaunat statybos leidimu leistą statyti gyvenamąjį namą ir pirtį, kadangi iš byloje pateiktos, minėtos, Statinių skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo ataskaitos priedų matyti, kad Leidime nurodytos klėties nebeliko. Be kita ko, pateiktais dokumentais nėra įvertinama statybinių medžiagų suma, kuri turėtų būti išskaičiuota papildomai. Pažymėtina, kad statybinės medžiagos, likusios statinius nugriovus (jeigu tokių bus), yra statytojo nuosavybė. Nustačius statybinių medžiagų vertę, ji turėtų būti minusuojama apskaičiuojant statytojo patirtą tiesioginę tikrąją žalą.

118.       Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad minėtos statinių skaičiuojamosios statybos kainos ir ardymo skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo ataskaitos nelaikytinos tinkamais, patikimais ir pakankamais įrodymais, patvirtinančiais konkretų žalos dydį. Todėl, net ir dėl tų statinių, kuriuos buvo leista statyti ginčijamu Leidimu prašoma priteisti žala yra nepagrįsta.  Dėl nurodyto, teismas negali įvertinti būsimos žalos, taikydamas CK 6.249 straipsnio 3 dalį, pripažindamas realią žalos atsiradimo tikimybę.

119.       Statytojas kaip turtinės žalos dydžio sudėtinę dalį nurodo 270 504,02 Eur sumą, kurią sudaro skirtumas tarp sumokėtos Žemės sklypo įsigijimo kainos ir įsigijimo metu buvusios Žemės sklypo rinkos vertės. Nurodoma, kad Statytojas žinodamas, kad Žemės sklype nebus galima Projektavimo sąlygų sąvade nurodyto pobūdžio pastatų statyba, nebūtų mokėjęs tokios kainos už Žemės sklypą. Tačiau Statytojui sudarant pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti žinoma, jog jo įsigyjamas Žemės sklypas yra miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties, Žemės sklypui taikomi miško naudojimo apribojimai. Be to, statytojas Žemės sklypą įsigijo 2006-05-25, t. y. po Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo priėmimo. Dėl nurdytų priežasčių statytojas būdamas protingas ir atidus, jau tuo metu galėjo ir turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl būsimų statinių Žemės sklype statybos. Be to, pažymėtina, kad vykstantis teisminis procesas dėl ginčo statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo neriboja ieškovo pagal priešieškinį galimybių naudotis jam priklausančiu ginčo žemės sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį, Inspekcijos ieškinyje nekeliami jokie reikalavimai susiję su ginčo žemės sklypo nuosavybės teisėmis ar kitomis ieškovo pagal priešieškinį daiktinėmis teisėmis į šį žemės sklypą.

120.       Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad priešieškinio reikalavime nurodytas turtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Prašoma atlyginti priešieškinyje nurodytų statinių statybos kainas pagal 2021 m. spalio mėnesio kainų lygį, kuris neatspindi ir nepagrindžia, kokios buvo statybos medžiagų, darbų kainos ginčo statinių statybos metu t. y. nuo 2016-11-22 (kai statytojas pranešė apie statybos darbų pradžią). Žala, kildinama iš statinių, kurie neminimi ginčijamame statybos leidime, statybos, nelaikytina priežastiniu ryšiu susijusi su šioje byloje ginčijamu valdžios institucijos aktu (statybos leidimu), iš kurio ieškovas pagal priešieškinį kildina valdžios institucijų neteisėtus veiksmus. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nepagrįstas ir papildomu 2022-06-15 prašymu prašomos priteisti statybos padarinių šalinimo išlaidų dydis.

121.       Kaip patirtą žalą ieškovas pagal priešieškinį nurodo ir 1 700 Eur išlaidas, susijusias su ginčo turto vertinimu. Ieškovas pagal priešieškinį savo iniciatyva pateikė turto skaičiavimus kaip vieną iš rašytinių įrodymų dėl kurio kildina žalos atsiradimą. Nurodytina, kad pagal CPK 79, 88 straipsnių nuostatas prie bylinėjimosi išlaidų galėtų būti priskirtos sumos, išmokėtos ekspertams ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, todėl nurodytos išlaidos, susijusios su ginčo turto vertinimu galėtų būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis.

122.       Dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013).

123.       Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-336-12). 

124.       Ieškovas pagal priešieškinį (statytojas) prašo priteisti ir 50 000 Eur neturtinės žalos dydžio, dėl patirtų dvasinių ir emocinių išgyvenimų. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atyginimo, svarbu ir tai, ar buvo nustatyta paties žalą priteisti prašančio asmens kaltė dėl kilusių padarinių, kas leistų daryti išvadą, jog ir pats ieškovas prisidėjo prie galimai patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020).

125.       Sutiktina, kad dėl teisminio proceso statytojas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus. Tačiau nagrinėjamu atveju ir paties ieškovo pagal priešieškinį (statytojo) veiksmai prisidėjo prie šių išgyvenimų: statytojui buvo žinoma, kad Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, kad jam nustatyti miško naudojimo apribojimai, dėl anksčiau nurodytų priežasčių (žr. šio sprendimo 89 punktą) nustatyta, kad turėjo žinoti galiojantį teisinį reguliavimą. Be to civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas pagal priešieškinį buvo atstovaujamas advokato. Į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog būtent teisminis ginčo nagrinėjimas turėjo įtakos statytojo neigiamiems išgyvenimams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas pagal priešieškinį dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, A. B. priešieškinio reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

126.       Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nariai patikrino statytojo pateiktą statinio projektą ir 2008-04-30 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė statytojui A. B. išduoti statybos leidimą bei 2008-05-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracija A. B. išdavė ginčo satybos leidimą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad būtent atsakovė Administracija pagal kompetenciją turėjo užtikrinti, kad su statyba susiję administraciniai aktai nepažeistų aukštesnės galios teisės aktų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Administracija pažeidė įstatymų reikalavimus neteisėtai priimdama administracinį aktą, lėmusį neteisėtą statybą. Atsakovės Administracijos išduotas ginčo satybos leidimas sudarė prielaidas statyboms vykdyti, šio išduoto akto pagrindu atsirado statiniai, kurie vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti. Akivaizdu, kad statytojas, nugriovęs  statinius, patirs žalą (LR CK 6.249 str.), kurią privalės atlyginti kalti  asmenys (LR CK 6.271 str.), tačiau byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, koks tikslus žalos dydis bus, todėl jos įvertinimas atidėtinas iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo įvykdymo, kad paaiškėtų būtinas civilinės atsakomybės elementas – žala, kurią priteisti turės teisę prašyti statytojas (ieškovas pagal priešieškinį).  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

127.       CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo minėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Pažymėtina, kad šioje byloje patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Reikalavimas įpareigoti atsakovus nugriauti statinius savo lėšomis lygiomis dalimis (t. y. po 1/2) tenkintinas iš dalies - ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovą A. B. kaltu dėl  statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, patenkintas iš dalies (atsakovo A. B. kaltė vertinama 10 procentų, atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kaltė vertinama 90 procentų), todėl proporcingai nustatytai kaltei iš atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo A. B. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 93, 96 str.). T. y. valstybės naudai priteistina iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos – 67,50 Eur žyminis mokestis, o iš atsakovo A. B. – 7,50 Eur žyminis mokestis. 

Ieškovė prašo priteisti 74,82 Eur ieškovės patirtų kelionės į teismo posėdžius išlaidų. Šioje byloje kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo pripažinus atsakovus Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir A. B., atitinkamais atsakomybės laipsnio procentais iš šių atsakovų ieškovei priteisiamos byloje esančiais dokumentais pagrįstos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš A. B. priteistina 7,48 Eur, iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 67,34 Eur.

Trečiasis asmuo UAB ,,Tiksli forma“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 208,25 Eur. Trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese, t. y. gali būti priteistos tik iš kitoje pusėje buvusių ieškovų tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieškovų ieškinio reikalavimai. Trečiasis asmuo palaikė atsakovų pagal ieškinį argumentus, jog ginčo leidimas buvo išduotas teisėtai, prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, todėl iš esmės šioje byloje atsakovų ir trečiojo asmens pozicija nebuvo priešinga. Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės tenkinti visi ieškovės reikalavimai, trečiojo asmens UAB ,,Tiksli forma“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). 

Atsakovai A. B. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškinys tenkintas iš dalies - reikalavimas įpareigoti atsakovus nugriauti statinius savo lėšomis lygiomis dalimis (t. y. po 1/2) tenkintinas iš dalies. Tačiau įvertinus minėto reikalavimo dalį visų reikalavimų kontekste bei atsakovų šioje byloje siektino rezultato prasme, darytina išvada, kad A. B. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai kaip iš esmės bylą pralaimėjusiai šaliai patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 

              Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-05-16 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

              Įpareigoti atsakovą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis (90 procentų), savo lėšomis (10 procentų) pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-05-16 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius – nugriauti statomą gyvenamąjį namą, pirtį, klėtį bei inžinerinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę.   

             Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

             Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 67,34 Eur  (šešiasdešimt septynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

             Priteisti iš atsakovo A. B. 7,48 Eur (septynis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. 

            Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos valstybei bylinėjimosi išlaidas: 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660). 

            Priteisti iš atsakovo A. B. valstybei bylinėjimosi išlaidas: 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).  

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                                       Marius Rapolas Žukas