Civilinė byla Nr. e2A-613-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00847-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.37
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2021 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Infra“ (buvęs pavadinimas –„Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“) dėl atsakovės sprendimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Leonhard Weiss OÜ ir uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hidrostatyba“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės sprendimą perskaičiuoti atraminių sienučių darbus ne pagal darbų kiekių žiniaraščius, kuris įformintas 2019 m. spalio 1 d. darbų pakeitimo aktu Nr. 1, neteisėtu bei įpareigoti atsakovę atraminių sienučių darbų kainą perskaičiuoti pagal 2018 m. birželio 1 d. rangos darbų viešojo pirkimo sutarties Nr. SP-287 (toliau – ir Sutartis) Konkrečiųjų sąlygų 12.3 papunktį, t. y. pagal ieškovės viešojo pirkimo metu pateiktus darbų kiekių žiniaraščius bei juose nurodytus kiekvieno darbo įkainius; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės už atraminių sienučių darbus 1 869 505,24 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) skolą, 725 368,03 Eur netesybas ir 8,34 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. birželio 23 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė tarptautinės vertės skelbiamų derybų būdo viešojo pirkimo procedūrą dėl geležinkelio ruožo Kaunas – Palemonas rekonstrukcijos darbų įsigijimo (toliau – Pirkimas). Ieškovė, kaip jungtinės veiklos dalyvių konsorciumui vadovaujanti partnerė, pateikė galutinį pasiūlymą Pirkime. Pasiūlymo formoje, užpildytoje pagal Pirkimo dokumentus, ieškovė nurodė I darbų grupės, į kurią patenka konstrukcijų dalis (tiltai, tuneliai bei atraminės sienutės), kainą – 40 008 332,82 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Ieškovė darbų kiekių žiniaraščių santraukoje konstrukcijų dalį (tiltai, tuneliai bei atraminės sienutės), išskiriant ją iš kitų I grupės darbų, įkainojo 14 505 402,04 Eur be PVM. Darbų kiekių žiniaraščių 5 ir 6 skyriuje ieškovė atraminių sienučių darbus, kurie patenka į konstrukcijų dalį, įkainojo 6 600 156,14 Eur be PVM. Dalis atraminių sienučių darbų, t. y. 57 pozicijos, buvo įkainotos po 0,01 Eur be PVM įkainį, kurių bendra įkainojimo suma yra 6 987,59 Eur be PVM. Ieškovė su atsakove 2018 m. birželio 1 d. pasirašė Sutartį. Atsakovė priėmė atliktų vykdant Sutartį atraminių sienučių įrengimo darbų už daugiau nei 1 mln. Eur be PVM bei įvykdė atitinkamus apmokėjimus.
3. Atsakovė darbų pakeitimo aktu Nr. 1 atsisakė dalies atraminių sienučių darbų (nusprendė jų nebevykdyti), kurie ieškovės darbų kiekių žiniaraščiuose buvo nurodyti 57 darbų pozicijose bei ieškovės buvo įkainoti 0,01 Eur be PVM įkainiu. Atsakovė atsisakė 52 iš 57 darbų pozicijų. Jeigu nurodytų atraminių sienučių pozicijų būtų atsisakyta pagal ieškovės darbų kiekių žiniaraščių 0,01 Eur įkainojimą, tai atsisakomų 52 iš 57 darbų pozicijų kaina turėjo būti tik 5 491,13 Eur be PVM. Tačiau atsakovė, atsisakydama 52 iš 57 darbų pozicijų, jų vertę įkainojo ne tik po 0,01 Eur be PVM, tačiau nepagrįstai papildomai priskaičiavo 1 869 505,24 Eur be PVM sumą, kuri, remiantis ieškovės Pirkimo metu teiktais pasiūlymo kainos pagrindimo raštais, neva yra tikroji atsisakomų darbų vertė.
4. 2019 m. rugpjūčio 23 d. FIDIC (Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos, pranc. k. Federation Internationale Des Ingenieurs-Conseils) inžinierius (Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt) pateikė vertinimą, kad atraminių sienučių darbų įkainojimas turi būti atliekamas pagal darbų kiekių žiniaraščius ir juose nurodytus įkainius, tačiau atsakovė ignoravo FIDIC inžinieriaus privalomą sprendimą. Ieškovė dėl atsakovės atsisakomų darbų pozicijų neteko ne tik 5 491,13 Eur be PVM, tačiau papildomai 1 869 505,24 Eur be PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Hidrostatyba“, Leonhard Weiss RTE AS ir UAB „Autokausta“ sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, siejamą su Pirkimu. UAB „Hidrostatyba“, Leonhard Weiss OÜ ir UAB „Autokausta“ 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė susitarimą Nr. 5 prie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, kuriame nurodė, kad partneriai tarpusavio susitarimu susitaria pakeisti atsakingąją partnerę iš UAB „Hidrostatyba“ į Leonhard Weiss OÜ. Nuo šio susitarimo pasirašymo dienos atsakinguoju partneriu buvo paskirtas Leonhard Weiss OÜ, suteikiant jam visas jungtinės veiklos sutartyje nustatytas pareigas ir teises. Teismas nustatė, kad naujai paskirtas atsakingasis partneris Leonhard Weiss OÜ perėmė partnerės UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu.
7. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutarties pakeitimu visos teisės, tarp jų ir teisė kreiptis į teismą dėl neišspręsto ginčo su užsakovu, buvo perduota Leonhard Weiss OÜ. Teismo vertinimu, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad šalys susitarė, jog partneris Leonhard Weiss OÜ perima partnerei UAB „Hidrostatyba“ paskirtų ir neatliktų darbų vykdymą projekte, taip pat kad UAB „Hidrostatyba“, kuri anksčiau buvo atsakingoji partnerė, įsipareigojo iki 2019 m. lapkričio 30 d. perduoti Leonhard Weiss OÜ visą iki šio susitarimo pasirašymo dienos parengtą projektinę ir išpildomąją dokumentaciją, panaudotų medžiagų ir gaminių eksploatacinių savybių deklaracijas, bei visus susirašinėjimo su užsakovu dokumentus.
8. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovė BUAB „Hidrostatyba“ yra netinkama ieškovė byloje. Ieškovė BUAB „Hidrostatyba“ nesutiko būti pakeista kitu asmeniu, teismas siūlė trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Leonhard Weiss OÜ, pareikšti savarankiškus reikalavimus byloje, tačiau jis nurodė, kad neketina reikšti savarankiškų reikalavimų nagrinėjamoje byloje, taigi, ieškinys yra pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, todėl BUAB „Hidrostatyba“ ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Hidrostatyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; nusprendus palikti sprendimą galioti, panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują teismo sprendimą šioje dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nereiškė pozicijos, kad prašoma priteisti skola negali būti priteisiama dėl darbų (ne)įvykdymo fakto. Atsakovė su ieškove, tuomet ėjusia vadovaujančios jungtinės veiklos partnerės pareigas, atsiskaitė už atliktus darbus tik nepagrįstai ir neteisėtais sumažintais darbų įkainiais, t. y. iš ieškovės įvykdytų atraminių sienučių darbų atsakovė atėmė tikrąjį įvykdytų darbų įkainį, kuris yra nurodytas darbų kiekių žiniaraščiuose.
9.2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad ieškinys yra reiškiamas atsakovei dėl jos padarytų Sutarties pažeidimų, kurie įvyko 2019 m. balandžio – 2019 m. spalio mėn., t. y. tuomet, kai ieškovė ėjo atsakingojo partnerio pareigas ir turėjo teisę pagal Sutartį gauti visas lėšas iš atsakovės rangovės vardu. Ieškovei paaiškėjo, kad atsakovė pažeidžia Sutartį, kai atsakovė atsisakė priimti atliktus atraminių sienučių darbus ir / arba įforminti atraminių sienučių darbų pakeitimus pagal darbų kiekių žiniaraščius ir juose nurodytus įkainius. Taigi, ieškovė (veikusi kaip atsakingoji partnerė rangovės vardu) turėjo reikalavimo teisę gauti rangovės vardus visus mokėjimus į savo banko sąskaitą.
9.3. Aplinkybė, kad per ieškinio senaties terminą modifikuojasi Sutarties vykdymo aplinkybės ir / arba jungtinės veiklos partnerių tarpusavio klausimai, neeliminuoja ir nepaneigia Sutarties pažeidimo fakto bei asmens teisės per ieškinio senaties terminą įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį atsakovei, nepriklausomai nuo egzistuojančių susitarimų tarp jungtinės veiklos partnerių ar Sutarties su atsakove sąlygų, kadangi konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota arba paneigta atitinkamu susitarimu.
9.4. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ėmė spręsti civilinio ginčo dalyką peržengiančius jungtinės veiklos partnerių tarpusavio klausimus, t. y. kuris konkretus jungtinės veiklos partneris (ieškovė, Leonhard Weiss OÜ ar UAB „Autokausta“) turi teisę į 1 869 505,24 Eur ginčo sumą. Aplinkybę, kad 1 869 505,24 Eur suma priklauso tik ieškovei, patvirtina jungtinės veiklos partnerių sudarytas 2019 m. spalio 3 d. jungtinės veiklos sutarties pakeitimas. Šis susitarimas ginčo sumą aiškiai priskiria būtent ieškovei. Jungtinės veiklos sutarties pakeitimas numato, kad 1 869 505,24 Eur suma yra priskirtina išimtinai ieškovei, o likusi atraminių sienučių darbų suma (4 730 650,90 Eur) bus paskirstoma tarp visų jungtinės veiklos partnerių.
9.5. Ieškovė nereiškia jokių reikalavimų jungtinės veiklos partneriams ir todėl nėra aktualūs klausimai dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo Nr. 2, kuris reglamentuoja išimtinai jungtinės veiklos dalyvių tarpusavio santykius. Atsakovė ir trečiasis asmuo Leonhard Weiss OÜ neteisingai kvalifikuoja jungtinės veiklos sutarties pakeitimo Nr. 2 teisinį pobūdį neva kaip atitinkamų teisių ir pareigų perleidimo sandorį. Šis pakeitimas pagal teisinį pobūdį yra ne teisių ir pareigų perleidimas, o teisių bei įsipareigojimų tarp tos pačios ūkio subjektų grupės partnerių (t. y. tos pačios Sutarties šalies) vidinis pasiskirstymas (kam ir kokios sumos yra skiriamos iš partnerių ir t. t.).
9.6. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės bankroto proceso administravimo išlaidų klausimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė ir trečiasis asmuo didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį patyrė dar iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla (t. y. dar iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) ir todėl šių išlaidų dalis negalėjo būti priteisiama iš ieškovės bankroto proceso administravimo išlaidų.
9.7. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė iš ieškovės trečiojo asmens Leonhard Weiss OÜ naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismo nutartimi trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas dalyvauti ieškovės pusėje, pats trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė teismo tenkinant ieškinio reikalavimus ginčo sumą pervesti į jo banko sąskaitą. Atitinkamai spręstina, kad trečiasis asmuo iš esmės veikė ieškovės pusėje.
10. Atsakovė AB „LTG Infra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
10.1. Teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su jungtinės veiklos sutartimi ir jos pakeitimais, pagrįstai konstatavo, kad reikalavimus šioje byloje gali pareikšti tik jungtinės veiklos sutarties atsakingasis partneris, o ne ieškovė, kuri tokios teisės neturi. Ieškovė veikia kaip savarankiškas subjektas, neturintis jokio teisinio pagrindo atsakovei pareikšti kokį nors finansinį reikalavimą.
10.2. Vien tai, kad ginčo suma (1 869 505,24 Eur) atsirado tuo metu, kai ieškovė buvo jungtinės veiklos sutarties atsakingąja partnere, neįrodo jos teisės pareikšti ieškinį ir reikalauti priteisti ginčijamą sumą. Pažymėtina, kad pačiame 2019 m. spalio 1 d. susitarime dėl ginčo sumos, kuris buvo sudarytas tarp atsakovės ir ieškovės, buvo aiškiai nurodyta, kad į teismą kreipsis rangovė, bet ne ieškovė, kaip savarankiškas subjektas.
10.3. Jungtinės veiklos sutartis ir jos pakeitimai (susitarimas Nr. 2 ir 5), akivaizdžiai įrodo, kad ieškovė nėra tinkama ieškovė byloje ir negali reikšti ieškinio. Tą patvirtina ir trečiojo asmens Leonhard Weiss OÜ, jungtinės veiklos sutarties atsakingojo partnerio, pozicija. Trečiasis asmuo patvirtino, kad būtent jis būtų tinkamas ieškovas šioje byloje, tačiau šiuo metu nėra linkęs pasinaudoti savo teise pareikšti ieškinį. Šių aplinkybių ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir pateiktame apeliaciniame skunde nepaneigė.
10.4. Teismas pagrįstai atsakovei bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų, nes atsakovės teisė reikalauti bylinėjimosi išlaidų atsirado tik priėmus sprendimą, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo ieškovei, o pačios išlaidos yra susijusios su bankroto administratoriaus veikla, siekiant gausinti ieškovės turtą.
11. Trečiasis asmuo Leonhard Weiss OÜ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. Teismas pagrįstai sprendė, kas ieškovė neturi savarankiškos reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu ir dėl to yra netinkama ieškovė. Ieškiniu reikalaujamos sumos priteisimo ieškovė prašo Sutarties pagrindu. Tai, kad ieškovė jokių savarankiškų reikalavimo teisių šios Sutarties pagrindu neturi, patvirtina esminė šio ginčo aplinkybė – ieškovė kaip savarankiškas subjektas nėra Sutarties šalimi. Sutartį sudarė užsakovas AB „LTG Infra“ ir rangovė, kurią sudaro jungtinės veiklos partneriai UAB „Hidrostatyba“, UAB „Autokausta“ ir Leonhard Weiss OÜ, kartu vadinami rangove. Taigi, rangovės teises ir pareigas, įskaitant visas reikalavimo teises, kylančias Sutarties pagrindu, turi ir gali įgyvendinti tik pati rangovė, t. y. visi jungtinės veiklos partneriai bendrai, o ne kiekvienas partneris atskirai ir savo nuožiūra. Atitinkamai ieškinį dėl rangovės teisių ir pareigų gynimo gali reikšti arba visi jungtinės veiklos partneriai kartu, arba per įgaliotą rangovės atstovą – atsakingąjį partnerį. Ginčo atveju ieškinio nereiškė nei visi jungtinės veiklos partneriai, nei atsakingasis partneris kaip rangovės atstovas. Ieškinį pareiškė tik vienas iš jungtinės veiklos partnerių, prašydamas asmeniškai jam priteisti rangovei priklausančias lėšas, neturėdamas tam teisės ir pagrindo.
11.2. Teismas sprendime pasisakė dėl ginčo esmės, t. y. ar ieškovė turi savarankišką reikalavimo teisę iš atsakovės reikalauti ieškinyje nurodytų sumų. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė, kad tokios reikalavimo teisės ieškovė neturi. Tuo tarpu aplinkybė, ar rangovė (o ne ieškovė) turi teisę į 1 869 505,24 Eur sumą bei netesybas, ginčo esmės nesudarė. Rangovė nebuvo pareiškusi tokio reikalavimo, todėl jo pagrįstumo vertinti byloje nebuvo pagrindo.
11.3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė įrodinėjo, kad ji turi savarankišką reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jokie platesni ieškovės nurodytos skolos kilmės paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme neleistini.
11.4. Ieškovė, pasisakydama dėl atsakingajam partneriui Leonhard Weiss OÜ priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai nurodė, kad jis veikė ieškovės pusėje. Leonhard Weiss OÜ prašė ieškinį atmesti, taigi, sprendimas buvo priimtas Leonhard Weiss OÜ naudai, todėl ši bendrovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
13. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. birželio 23 d. paskelbė tarptautinės vertės skelbiamų derybų būdo viešojo pirkimo procedūrą dėl geležinkelio ruožo Kaunas – Palemonas rekonstrukcijos darbų įsigijimo. 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Hidrostatyba“, tuometinė Leonhard Weiss RTE AS ir UAB „Autokausta“ sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria įsipareigojo bendrai veikti dalyvaujant Pirkime, laimėjus Pirkimą pasirašyti sutartį ir atlikti darbus. Šia sutartimi atsakingąja partnere buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“, kuri buvo įgaliota vadovauti jungtinei veiklai, tvarkyti bendrus partnerių reikalus, bendrauti su perkančiąja organizacija ir partnerių vardu pasirašyti Sutartį. Atsakingoji partnerė jungtinės veiklos sutartimi taip pat buvo įgaliota teikti perkančiajai organizacijai sąskaitas atsiskaitymams, pasirašyti Sutarties įgyvendinimo dokumentus. Jungtinės veiklos sutartyje partneriai paskirstė darbų apimtis procentine išraiška nuo bendros sumos: UAB „Hidrostatyba“ – 30 proc., Leonhard Weiss RTE AS – 40 proc., UAB „Autokausta“ – 30 proc. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė susitarimą Nr. 1 prie jungtinės veiklos sutarties, kuriuo detalizavo tarpusavio santykius ir, be kita ko, susitarė atidaryti atskirą sąskaitą banke, kuri bus nurodyta Sutartyje ir visose perkančiajai organizacijai išrašomose sąskaitose.
14. Ieškovė, atstovaudama jungtinės veiklos sutarties dalyvius, 2018 m. vasario 19 d. pateikė Pirkimui galutinį derybų pasiūlymą, kartu su juo, be kitų dokumentų, pateikė Pirkimo sąlygų 85 punkte nurodytus darbų kiekių žiniaraščius, užpildytus pagal 13 priedo reikalavimus. Dalis darbų, nurodytų darbų kiekių žiniaraščio konstrukcijų dalies 5 skyriuje („SK-06-Atraminės sienutės“), buvo įkainoti 0,01 Eur suma, todėl atsakovė pripažino pasiūlytos kainos sudėtines dalis neįprastai mažomis ir 2018 m. kovo 22 d. bei 2018 m. balandžio 13 d. raštais prašė ieškovės pagrįsti neįprastai mažas kainas. Ieškovei pateikus pagrindimus, atsakovė 2018 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą pripažinti jungtinės veiklos partnerių pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą. 2018 m. birželio 1 d. tarp ieškovės, atstovaujančios jungtinės veiklos partnerius, ir atsakovės buvo sudaryta Sutartis.
15. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu ir FIDIC inžinierius 2018 m. spalio 4 d. raštu ieškovę informavo apie patikslintus techninio projekto sprendinius ir nurodė ieškovei darbus atlikti pagal patikslintą projektinę dokumentaciją. Tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už atraminių sienučių įrengimo darbus – atsakovė laikėsi pozicijos, kad atsisakant kai kurių atraminių sienučių įrengimo darbų, kurie darbų kiekių žiniaraščiuose buvo įkainoti 0,01 Eur įkainiu, bendra visų atraminių sienučių įrengimo darbų kaina turi būti mažinama 1 869 505,24 Eur, t. y. ne pagal darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus darbų įkainius, o pagal ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindime pateiktą informaciją, o ieškovė teigė, jog mažinama kaina turi būti apskaičiuojama pagal atsisakomų darbų įkainius, nurodytus darbų kiekių žiniaraščiuose, ir ji sudaro 5 491,13 Eur. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai ir atsakovė 2019 m. spalio 1 d. sudarė susitarimą dėl ginčo sprendimo, kuriame atsakovė sutiko sumokėti rangovei už darbus, susijusius su atraminių sienučių įrengimu, 4 730 650,90 Eur sumą, o dėl likusios 1 869 505,24 Eur sumos ginčą spręsti teisminiu būdu. Šalys 2019 m. spalio 9 d. sudarė darbų pakeitimo aktą Nr. 1, kurio prieduose detaliai aptarė vykdomus ir nevykdomus darbus bei perskaičiavo jų vertę.
16. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai 2019 m. spalio 3 d. sudarė susitarimą Nr. 2 prie jungtinės veiklos sutarties, kuriuo susitarė, kad darbų pakeitimo akte Nr. 1 atsakovės mokėtina 4 730 650,90 Eur suma bus paskirstyta tarp partnerių atsižvelgiant į jų atliktus darbus, o atsakingajai partnerei galimai mokėtina 1 869 505,24 Eur suma, dėl kurios kilęs ginčas, laikytina atsakingosios partnerės nuosavybe ir jei atsakovė ją sumokės, ji visa bus paskirstyta atsakingajai partnerei. Šiame susitarime taip pat nurodyta, kad atsakingoji partnerė savo lėšomis kreipsis į teismą dėl neišspręsto ginčo su atsakove.
17. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė susitarimą Nr. 5 prie jungtinės veiklos sutarties, kuriuo pakeitė atsakingąją partnerę iš UAB „Hidrostatyba“ į Leonhard Weiss OÜ. Šiuo susitarimu jungtinės veiklos dalyviai taip pat susitarė, kad naujas atsakingasis partneris perima partnerės UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises atsakovės bei partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu, taip pat Leonhard Weiss OÜ perima partnerei UAB „Hidrostatyba“ paskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymą projekte. Atitinkamai, UAB „Hidrostatyba“ įsipareigoja iki 2019 m. lapkričio 30 d. perduoti Leonhard Weiss OÜ visą projektinę ir išpildomąją dokumentaciją. Susitarime partneriai taip pat akcentavo, kad pakeistos partnerių atsakomybės ribos nekeičia bendrai prisiimtų įsipareigojimų prieš atsakovę.
18. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. vasario 1 d., ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ir ieškovei iškelta bankroto byla.
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė padavė ieškinį teismui, prašydama pripažinti atsakovės sprendimą perskaičiuoti atraminių sienučių darbus ne pagal darbų kiekių žiniaraščius, kuris įformintas 2019 m. spalio 1 d. darbų pakeitimo aktu Nr. 1, neteisėtu bei įpareigoti atsakovę atraminių sienučių darbų kainą perskaičiuoti pagal ieškovės viešojo pirkimo metu pateiktus darbų kiekių žiniaraščius bei juose nurodytus kiekvieno darbo įkainius, atitinkamai priteisti ieškovės naudai iš atsakovės už atraminių sienučių darbus 1 869 505,24 Eur skolą, 725 368,03 Eur netesybas ir procesines palūkanas.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimus, nes ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad 2019 m. lapkričio 20 d. sudarytu susitarimu Nr. 5 Leonhard Weiss OÜ perėmė ieškovės UAB „Hidrostatyba“ teises ir įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu, tarp jų ir teisę kreiptis į teismą dėl neišspręsto ginčo su atsakove. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad ieškinys pareikštas dėl atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo tuo laikotarpiu, kai ieškovė buvo atsakingoji partnerė ir turėjo teisę gauti į savo sąskaitą visas lėšas rangovės vardu, o tai, jog vėliau Sutarties vykdymo aplinkybės modifikavosi, nepaneigia ieškovės teisės į teisminę gynybą. Tokie ieškovės argumentai teisėjų kolegijos pripažįstami iš esmės pagrįstais.
Dėl ieškovės reikalavimo teisės
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nesant normos, kurioje būtų nustatyta, kaip teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti tiekėjai, viešajame pirkime dalyvaujantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąjį teisės kreiptis į teismą kriterijų – asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą. Pavienio jungtinės veiklos partnerio, viešajame pirkime dalyvaujančio jungtinės veiklos sutarties pagrindu, teisinis suinteresuotumas neabejotinas: tai – tiekėjas, veikiantis toje verslo srityje, kurios atitinkamu rezultatu (pirkimo objektu) suinteresuota perkančioji organizacija, šis tiekėjas su kitais tiekėjas įgyvendino savo materialiąją teisę pasiūlyti perkančiajai organizacijai jos poreikius atitinkantį pirkimo objektą, jis suinteresuotas laimėti konkursą, su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinės naudos už jos vykdymą. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz. tiekėjo galimybė laimėti viešąją pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) laikosi teisės aiškinimo, pagal kurį kiekvienas ūkio subjektų grupės narys turi teisę reikalauti atlyginti jam individualiai padarytą žalą (pvz., ESTT 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Club Hotel Loutraki AE, C-145/08 ir C-149/08).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės analogiško teisės aiškinimo turėtų būti laikomasi ir tada, kai vienas iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių kreipiasi į teismą viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Tokiu atveju jungtinės veiklos sutarties dalyvį kartu su kitais šios sutarties dalyviais bei perkančiąją organizaciją sieja sutartiniai teisiniai santykiai, ir dalyvio teisinis suinteresuotumas pasireiškia teise reikalauti, kad perkančioji organizacija tinkamai vykdytų viešojo pirkimo sutartimi prisiimtas prievoles, atitinkamai jungtinės veiklos sutarties dalyviai, tarp jų ir jis pats, gautų finansinę naudą už sutarties vykdymą.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti skolą, kuri susidarė už atraminių sienučių įrengimo darbus, numatytus Sutartyje. Teisė reikalauti iš atsakovės skolos už atraminių sienučių įrengimo darbus Sutarties vykdymo prasme priklauso bendrai visiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams, kaip Sutarties šaliai (rangovei), atsakingai už tokių darbų tinkamą atlikimą. Atraminių sienučių įrengimo darbų vykdymo metu ieškovė buvo viena iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių ir vykdė atsakingosios partnerės pareigas, todėl remiantis aptarta teismų praktika, net ir nesant bendro visų jungtinės veiklos sutarties dalyvių kreipimosi, ieškovė turi teisę reikalauti minėtos skolos priteisimo iš atsakovės.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu iš esmės remdamasis vien tik ta aplinkybe, jog 2019 m. lapkričio 20 d. jungtinės veiklos partneriai sudarė susitarimą Nr. 5, kuriuo ieškovė pasitraukė iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių, o Leonhard Weiss OÜ perėmė ieškovės UAB „Hidrostatyba“, kaip atsakingosios partnerės, teises ir pareigas. Tačiau tokią pirmosios instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad net ir tuo atveju, kai vienas iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių pasitraukia iš sutarties, jam išlieka pareiga atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtinės veiklos sutarties dalyviu taip, kaip jis atsakytų būdamas partneriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.981 straipsnis). Šis principas įtvirtintas ir 2019 m. lapkričio 20 d. jungtinės veiklos partnerių sudaryto susitarimo Nr. 5 6 punkte, numatančiame, kad pakeistos partnerių atsakomybės ribos nekeičia bendrai prisiimtų įsipareigojimų prieš atsakovę. Taigi, ieškovė, net ir po aptariamo susitarimo sudarymo, išliko solidariai atsakinga atsakovei pagal prisiimtas sutartines prievoles jai būnant jungtinės veiklos sutarties dalyve. Vadinasi, ieškovės teisė reikalauti iš atsakovės sumokėti už atliktus pagal Sutartį darbus negali būti paneigiama vien tik tuo argumentu, kad ji vėliau pasitraukė iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių.
25. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo nuostatas. Teismo vertinimu, šiuo susitarimu visos teisės, tarp jų ir teisė kreiptis į teismą dėl neišspręsto ginčo su atsakove, buvo perduota Leonhard Weiss OÜ. Tačiau aptariamo susitarimo turinys patvirtina, kad partneriai iš esmės siekė perduoti (perimti) ieškovės UAB „Hidrostatyba“ tolesnį darbų vykdymą bei jos neatliktus darbus, o taip pat atsakingosios partnerės teises ir pareigas atsakovės bei kitos partnerės atžvilgiu. Tačiau šiame susitarime teisė reikalauti iš atsakovės galbūt susidariusios skolos už atraminių sienučių įrengimo darbus nebuvo aptarta, šios teisės perdavimo klausimas nebuvo išspręstas.
26. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovei net ir po 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo Nr. 5, kuriuo ji pasitraukė iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių, sudarymo turi būti pripažįstama teisė reikalauti sumokėti už pagal Sutartį atliktus atraminių sienučių įrengimo darbus tuo laikotarpiu, kai ji buvo jungtinės veiklos sutarties dalyve ir vadovaujančia partnere. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas aiškinimas paneigtų ieškovės teisę į teisminę gynybą, nes kitoms jungtinės veiklos partnerėms atsisakant įgyvendinti reikalavimo teisę, ieškovė neturėtų jokių kitų galimybių apginti savo galbūt pažeistų teisių ir gauti teisingo apmokėjimo už atliktus darbus.
27. Kita vertus, teisėjų kolegija ieškovės poziciją reikalauti jai asmeniškai priteisti iš atsakovės skolą laiko teisiškai nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė UAB „Hidrostatyba“, būdama atsakingąja partnere, Sutarties vykdymo metu santykiuose su atsakove buvo įgaliota veikti ne savo vardu ir interesais, bet atstovaudama visus ūkio subjektų grupės narius. Vadinasi, tarp Sutarties šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo už atraminių sienučių įrengimo darbus, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti ginčijamą skolą tik ūkio subjektų grupės, bet ne savo naudai. Tai, kaip ūkio subjektų grupės nariai tarpusavyje susitarė spręsti atsakovės galbūt mokėtinos 1 869 505,24 Eur sumos paskirstymo bei nuosavybės klausimus (žr. 2019 m. spalio 3 d. sudarytą susitarimą Nr. 2 prie jungtinės veiklos sutarties), išeina iš Sutarties vykdymo ir nagrinėjamo ginčo ribų. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo atlikti mokėjimus tik vienam iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių, veikiančiam visų jungtinės veiklos sutarties partnerių vardu. Tai reiškia, kad teismui nustačius, jog atsakovė nepagrįstai nesumokėjo ūkio subjektų grupei už atliktus atraminių sienučių darbus, susidariusi skola ir kitos su ja susijusios sumos turėtų būti priteisiamos ne asmeniškai ieškovei, bet visiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams, sumokant tam dalyviui, kuris pagal Sutartį turi teisę gauti rangovui priklausančius mokėjimus.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės teisinį suinteresuotumą ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė.
29. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį tuo pagrindu, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, ieškovės keliamo ginčo iš esmės neišnagrinėjo ir nenustatė, ar atsakovė tinkamai atsiskaitė už atraminių sienučių įrengimo darbus. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylos esmės neatskleidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, ar atsakovė tinkamai atsiskaitė už atliktus atraminių sienučių įrengimo darbus, negali būti nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju būtų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų (surinkti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pan.), padaryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ginčo aspektų. Jeigu visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją – jie netektų galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nenagrinėtini. Atitinkamai, nespręstinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė