Civilinė byla Nr. e2-600-339/2021

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00019-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1

                       (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 2 d.

Telšiai

Telšių

sekretoriaujant Valdonei Kalašinskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui Edgar Moroz,

atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovui Edmundui Vaitkevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ atstovams Raimondui Račkauskui, Tomui Vileikiui, advokatėms Gintarei Repšaitei, Beatai Vilienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Gintautui Naglisui, 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms Telšių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Marijusta“, uždaroji akcinė bendrovė „Miesto vėtrungės“, uždaroji akcinė bendrovė „Alkanta“, D. S., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

Teismas

n u s t a t ė: 

ieškovė prašo priteisti iš atsakovių solidariai 1878,81 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė ir individuali įmonė „Jotiga“ sudarė transporto priemonių savanoriško draudimo (Kasko) sutartį, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė PEUGEOT BOXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 9 d. žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko draudiminis įvykis, kurio metu dėl ant kelio esančio kanalizacijos šulinio dangčio buvo apgadinta ši transporto priemonė. Vadovaudamasi Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis, ieškovė, kompensuodama įvykio metu padarytą turtinę žalą, išmokėjo 1878,81 Eur draudimo išmoką. Kanalizacijos dangtis, kuris apgadino automobilį PEUGEOT BOXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuotekų infrastruktūros dalis, kurią valdo ir prižiūri atsakovės. Nustačius, jog atsakovės yra atsakingos už padarytą žalą, ieškovė išsiuntė atsakovėms pretenzijas, ragindama apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovės geranoriškai 1878,81 Eur žalos neatlygino. Pagal valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnį savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, yra gatvės, inžinerinė įranga, lietaus kanalizacijos tinklai, komunikacijos. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnį ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga, o savivaldybių tarybos vykdo nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybių kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas. Įvykio metu šulinio dangčio savininku (valdytoju) buvo atsakovės. 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. TI-306 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telšių vandenys“ paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Į nuotekų tvarkymą įeina ir paviršinės nuotekos (lietaus vanduo), todėl lietaus kanalizacijos šulinys, į kurį įvažiavo automobilis PEUGEOT BOXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovių atsakomybės ribose ir dėl to atsakovės privalėjo užtikrinti tinkamą kanalizacijos dangčio žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), funkcionavimą taip, kad nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį bei jos atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, yra gatvės, inžinerinė įranga, lietaus kanalizacijos tinklai, komunikacijos, tačiau turtą savivaldybei perduoda Vyriausybės įgaliotas asmuo pagal perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose nurodomas objekto pavadinimas, adresas (vieta), nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos data, balansinė ir likutinė vertė. Turto perdavimo-priėmimo aktas yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre. Eismo įvykis įvyko žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, o šio žemės sklypo atskiros dalys yra išnuomotos tretiesiems asmenims. Pažymėjo, jog šioje teritorijoje esančių lietaus kanalizacijos tinklų bei komunikacijų Vyriausybės įgaliotas asmuo pagal perdavimo-priėmimo aktus niekada nėra perdavęs Telšių rajono savivaldybei, todėl Telšių rajono savivaldybei administracijai nekyla pareiga prižiūrėti žemės sklype esančių lietaus kanalizacijos tinklų bei komunikacijas ir ji nėra atsakinga už ieškinyje nurodytą padarytą žalą tretiesiems asmenims. Eismo įvykis įvyko žemės sklype, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM. Taip pat matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra išnuomotos fiziniams ir juridiniams asmenims. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašę bei Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T1-453 patvirtintose Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklėse numatytos paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos bei įrenginių priežiūros ribos bei nurodyta, kad abonento valdoje esančią paviršinių nuotekų sistemą iki pirmojo lietaus šulinėlio, esančio už valdos ribų, prižiūri ir eksploatuoja abonentas, nagrinėjamu atveju žemės nuomininkai.

Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ atsiliepime į ieškinį bei jos atstovai teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog UAB „Telšių vandenys“ nėra nuotekų šulinio, dėl kurio buvo apgadinta transporto priemonė PEUGEOT BOXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (valdytoja). Paviršinių nuotekų atidavimo riba yra paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančią ar kitaip jo teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, užtikrindamas saugų paviršinių nuotekų šalinimą ir infrastruktūros plėtrą pagal aplinkos apsaugos reikalavimus. Ieškovės teiginiai, jog UAB „Telšių vandenys“ privalėjo užtikrinti tinkamą eismo įvykio vietoje esančio kanalizacijos šulinio dangčio funkcionavimą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims, visiškai nepagrįsti, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, kuri žemę yra išnuomojusi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuomos sutarčių pagrindu minėto sklypo atskiromis dalimis naudojasi ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie be kito ko yra pasirašę su UAB „Telšių vandenys“ paviršinių nuotekų priėmimo sutartis, kuriose yra numatyta, jog abonento valdoje esančią paviršinių nuotekų sistemą iki pirmojo lietaus šulinio, esančio už valdos ribų, prižiūri ir eksploatuoja abonentas, tuo tarpu operatorius prižiūri ir eksploatuoja paviršinių nuotekų sistemą nuo pirmojo lietaus šulinio už abonento valdos ribos. Už nagrinėjamu atveju atsiradusią žalą atsakingi žemės sklypo nuomininkai (valdytojai). UAB „Telšių vandenys“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrenginių, infrastuktūros neprižiūri, atsakinga yra tik už infrastuktūrą už šio sklypo ribos, kaip ir numatyta Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtintose Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklėse.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė apsiliepimą į ieškinį ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovės ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes. Atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad 6,5103 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Šio žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklypas dalimis, į kurias įskaičiuotos bendro naudojimo teritorijos ir keliai, yra išnuomotas fiziniams ir juridiniams asmenims, sklype esančių ir jiems priklausančių statinių eksploatavimui.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijusta“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miesto vėtrungės“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alkanta” atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. S. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 15 d. individuali įmonė „Jotiga“ sudarė transporto priemonės PEUGEOT BOXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių savanoriško draudimo sutartį. Iš 2018 m. sausio 9 d. pažymos apie eismo įvykį ir 2018 m. sausio 12 d. pranešimo apie įvykį matyti, kad 2018 m. sausio 9 d., apie 8.30 val., Telšiuose, Šiaulių pl. 18C, automobiliui PEUGEOT BOXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuojant šulinį, pakilusio minėto šulinio dangčiu buvo apgadinta Gedimino Vaitkaus vairuojama transporto priemonė PEUGEOT BOXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 9 d. pažymoje apie transporto priemonės sugadinimą nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinta šios transporto priemonės kairė pusė. 2018 m. sausio 12 d. sudarytas transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktas, kuriame nurodytos minėtos transporto priemonės remontuojamos ir keičiamos dalys, jos sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukose. Iš 2018 m. sausio 22 d. ieškovės sudarytos žalos sąmatos akto Nr. CLT1627929 matyti, kad apgadintos transporto priemonės PEUGEOT BOXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 1878,81 Eur. Ši suma išmokėta IĮ „Jotiga“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos CK 6.1015 straipsnio pagrindu vietoje draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). 

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

2018 m. balandžio 18 d. ieškovė pateikė pretenzija atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai, ragindama atlyginti 1878,81 Eur išmokėtą sumą. Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 2 d. rašte „Dėl 1878,81 Eur pretenzijos“ nurodė, kad žemės sklypas, kuriame įvyko eismo įvykis, bei šiame sklype esantys keliai jai nepriklauso, todėl už žemės sklype esančiuose keliuose įvykusius eismo įvykius, nėra atsakinga. Iš 2018 m. gegužės 29 d. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis Telšiuose, Šiaulių pl. 18, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnyba į bylą pateikė žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, kuriame pažymėtos kelio atkarpos ir jų naudotojams priklausančios kelio dalys, taip pat valstybinės žemės nuomos sutartis bei susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atskiromis dalimis išnuomotas fiziniams ir juridiniams asmenims.

Į bylą pateikta administracinė bylos Nr. 07-18-9464327 medžiaga, iš kurios matyti, kad 2018 m. birželio 13 d. priimtu nutarimu nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi tiriant įvykio aplinkybes ir siekiant išsiaiškinti, kam priklauso kelio dalis, kurioje įrengtas kanalizacijos šulinys, nustatyta, kad žemės sklypu naudojasi sklype esančių pastatų savininkai pagal nustatytas žemės dalis į kurias įskaičiuotos bendro naudojimo teritorijos ir keliai. Nutarime nurodyta, kad atsakovė UAB „Telšių vandenys“ paaiškino, jog minėto kanalizacijos šulinio neprižiūri, nes jo techninę būklę privalo prižiūrėti žemės sklypo nuomininkas.

Į bylą pateikta tarp atsakovės UAB „Telšių vandenys“ ir (duomenys neskelbtini)2013 m. birželio 20 d. sudaryta paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartis Nr. L25-259, kurios 4 punkte apibrėžtos paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos bei įrenginių priežiūros ribos, o 4.1 papunktyje nurodoma, jog abonento valdoje esančią paviršinių nuotekų sistemą iki pirmojo lietaus šulinėlio, esančio už valdos ribų, prižiūri ir eksploatuoja abonentas. Ta pati nuostata įtvirtinta pateiktose Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T1-453 patvirtintose Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklėse (30 punktas).

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.) 26 punkte apibrėžta nuotekų atidavimo riba, nustatanti vartotojo ir tiekėjo atsakomybę; paviršinių nuotekų atidavimo riba – nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Ši nuostata aptarta ir paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartyje bei Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T1-453 patvirtintose Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklėse.

Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 990 redakcija), 61.3 punkte numatyta, kad paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančią ar kitaip jo teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, užtikrindamas saugų paviršinių nuotekų šalinimą ir infrastruktūros plėtrą, pagal aplinkos apsaugos reikalavimus, o šio aprašo 65.1 punkte įtvirtinta, jog abonentas ir (ar) vartotojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais jų valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius.

Įvertinęs nurodytų teisės aktų nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog nenustačius visų būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme atsirasti, t. y. objekto valdymo fakto, priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos, deliktinė atsakomybė negali atsirasti ir būti taikoma atsakovėms Telšių rajono savivaldybės administracijai bei UAB „Telšių vandenys“. Atsižvelgiant į tai, kad Telšių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Telšių vandenys“ nėra tinkamos atsakovės pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ pareikštą ieškinį, ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (ar asmenims), kuris pagal ieškinį turėtų atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą kitu tinkamu atsakovu, tačiau atsakovo pakeitimas pagal aptariamą procesinę normą nėra teismo pareiga. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šioje byloje jos nėra tinkamos atsakovės, tačiau ieškovė nepateikė motyvuoto prašymo keisti atsakovių, paprašė į bylą įtraukti trečiuosius asmenis. Ieškovė yra juridinis asmuo galintis tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga. Teismas gali pakeisti pradines bylos šalis vienos iš šalių motyvuotu prašymu, tačiau negali pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo (CPK 45 straipsnio 3 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai ginamas viešasis interesas. Šiuo atveju viešojo intereso byloje nebuvo. 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ prašo priteisti 1200 Eur išlaidų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą. Prašoma priteisti 1200 Eur suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, ši išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovei UAB „Telšių vandenys“ rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos už advokatų suteiktą teisinę pagalbą – 1200 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija bei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų ir tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“, juridinio asmens kodas 180153137, 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Vitalija Liauzginienė