Byla Nr. 1S-1078-200/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. M. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-08-25 nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. M.,
n u s t a t ė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014-08-25 priėmė nutarimą Nr. 59-216 netaikyti A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 1 p. Nutarimą grindžia tuo, kad A. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nutarime nurodo, kad A. M. anksčiau teistas 12 kartų už vagystes, plėšimus, neteisėtą narkotinių priemonių gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą, neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Amžius pirmojo teistumo metu 17 m. l kartą buvo išleistas lygtinai su 5 metų bandomuoju laikotarpiu -sąlygų nepažeidė; l kartą buvo išleistas lygtinai 3 metams priverstinai įdarbinant - sąlygų nepažeidė; 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, sąlygos l kartą buvo pažeistos. Dėl dabartinio nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies. A. M. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kurios sudėtyje buvo ir jo žmona. Draugų ir pažįstamų ratas - kriminalinę praeitį, turintys asmenys. Savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais. Diskriminacinių nuostatų bei nuostatų į priežiūrą - nestebima. Teisės pažeidėjas išreiškia norą būti visuomenės dalimi. Suvokia kai kuriuos narkotikų vartojimo padarinius, tačiau juos sumenkina. Taip pat nepakankamai įvertina vartojimo kiekius ar kitas su tuo susijusias problemas. Piktnaudžiavimo alkoholiu problemų nėra. Supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014-03-28. Atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neskatintas. Priskirtas paprastajai grupei. Dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Nuo 2014-04-04 iki 2014-06-09 dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo socialinės reabilitacijos programoje. Dalyvavo Alfa kursuose. 2014-07-16 gauta SRS psichologo atmintinė, kurioje nurodoma, kad A. M. nuo 2014-05-07 iki 2014-07-16 dalyvavo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė", kur įgavo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus bei kaip formuoti teigiamą nuostatą blaivybei. Lankė AA susirinkimus. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą. Pataisos namuose nedirba. Turi 60 % nedarbingumą. Turi vairuotojo ir suvirintojo specialybes (byloje patvirtinančių dokumentų nėra). Darbo stažo nėra, niekada niekur nėra oficialiai dirbęs. Šiuo metu yra valstybės išlaikomas. Iki nuteisimo gaudavo socialinę paramą. Civiliniai ieškiniai nepareikšti, įstaiga vykdomųjų raštų neturi. Nuteistasis vedęs, turi sūnų ir trys dukras. Socialinius ryšius palaiko su žmona, kuri laisvės atėmimo bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose, sūnumi, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, uošviene bei dukromis. Vyresnioji dukra šiuo metu gyvena Austrijoje, o kitos dvi dukros su uošviene. Žmoną atveža į ilgalaikius pasimatymus. Su visais šeimos nariais bendrauja laiškais ir telefonu. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei - 78 balai.
Nuteistasis A. M. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2014-08-25 nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad nutarimas nemotyvuotas, nepagrįstas. Komisijos pateiktos rekomendacijos paruoštos atmestinai, neįvykdomos ir užkertančios jam kelią būti paleistam lygtinai ateityje. Komisija neatsižvelgė, kad jis turi 60 % nedarbingumą, turi judėjimo negalę, kalbos defektą, sunkiai valdo rankas. Dėl to jis neturi galimybės įvykdyti Komisijos rekomendacijų atlikti gerbūvio darbus. Atitinkamai dėl kalbos defekto jis negalėtų konsultuotis su psichologinės tarnybos darbuotojais. Pataisos įstaigoje nėra realizuojamos jokios socialinės reabilitacijos programos, kurios būtų pritaikytos nebyliams ar asmenims, turintiems kalbos defektų. Komisija savo išvadoje tik išdėstė faktus, kurių neanalizavo, neargumentavo savo išvados netaikyti lygtinio paleidimo.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, jeigu būtų priimta nutartis tenkinti A. M. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pateikė siūlymą nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, iki 2016-09-24; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iki 2016-09-24; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14d. nutartimi Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-08-25 nutarimą Nr. 59-216 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. M. paliko nepakeistą.
Nuteistasis A. M. skundu prašo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-14 d. nutartį, tiek 2014-08-25 d. komisijos nutarimą Nr. 59-216 panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus bei tenkinti jo skundą taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apelianto manymu, apylinkės teismas nevykdė teisingumo, skundžiamoji nutartis yra šablonas ankstesniosios teismo nutarties netaikyti jam lygtinio paleidimo, t.y. priimta pažeidžiant įstatymą.
Pasak apelianto, tiek komisija, tiek apylinkės teismas svarstydami lygtinio paleidimo klausimą įvertino tas aplinkybes, kurios buvo analizuojamos skiriant jam griežtą laisvės atėmimo bausmę, t.y. pakartotinai vertino padaryto nusikaltimo pobūdį, už kurį jau paskirta bausmė. Todėl nuteistojo manymu, toks jo padarytų nusikaltimų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio vertinimas prieštarauja bendrajam teisės principui, numatyta LR Konstitucijoje 31 str., ir teismų praktikai.
Skunde nurodo, kad tiek komisija, tiek teismas, vertindami vien tą aplinkybę, jog nustatyto režimo reikalavimus jis pažeidė 14 kartų ir 8 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, nepagrįstai neįvertino tai, jog šios nuobaudos yra negaliojančios.
Apelianto manymu, tiek komisija, tiek apylinkės teismas svarstydami lygtinio paleidimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus- jam nustatytas 60 % nedarbingumas, yra paralyžiuotas, turi judėjimo negalią, kalbos defektą. Tačiau nepaisant to teismas paliko galioti komisijos skirtą rekomendaciją atlikti pataisos įstaigoje gerbūvio darbus, kas anot apelianto, yra pasityčiojimas iš neįgalaus asmens.
Apeliantas taip pat nurodo, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims , įvertinusiems savo elgesį ir požiūrį į padarytą nusikalimą, sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai neatlikus dalies laisvės atėmimo bausmės. Skunde pažymi, kad pataisos namuose jis yra įvykdęs visas individualių socialinės reabilitacijos planų priemones, išklausęs paskaitas dėl priklausomybių, todėl apelianto manymu, jis yra pilnai pasiruošęs toliau taisytis bei gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, pasak apelianto, taikant jam lygtinį paleidimą jis sutinka su bet kokiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Nuteistojo A. M. skundas netenkinamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės.
BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes.
Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartis palikti nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-216 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo yra pagrįsta. Priimdamas tokį sprendimą, teismas visapusiškai įvertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.
Nuteistojo skundo argumentai, kad pataisos namuose jis yra įvykdęs visas individualių socialinės reabilitacijos planų priemones, išklausęs paskaitas dėl priklausomybių, todėl apelianto manymu, jis yra pilnai pasiruošęs toliau taisytis bei gyventi neizoliuotas nuo visuomenės, atmestini. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistasis A. M. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė.
Svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. neatlikta bausmės dalis 2014-08-21 dienai – 2 metai 1 mėnuo 3 dienos. Jis anksčiau teistas 12 kartų už vagystes, plėšimus, neteisėtą narkotinių priemonių laikymą ir pardavimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Tokie duomenys, kaip padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis, jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės atspindi nuteistojo asmenybę ir turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pirmojo teistumo metu 17 m. A. M. pirmą kartą buvo išleistas lygtinai su 5 metų bandomuoju laikotarpiu -sąlygų nepažeidė; vieną kartą buvo išleistas lygtinai 3 metams priverstinai įdarbinant - sąlygų nepažeidė; 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, sąlygos vieną kartą buvo pažeistos. Visa tai rodo, kad ankstesni teismai A. M. suteikė galimybę pasitaisyti, atidedant bausmės vykdymą tam tikram laikotarpiui, tačiau A. M. parodyto pasitikėjimo neįvertino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, teigiamų išvadų iš to nepadarė ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai, kad jis padarė rimtas išvadas, suprato savo klaidas bei nori tai įrodyti, yra neįtikinami ir atmestini.
Šiuo metu nuteistasis A. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už trijų sunkių nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, kurių pagrindu galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo principo įgyvendinimo.
Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos įstaigos komisija pateikė teismui pasiūlymą nustatyti jam baudžiamojo poveikio priemones tuo atveju, jeigu būtų priimta teismo nutartis tenkinti A. M. skundą ir taikyti lygtinį paleidimą, bei pats nuteistasis sutinka su bet kokiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad įstatymas suteikia teismui teisę, o ne pareigą, nuteistąjį asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Juolab, kad spręsti klausimą dėl nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo yra teismo prerogatyva įvertinus, ar byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.
Apelianto skundo argumentai, kad tiek komisija, tiek teismas, vertindami vien tą aplinkybę, jog nustatyto režimo reikalavimus jis pažeidė 14 kartų ir 8 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, nepagrįstai neįvertino tai, jog šios nuobaudos yra negaliojančios, atmestini. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 14 kartų ir 8 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje.
Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog yra linkęs pasitaisyti, padarė, kaip jis tvirtina, rimtas išvadas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lankė ir išklausė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo laikotarpiu nedarė naujų nusikalstamų veikų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką – vidutinė (78 balai). Tačiau teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Nuteistasis, kaip minėta, atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nepateisino teismo pasitikėjimo, nevykdė įpareigojimų. Todėl vien tik nuteistojo noras pasitaisyti, dalyvavimas pataisos įstaigoje organizuojamose programose bei užsiėmimuose, negali būti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui atlikus 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių yra teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų teisių ir interesų gynimu.
Nuteistojo skundo argumentai, kad tiek komisija, tiek apylinkės teismas svarstydami lygtinio paleidimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus- jam nustatytas 60 % nedarbingumas, yra paralyžiuotas, turi judėjimo negalią, kalbos defektą, atmestini. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-08-25 nutarimu netaikant A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 1 p. nurodė, kad A. M. pataisos namuose nedirba, turi 60 % nedarbingumą. Kadangi nuteistasis jis ne kartą buvo teisiamas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl teismo nuomone daryti nusikaltimus jam nesutrukdė nei 1998 m. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opidijus, nei turimas 60 % nedarbingumas.
Nuteistojo skundo argumentai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą jo padarytų nusikaltimų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio vertinimas prieštarauja bendrajam teisės principui, numatyta LR Konstitucijoje 31 str., ir teismų praktikai, yra nepagrįsti ir atmestini. Europos Žmogaus Teisių Tesimas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimą ar atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atvejis yra individualus, todėl teismas kiekvienu atveju įvertina reikšmingų aplinkybių visumą ir sprendžia, ar yra pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas byloje surinktų duomenų visumoje, nesudaro pagrindo manyti, kad A. M. pritaikius jam lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nagrinėjamu atveju, kaip minėta, egzistuoja formaliosios įstatyme numatytos A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau jis neatitinka BVK 157 str. 1 d. įtvirtintų kriterijų. Todėl, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, A. M. paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir neatitiktų viešojo intereso. Tenkinti nuteistojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
n u t a r ė :
atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Audrius Cininas