Civilinė byla Nr. e2YT-14559-779/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08928-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, R. V., akcinė bendrovė „Luminor Bank“.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas A. V. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti patvarkymą, kuriuo šios varžytynės būtų atšauktos, panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir rąstinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti patvarkymą, kuriuo šios varžytynės būtų atšauktos, panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti patvarkymą, kuriuo šios varžytynės būtų atšauktos, paskirti šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant pareiškėjui galimybę pasiūlyti eksperto kandidatūrą. Nurodė, kad minėto turto vertė nustatyta antstolio Irmanto Gaidelio 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 07 22 779/15-1, remiantis išieškotojos nuomone, o ne ekspertize. Tai neprofesionalu, neobjektyvu, nustatyta vertė yra per maža, nuo jos nustatymo praėjo beveik treji metai, todėl antstolis turi iš naujo nustatyti turto vertę, paskiriant ekspertizę (el. b. t. 1 l. 6-9).

Antstolis Irmantas Gaidelis skundą atmetė. Nurodė, kad prieštaravimų dėl 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 07 22 779/15-1, 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 08 18 779/15-1 nustatytos turto vertės pateikta nebuvo. Pareiškėjas A. V. įrodymų, pagrindžiančių kitokią nei vykdymo procese nustatytą areštuoto turto rinkos vertę antstoliui nepateikė, skundas grindžiamas tik abstrakčiomis prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais. Atnaujinus vykdomąją bylą pasidomėjo, ar rinkoje įvyko pokyčių, tačiau abejonių dėl nustatytos turto vertės nekilo, todėl pagrindo jį perkainoti nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-46324-541/2017, ją nepakeistą palikusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-65-881/2018 netesėti antstolio veiksmai nenustatyti, nurodyta, kad jam pagrįstai nekilo abejonių dėl turto vertės. Vykdymo procese pirmosios varžytynės neįvyko, kas patvirtina, jog turto vertė vykdymo procese nustatyta ne per žema (el. b. t. 1 l. 1-5).

Suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ atsiliepimu prašo teismo skundą atmesti, pareiškėjui A. V. skirti 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios sumos jai skiriant 50 procentų. Pritarė antstolio Irmanto Gaidelio argumentams ir iš esmės juos pakartojo. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas A. V. praėjus daugiau nei 2,5 metų pateikė skundą, kuriame teigia, kad neteisingai yra įkainotas turtas, t.y. kvestionuoja antstolio 2015 m. liepos 22 d. patvarkymą, todėl praleido įstatyme nustatyta terminą skundui paduoti. Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, kurie jau buvo patikrinti teismine tvarka byloje, kurioje pareiškėjas dalyvavo suinteresuotu asmeniu. Teismas nurodė, kad ginčijant turto įkainojimą turi būti pateikti įrodymai apie kitokią turto vertę. Nors ir žinodamas apie tai, kad reikia skundą pagrįsti (pateikti įrodymus apie kitokią turto vertę), pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, t. y. pateikė aiškiai nepagrįstą skundą, bei žinodamas, kad teikia jokiais įrodymais nepagrįstą skundą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pareiškėjas siekia vilkinti vykdymo procesą, kad kuo ilgiau turtas nebūtų parduotas iš varžytynių, tokiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina bauda.

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas, ar antstolis Irmantas Gaidelis 2018 m. vasario 21 d. skelbdamas antrąsias turto varžytynes (el. b. t. 1 l. 432-434) pagrįstai ir teisėtai jo kainą nustatė remdamasis 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 07 22 779/15-1, 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 08 18 779/15-1 (el. b. t. 1 l. 91-92, 120-121, v. b. Nr. 0008/15/00779 l. 98, 135) atliktu įkainojimu.

Pareiškėjas A. V. nesutinka, pirmiausia, dėl to, kad turto vertė nustatyta remiantis išieškotojos nuomone, o ne ekspertize: tai neprofesionalu, neobjektyvu, nustatyta turto vertė yra per maža. Tokiu būdu pareiškėjas kvestionuoja patvarkymų pagrįstumą ir teisėtumą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnio pagrindu skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog nurodytas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti ir jis negali būti teismo atnaujintas dėl jokių priežasčių. Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Remiantis išdėstytu, pareiškėjas reikalavimo panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymus nereiškė, todėl teismas plačiau aptariamu klausimu nepasisako. Bet kuriuo atveju, patvarkymai priimti 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. (pareiškėjui A. V. įteikti 2015 m. rugpjūčio 27 d. (el. b. t. 1 l. 88, v. b. Nr. 0008/15/00779 l. 138), tuo tarpu skundą pareiškėjas padavė 2018 m. kovo 15 d. (el. b. t. 1 l. 6), todėl praleido įstatyme nustatytą devyniasdešimties dienų naikinamąjį terminą, kuris negali būti teismo atnaujintas dėl jokių priežasčių, todėl aptariamoje dalyje nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka ir, pareiškėjui pareiškus minėtus reikalavimus, būtų nutraukta.

Pareiškėjas A. V. taip pat nurodė, kad nuo turto įkainojimo praėjo beveik treji metai, todėl antstolis Irmantas Gaidelis turi iš naujo nustatyti turto vertę, paskiriant ekspertizę.

CPK 681 straipsnio 2 dalies pagrindu vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015).

Pareiškėjas A. V. nepateikė įrodymų, kad turto vertė nuo jo įkainojimo 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki pardavimo antrosiose varžytynėse 2018 m. vasario 21 d. pasikeitė: praėjęs laikotarpis savaime to neįrodo. Pažymėtina, kad antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. gegužės 7 d. domėjosi analogiško turto rinkos kaina (el. b. t. 1 l. 415-417, 453-456, 461-462) ir jam pagrįstai nekilo abejonių dėl vykdomojoje byloje nustatytos turto vertės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-46324-541/2017, ją nepakeistą palikusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-65-881/2018 analogiškas skolininkės R. V. argumentas dėl turto kainos pasikeitimo dėl praėjusio laiko tarpo atmestas kaip neįrodytas, o vykdomojoje byloje atliktas turto vertės įkainojimas pripažintas teisingu. Pagaliau, kasacinio teismo išaiškinta, jog turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Šiuo atveju turtas nebuvo parduotas pirmosiose varžytynėse, kas taip pat pagrindžia jo kainos atitikimą esančiai rinkoje. Remiantis išdėstytu, antstolis Irmantas Gaidelis 2018 m. vasario 21 d. skelbdamas antrąsias turto varžytynes pagrįstai ir teisėtai jo kainą nustatė remdamasis 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 07 22 779/15-1, 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 08 18 779/15-1 atliktu įkainojimu. Atsižvelgiant į tai, pagrindo atšaukti antrąsias turto varžytynes ir skirti ekspertizę jo vertei nustatyti nėra, todėl skundas atmestinas.

CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, nustatę, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-46324-541/2017, kurioje skundą pareiškė jo sutuoktinė R. V., o pareiškėjas buvo suinteresuotu asmeniu, konstatuota, jog pareiškėjos R. V. nesutikimas su nustatyta turto verte grindžiamas tik prielaidomis dėl galimai didesnės turto vertės, todėl nesant byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo jais vadovautis, o šią nutartį nepakeistą palikusioje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-65-881/2018 paaiškinta, jog, siekiant įrodyti realų savo teisių pažeidimą antstoliui priėmus ginčijamus patvarkymus, pareiškėja R. V. turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad turto vertė būtent (bent jau tikėtinai) padidėjo. Remiantis išdėstytu, pareiškėjas teikdamas skundą A. V. žinojo, kad privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius turto kainos pasikeitimą dėl praėjusio laiko tarpo, tačiau to nepadarė, todėl nesąžiningai pateikė nepagrįstą skundą, tokiu būdu siekdamas vilkinti vykdymo procesą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui skirtina bauda. Spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko sudrausminantį jos poveikį ir sprendžia, jog pareiškėjui skirtina 300 Eur bauda, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis), 50 procentų iš šios baudos skiriant išieškotojai AB „Luminor Bank“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Pareiškėjui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), skirti 300 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos, t. y. 150 Eur, skiriant išieškotojai akcinei bendrovei „Luminor Bank“, į. k. 112029270.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                                   Inga Staknienė