Baudžiamoji byla Nr.1-388-659/2011
Proceso Nr. 1-30-1-00272-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.;1.2.20.5.;
(S)
1.2.20.6.;1.1.8.9. 2.3.6.4
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,
sekretoriaujant Kristinai Stankevičiūtei, Linai Benušienei,
dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorui Vytautui Agintui,
gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
nukentėjusiajam V. D.,
nukentėjusiojo atstovui advokatui Jonui Petrikui,
civilinio atsakovo atstovui A. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Autoleksas“ vairuotoju, teistas 2 kartus: 2002-07-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 18 str. 6 d., 207 str. 1 d., pataisos darbais be laisvės atėmimo 1 metams, bausmės vykdymą, remiantis 1961 m. LR BK 471 str. atidedant vieneriems metams; 2007-09-25 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d., paskirta 15 MGL bauda, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 235 str. 1 d., 236 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t o:
S. G. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus, o būtent:
2009 m. lapkričio 5 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, prie VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo, adresu Šilutės pl. 50a, Klaipėdoje, susitiko su V. D. ir paprašė perduoti jam naudotis automobilį „MERCEDES BENZ CL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt vertės, žadėdamas automobilį vėliau iš jo nupirkti, nors automobilio pirkti nenorėjo, o turėjo tikslą suklaidinti nukentėjusįjį, jog šis perduotų jam savo turtą ir vėliau jis galėtų automobilį parduoti kitiems asmenims. V. D. perdavus jam automobilį naudojimuisi su sąlyga, jog jis pirks šį automobilį, jis 2010 m. balandžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, prie prekybos centro „BIG“, esančio adresu - Taikos pr. 139, Klaipėdoje, minėtą automobilį už 1500 eurų pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - automobilį „MERCEDES BENZ CL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajam V. D..
Be to, jis 2010 m. gegužės 20 d., 11 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus patalpose, esančiose Jūros g. 1A, Klaipėdoje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 15 d., 11 val., iki 2010 m. gegužės 20 d., 10 val., prie Reikjaviko g. 9-jo namo, Klaipėdoje, pagrobtas V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „MERCEDES BENZ CL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2002 m., 40 000 litų vertės, kuriuo jis naudojosi kaip naudotojas, nors automobilis pagrobtas nebuvo.
Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2010 m. gegužės 20 d., 11.20 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus patalpose, esančiose Jūros g. 1A, Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 30-1-00258-10, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 15 d., 11 val., iki 2010 m. gegužės 20 d., 10 val., prie Reikjaviko g. 9-jo namo, Klaipėdoje, pagrobtas V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „MERCEDES BENZ CL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2002 m., 40 000 litų vertės, kuriuo jis naudojosi kaip naudotojas, nors automobilis pagrobtas nebuvo.
Kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad automobilį Mercedes Benz CL 500 jis paėmė iš V. V., sutarė automobilį nupirkti už 40 000 Lt išsimokėtinai, dalimis per keturis mėnesius. Tačiau automobilį registruojant „Regitroje“, atvažiavęs V. D. pasakė, automobilį registruoti jo vardu. „Regitroje“ V. D. pamatė pirmą kartą. V. V. buvo skolingas V. D., todėl už skolą kaip užstatą, jam V. V. atidavė automobilį Mercedes Benz CL 500. Už šį automobilį V. V. buvo davęs 7000 Lt, tačiau dabar likusią dalį už automobilį turėjo sumokėti V. D.. Automobilį Mercedes Bnenz CL 500 iš V. V. paėmė Tauragėje, jis buvo nevažiuojantis jį suremontavo ir tada parsivežė į Klaipėdą. Automobilis dažnai gesdavo ir jį tekdavo remontuoti, dažnai gesdavo automobilio elektrinė dalis, važiuojant vairuotojo kėdė automatiškai prisitraukdavo labai arti vairo, o paskui lošdavosi atgal. Suremontavęs automobilį, maždaug po 8 savaičių, jį apdraudė BTA draudime. Vėliau nusprendė, kad neverta pirkti tokio automobilio ir norėjo jį grąžinti V. D., tačiau jis nesutiko automobilio pasiimti ir reikalavo sumokėti pinigus. Esant tokiai situacijai jam kilo mintis automobilį parduoti. Automobilį pardavė už 1500 eurų, nes niekas daugiau už jį nesiūlė. Po dviejų savaičių kreipėsi į policiją, pranešdamas, kad automobilį pavogė. Apie tai pranešė ir V. D., kad automobilį jis pardavė V. D. nežinojo. Kai automobilį pasiėmė iš V. V. jį parduoti nebuvo jokių minčių, tačiau automobilį jau užregistravus kilo visokių minčių, - jeigu automobilis taip dažnai ges, gal būt vertėtų jį parduoti.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad V. V. iš jo 2007 m. pasiskolino 45 000 Lt. Už šią skolą V. V. po truputį atsiskaitinėjo. Kaip garantą, už skolą V. V. jam įkeitė automobilį Mercedes Benz CL 500. Šį automobilį davė S. G., nes jis įsipareigojo automobilį nupirkti išsimokėtinai. Mercedes Benz CL 500 užregistravo savo vardu, o apdraudė S. G. BTA draudime. Automobilio naudotoju užrašė S. G.. Su V. G. buvo sutarta, kad jis mokės už automobilį jam dalimis, kad padengtų V. V. 45 000 Lt skolą. Pagal susitarimą 5000 Lt turėjo sumokėti V. V., o 40 000 Lt turėjo sumokėti S. G.. Tačiau S. G. pinigų už automobilį nemokėjo, kokius du mėnesius. Vėliau pranešė, kad automobilį Mercedes Benz CL 500 pavogė, kai buvo palikęs Bandužių gatvėje. Sužinojęs apie vagystę kreipėsi į BTA draudimą, tačiau draudimas jam nuostolių nepadengė, laukė pažymos iš policijos apie automobilio vagystę. Automobilį nepriklausimi ekspertai įvertino 56 000 litų, civilinį ieškinį draudimui pareiškė 50 000 Lt sumoje, nes tokią sumą nurodė BTA draudimas. Dėl civilinio ieškinio kreipėsi į draudimą, o ne į kaltininką, nes automobilį ir buvo apdraudęs nuo galimų rizikų, tame tarpe ir nuo vagystės.
Civilinio atsakovo atstovas A. B. nurodė, kad jis yra netinkamas atsakovas. Paaiškino, kad draudėjas yra tas žmogus, kuris pasirašo ant draudimo poliso ir yra susipažinęs su draudimo sąlygomis. Išmoka draudėjui išmokama jei draudimo kompanija įvykį pripažįsta draudiminiu. Nors V. D. teigia, kad automobilio Mercedes Benz CL 500 draudėjas yra S. G., tačiau ant draudimo poliso pasirašęs V. D.. S. G. registracijos pažymėjime įrašytas automobilio naudotoju. BTA draudimas nagrinėjamo atvejo dėl automobilio vagystės nepripažįsta draudiminiu, nes pagal „Sausumos priemonių draudimo taisyklių“ 4.2.8. punktą nedraudiminiu įvykiu laikomas įvykis, jeigu transporto priemonė buvo pavogta paties transporto priemonės savininko arba transporto priemonės vagystė įvykdyta savininkui žinant, panaudojus originalius transporto priemonės raktus, nesant įsilaužimo pėdsakų. Be to, svarbu nustatyti ar kaltinamąjį V. G. mintis neteisėtai parduoti automobilį ir melagingai pranešti apie automobilio vagystę kilo iki draudimo sutarties sudarymo, ar tokia mintis kilo jau apsidraudus minėtą transporto priemonę. Jeigu sumanymas neteisėtai parduoti automobilį Mercedes Benz CL 500 ir melagingai pranešti apie automobilio vagystę kilo prieš sudarant draudimo sutartį, tokia sutartis laikytina niekine.
Liudytojas V. V. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. Su V. D. sieja verslo reikalai, skolinasi iš V. D. pinigus. Su S. G. taip pat bendrauja verslo reikalais, tačiau po šio įvykio draugystė nutrūko. Jis verčiasi automobilių prekyba, turi automobilių pardavimo aikštelę. V. D. jam paskolino 46 000 Lt ir kaip skolos grąžinimo garantą jam užstatė automobilius Mercedes Benz CL 500 ir Ford Focus. Raštu jokių rašytinių sutarčių nesudarė, V. D. atidavė automobilių raktelius ir dokumentus, suformino laisvos formos pirkimo-pardavimo sutartį. Nors automobilis kaip užstatas buvo duotas V. D., tačiau faktiškai jis stovėjo jo automobilių aikštelėje. Prieš pasiūlant S. G. pirkti automobilį Mercedes Benz CL 500, V. D. jau buvo sumokėjęs dalį skolos ir dar jam liko skolingas 35 000 Lt. S. G. ieškojo išsimokėtinai pirkti automobilį ir jo teiravosi ar jis nežino kas parduoda automobilį išsimokėtinai. S. G. pasiūlė pirkti V. D. užstatytą automobilį Mercedes Benz CL 500, kadangi jis skolingas V. D., tai pardavęs automobilį S. G. galės su V. D. atsiskaityti. Su S. G. susitarė, kad už 40 000 Lt, išsimokėtinai per keturis mėnesius iš V. D. nupirks automobilį Mercedes Benz CL 500, kaip avansą V. D. sumokės pradinę įmoką 10 000 Lt ir apdraus automobilį. Automobilį iš jo aikštelės S. G. pasiėmė, kai išsivežė registruoti „Ragitroje“. Automobilis Mercedes Benz CL 500 buvo įregistruotas V. D. vardu, o S. G. registracijos pažymėjime įrašytas kaip automobilio naudotojas, po to iš „Regitros“ automobilį Mercedes Benz CL 500 S. G. pasiėmė. S. G. nėra jam davęs 7000 Lt, tačiau žino, kad yra remontavęs automobilį Mercedes Benz CL 500. Kiek jis yra sumokėjęs už automobilio remontą jis nežino, tačiau tikriausiai jis mano, kad remontui išleistus pinigus jis įskaitys į automobilio pardavimo kainą. Tokia kalba tarp jo ir S. G. buvo, tačiau jis nesutiko su tokiu siūlymu. Sutarta automobilio kaina yra 40 000 Lt, nes šiai dienai tokia rinkos kaina. Automobilio Mercedes Benz CL 500 įsigijimo dokumentus jis turi, tačiau dabar jie yra „Regitroje“. Tiksliai neatsimena, kada pirko automobilį Mercedes Benz CL 500, lygtai apie 2005-2006 metus. Kadangi užsiima automobilių prekyba, tai iš karto buvo nupirkęs apie 40-50 automobilių, todėl negali pasakyti tiksliai kada buvo pirktas Mercedes Benz CL 500 automobilis. Šis automobilis parvežtas iš Amerikos, galbūt 2007 metais. Mercedes Benz CL 500 ilgai nepardavė, nes jis buvo su smulkiais defektais, jį reikėjo remontuoti, o vėliau prasidėjo krizė, prekyba automobiliais sustojo.
Iš 2010-05-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Reikjaviko g. prie 9 namo, kur stovėjo automobilis Mercedes Benz CL 500 ( 1 t. b.l. 32-34).
Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinės ryšių valdybos pranešimų 2010-05-27, 2010-08-06, 2010-08-11, 2010-10-05, 2010-12-15 matyti, kad 2010-05-15 pagrobtas V. D. priklausantis automobilis Mercedes Benz CL 500, stovėjęs prie Reikjaviko g. 9 namo, kurio naudotojas S. G.. Automobilio buvimo vieta nežinoma. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės ( 1 t. b.l. 15, 17, 18, 21-23, 24).
Iš 2010-05-20 protokolo-pranešimo matyti, kad iš S. G. gautas pranešimas, kad pagrobtas iš Reikjaviko g. 9, Klaipėdoje esančios nesaugojamos automobilių stovėjimo aikštelės V. D. priklausantis automobilis - Mercedes Benz CL 500 ( 1t.,b.l. 27).
Iš 2011-01-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilio Mercedes Benz CL 500 raktas ( 1t., b.l. 38-40).
Iš 2011-01-03 Teisinės pagalbos prašymo medžiagos gautos iš Vokietijos Federacinės Respublikos matyti, kad užklausose nurodyta transporto priemonė nėra pavogta ( 1 t. b.l. 88-111).
Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., numato baudžiamąją atsakomybę už didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą apgaule. Kvalifikuota sukčiavimo sudėtis siejama su didele įgyjamo svetimo turto ar turtinės teisės verte. Turto vertė yra didelė, kai ji viršija 250 MGL ( 32 500 Lt). Sukčiavimo sudėtis materiali todėl būtina nustatyti atsiradusius padarinius. Sukčiavimo objektu laikytina kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių, kuriuose jis dalyvauja, visuma. Sukčiavimo dalykas svetimas turtas, turtas yra svetimas, kai jis nepriklauso kaltininkui nuogybės teise. Sukčiavimas yra turtinis nusikaltimas, todėl sukčiavimo dalykas - turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė pagal civilinėje apyvartoje nusistovėjusią tvarką ir papročius, būtinai turi turėti ekonominę vertę bei objektyviai gali būti įvertinta pinigais. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyvios tiesos iškreipimas, tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį, ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką. Tai, kad kaltinamasis apgaulės būdu įgijo svetimą didelės 40 000 Lt vertės turtą, t.y. automobilį Mercedes Benz CL 500, įrodo ta aplinkybė, kad kaltinamasis pardavė už 1500 eurų, jam patikėjimo teise, kaip naudotojui patikėtą automobilį, jam nepriklausantį nuosavybės teise. Be to, žinodamas, kad automobilis Mercedes Benz CL 500 nėra pagrobtas, automobilio savininkui V. D. pranešė apie automobilio vagystę, t.y. tyčia suklaidino nukentėjusįjį, pateikdamas objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Kaltinime buvo nurodyta netiksli automobilio vertė – 46 000 Lt. Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, iš tikro liudytojas V. V. buvo skolingas nukentėjusiajam 46 000 Lt. Už šią skolą V. D. jis perleido su automobilius – MB CL 500 bei Ford Focus. Kadangi automobilį MB sutiko pirkti kaltinamasis S. G. už 40 000 Lt, tai kaip užstatas už likusią skolą – 6000 Lt V. D. liko automobilis Ford Focus. Kad už šią sumą buvo sutarta išsimokėtinai per 4 pirkti automobilį patvirtino ir liudytojas V. V. bei pats kaltinamasis. Todėl kaltinime tikslintina automobilio vertė – 40 000 Lt. Dėl automobilio vertės patikslinimo kaltinimo esmė nei kvalifikacija nesikeičia.
Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., numato baudžiamąją atsakomybę už melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šio nusikaltimo objektas – normali ikiteisminio tyrimo institucijų, teismo arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos ir kt. veikla. Veika objektyviai pasireiškia kaip davimas melagingų liudytojų ar nukentėjusiojo parodymų; davimas melagingų eksperto ar specialisto paaiškinimų; melagingas ar žinomai melagingas vertėjo vertimas; melagingas pranešimas, paaiškinimas, informacijos ir duomenų teikimas. Melagingas paprastai reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, jos iškraipymą arba realų tikrovės faktų neigimą ir nurodymą išgalvotų. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad pateikia tikrovės neatitinkančius parodymus, informaciją ar duomenis. S. G. žinodamas, kad automobilis nėra pagrobtas, ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė melagingus parodymus bei pareigūnams melagingai patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, t.y. kad laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 15 d. 11 val., iki 2010 m. gegužės 20 d. 10 val., prie Reikjaviko g. 9-jo namo, Klaipėdoje, pagrobtas V. D., priklausantis automobilis „MERCEDES BENZ CL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojosi kaip valdytojas. Ši jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., numato baudžiamąją atsakomybę už tai, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo objektas – normali ikiteisminio tyrimo institucijų, prokurorų veikla. Objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais atitinkamoms institucijoms, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba apie pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nusikaltimą subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad informacija, kuria jis pateikia, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo apie kurį jis informuoja valstybės institucijas, nėra buvę, tačiau siekia, kad tokią melagingą informaciją minėtos institucijos gautų ir kaip nors į ja reaguotų. S. G. žinodamas, kad automobilis nėra pagrobtas, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu, siekdamas, kad melagingą informaciją gautų ikiteisminio tyrimo institucijos ir kaip nors į ją reaguotų – pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, apie pagrobtą automobilį Mercedes Benz CL 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. D. ir kurį jis valdo patikėjimo teise, kaip naudotojas, t.y. pranešė apie nebūtą nusikaltimą (1t., b.l. 27). Šiuo pagrindu pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės (1t., b.l. 28). Ši jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.
Kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino pilnai, savo veiksmus vertina kritiškai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamojo S. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra, apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą bei pranešus apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir davus melagingus parodymus apie tariamai padarytą nusikaltimą, laikytina įrodyta visa apimtimi.
Skiriant bausmę S. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis kaltu prisipažino pilnai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kurie padėjo teismui byloje nustatyti objektyvią tiesą. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiama ir į jo asmenybę – anksčiau teismo teistas, tačiau teistumai išnykę, neigiamų charakteristikų apie jo asmenį byloje nėra, turi šeimą, augina dukrą, dirba UAB „Autoleksas“ vairuotoju. Be to teismas atsižvelgia ir į tai, kad tiek nukentėjusįjį V. D., tiek kaltinamąjį S. G. su liudytoju V. V. sieja verslo santykiai, jie vienas kitu pasitiki ir verslo reiklaus tvarko susitardami žodžiu, nesudarydami sutartinių įsipareigojimų raštu. Ši aplinkybė mažina kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltinamasis S. G. padarė vieną sunkų nusikaltimą ir du nesunkius nusikaltimus. Už nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas daro išvadą, jog net ir pati švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus kaltinamajam S. G. švelnesnę bausmės rūšį. Ištirtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad veika yra atsitiktinio, situacinio pobūdžio. Be to atsižvelgiama į baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės bei veikos pavojingumą. Teismas pripažįsta, jog S. G. nuoširdus gailėjimasis, kritiškas savo poelgio vertinimas, nuoseklūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, padėjo išaiškinti šį nusikaltimą. Todėl skiriant jam bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką, taikytinas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3d. 3p.
DĖL CIVILINIO IEŠKINIO
Nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš UAB „BTA draudimas“ ( šiai dienai šios įmonės pavadinimas pasikeitęs į BTA Akcinės bendrovės filialą Lietuvoje) 50 220 Lt ir 500 Lt dydžio proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš kaltinamojo S. G..
Byloje nukentėjusiojo V. D. interesus atstovavo advokatas Jonas Petrikas. Jo paslaugoms apmokėti V. D. išleido 500 Lt, ką įrodo byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b.l. 133). Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. G..
Nukentėjusysis V. D. ieškinį dėl 50 220 Lt atlyginimo pareiškė BTA Akcinei bendrovei Lietuvos filialui. Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis S. G. melagingai pranešė pareigūnams apie automobilio vagystę. Šį automobilį jis pats pardavė, siekdamas išvengti prievolės už jį atsiskaityti V. D.. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, jog šis įvykis nėra draudiminis, todėl BTA Akcinės bendrovės Lietuvos filialas negali būti civiliniu atsakovu ir atlyginti atsiradusios žalos. Žala nukentėjusiajam V. D. buvo padaryta nusikalstamais S. G. veiksmais. Todėl jis yra pilnai atsakingas už šią žalą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, už automobilį kaltinamasis buvo įsipareigojęs sumokėti 40 000 Lt. Kad kažkokią tai dalį pinigų jis būtų įmokėjęs, nėra jokių įrodymų. Todėl jis privalo atlyginti visą 40 000 Lt dydžio žalą, padarytą V. D..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos 62 str., paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dvylika mėnesių būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. pripažinti kaltu ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., pripažinti kaltu ir paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal LR BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal LR BK 182 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu su bausme paskirta pagal LR BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant dvylika mėnesių būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš S. G. 40 000 Lt V. D. naudai.
Priteisti iš Sauliaus G. V. D. naudai 500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Automobilio raktą, perduotą saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo kambarį pagal 2011-01-19 kvitą Nr. 0008329, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Automobilio M-B CL 500, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. C 562932 (b.l. 43) po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Violeta Balčiūnienė