Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1557-657-2012].doc
Bylos nr.: 2A-1557-657/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1557-657/2012

Teisminio proceso Nr. 2-053-18577-2010-1

                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

35.5.; 45.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas),

Sekretoriaujant Ievai Gegeckaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Lietuva Statoil“ atstovui advokatui Dominykui Kabašinskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gettrans“ atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gettrans“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-619-329/2012 pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Gettrans“, tretiesiems asmenims A. D., J. K. dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Lietuva Statoil“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gettrans“ 41693,05 Lt skolą už parduotus degalus ir kitus produktus bei paslaugas, 2860,27 Lt delspinigių, 8,05 % metinių palūkanų, mokėtinų nuo 44553,32 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas – 1337,00 Lt žyminį mokestį ir 375,10 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (T.1, b.l. 3-4). Ieškovė nurodė, kad 2006-01-26 tarp šalių buvo sudaryta UAB Lietuva Statoil ir kortelių klientų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią ieškovė atsakovei išdavė kreditines korteles prekėms ir paslaugoms iš ieškovės įsigyti. Atsakovė, panaudodama šias korteles, pirko iš ieškovės degalus bei kitus produktus ir paslaugas, už kuriuos turėjo atsiskaityti pasibaigus kalendoriniam mėnesiui pagal atsakovei pateiktas PVM sąskaitas – faktūras per 15 kalendorinių dienų nuo jų išrašymo dienos. Kadangi atsakovė jai ieškovės pateiktų sąskaitų iki šiol pilnai neapmokėjo ir pagal jas yra skolinga 41693,05 Lt sumą, ieškovė teismo prašė jai priteisti nurodyto dydžio skolą ir kitas, su ja susijusias, aukščiau nurodytas sumas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka apmokėti ieškovo pateiktų sąskaitų-faktūrų, kadangi 2010 m. birželio 24-28 d. nesinaudojo iš atsakovo pirktais degalais, kitomis paslaugomis, nes 2010 m. birželio 24 d. iš vairuotojų Ispanijoje buvo pavogtos visos jų turimos kreditinės kortelės, tame tarpe ir S. R. 2 kuro kortelės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi 2010 m. birželio 24-27 d. buvo nedarbo dienos, todėl apie vagystę ieškovui buvo pranešta 2010 m. birželio 24 d. 22:14 val. trumpuoju numeriu 1877, o prašymas raštu dėl kortelių užblokavimo ieškovui pateiktas 2010 m. birželio 28 dieną, t.y. pirmąją darbo dieną po vagystės. Nurodo, kad ieškovas pats buvo nerūpestingas, iš karto po pranešimo neužblokavo abiejų pavogtų kortelių, tuo sudarydamas sąlygas nesąžiningiems asmenims naudotis pavogtomis kortelėmis, o taip pat ieškovas pats nesilaikė savo nustatytos tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

         Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu UAB „Lietuva Statoil“ ieškinį dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovės UAB „Gettrans“ ieškovės UAB „Lietuva Statoil“ naudai 41693,05 Lt skolos už parduotus degalus ir kitus produktus bei paslaugas, 2860,27 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (44553,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010 11 30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 182-186). Teismas nustatė, kad atsakovė atsisakė apmokėti pateiktas sąskaitas – faktūras, nes jomis ieškovė reikalavo apmokėti už kurą ir suteiktas paslaugas pagal korteles  (duomenys neskelbtini) ir  (duomenys neskelbtini), kurios iš atsakovės vairuotojų A. D. ir J. K. buvo pavogtos Ispanijoje. Atsakovės tvirtinimu ieškovė apie tai buvo nedelsiant informuota, todėl jai buvo žinoma, kad atsakovė minėtomis kortelėmis naudotis negalėjo. Teismo nuomone, tarp šalių kilusio ginčo dėl skolos priteisimo už parduotas prekes ir paslaugas pagal kliento korteles sprendimui neturi esminės reikšmės aplinkybė, ar kortelės  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš atsakovės buvo pavogtos ar ne, kadangi atsakovės prievolė ieškovei kyla iš sutartinių santykių (CK 6.205 str.). Teismas iš bylos duomenų nustatęs, kad ieškovė apie kortelių praradimą  buvo informuota skirtingu laiku, padarė išvadą, kad atsakovė 2010-06-24 pranešė ieškovei tik dėl kortelės (duomenys neskelbtini) praradimo ir jos užblokavimo. Iš bylos rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad ieškovės aiškinimas, jog ji tinkamai reagavo į atsakovės pranešimus dėl kortelių praradimo – jas užblokavo po pranešimų gavimo, yra pagrįstas. Atsakovės prievolė apmokėti visus pirkimus su kliento kortele, kurių buvo iki raštiško prašymo blokuoti kortelę gavimo momento kyla iš 2006-01-26 sutarties (2.5.p.). Teismas pažymėjo, kad CK 6.200 str. 1 d. numato, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovė yra pažeidusi šalių pasirašytos sutarties 2.4 p., nes ji nebuvo rūpestinga ir nesiėmė priemonių neatskleisti kortelių PIN kodų kitiems asmenims – prarastų kortelių PIN kodai buvo laikomi kartu su kortelėmis ir buvo kartu su jomis prarasti. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, jog ieškovė pati sudarė prielaidas atsirasti nuostoliams, po kortelių praradimo leisdama piltis kurą nesąžiningiems asmenims, neatsižvelgdama į viršytus limitus ir nesant avansinių įmokėjimų. Teismo nuomone, nepagrįstas ir atsakovės teiginys, kad ieškovė nuo 2009-07-27 visiškai neteikė kreditavimo pagal suteiktas klientų korteles, įsigyjant degalus ar paslaugas (kelių mokestį ir kt.). Atsakovė pati pasirinko avansinius įmokėjimus į kortelių sąskaitas, todėl teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad tokį pasirinkimą dėl tolimesnio bendradarbiavimo atsakovė pasirinko prieš savo valią. Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl 2010-06-30 PVM sąskaitos-faktūros Serija 2908 Nr. (duomenys neskelbtini) atmestini, kadangi ieškovo teisė yra pasirinkti ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismas nesirėmė atsakovės į bylą pateiktais automobilio valst. Nr.(duomenys neskelbtini) navigacinės sistemos iššifravimo duomenimis (b.l. 141-149), kadangi, teismo nuomone, šiomis priemonėmis atsakovės įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovės vairuotojai A. D. ir J. K., iš kurių buvo pavogtos kortelės, negalėjo jomis naudotis, nes tuo laiku buvo toli nuo kortelių panaudojimo vietų, neturi esminės reikšmės, nes nepaneigia atsakovės turėtos sutartinės prievolės. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo sutartinių prievolių vykdymo, ir įvertinus, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, teismas ieškinį pripažino tenkintinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Gettrans“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 2-5). Apeliantė nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas bei neteisėtas. Apeliacinį skundą ji grindžia šiais argumentais:

1. Teismas padarydamas išvadą, kad atsakovė 2010-06-24 pranešė ieškovei tik dėl vienos kortelės (duomenys neskelbtini) praradimo ir jos užblokavimo, bei spręsdamas klausimą dėl ieškovės tinkamo reagavimo į atsakovės pranešimus dėl kortelių praradimo, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Teismas spręsdamas, kad ieškovė tinkamai reagavo į atsakovės pranešimus, t.y. korteles užblokavo iškart po pranešimų, padarė nepagrįstą išvadą, nes neišsiaiškino ir nenustatė, kokią dieną faktiškai buvo užblokuotos kortelės. Liko nepaneigtas atsakovės nurodytas faktas, kad ieškovė abi korteles užblokavo tik 2010-06-29. Be to, teismas nevertino į bylą pateikto rašytinio įrodymo - 2011-08-24 atsakymo iš Statoil International Card Center AB, kuris paneigia teiginį, kad atsakovė neatsakingai prarado PIN kodus, nes parodo, kad tik dalis pirkimų su kortelėmis buvo atlikta įvedant PIN kodus. Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad pateikti automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) navigacinės sistemos iššifravimo duomenys neturi esminės reikšmės bylai.

2. Teismas, spręsdamas dėl šalių prisiimtų įsipareigojimų pagal 2006-01-26 kortelių klientų sutartį, netinkamai aiškino tarp šalių susiklosčius įsipareigojimus, t.y. netinkamai aiškino sutartį. Svarbi aplinkybė, kurios teismas nevertino, yra tai, kad nuo 2009-07-27 minėta sutartis buvo pakeista, nes ieškovė leido naudotis kortelėmis tik prieš tai įmokėjus avansus į kortelių sąskaitą. Sutarties 2.5 punkto nuostatas reikia aiškinti sistemiškai su 2009 m. atliktais pakeitimais Pati ieškovė neapdairiai pasielgė neužblokavusi kortelių ne tik dėl gautų atsakovės pranešimų apie vagystę, bet ir dėl to, kad kortelių sąskaitoje nebuvo avansų.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lietuva Statoil“  prašo apeliacinį skundą patenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu (T.2, b.l. 22-23). Nurodo, jog šalims pripažinus aplinkybę, jog raštu apie ieškovo išduotų kuro kortelių praradimą buvo pranešta 2010-06-28 ir 2010-06-29, šalims nereikia įrodinėti, jog galiojant šalių pasirašytos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-01-26 2.4. p., pagal kurį klientas pats atsako už visus pirkimus su kortele iki raštiško prašymo blokuoti kortelę gavimo momento. Ieškovo nuomone, apeliantas nepagrįstai remiasi argumentais apie žodinius pranešimus, nes tai prieštarauja šalių pasirašytai sutarčiai. Ieškovo nuomone, apelianto atstovai patys elgėsi nerūpestingai, nes laikė kuro korteles kartu su PIN kodais, be to, byloje nebuvo įrodinėjama, kad buvo pirkimų, kurie po kortelės valdymo netekimo, buvo autorizuoti panaudojant PIN kodą. Atsiliepime pažymima, jog apeliantas nepagrįstai degalai buvo parduoti į kreditą ir kortelės nebuvo laiku užblokuotos.

Kitų atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą mokėti, o ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti ginčo skolą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lietuva Statoil“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Gettrans“ 2006 m. sausio 26 d. sudarė Statoil įmonės kortelių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) (T.1, b.l. 85-86). Šios sutarties 1.7 punkte nustatyta, jog UAB „Gettrans“ yra suteikiamas 15000,00 Lt kredito limitas (T.1, b.l. 85). 2008-06-28 atsakovas kreipėsi dėl kredito limito padidinimo iki 30000,00 Lt (T.1, b.l. 93). Šios sutarties Bendrųjų sąlygų 3.3. punkte nustatyta, kad už praėjusį mėnesį Kreditine kortele įgytas paslaugas ir prekes atsakovas moka pagal PVM sąskaitas-faktūras bei sąskaitą specifikaciją, kurias atsakovas privalėjo apmokėti per 15 dienų nuo jos išrašymo dienos, kartu sumokėdamas ir mėnesinį S. R. kreditinės kortelės aptarnavimo mokestį. Atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal 2010-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Serija 2908 Nr. (duomenys neskelbtini) (41141,37 Lt) ir 2010-08-31 PVM sąskaita-faktūra Serija 2908 Nr. (duomenys neskelbtini)   (551,68 Lt) (T.1, b.l. 96-103). Pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, ieškinio teismui padavimo dieną, t.y. 2010 m. lapkričio 8 d., atsakovas buvo skolingas ieškovei 41693,05 Lt. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog 2010-07-31 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija 2908 Nr. (duomenys neskelbtini) į 41141,37 Lt sumą yra įtrauktos nesumokėtos sumos pagal korteles  (duomenys neskelbtini) – 502,87 Lt, (duomenys neskelbtini) – 1542,19 Lt, (duomenys neskelbtini) – 1013,57 Lt, (duomenys neskelbtini) – 38484,65 Lt, (duomenys neskelbtini) – 630,00 Lt bei Routex kortelių mokestis 20,00 Lt (T.1, b.l. 96-101). Pagal 2010-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą Serija 2908 Nr. (duomenys neskelbtini) į nurodytą 551,68 Lt sumą yra įskaičiuotos nesumokėtos sumos pagal korteles (duomenys neskelbtini) – 176,19 Lt, (duomenys neskelbtini) – 178,73 Lt, (duomenys neskelbtini) – 176,76 Lt bei Routex kortelių mokestis 20,00 Lt (T.1, b.l. 102-103). Atsakovas iš esmės ginčija paskaičiuotus mokėjimus pagal korteles (duomenys neskelbtini) (502,87 Lt) ir   (duomenys neskelbtini) (38484,65 Lt), kas sudaro 38987,52 Lt.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų argumentų, jog ieškovas nepagrįstai 2010-07-31 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Serija 2908 Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaudamas apmokėti pirkimus, atliktus apeliantui išduotomis kortelėmis (duomenys neskelbtini) – 1542,19 Lt, (duomenys neskelbtini) – 1013,57 Lt, (duomenys neskelbtini) – 630,00 Lt bei Routex kortelių mokestis 20,00 Lt, bei pirkimus nurodytus 2010-08-31 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Serija 2908 Nr. (duomenys neskelbtini) pagal korteles (duomenys neskelbtini) – 176,19 Lt, (duomenys neskelbtini) – 178,73 Lt, (duomenys neskelbtini) – 176,76 Lt bei Routex kortelių mokestis 20,00 Lt

Atsakovas teigė, kad prašomos priteisti sumos jis neprivalo mokėti, nes 2010 m. birželio 24 d. Ispanijoje kortelės (duomenys neskelbtini) ir  (duomenys neskelbtini) buvo pavogtos iš įmonės vairuotojų ir jomis laikotarpiu nuo 2010-06-24 iki 2010-06-28 atsakovė nesinaudojo, t.y. nepirko kuro ir kitų paslaugų. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo nustatyti kada buvo faktiškai užblokuotos kortelės. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.4 punkte nustatyta, jog kiekviena kortelė yra apsaugota slaptu apsauginiu skaičiumi arba PIN kodu, išduodamu kartu su kortele. Šios sutarties 2.5. punkte numatyta, kad praradus, sugadinus Kliento kortelę ar PIN kodą, klientas arba jo atstovas privalo nedelsdamas pranešti Statoil Kortelių departamentui telefonu 8 800 22931, o po to atsiųsti prašymą raštu, kad kortelė būtų užblokuota; praradus, sugadinus Kliento kortelę ar PIN kodą, klientas atsako už visus pirkimus su kliento kortele, kurių buvo iki raštiško prašymo blokuoti kortelę gavimo momento. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Skambučių išskaidymo ataskaita, nustatė, jog trumpuoju telefono numeriu 1877 atsakovas naudojosi 2010 m. birželio 24 d. 22:14:48 h, birželio 28 d. 12:37:15, birželio 29 d. 11:22:31 val. ir 11:55:28 val. (T.1, b.l. 61-63), raštu apie dingusią kortelę (duomenys neskelbtini) atsakovas pranešė 2012-06-28 (T.1, b.l. 47-48), o apie kortelę (duomenys neskelbtini) pranešė 2012-06-29 (T.1, 49-50). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai reagavo į atsakovo pranešimus dėl kortelių praradimo, ir jas užblokavo po raštiškų pranešimų gavimo. Byloje nustatyta, jog visi pirkimai nuo 2010 m. birželio 24 d. 20.52 val. iki 2010 m. birželio 27 d. 13.05 val. buvo atlikti magnetine kortele per „EPOS“ sistemos terminalą, įvedus reikalaujamą PIN kodą (T.1, b.l. 132-134). Nors nėra duomenų, kokiu būdu buvo atlikti pirkimai 2010-06-28 laikotarpiu nuo 00.31 val. iki 00.56 val. pagal kortelę (duomenys neskelbtini), kas sudaro 3819,59 Lt sumą, tačiau, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog šiais atvejais buvo atsiskaityta kitokiu būdu, o ne panaudojant magnetinę kortelę per „EPOS“ sistemos terminalą, įvedus reikalaujamą PIN kodą (T.1, b.l. 123; 132-134). 

CK 6.193 – 6.195 straipsniuose nustatyta, kad, esant ginčui, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Turi būti atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties 2.5  punkte išdėstyta sąlyga aiški, dėl sutarties aiškinimo ginčo nekilo. Joje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad „ ... klientas atsako už visus pirkimus su kliento kortele, kurių buvo iki raštiško prašymo blokuoti kortelę gavimo momento“. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovei ši sutarties sąlyga buvo neatskleista, pristatyta klaidinančiai ar pan. Atsakovė ilgą laiką užsienyje naudojosi kreditinėmis kortelėmis ir jų suteikiamomis galimybėmis, mokėjimo atidėjimais. Ši sutarties sąlyga taip pat yra nenuginčyta, galiojanti ir turi šalims privalomą galią. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.193 – 6.197 straipsnių nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, jog kortelės nebuvo užblokuotos dėl ieškovės kaltės.

2006-01-26 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašiusios šalys yra verslininkai, verslininkams pasirašant sutartis yra taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo kriterijai. Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189str.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tai pat sudaryti ir LR CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Sutarties laisvės principas yra būtina rinkos ekonomikos funkcionavimo sąlyga. Jis reiškia, kad kiekvienas veiksnus asmuo turi teisę sudaryti sutartį su kuo nori, o sutarties šalis turi savo teisę susitarimu nustatyti bet kokios sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, todėl, sudarydamas sandorius, privalo būti rūpestingas, susipažinti ir išsamiai išanalizuoti pasirašomos sutarties sąlygas.Su visomis sutarties sąlygomis atsakovas susipažino pasirašydamas sutartį, todėl kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas elgėsi neapdairiai neužblokavęs kortelių ne tik dėl gautų pranešimų dėl vagystės, bet ir dėl to, jog sąskaitoje nebuvo avansų. Sudaryta sutartis įpareigoja šalis atlikti visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str.). Apie profesine veikla užsiimantiems subjektams, taikomus griežtesnius reikalavimus ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-797/2003). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kas leistų teigti, kad ieškovas netinkamai naudojosi sutarties 3.1 punkte įtvirtinta Statoil teise, bet ne pareiga, blokuoti kortelę, t.y. sustabdyti visus pirkimus ir teisėtus veiksmus kreditine kortele, kai viršijamas kredito limitas, o šalių teisiniai santykiai yra grindžiami sutarties pagrindu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus atsakovės veiksmus po sutarties sudarymo – ilgą laiką naudojosi kreditinėmis kortelėmis, atsakovas pats pasirinko avansinius įmokėjimus į kortelių sąskaitas, į tai, kad ir po 2009-07-27 ieškovas vykdė kreditavimą perkant kurą, tik žymiai sumažinęs limitą, o atsakovas nereiškė pretenzijų, - laikytina, kad jis priėmė visus įsipareigojimus pagal 2006-01-26 sutartį, juos suprato ir vykdė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių buvo nutarta ieškinį patenkinti.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto valstybei priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gettrans“, į.k.135997867, buveinės adresas Karaliaus Mindaugo pr.31-5, Kaune, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, valstybei 32,14 Lt (trisdešimt du litus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbankas”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

 

Teisėjai                                                                                                                    Žibutė Budžienė

 

Dalė Burdulienė

 

Leonas Jachimavičius