Civilinė byla Nr. e2-723-808/2022  (S)

    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05979-2021-4

    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;

    3.1.3.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1

                VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, Katažynai Grinevič, Rasai Medveckajai, Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą Ugnei Rinkevičienei,

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), V. G., V. G. ir D. G. atstovui advokatui Mariui Monkevičiui, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“ atstovams advokatui dr. Evaldui Klimui, advokato padėjėjams Mantui Lideikai ir Pauliui Dubickui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovėms Urmai Šapokaitei bei Justinai Dirmaitei,

atsakovės valstybės įmonės ,,Registrų centras” atstovui Dariui Linkevičiui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Narkevičiūtei,

atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Vygaudui Čekanauskui, Andriui Vaicekauskui bei Gerdai Ožiūnaitei,

trečiojo asmens akcinės bendrovės „SEB bankas“ atstovui advokatui Donatui Jasaičiui,

trečiajam asmeniui A. B., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams V. G., V. G., D. G., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio idėjos“, valstybės įmonei ,,Registrų centras”, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl 2003 m. sausio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento akto „Dėl pastatyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti“ Nr. (101)11.4-62. 2007 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-583; 2004 m. kovo 19 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio rezoliucijos „Laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia.“; 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus išduotos pažymos Nr. STL-20-0474 panaikinimo; pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m gruodžio 16 d. trišalės skolos perkėlimo sutarties Nr. SP2007-070012, sudarytos tarp UAB „Senamiesčio idėjos“, AB „SEB bankas“ ir UAB (duomenys neskelbtini), dalies dėl pastato-kavinės-baro (2Ml/p) ir priestatų (3ml/p bei 4ml/p) nuosavybės teisės perleidimo panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė „SEB bankas“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, A. B., I. Ž., V. C., A. D. ir A. B..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.         Byloje kilo ginčas dėl prokuratūros teisės ginti viešąjį interesą apskundžiant administracinius aktus ir jų panaikinimo, senaties termino (ne)praleidimo, dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.         Vilniaus apygardos prokuratūra, atstovaujama prokurorės, ginančios viešąjį interesą (toliau – Ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslino, prašydama:

2.1.       panaikinti 2003 m. sausio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktą „Dėl pastatyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti“ Nr. (101)11.4-62.;

2.2.       panaikinti 2004 m. kovo 19 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio rezoliuciją „Laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia“ įformintą suderinimą, leidžiantį pagal pateiktą planą įrengti laikiną (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo uždengimą stikliniu stogu;  

2.3.       panaikinti 2007 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-583;

2.4.       panaikinti 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus išduotą „Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ Nr. STL-20-0474;

2.5.       pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gruodžio 16 d. trišalės skolos perkėlimo sutarties Nr. SP2007-070012, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senamiesčio idėjos“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB bankas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), dalį dėl pastato – kavinės – baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2Ml/p, (duomenys neskelbtini), priestatų 3ml/p ir 4ml/p nuosavybės teisės perleidimo;

2.6.       taikyti restituciją tokia tvarka: – UAB (duomenys neskelbtini) grąžina UAB „Senamiesčio idėjos“ 510 320,00 Eur sumokėtą kainos dalį už statinius 3ml/p ir 4ml/p; 

2.7.       atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ (statinio savininkė) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalina savavališkos statybos padarinius nugriaudama statinį 3 ml/p, Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) identifikuotą kaip kavinės – baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priestatas ir sutvarkyti statybvietę šių, lygiomis dalimis, kaltų asmenų lėšomis: V. G. (savavališkų statybos darbų vykdytojas ir asmuo, dalyvavęs pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje)), UAB (duomenys neskelbtini) (savavališkų statybos darbų vykdytojas – rangovas, dalyvavęs pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje), jei bendrovė nevykdytų savo įsipareigojimų solidariais skolininkais pripažinti V. G. ir D. G.; - valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ (technikė I. Ž. dėl netinkamai atliktų matininko pareigų); - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), kaip Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – KVAD) teisių perėmėjo, prisidėjusio prie priestato 3ml/p savavališkos statybos įteisinimo; - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI), kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisių perėmėjos (toliau - VAVA), prisidėjusios prie priestatų - 3ml/p savavališkos statybos įteisinimo;     

2.8.       atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ (statinio savininkė) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalina savavališkos statybos padarinius nugriaunant statinį  4 ml/p, NTR identifikuotą kaip kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priestatas ir sutvarkyti statybvietę šių lygiomis dalimis kaltų asmenų lėšomis: - UAB (duomenys neskelbtini) (savavališkų statybos darbų vykdytojas - rangovas, dalyvavęs pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje), jei bendrovė neįvykdytų savo įsipareigojimų, solidariais skolininkais pripažinti V. G. ir D. G.; - uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (matininkė V. C. dėl matininko pareigų pažeidimo); - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VTPSI (kaip VAVA VTPSI teisių perėmėjos, prisidėjusios prie priestato 4ml/p savavališkos statybos įteisinimo); 

2.9.       atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti VTPSI, patikslinto ieškinio reikalavimų 5 ir 6 punktuose išvardintų atsakovų lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.

2.10.       atsakovei UAB „Senamiesčio idėjos“ pašalinus savavališkos statybos padarinius (nugriovimo būdu), nustatyti vieną mėnesio terminą iš naujo atlikti maitinimo paskirties pastato-kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2Ml/p, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

3.         Ieškovė, nurodė, kad vykdydama Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau –  Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje įtvirtintą prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą, turėdama pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, su ieškiniu kreipėsi į teismą, nes saugomos kultūros vertybės teritorijoje (objekte) vykdytų neteisėtos (savavališkos) statybos padarinių pašalinimo klausimas susijęs su viešojo intereso apsauga (Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis, 1999 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo), nes ginant kultūros vertybes, siekiama pašalinti pažeidimus, padarytus kultūros paveldo apsaugos srityje dėl ko (užstačius kultūros objekto vidinį kiemą ir uždengus Statinių komplekso (u. k. 652) vidaus kiemą, NTR-e įteisinant patalpomis) buvo pažeistas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu (toliau – VSAR) nustatytas užstatymo rodiklis (leistinas 40-60 proc. padidintas iki 100 proc.) ir iš esmės pakeistas šio objekto reikšmingumą lemiantis architektūrinis vertingųjų savybių pobūdis bei Statinių komplekso vertingoji savybė - planinė tūrinė - erdvinė struktūra ir tokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala statinių kompleksui ir Vilniaus senamiesčiui, nes panaikinta galimybė visuomenei laisvai lankytis kieme ir pažinti statinių bei tvoros architektūrą. Atsižvelgiant į išdėstytą prašo ieškinį tenkinti.

4.         Ieškovė dėl atliktų statybos darbų (rekonstrukcijų) teisėtumo nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį, (nuo 1997-06-26 iki 2000-08-30 redakcija) 18 straipsnio 1 ir 2 dalis (nuo 1997-06-26 iki 2000-08-30 redakcija), 2 straipsnį - ginčo dalykas atitinka Statybos įstatyme nurodytą statinio sąvoką. Kadangi priestato 3ml/p statyba Projekte nebuvo numatyta, naujų statinių statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, tai tokia statyba yra savavališka (Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis (1997-06-26 - 2000-08-30 galiojusi redakcija), 2 straipsnio 2 bei 13 dalys (2001-11-08 - 2009-09-01 galiojusi redakcija), 2 straipsnio 18 dalis bei 23 straipsnio 1 dalis (2001-11-08 - 2003-12-17 galiojusi redakcijos). Stiklinio stogo konstrukcijos dydis sudarė 312,59 kv. m plotą, todėl tokio statinio negalima laikyti nesudėtingu (Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 – 6.1 ir 6.2 papunkčiai). Tikrinant nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo ir statinių šių vertybių teritorijose bei apsaugos zonose statybos (rekonstrukcijos, remonto, griovimo) projektus Nuolatinėje statybos komisijoje (toliau – Komisija), buvo būtinas už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos (teritorinio padalinio) atstovo dalyvavimas (Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (nuo 2002-12-19 iki 2004-04-07 galiojusi redakcija) 7 ir 9.5 papunktis; STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (2002-07-01 - 2004-04-08 galiojusi redakcija) 14 ir 40 punktai). Atliekant statinio rekonstravimo darbus, nepriklausomai nuo planuojamo statinio (laikino ar nuolatinio) statybos, buvo privalomas naują statybą leidžiantis dokumentas (1997 m. vasario 20 d. Statybos ir urbanistikos ministro įsakymo Nr. 20 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 patvirtinimo“ 1.5 ir 1.8 punktai; 2002-04-30 LR aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 patvirtinimo“ Nr. 218 40 p.). Šiuo atveju, priestatų statybai tokie dokumentai nebuvo išduoti, o pagal Inspekcijos išvadą, naujų metalinių konstrukcijų atrėmimas į tvorų viršutinę dalį, taip formuojant naują stiklinį stogą ir naują priestatą (patalpą) tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių statinių, yra savavališki statybos darbai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).  

5.         Ieškovė pažymi, kad KVAD 2004 m. kovo 19 d. rezoliucijos (toliau – KVAD 2004-03-19 Rezoliucija arba Rezoliucija) forma atliktas suderinimas dėl vidinio kiemo (duomenys neskelbtini) laikino uždengimo stikliniu stogu, nesudarė pagrindo vertinti, kad buvo suteikta teisė būti statytoju, nes Rezoliucija neatitiko teisės aktų reikalavimų, taikytinų naujų statinių statybai nekilnojamoje kultūros paveldo vietovėje. Ieškovė teigia, kad pagal Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 765V patvirtintą sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą (TPD Nr. T00057615), 1 034 kv.m. ploto žemės sklypui buvo nustatytas žemės naudojimo būdas - komercinės paskirties teritorija (skirta svečių namams įrengti ir eksploatuoti), o pastatams taikomas restauravimo, konservavimo, pritaikymo režimas: esamų pastatų restauravimas, konservavimas (suirusioms dalims naudojant ir renovaciją), mansardinių aukštų įrengimas bei rūsio išplėtimas; pritaikant objektą svečių namams. Sklypo užstatymas esamas (apie 45 proc.; nedidinamas) iki 60 proc., aukštingumas esamas (nedidinamas) - 2-3 aukštai (iki pagrindinio karnizo). Kiemo tvarkymas granito trinkelių danga, želdinimas kilnojamais medeliais ir krūmais, ateityje siekti sklypo želdinimo iki 3-5 proc.. Automobilių parkavimui kieme numatytos 6-7 vietos. Detaliojo plano sprendiniams nenumačius naujos statybos galimybių, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme priestatų statyba nebuvo ir nėra galima. Be to, įvertinus NTR duomenis, žemės sklypo užstatymas sudaro 91 proc., kas iš esmės pažeidžia galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Tiek atskirai priestato 4ml/p, tiek ir kartu su priestatu 3ml/p, plotas sudarė daugiau nei 10 procentų pagrindinio pastato dalies, todėl šie statiniai negalėjo būti laikomi priestatais ir kadastrinių matavimų metu turėjo būti identifikuojami kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Nesant statybą leidžiančio dokumento, šie statiniai negalėjo būti pripažinti tinkamais naudoti, nes tai savavališka statyba, nes viršytas laikinų statinių statyba žemės sklype leidžiamas maksimalus 60 procentų užstatymo rodiklis. Todėl, KVAD Rezoliucijos forma neteisėtai suderintas vidinio kiemo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikinas uždengimą stikliniu stogu ir toks suderinimas negalėjo būti laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, todėl šis suderinimas turi būti panaikintas teismo tvarka. 

6.         Ieškovė tvirtina, kad ginčijamo 2007 m. kovo 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-583 (toliau - 2007-03-15 Aktas arba 2007 m. Aktas) nepasirašė už kultūros paveldo apsaugą atsakingas asmuo (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys; 24 straipsnis (2001-11-08 - 2003-12-17 galiojusi redakcija); Statybos techninio reglamento (toliau – Reglamentas arba STR) STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“) 9.1, 10.2 ir 17.5 papunkčiai (2002-07-01 - 2013-12-28 bei 2006-09-20 - 2007-06-30 galiojusios redakcijos); STR 1.01.01:2005 IV skyriaus 5 ir 11 punktai; Reglamento 21 punktas (2002-07-01 - 2013-12-28 ir 2006-09-20 - 2007-06-30 galiojusios redakcijos), 15 punktas (2002-07-01 -2013-12-28 ir 2006-09-20 - 2007-06-30 redakcijos), Bendrųjų nuostatų 2 punktas, 9.1 punktas bei 2 ir 9.6 punktai (redakcija nuo 2006-09-20.). Prieš Komisijai nusprendžiant dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti turėjo būti įvertinami projektiniai dokumentai, statybą leidžiantys dokumentai ir kita informacija, kas šiuo atveju, nei 2003 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-62 (toliau - 2003-01-21 Aktas arba 2003 m. Aktas) priėmimo metu, nei 2007-03-15 Akto Nr. (101)11.4-583 priėmimo metu nebuvo padaryta (leidimai neišduoti). Komisija netinkamai vykdė savo pareigas, neįsitikino, kad statiniai pastatyti pagal suderintus projektus ir jų pagrindu išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Net ir esant 2002 m. liepos 16 d. ir 2007 m. kovo 12 d. atliktiems ginčo priestatų kadastriniams matavimams, tiek VĮ „Registrų centras“ technikės I. Ž., tiek ir UAB (duomenys neskelbtini) matininkės V. C. atliktų kadastrinių matavimų metu nesilaikyta 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4, 5,14 107 punktų reikalavimų. 

7.         Anot ieškovės, abu priestatai - 3ml/p ir 4ml/p (kiemas uždengtas stikliniu stogu) statinių kadastrinius matavimų metu negalėjo būti identifikuoti kaip priestatai, nes viršijo maksimalų priestato dydį - 10 procentų pagrindinio pastato, o priestato 4ml/p kadastriniai matavimai negalėjo būti atliekami, nes laikini statiniai NTR-e neregistruojami (2002-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 63.1 ir 63.3 punktai). Projektiniai dokumentai ir statybą leidžiantys dokumentai vidiniame kieme statyti priestatus 3ml/p ir 4ml/p, nebuvo išduoti, o KVAD laikino statinio sprendinių suderinimas neatitiko statybai Vilniaus senamiesčio teritorijoje keliamų reikalavimų ir negalėjo būti laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Todėl atlikti statybos darbai yra savavališka statyba, įteisinta surašant neteisėtus pripažinimo tinkamu naudoti aktus - 2003-01-21 Nr. (101)11.4-62 ir 2007-03-15 Nr. (101)11.4- 583, todėl šie administraciniai aktai turi būti panaikinti, kaip priimti pažeidžiant pagrindines procedūras bei imperatyvius teisės aktų reikalavimus (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8.         Ieškovės teigimu, 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus „Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ Nr. STL-20-0474 (toliau 2020-03-04 Pažyma), įteisintas maitinimo pastato/kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimas į dvi atskiras patalpas: 67,05 kv.m. ploto rūsio patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastogę/vidinio kiemo uždengto stiklu/pastato pirmojo aukšto patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. kovo 17-24 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu dar sykį performavus, NTR-e neteisėtai įregistruota vidinio kiemo uždengto stikliniu stogu 4ml/p ir šalia esančio priestato 3ml/p patalpos. Kadangi iš ne teisės negali atsirasti teisė (teisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu) 2020-03-04 Pažyma Nr. STL-20-0474 turi būti panaikinta kaip neteisėta.  

9.         Ieškovė laikosi pozicijos, kad procesinio vieno mėnesio termino skundui dėl administracinio akto panaikinimo nepraleido, nes prokuroras, kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, nėra buvusių materialinių teisinių santykių dalyvis. Todėl, nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, kadangi kitos institucijos nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Šiuo atveju taikomas objektyvusis kriterijus, nustatant, kad prokuroras nedelsė veikti ir duomenis rinko per protingą terminą. Ieškovė nesutiko su atsakovų teiginiais, kad nuo prašomų panaikinti administracinių aktų priėmimo yra praėjęs nepateisinamai ilgas tarpas, nes byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti teisingumo vykdymą inter alia (be kita ko) ir viešo intereso užtikrinimą esant pažeistai subjektinių teisių apsaugai. Todėl, net ir konstatavus ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimą, tai nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. KPD specialistų išvados buvo gautos 2021 m. sausio 3 d., o VTPSI išvados buvo gautos 2021-vasario 9 ir 26 d., ieškinys teismui pateiktas – 2021 m. vasario 26 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino nuo Išvadų gavimo. Teismui nustačius, kad kreipiantis į teismą buvo praleistas vieno mėnesio procesinis terminas dėl administracinių aktų panaikinimo ar ieškinio senaties terminas, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes neturint specialiųjų žinių ir nedisponuojant visa atsakovų turėta informacija, nebuvo galima per įstatymų nustatytą laiką surašyti civilinio proceso kodekso reikalavimus atitinkančio dokumento.  

10.       Ieškovė dėl reikalavimo turto perleidimo sandorio dalį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo taikymo, laikosi pozicijos, kad pripažinus statinius su ginčo priestatais tinkamais naudoti, 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pardavus AB „SEB bankas“ pastatą-viešbutį su parduotuve ir kavine-baru (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kavinę-barą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sudarius naują lizingo sutartį, 2019 m. gruodžio 16 d. trišale skolos perkėlimo sutartimi Nr. SP2007-070012 (toliau – 2019-12-16 Trišalė sutartis) UAB „Senamiesčio idėjos“, kaip naujas klientas, iš pradinio kliento UAB (duomenys neskelbtini) perėmė teisę į 1 281 262,37 Eur skolinį įsipareigojimą AB „SEB bankas“ ir sumokėjusi 1 805 925,63 Eur pradiniam klientui UAB (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Senamiesčio idėjos“ prisiimti finansiniai įsipareigojimai lizingo davėjui yra visiškai įvykdyti ir turtas nuosavybėn perimtas 2019 m. gruodžio 19 d. priėmimo- perdavimo aktu. Pagal Trišalę sutartį, ginčo patalpų 3ml/p ir 4ml/p kainos dalis sudaro 510 320,00 Eur. Nurodytos sutarties dalis, kuria buvo perleisti minėti priestatai, yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento, nes ja perleisti savavališkai pastatyti statiniai, todėl sutartis naikintina ir taikytina restituciją, atkuriant iki pažeidimo (savavališkos statybos fakto) buvusią padėtį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2007-05-19 iki 2009-09-01 galiojusi redakcija); CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktas, CK 4.103 straipsnio 1 dalis; CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.145-6.146 straipsniai. Anot ieškovės, nors formaliai ginčo turto savininku buvo AB „SEB bankas“, tačiau nuosavybė buvo susijusi su lizingo sutarčių vykdymu. Taigi, ji buvo tik formali turto savininkė ir, tik iki bus įvykdyti lizingo sutartimi prisiimti skoliniai įsipareigojimai. Pagal Trišalę sutartį, UAB „Senamiesčio idėjos“ yra visiškai atsiskaičiusi su AB „SEB bankas“, todėl taikytina modifikuota restitucija tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Senamiesčio idėjos“, įpareigojant UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB „Senamiesčio idėjos“ 510 320,00 Eur (kainos dalį, sumokėtą už statinius 3ml/p ir 4ml/p). Atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) neturint galimybės grąžinti teismo sprendimu priteistos sumos, yra pagrindas to reikalauti solidariai iš UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovų, kuriais skirtingu laikotarpiu buvo D. G. (nuo 2000-03-07 iki 2006-09-06 bei nuo 2012-02-13 iki 2017-03-09) ir V. G. (nuo 2006-09-06 iki 2012-02-13 bei nuo 2017-03-09). Atsižvelgiant į sandoriu perleisto daikto specifiškumą (savavališkas statinys) taikytina modifikuota restitucija, taigi UAB (duomenys neskelbtini) turėtų grąžinti UAB „Senamiesčio idėjos“ 510 320,00 Eur, o UAB „Senamiesčio idėjos“ turėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius kaltų asmenų lėšomis (CK 4.103 straipsnio 1 ir 3 dalys).  

11.       Ieškovė teigia, kad byloje nustatytini dėl neteisėtų statybų kalti asmenys ir jų atsakomybės apimtis, nes prie savavališkos statybos įteisinimo yra prisidėję matininkai, VAVA (teisių perėmėja yra VTPSI) (dėl statinių 3ml/p ir 4ml/p) bei KPD (dėl statinio 3ml/p) (CK 6.271 straipsnis). Pagal CK 4.103 straipsnį ir 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 9 dalies 2 punktą, atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ turi nugriauti statinį 3 ml/p, tai padarant lygiomis dalimis su V. G., UAB (duomenys neskelbtini), V. G. ir D. G., VĮ „Registrų centras“ (technikė I. Ž.), KPD (kaip KVAD teisių perėmėjas), VTPSI (kaip VAVA teisių perėmėja). Taip pat atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ turi nugriauti statinį 4 ml/p lygiomis dalimis su V. G., UAB (duomenys neskelbtini), V. G. ir D. G., UAB (duomenys neskelbtini) (matininkė V. C.); VTPSI (kaip VAVA teisių perėmėja) ir tai padaryti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei to nepadarius, savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę turėtų Inspekcija, aukščiau nurodytų atsakovų lėšomis, o panaikinus 2003-01-21 Aktą bei 2007-03-15 Aktą ir pašalinus savavališkos statybos padarinius, UAB „Senamiesčio idėjos“ per vieną mėnesį turi iš naujo atlikti maitinimo paskirties pastato 2Ml/p - kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.   

12.       Atsakovai V. G., UAB (duomenys neskelbtini), V. G. ir D. G. atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), terminą pradedant skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Sprendžiant iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 20 d. Tarnybinio pranešimo, ieškovė būtent tada sužinojo, ar turėjo sužinoti, apie ginčijamus aktus, todėl ieškinys pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir tokio ieškinio reikalavimų tenkinimas negalimas. Administracinių aktų ginčijimui taikomi ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuoti ieškinio senaties terminai, o būtent ABTĮ įtvirtintas apskundimo terminas, kuris skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus (ABTĮ 30 straipsnis). To paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų terminas yra naikinamasis ir šio termino skaičiavimo pradžia yra administracinio akto priėmimo diena. Šiuo atveju sužinojimo apie administracinį aktą momentas jokios teisinės reikšmės termino skaičiavimui neturi. Ieškovė skundžia 2003-01-21 Aktą, 2004-03-19 KVAD suderinimą, 2007-03-15 Aktą, t. y. administracinius aktus, priimtus prieš 14 - 18 metų iki ieškinio pateikimo (2021 m. vasario mėn.). Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, ieškinio reikalavimai dėl nurodytų administracinių aktų yra atmestini dėl praleisto 10 metų termino, kurį atnaujinti įstatymas apskritai nenumato tokios galimybės. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, terminas galėtų būti atnaujinamas tik vieninteliu atveju – jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Pareikštas ieškinys turi būti atmestas, nes jis pateiktas praleidus ABTĮ įtvirtintus apskundimo terminus, kurie negali būti atnaujinami, nes nuo administracinių aktų priėmimo dienos yra praėję daugiau kaip 10 metų.

13.       Pažymi, kad dėl pastatuose atliktų statybos darbų, 2008 metais vyko patikrinimai, tačiau jokių pastabų dėl stogo ar po juo suformuotos patalpos teisėtumo negauta. KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2011 m. birželio 6 d. akte Nr. KPD-AV-149 buvo nustatytos statinių komplekso (namo ir tvoros) vertingosios savybės ir pažymėta, kad po 1997 m. nugriautas Š fasade buvęs priestatas, 2003 m. kiemas uždengtas stikliniu stogu, jo sijos atremtos į sieną, būklė gera. 2020 m. spalio 30 d. įvykusio KPD Vilniaus skyriaus specialistų pastatų patikrinimo metu nepateikta jokių nurodymų ar pastabų dėl stogo įrengimo ar patalpos suformavimo teisėtumo. Todėl, nuo 2003 metų (kai atlikti stogo įrengimo darbai) iki 2020 metų pabaigos, atliktų pastatų patikrinimų metu jokių neatitikimų dėl dengto kiemo stogo ar dėl kiemo korpuso įrengimo teisėtumo nenustatyta. Dengtas kiemas net nebuvo įregistruotas kaip vertingoji pastatų komplekso savybė (KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2011 m. birželio 6 d. akte Nr. KPD-AV-149, nurodyta, kad jo įrengimas neprieštarauja galiojantiems Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendimams. Tai įvertinus, nėra teisinio pagrindo kvestionuoti dengto kiemo uždengimo stikliniu stogu ir kiemo korpuso atkūrimo fakto, nes tokius trūkumus atsakingos institucijos privalėjo nustatyti beveik prieš 18 metų. Dengto kiemo stogo įrengimas niekaip nepažeidžia statinių komplekso vertingosios savybės - planinės tūrinės - erdvinės struktūros, nes jis pačios KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu buvo pripažintas sudedamąją šio vertingosios savybės dalimi. Ginčo objektai buvo įrengti gavus atitinkamus KVAD pritarimus leidimus, o dengto kiemo storo įrengimas buvo atliktas tikslu apsaugoti kultūros paveldo vertybės vertingąsias savybes - po vidiniu kiemu esančius rūsius. Pašalinus įrengtą dengto kiemo stogą, apsauga būtų pašalinta, o nauja negali būti įrengiamas dėl rūsių vietos specifikos. Ginčas dėl dengto kiemo stogo įrengimo yra keliamas nepaisant fakto, kad tokio pobūdžio darbų atlikimas (vidinių kiemų dengimas) yra įprasta ir KPD priimtina praktika visame Vilniaus senamiestyje. Taigi, ieškinio reikalavimas taikyti modifikuotą restituciją tarp ginčijamo sandorio šalių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,Senamiesčio idėjos”, įpareigojant UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB ,,Senamiesčio idėjos” 510 320 Eur kainos dalį, sumokėtą už statinius 3m1/p, 4m1/p pagal 2019 m. gruodžio 16 d. trišalę skolos perkėlimo sutartį, negali būti tenkinamas, nesant tokio reikalavimo tenkinimui būtinų faktinio ir teisinio pagrindo. Kadangi ginčo priestatai yra pastatyti teisėtai, jų nuosavybė įgyta bei ginčijamu sandoriu perleista teisėtai, priešingai nei nepagrįstai teigia ieškovė, ieškinys netenkintinas. 

14.       Atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ atsiliepime nesutiko su ieškinio (patikslintais) reikalavimais, laiko juos nepagrįstais ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad: yra praleisti imperatyvūs ieškinio senaties ir administracinių aktų apskundimo terminai, kurie negali būti atnaujinami; – atlikti darbai nepagrįstai kvalifikuojami kaip naujos statybos/rekonstravimo darbai, nors buvo atlikti tik nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbai (toliau – tvarkybos darbai) turint kompetentingų institucijų pritarimus/leidimus; - ieškiniu vykdomas selektyvus teisingumas, nes ginčas kildinamas dėl Vilniaus senamiestyje įprastos nekilnojamojo kultūros paveldo pritaikymo praktikos; –reikalavimai dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, negali būti tenkinami neišsprendžiant sąžiningo įgijėjo ir valdytojo nuostolių kompensavimo klausimo. 

15.       Atsakovė pažymi, kad terminai ieškiniui pateikti ir administraciniams aktams skųsti yra praleisti ir negali būti atnaujinami, nes pažeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 ir 30 straipsniuose įtvirtinti imperatyvai bei išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Termino tokiam prašymui paduoti pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr. LVAT 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, 2009-02-12 nutartis administracinėje byloje A882–65/2009, 2011-05-23 nutartis administracinėje byloje A556-2907/2011, 2014-08-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–700/2014 ir kt.). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014). Todėl, ieškovės pozicija, jog tyrimas dėl galimo viešojo intereso gynimo priemonių taikymo pradėtas 2020 m. lapkričio 20 d. žiniasklaidos portale delfi.lt publikuoto straipsnio pagrindu, o ieškinys pareikštas 2021 m. vasario 26 d. (gavus 2021-02-03 ir 2021-02-09 KPD ir VTPSI išvadas), yra nepagrįsta, nes iš 2020 m. gruodžio 2 d. NTR išrašo Nr. 10/190427 (su istorija), matyti, kad apie skundžiamų 2003 m. bei 2007 m. Aktų priėmimą ir jų turinį buvo žinoma ir 2020 m. gruodžio 2 d. nenustačius jokių papildomų aplinkybių, buvo galimybė apsispręsti dėl ginčijamų dokumentų teisėtumo. Be to, dar 2008 m. spalio 2 d. portale 15min.lt publikuotame straipsnyje „(duomenys neskelbtini): rekonstrukcija be leidimų“ buvo keliamas klausimas dėl pastatų naudojimo bei jame atliktų statybos darbų teisėtumo. Tačiau, po straipsnio dėl ginčo objektų nesiimta jokių veiksmų. 2020 m. sausio 30 d. portale delfi.lt „Investuos 4,5 mln. eurų į autentišką pastatą (duomenys neskelbtini) gatvėje“ ir 2020 m. vasario 3 d. portale lrytas.lt publikuotuose pranešimuose spaudai “Verslininkai įsigijo seniausią (duomenys neskelbtini) gatvės pastatą – bus nemažai pokyčių”, taip pat informuojant apie pasikeitusį pastatų savininką ir jo komercinius planus bei 2020 m. vasario 8 d. dienraščio “Sostinė” straipsnyje “ (duomenys neskelbtini) Vilniaus paveldas nebuvo svarbus” aprašomų pastatų tariamai neteisėtą rekonstrukciją nurodoma, kad “... 1996 metais įsigytas ir imtas rekonstruoti pastatas buvo pakeistas – kiemas tapo uždaras ir paverstas pastato interjero dalimi, sunaikinta istoriniam kiemui būdinga lauko erdvė, o čia įrengtas viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ holas ir restoranas”, o 2020 m. liepos 23 d. viešu pranešimu, visuomenė buvo informuota apie numatomą statinių komplekso (duomenys neskelbtini), Vilniuje viešbučių paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir maitinimo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo, paskirties keitimo į prekybos, paprastojo remonto projektą. Po ko, 2020 m. rugpjūčio 20 d. portale delfi.lt buvo publikuotas straipsnis „Vieną seniausių pastatų (duomenys neskelbtini) gatvėje ketinama prikelti naujam gyvenimui“. Žiniasklaidoje įvairios publikacijos, susijusios su ginčo pastatų rekonstrukcija bei su ankstesnio savininko atliktų rekonstrukcijos darbų tariamu neteisėtumu, buvo skelbiamos jau nuo 2008 m., todėl net nuo 2008 m. pradžios žinodama apie pastatuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktus tariamai neteisėtus rekonstrukcijos darbus, ieškovė nepateisinamai ilgai delsė atlikti savo kompetencijai priskirtus viešajam interesui ginti reikalingų duomenų rinkimo veiksmus. Akivaizdu, kad ieškovė yra praleidusi terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir administracinių aktų teisėtumo, o praleisto tokių aktų apskundimo termino atnaujinamas prieštarautų ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui ir suformuotai teismų praktikai. Pagal ABTĮ 30 straipsnį, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. LVAT yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo nustatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (LVAT 2016-11-16 nutartis administracinėje byloje Ne.eAS-808-552/2016; 2016-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr.e2AS-807-520/2016; 2017-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr.AS-339-525/2017 ir kt). Todėl, ieškovė, siekdama ginčyti 2003 m. ir 2007 m. Aktus, nuo kurių priėmimo praėjo atitinkamai 18 ir 13 metų, akivaizdžiai pažeidė įstatymų nustatytus terminus kreiptis į teismą ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą. Įstatymui aiškiai ir nedviprasmiškai nustačius, kad skundo pateikimo terminas negali būti atnaujinamas, jeigu yra praėję daugiau kaip dešimt metų. Net ir konstatavus, jog ieškovė nepraleido administracinių aktų apskundimo termino, patikslintas ieškinys turi būti atmestas, nes nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas.     

16.       Atsakovės teigimu, kiemo korpusas buvo atkurtas teisėtai, ginčo objektus pripažinus tinkamais naudoti administracinių aktų - 2003 m. ir 2007 m. Aktų pagrindu. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė, neginčydama kiemo korpuso statybos dokumentų, teigia, jog pastatas tinkamu naudoti buvo pripažintas neteisėtai priimtu 2003 m. Aktu. Vykdytų ir atliktų ginčo objektų įrengimo darbus, ieškovė nepagrįstai kvalifikavo kaip atliktus naujos statybos/rekonstravimo statybos darbus, nors realiai buvo atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbai, gavus tam reikalingus kompetentingų institucijų pritarimus - Tvarkybos leidimas. Statinio tvarkybos projektas 2001 m. gruodžio 10 d. protokolu Nr. 01-0922 buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybėje ir patvirtintas VTPSI. Atliekant tvarkybos darbus, leista atkurti vieną iš ginčo objektų – kiemo korpusą. Tuo metu galiojančiame Statybos įstatyme, nebuvo reglamentuota tvarkybos darbų atlikimo ir reikalingų leidimų išdavimo bei atliktų darbų pridavimo tvarka, o nekilnojamąsias kultūros vertybes tirti, konservuoti, restauruoti ir atkurti buvo galima tik pagal KVAD patvirtintas sąlygas, programas ar projektus ir gavus šio Departamento leidimą (NKPAĮ 23 straipsnio 1 dalis). Tvarkybos Leidimo išdavimo tvarka buvo detalizuota STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintame Aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316. Pagal Reglamento 4 punktą, Leidimus tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ir griauti statinius jų teritorijose išduoda KVAD teritorinis padalinys kartu su Inspekcijos tarnyba. Tvarkybos darbų atlikimui jokie papildomi statybą leidžiantys dokumentai neprivalėjo būti gauti (tai patvirtinta ir KPD savo atsiliepime). Taigi, kiemo korpuso atkūrimas neprieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, kurie nebuvo pažeisti, nes neviršyta nei užstatymo tankis (iki 56 procentų), nei užstatymo aukštis – iki 2-3 aukštų ir neprieštarauja  VSAR sprendiniams. (Reglamentas patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490, t.y. po atkūrimo darbų atlikimo ir 2003 m. Akto sudarymo). Vertinant minėtų darbų teisėtumą VSAR nuostatos netaikomos, nes Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, buvo pakeistas Detaliuoju planu. Planuojant veiklą sklype vadovaujamasi Detaliuoju planu, kurio ieškovė neginčija ir negalėtų to daryti, nes yra suėjęs 5 metų naikinamasis terminas nuo Plano įsigaliojimo dienos (Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 49 straipsnio 6 dalis). 

17.       Atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrįstai kiemo korpusą laiko priestatu, nes statinys kaip priestatas yra identifikuojamas ne pagal jo ploto santykį su pagrindiniu pastatu, o pagal tai, ar jis funkciškai yra susietas su pagrindiniu pastatu ir turi tiesioginį įėjimą. Ieškovės teiginiai kad kiemo korpusas negalėjo būti pripažįstamas priestatu, nes jo plotas sudarė daugiau nei 10 procentų pagrindinio pastato ploto, paneigia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtinta Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodika (toliau – Metodika), kurioje statinys kaip priestatas yra identifikuojamas ne pagal jo ploto santykį su pagrindiniu pastatu, o pagal tai, ar jis funkciškai yra susietas su pagrindiniu pastatu ir turi tiesioginį įėjimą. Kiemo korpusas - priestatas 3m1p, buvo funkciškai susijęs su pastatu 2M1p ir turėjo į šį pastatą tiesioginį įėjimą, todėl atitiko priestatui keliamus reikalavimus ir negalėjo būti fiksuojamas kaip atskiras statinys. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais dėl Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatų. Be to, KPD atsiliepime nurodo, jog kiemo korpusas buvo atkurtas realizuojant Tvarkybos leidimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo įgyvendinta savavališka statyba. Juolab, kad 1985 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) namų valdos inventorizavimo plane, kiemo korpuso vietoje pažymėtas toje vietoje stovėjęs statinys 3I1/m, o 1999 m. spalio 20 d. sudarytame(duomenys neskelbtini) namų valdos plane, kiemo korpuso vietoje pažymėtas statinys 1m1/g, taigi, dar iki Tvarkybos darbų pradžios kiemo korpuso vietoje egzistavo kiti statiniai. Be to, 2000 m. parengto kiemo korpuso atstatymo ir pritaikymo vasaros kavinei techninio projekto (toliau – Atkūrimo projektas), kurio rengimui Vilniaus miesto savivaldybė išdavė projektavimo sąlygas Nr. I-526, plane matyti, kad kiemo korpusas atstatomas buvusių statinių 3I1/M (1985) ir 1m1/g (1999) vietoje. Šis Atkūrimo projektas buvo suderintas su KVAD 2001 m. gegužės 23 d. (STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka, 2002-05 – 2002-07-01 redakcija) ir išduotas bendras statybą leidžiantis dokumentas – Tvarkybos leidimas, kurio teisėtumo ieškovė neginčija. Atsakovė pažymi, kad kiemo korpuso atkūrimas nepažeidė galiojusio Detaliojo plano sprendinių, nes neviršytas užstatymo tankis bei aukštingumas, kadangi jis atkurtas 1938-1939 m. stovėjusio statinio vietoje, pagal suderintą Atkūrimo projektą ir Tvarkybos Leidimą. Todėl nėra pagrindo tai laikyti savavališka statyba. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad VTPSI taip pat laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo naikinti 2003 m. Akto, nes Tvarkybos leidimas suteikė teisę atkurti kiemo korpusą, kuris Leidime pažymėtas indeksu 1, o jo vieta bei dydis sutampa su ieškinyje nurodomu priestatu 3m1/p, ir tai nėra savavališka statyba, nes atkūrimo darbai buvo tinkamai užbaigti ir Komisija tam pritarė. Be to, VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodyta, jog kiemo korpusas galėjo būti identifikuojamas kaip priestatas nes nei Metodikoje, nei kituose teisės aktuose nebuvo / nėra nustatyta, kad statinys gali būti vertinamas ir identifikuojamas kaip priestatas, atsižvelgiant į jo ploto santykį su pagrindiniu pastatu.  

18.         Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja naikinti 2007 m. Aktą, nuardyti dengto kiemo stogą, išregistruoti po juo suformuotą patalpą ir iš naujo suformuoti patalpą, tik be dengto kiemo dalies, tik todėl, kad 2007 m. Akto nepasirašė KVAD specialistas. Taigi, formaliu pagrindu, tik dėl KVAD specialisto parašo nebuvimo, laikyti neteisėtu 2007 m. Aktą, nes dengtas stogas buvo įrengtas atliekant Tvarkybos darbus, tikslu apsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes ir tam buvo gautas atitinkamas KVAD pritarimas. Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog „buvo pažeistas Vilniaus senamiesčio reglamentu nustatytas užstatymo rodiklis (leistinas 40-60 proc. padidintas iki 100 proc.) ir iš esmės pažeistas architektūrinis vertingųjų savybių pobūdis bei Statinių komplekso vertingoji savybė – planinė tūrinė–erdvinė struktūra, dėl ko padaryta žala statinių kompleksui ir Vilniaus senamiesčiui, nes visuomenė negali laisvai lankytis kieme ir pažinti statinių bei tvoros architektūrą“. Visi ginčijami kiemo dengto stogo įrengimo darbai buvo atlikti iki VSAR įsigaliojimo (jo nuostatos patvirtintos tik 2003 m. gruodžio 23 d.), todėl šio Reglamento reikalavimai negali būti taikomi (stogas įrengtas iki 2003-05-21). 2003 m. gegužės 21 d. KVAD nutarimu Nr. 1-5, D. G. buvo paskirta bauda dėl kiemo uždengimo laikinu stogu, naudojant metalines konstrukcijas ir įstiklinimą; įrengus dengtą stogą nedaroma įtaka Pastatų komplekso, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, vertingosioms savybėms (KPD 2011-06-06 aktas Nr. KPD-AV-149) ir, kultūros paveldo specialistai, įvertinę tokio stogo poveikį Pastatų komplekso vertingosioms savybėms, jokių pažeidimų nenustatė; – tokio stogo įrengimas nepanaikina galimybės visuomenei laisvai lankytis kieme ir pažinti statinių bei tvoros architektūrą, nes tokia galimybė istoriškai niekada neegzistavo, nes kiemas yra uždaras ir atskirtas nuo viešo naudojimo erdvių. Tam dar 1803 m. įrengti dvivėriai vartai, kurie įregistruoti kaip statinių komplekso vertingoji savybė). Be to, stogu sukuriama reikalinga apsauga nuo galimo neigiamo poveikio objekto vertingosioms savybėms, nes išlaikomas kiemo erdvės pojūtis ir sukuriama galimybė pažinti statinių bei tvoros architektūrą. Be to, išnuomotas visas žemės sklypas su teise jį naudoti savo reikmėms ir kiti asmenys neturi teisės naudotis dengtu kiemu. Atsakovės teigimu, kiemo stogo įrengimo teisėtumo ir galimybės jį įrengti klausimas yra keliamas selektyviai, ignoruojant kitų tokio pat tipo objektų, įrengtų Vilniaus senamiestyje, objektyvius faktus, įregistruotus Kultūros paveldo registre, kai nurodyto pobūdžio darbai buvo atlikti pagal NKPAĮ (nuo 2003-01-01 iki 2005-04-20 galiojusi redakcija) aktualią redakciją ir ginčui aktualią Statybos įstatymo redakciją (nuo 2003-01-01 iki 2003-12-30), pagal kurią, kultūros paveldo vertybių tvarkybos (tvarkomiesiems) darbai - priešavariniai tvarkybos darbai, pritaikant paveldo apsaugos technologijas ir jų atlikimui turėjo būti gaunamas atitinkamas pritarimas (NKPAĮ 23 straipsnio 6 dalis). Įstatyme aiškiai atskirta tvarkybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų samprata, atskira darbų atlikimo ir atitinkamų leidimų darbams atlikti gavimo tvarka (Kultūros ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. ĮV-135 „Dėl leidimų paveldo apsaugos technologijų darbams atlikti išdavimo“, galiojęs 2005-05-06), o paveldo tvarkybos reglamentas (toliau – PTR) PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“ patvirtintas tik Kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155. Taigi, tokia situacija susiklostė 2004 metais Projekto dokumentaciją suderinus su KVAD specialistais, nurodžiusiais, jog tai yra leidžiama ir tinkama paveldo apsaugos technologija. Pastačius stogą, kiemo rūsiai nebeužpilami ir nenaikinami korozijos, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog 2004-03-19 Rezoliucija yra neteisėtas suderinimas sklype įrengti laikiną statinį, nes ja buvo suderinta ne statinio statyba, o laikina kultūros paveldo objekto apsaugos technologija ir jos sprendiniai. Rezoliucijoje pritarta „laikiniems sprendiniams, darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia. Taigi, ja buvo patvirtinta, kad leidimas buvo išduotas dėl laikinų paveldo apsaugos technologijų darbų sprendinių (o ne laikino statinio įrengimui) ir, kad buvo atlikti būtent tvarkybos darbai. Be to, tokių stogų įrengimas neprieštarauja VSAR nuostatoms, susijusioms su žemės sklypų užstatymo tankio reikalavimams. Pats A. B. nurodė, jog 2004 m. kovo 14 d. buvo pateikti Projektiniai pasiūlymai dėl dengto kiemo įrengimo, kuriuos įvertinus ir buvo išduotas Tvarkybos leidimas, kuriuo leista kiemo dalį perdengti stikliniu stogu, o taip pat, kad vidinių kiemų uždengimas stikliniu stogu egzistavo ir tokiems darbams buvo pritariama (galiojusio NKPAĮ 21 straipsnio 1 ir 4 dalys). 

19.         Atsakovė pažymi, kad nei NKPAĮ, nei VSAR nedraudė kiemo stogo įrengimo darbų nekilnojamojoje kultūros vertybėje ar jos teritorijoje, anot VTPSI 2007 m. Aktas buvo pasirašytas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus (ginčui aktualios redakcijos STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 10, 11, 21 punktai, 17.5. papunktis). VTPSI neturėdama 2004 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-9973 bei su juo susijusių dokumentų kopijų, negali nustatyti ar KVAD atstovas buvo paskirtas į Komisijos sudėtį ar egzistuojant procedūriniam pažeidimui, tai negalėtų būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, jog neteisėtai pastatytas statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti. KPD pozicija, kad dengtas kiemas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, nes 2003 metais jis buvo įrengtas savavališkai, o Rezoliucija nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka parengto statinio projekto derinimas ir nepakeitė statybos leidimo, iki 2005 m. balandžio 19 d. galiojant NKPAĮ, KVAD leidimas statytojui perdengti visą (duomenys neskelbtini) kiemą stikliniu stogu nebuvo išduotas, apsiribojant tik projektinių pasiūlymų parengimu, vertintina kritiškai, nes Departamentas tokios pozicijos laikosi tik todėl, kad būtent KPD, kuriam buvo žinomos visos aplinkybės, nesiėmė jokių veiksmų dėl stogo pašalinimo, nors pastatuose buvo atlikta net keletas patikrinimų. Taigi nei KVAD, nei kitos institucijos, jokių veiksmų dėl dengto kiemo stogo pašalinimo, nesiėmė, o 2020 m. spalio 30 d. įvykusio KPD Vilniaus skyriaus specialistų Pastatų patikrinimo metu taip pat nepateikta jokių nurodymų ar pastabų dėl dengto kiemo stogo įrengimo ar patalpos suformavimo teisėtumo. Dengto kiemo stogo įrengimas buvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka ir gavus KVAD pritarimą šių tvarkymo darbų atlikimui ir tam jokie papildomi statybą leidžiantys dokumentai neturėjo būti gaunami. Atsakovė pažymi, kad NKPAĮ nesuteikė teisės KVAD reglamentuoti paveldo apsaugos technologijų darbų leidimų išdavimo, nes ši funkcija buvo patikėta išimtinai Kultūros ministrui.  

20.       Atsakovė taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl restitucijos taikymo, nes neaiški jos vykdymo tvarka, o teismui patenkinus ieškinį, būtų išspręstas ne faktinis, bet teisinis ginčo objektų nugriovimo klausimas. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai skaičiuoja grąžintiną sumą, nes skirtingų patalpų 1 kv. m. kaina skiriasi net kelis kartus. Pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. turto vertinimą, tik ginčo objektų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė siekia 2 862 000 Eur, o norint nustatyti objektyvias Patalpų vertes, reiktų įvertinti šiuo metu suformuotų patalpų vertę viso pastatų komplekso, kurio vertė perleidimo metu sudarė 29,95 procentus sandorio vertės, t. y. 924 612,81 Eur nuo 3 087 188 Eur sandorio sumos ir tai yra beveik dvigubai daugiau, nei nurodyta patikslintame ieškinyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) suformavo praktiką, kad nuosavybės teisė gali būti apribota (įskaitant ir kraštutinį jos ribojimo būdą, t. y. nuosavybės teisės objekto paėmimą), tačiau šios teisės ribojimams pagrįsti yra būtina trijų sąlygų visuma: 1) ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatymu; 2) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuotinai svarbius (viešuosius) tikslus; 3) turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra (proporcingumas) tarp ginamo (viešojo) ir ribojamo (asmeninio) interesų (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 38–39; 2014 m. spalio 14 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 31102/06, par. 36). Nuosavybės atėmimas, nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su turto verte, paprastai reiškia neproporcingą apribojimą; asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu; nustatant protingą kompensacijos už paimamą turtą dydį, svarbus asmens sąžiningumo vertinimas. Šiuo asmens sąžiningumo aspektu turi būti vertinamos nuosavybės įsigijimo sąlygos: ar asmuo turėjo kokių nors galimybių paveikti žemės įsigijimo sąlygas, ar sklypo tinkamumo parduoti atitiktį turėjo užtikrinti valdžios institucijos ir pan. Restitucijos taikymo proporcingumo vertinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio prasme sietinas su patikrinimu, ar asmeniui, kurio nuosavybės teisę siekiama apriboti, neteks pernelyg didelė asmeninė našta (EŽTT sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, par 49). „Pernelyg didelė našta“ yra vertinamojo pobūdžio kategorija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar restitucijos taikymas nereikš pernelyg didelės naštos asmeniui priskyrimo“( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 47 punktas). Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė. Gero valdymo principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokia pagrindine žmogaus teise kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai. EŽTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, peticijos Nr. 29979/04, par. 70–71). Atsakovė abejoja, ar toks patikslinto ieškinio reikalavimas apskritai gali būti įgyvendinamas, nes jo patenkinimas reikštų nekilnojamojo turto išreikalavimą iš jį sąžiningai įgijusio subjekto, ką draudžia CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos. Reikalavimas nugriauti ginčo objektus yra objektyviai neįgyvendinamas dėl juo sukeliamos žalos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms. Poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr. mutatis mutandis Pincov and Pinc v. Czech Republic, no. 36548/97, § 58, ECHR 2002 VIII). Reikalaujama pusiausvyra nebus nustatyta tuo atveju, jei asmuo dėl valstybės klaidų taisymo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr., mutatis mutandis, Pincov and Pinc, § 58; Gashi v. Croatia, no. 32457/05, § 40, 13 December 2007; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, § 67, 11 June 2009). Valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos privačių asmenų sąskaita, todėl teismas, spręsdamas reikalavimą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, turi spręsti ir dėl už neteisėtą statybą atsakingų valstybės institucijų atsakomybės Prokuroras, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, kartu gina valstybės, visuomenės ir asmenų interesus, tarp jų teisę į nuosavybės apsaugą, kai asmuo įgydamas nuosavybę veikė teisėtai. Tai suponuoja prokuroro pareigą veikti taip, kad reiškiant ieškinį, kuriuo siekiama pašalinti neteisėtų statybų padarinius, kartu būtų ginamos ir asmens teisės į teisėtai įgytą (sukurtą) nuosavybę. Vykdydamas šią pareigą, prokuroras teismui turėtų nurodyti kompensacijos dėl teisėtai nuosavybę įgijusio (sukūrusio) asmens nuosavybės praradimo dydį ir jos nustatymo kriterijus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-76-684/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-915/2018; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-281-403/2018, 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-290-916/2018). Ieškovė tokios pareigos nevykdė. Solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti ir mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą; vieno skolininko civilinė atsakomybė gali būti ribojama tam tikra suma, kito neribojama ir panašiai, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą. Sąlygos solidarios atsakomybės taikymui yra šios: „1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008; 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015). Egzistuojant bent vienai iš minėtų sąlygų, galima spręsti dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Kadangi, anot ieškovės, atsakovus sieja bendri veiksmai (aplaidumas, netinkamas pareigų vykdymas ar sąmoningas nutylėjimas apie galimą ginčo statinių neteisėtumą ir galimą bylos iškėlimui bei galimam ginčo objektų nugriovimui) ir neįmanoma nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai nulėmė žalos atsiradimą.

21.       Atsakovė pažymi, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Tokiu atveju būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Byloje nesant galimybės objektyviai nustatyti kokia apimtimi, ieškinio tenkinimo atveju, kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie žalos padarymo, turėtų būti taikoma bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija, nes visų atsakovų veiksmai (neveikimas) buvo atlikti skirtingu metu, tačiau jie, anot ieškovės, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję, kadangi statybos užbaigimo procesas bei atitinkamas jo tikrinimas teisės aktų reikalavimų atitikčiai priklausė būtent nuo atsakovų veiksmų (neveikimo) visumos, o žala, ieškinio tenkinimo atveju, laikoma kaip padaryta bendrais atsakovų neteisėtais veiksmais. Nuo 2003 metų, kai buvo atlikti stogo įrengimo darbai, iki 2020 metų pabaigos, tiek KVAD, tiek KPD, tiek VTPSI atliko net kelis Pastatų patikrinimus ir jokių neatitikimų dėl dengto kiemo stogo ir kiemo korpuso įrengimo teisėtumo nenustatė. Taigi, pati ieškovė, pavėluotai reagavusi į situaciją dėl pastatuose esančių ginčo objektų įrengimo teisėtumo ir nesavalaikiai inicijavusi to klausimo sprendimą, praleido senaties terminą. Pastatų kompleksui priklausantis viešbutis nuo 2003 m. iki pat 2020 m., buvo naudojamas komercinei veiklai ir, dengtas kiemas niekam nekėlė klausimų, nei 2008 m. atlikus Pastatų rekonstrukcijos patikrinimą, nei vėliau spaudoje pasirodžius pranešimui www.15min.lt „(duomenys neskelbtini): rekonstrukcija be leidimų“. Tačiau, KPD nesiėmė jokių veiksmų. 2020 m. birželio mėnesį KPD suderinus statinių komplekso namo ir tvoros (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarkybos darbų (Architektūrinių elementų restauravimo, remonto) Projektinius pasiūlymus bei 2020 m. liepos 23 d. informavus visuomenę apie numatomą statinių komplekso (duomenys neskelbtini), Vilniuje (KVR kodas 652) viešbučių paskirties pastato (KVR kodas 16938, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir maitinimo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo, paskirties keitimo į prekybos, paprastojo remonto projektą ir, negavus jokių pastabų bei gavus pritarimą minėtiems projektiniams pasiūlymams, ieškovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Prieš įsigyjant pastatus, buvo gautas Savivaldybės administracijos patvirtinimas, jog jokių pažeidimų nėra, teismui pripažinus, kad dengto kiemo stiklinio stogo įrengimas buvo atliktas ir užbaigtas neteisėtai, SEB būtų atsakingas už informacijos apie šio daikto kokybės trūkumus nuslėpimą.    

22.       Anot atsakovės, teismui tenkinus ieškinį, susidariusią žalą turėtų atlyginti ir V. G. bei D. G., konstatavus, kad ginčo objektai yra griautini, nes pažeidžia (duomenys neskelbtini) statinių komplekso vertingąsias savybes, taip pat atsakomybę už kilusią žalą privalėtų prisiimti ir Vilniaus miesto savivaldybė, patvirtinusi, jog nėra kultūros paveldo būklės neteisėtumo. Pripažinus, kad ginčo objektai buvo pastatyti ir įregistruoti neteisėtai, tai VĮ „Registrų centras“ ir UAB (duomenys neskelbtini) laikytini prisidėjusiomis prie žalos atsiradimo ((duomenys neskelbtini) dėl kadastrinių matavimų, o RC jų įregistravimo). Taigi, ieškinio tenkinimo atveju konstatavus valstybės valdžios institucijų (Savivaldybės, VTPSI, KPD, RC) neteisėtus veiksmus, t.y. viešojo administravimo subjektų veiksmų neteisėtumą, konstatuojant, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendrą pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai (LVAT 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-1062/2019). Atsakovės teigimu, UAB „Senamiesčio idėjos“ apskritai negali būti laikoma atsakinga dėl galimo ginčo objektų įrengimo neteisėtumo ir jai i neturėtų būti perkeliama visa finansinė našta, susijusi su tų objektų galimu nugriovimu ateityje, nes atsakovė yra sąžininga įgijėja, Pastatų įgijimo momentu neturėjusi jokios viešai prieinamos informacijos dėl galimo neteisėtumo. Specializuotoms institucijoms nesiėmus jokių veiksmų, reikalauti, kad savininkei (atsakovei) tektų rizika dėl kitų asmenų galimai neteisėtų veiksmų, yra negalima. Teismui nusprendus sunaikinti ne visas ginčo objektų patalpas, savininkės (atsakovės) patiriamas žalos dydis turėtų būti mažinamas proporcingai paliekamų ginčo objektų patalpų vertei (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Ieškinio tenkinimo atveju ir panaikinus visas Ginčo objektų patalpas, šios išlaidos (jų vertė) būtų 533 105,93 Eur suma, o ieškinio tenkinimo atveju ir panaikinus visas ginčo objektų patalpas (jų dalį), sutartis negalės būti išsaugoma, todėl kompensuojama visa dengto kiemo patalpų nuomos nutraukimo baudos suma – 57 000 Eur bei teismo sprendimo dienai likusios negautos pajamos nuo 570 000,00 Eur sumos, t.y. iki 627 000 Eur. Taigi, bendras žalos dydis siektų 4 065 519,32 Eur. Tačiau, savo esme ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

23.       Atsakovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nesutiko dėl jai pareikšto reikalavimo pašalinti statybos padarinius, o dėl kitų ieškinio reikalavimų prašo spręsti Teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai VĮ „Registrų centras“ (toliau – RC) laiko atsakinga už savavališkos statybos padarinių šalinimą dėl buvusios RC darbuotojos I. Ž. atliktų 2002 m. liepos 16 d. parengtų kadastrinių matavimų, kurių metu, kaip pastatytas prie pagrindinio maitinimo paskirties pastato - kavinės baro (2m1/p), buvo identifikuotas naujas priestatas - 3m1/p, kurio plotas sudarė 75,85 m2, 2002 statybos metai. Ieškovė daro nepagrįstą išvadą, jog nesilaikyta reikalavimų, įtvirtintų 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau –  Taisyklės) 4, 5, 14 ir 107 punktų. Kadastrinių matavimų metu, darbuotoja nepažeidė minėtų Taisyklių reikalavimų, nes tuo metu Taisyklės dar nebuvo priimtos (matavimai atlikti 2002-07-16, o Taisyklės priimtos 2002-12-30). Todėl darbuotoja neturėjo galimybės nei remtis Taisyklėmis, nei jas pažeisti. 2002 m. liepos 16 d. Kadastriniai matavimai atlikti pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999-08-25 įsakymu Nr. 264 patvirtintą Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodiką (toliau – Metodika), todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog kadastrinių matavimų metu užfiksuotas priestatas 3m1p negalėjo būti identifikuotas kaip priestatas dėl savo ploto, viršijusio maksimalų priestato dydį 10 procentų pagrindinio pastato ir turėjo būti identifikuotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas (galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis) ir tuo, kad užfiksuota priestato 3m1p sudarančių patalpų plotų suma buvo didesnė kaip 10 procentų už pagrindinį pastatą sudarančių patalpų plotų sumą.

24.       Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Metodikos 2.37 papunktyje pateiktas priestato apibrėžime, priestatas - prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą, nei kituose (vėliau įsigaliojusiuose ir šiuo metu galiojančiuose) teisės aktuose nebuvo (ir nėra) nustatyta, kad statinys gali būti vertinamas ir identifikuojamas kaip priestatas atsižvelgiant į jo ploto santykį su pagrindiniu pastatu. Statinys kaip priestatas yra vertinamas bei identifikuojamas ne pagal jo ploto santykį su pagrindiniu pastatu, o pagal tai, ar jis funkciškai yra susietas su pagrindiniu pastatu ir turi tiesioginį įėjimą. Ieškovės paminėta Statybos įstatymo nuostata reglamentavo tik statybos rūšies pastatytam priestatui nustatymą, tačiau statinys, jeigu jis funkciškai susietas su pagrindiniu pastatu ir turi tiesioginį įėjimą, buvo vertinamas ir kadastrinių matavimų byloje identifikuojamas kaip priestatas. 2002-07-16 atliktų kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuoti pastato 2M1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nauji (lyginant su 1999-10-20 duomenimis) kadastro duomenys (pakitimai): 50,50 kv. m patalpos (salės) 5-2 plotas pakeistas iš 50,50 kv.m į 50,60 kv.m; 1,13 kv.m patalpa (san. mazgas) 5-4 ir 1,16 kv. m patalpa (tualetas) 5-5 performuotos į 2,61 kv. m patalpą (san. mazgas) 5-7; 21,69 kv. m patalpa (koridorius) 5-6 performuota į 17,09 kv. m patalpą (koridorius) 5-8 ir 4,37 kv.m patalpą (koridorius) 5-9; užfiksuotas naujas priestatas - 3m1p, kurį sudarė 55,71 kv.m patalpa (salė) 5-10 (atkreiptinas dėmesys, kad į šios naujai suformuotos patalpos plotą buvo įtrauktas ir panaikintos 16,54 kv.m patalpos (veranda) 5-1 plotas), 10,32 kv.m patalpa (koridorius) 5-11 ir 9,82 kv.m patalpa (tambūras) 5-12. Kadangi priestatas 3m1p buvo funkciškai susijęs su pastatu 2M1p ir turėjo į šį pastatą tiesioginį įėjimą, todėl atitiko priestatui keliamus reikalavimus ir negalėjo būti fiksuojamas kaip atskiras statinys.

25.       Atsakovė pažymi, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (NTKĮ 2 str. 4 d.). Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, o matininkas yra asmuo, įgaliotas šiuos faktinius duomenis nustatyti, tačiau jis neatlieka viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Todėl darbuotoja I. Ž., nuvykusi į nekilnojamo daikto buvimo vietą, atliko pastato 2M1/p kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatyti visi faktiniai paminėto pastato duomenys (pakitimai) (matavimų metu pastate faktiškai esančios patalpos, jų parametrai ir kt.). Tačiau ji neturėjo teisės vertinti ir spręsti dėl matuojamo pastato statybos teisėtumo (ar užfiksuoti duomenys (pakitimai) atsirado teisėtų turto savininko veiksmų pagrindu), nes tai yra viešojo administravimo subjekto, įgalioto vertinti ir spręsti, ar matininko kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti faktiniai statinio duomenys (po statybos darbų atlikimo) atitinka statinio projekte ir leidime nurodytus sprendinius. Nurodytu atveju, kadastrinių matavimų metu užfiksuotas pastatas 2M1/p ir šio pastato priestatas 3m1p, 200301-21 VAVA aktu ,,Dėl pastatyto statinio priėmimo naudoti" Nr. (101)11.4-62 buvo pripažintas tinkamu naudoti (Statybos įstatymo (2001-11-08 - 2003-12-17 redakcija) 24 straipsnis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Procesine prasme tai leidžia daryti išvadą, kad šiuos dokumentus sudarę asmenys nėra materialinio teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties. Civiliniame procese atsakovu pagal ieškinį turi būti asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (CPK 41, 43 straipsnis). Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo jiems reikšti reikalavimus dėl jų kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo. Šių asmenų sudaryti dokumentai teisių ir pareigų asmeniui nenustato, o pagal reiškiamus reikalavimus dėl administraciniais aktais nustatytų teisių ir pareigų turi atsakyti ne jie, o šiuos aktus priėmusios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Jeigu ginčo nagrinėjimo metu reikia gauti informacijos ar patikslinimų iš kadastrinius matavimus atlikusio ir atitinkamus dokumentus sudariusio asmens, tai galimas tolesnis faktinių duomenų apie kadastro objektą rinkimas, bet iš to neatsiranda šio asmens suinteresuotumas byla ir tai nesudaro pagrindo jį įtraukti į bylą kaip dalyvaujantį asmenį. Dėl faktų žinojimo, duomenų surinkimo ar turėjimo šis asmuo netampa suinteresuotu asmeniu, o tik yra asmuo, turintis informacijos apie bylos aplinkybes. Prireikus šie asmenys civiliniame procese gali būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 1 dalis) arba jų turimi faktiniai duomenys gaunami kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje Registrų centrui reiškiamas reikalavimas, kuris kildinamas iš ieškovės nuomone, netinkamai matininko atliktų pareigų, ši civilinė byla Registrų centro atžvilgiu turi būti nutraukta.

26.       Atsakovas ir atsakovės Valstybės atstovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį, prašo atmesti ieškinio reikalavimus Departamento lėšomis nugriauti statinį 3m1/p bei panaikinti 2004 m. kovo 19 d KPD Vilniaus teritorinio padalinio rezoliuciją. 1985 m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (dabartinis (duomenys neskelbtini)) namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad viso užstatyta 591 kv.m., po pagrindiniais pastatais 466 kv.m., po ūkio pastatais 125 kv.m., kiemas 353 kv.m.. Tuo metu namų valdoje buvo du pagrindiniai ir penki ūkio pagalbiniai pastatai. 1985 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) namų valdos inventorizavimo plane, dabartinio priestato 3m1/p vietoje pažymėtas anksčiau jo vietoje stovėjęs statinys 3I1/m (ūkio pastatas, plotas 40,50 kv. m., aukštis 2 m.). Taigi, jau 1985 m. dabartinio priestato 3m1/p vietoje stovėjo 40,50 kv. m. ploto statinys (3I1/m), kuris galėjo būti pastatytas dar anksčiau. Iš topografinio plano matyti, kad 1997 m. dabartinio priestato 3m1/p vietoje taip pat pažymėtas statinys, pagal plotą ir konfigūraciją atitinkantis priestatą 3I1/m. Šis planas 1997 m. lapkričio 4 d. suderintas su Vilniaus m. Senamiesčio seniūnijos vyr. architektu. 1997 m. pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (At R 23) rekonstrukcijos projekte matyti, kad dabartinio priestato 3m1/p vietoje taip pat pažymėtas statinys. 1999 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) namų valdos plane, dabartinio priestato 3m1/p vietoje pažymėtas statinys 1m1/g, o namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad statinys 1m1/g (terasa), pastatyta 1999 m., kurios plotas 20,91 kv.m.. Šiame plane statinio žymėjimas 1m1/g ranka perbrauktas ir vietoje jo įrašytas žymėjimas 3m1/p. Taigi, dabartinio priestato 3m1/p vieta jau nuo 1985 m. buvo nuolatos užstatyta statiniais.  

27.       Nurodo, kad pagal NKVAĮ 23 straipsnį (galiojusio nuo 2001-05-09 iki 2002-07-01) nekilnojamąsias kultūros vertybes atkurti buvo galima tik pagal KVAD patvirtintas sąlygas, programas ar projektus ir gavus Departamento leidimą Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį (galiojusio 2000-09-15 iki 2002-07-01), leidimus statyti ir griauti statinius, priskirtus nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat statyti statinius tų vertybių apsaugos zonose išduodavo apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba tik po to, kai Departamentas išduodavo leidimą šiems darbams. Pagal Nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų priešavarinių, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarkos (toliau – Tvarka) (galiojusios nuo 1999-02-20 iki 2006-04-07, patvirtintos KVAD direktoriaus 1999 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 29) 7.7 papunktį, atkūrimas - nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose atliekama statybinė veikla ir kompleksas priemonių, atkuriančių sunykusius ar sunaikintus objektus, juos atstatant atitinka apibrėžimą „statinio statyba“, o pagal 14.1 papunktį - atkūrimo darbų metu, atstatomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose neišlikę objektai; pagal 14.2 papunktį atkūrimo darbai atliekami pagal projektą, suderintą su KVAD. 2000 m. parengtame kiemo korpuso Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atstatymo ir pritaikymo vasaros kavinei techniniame projekte (toliau - 2000 m. Projektas), kurio rengimui Vilniaus m. savivaldybės miesto plėtros departamentas 2001 m. kovo 21 d. išdavė projektavimo sąlygas Nr. I-526, namo (duomenys neskelbtini) sklypo ribų plane, dabartinio priestato 3m1/p vietoje jau pavaizduotas iki Projekto realizavimo stovintis statinys. Iš Projekto matyti, kad 1939 m. plane, dabartinio priestato 3m1/p vietoje pažymėtas statinys. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuo XVIII a. pradžios kiemo (duomenys neskelbtini) gilumoje buvo ūkinė zona, XVIII - XIX a. čia buvo arklidės ir vežiminės; pokario metais arklidžių vietoje buvo įrengti du butai, vežiminės vietoje – garažas. 1995-1999 m. visi sklype esantys pastatai buvo rekonstruoti, restauruoti ir pritaikyti svečių namams; vežiminės korpusas pritaikytas kavinei, buvusių arklidžių vietoje I aukšte yra pagalbinės kavinės patalpos, pastogėje įrengti viešbučio kambariai; šalia kavinės pristatytas stiklinis vestibiulis, neišlikusio korpuso vietoje įrengta atvira stoginė. Atstatomo korpuso plano gabaritai nustatyti remiantis 1939 m. Vilniaus planu. Stiklinis priestatas ir stoginė išardomi, jų vietoje projektuojamas vienaaukštis, vienašlaitis pastatas. Tarp atstatomo ir esamų korpusų liekanti erdvė padengta stikliniu stogu. Atstatomas korpusas ir stiklu perdengta erdvė sudaro vieną funkcinę zoną, todėl atstatomo korpuso šiaurinė siena pakeičiama kolonų eile. Pagal Genplaną M 1:500, korpusas atstatomas buvusių statinių 3I1/m (1985) ir 1m1/g (1999 m.) vietoje. 2000 m. Projektas suderintas KPD (2001-05-23). Pagal NKVAĮ ir STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (2002-05-01 - 2002-07-01 galiojusi redakcija) 4 punktą, leidimus tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ir griauti statinius jų teritorijose išduoda KVAD teritorinis padalinys kartu su Savivaldybės meru. Taigi, nuo 2002 m. sausio 1 d. iki Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, statybos leidimai išduodami laikantis Įstatymo ir KVAD 2002 m. sausio 17 d.  įsakymo Nr. 007 „Dėl statybos leidimų, kuriais suteikiama teisė tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ar griauti statinius šių vertybių teritorijose išdavimo laikinosios tvarkos“ (galiojo iki 2002-07-01), o leidimus pagal STR 1.07.01:1999 ir nustatytą tvarką išduodavo KVAD kartu su Savivaldybės meru arba Viršininko administracija. 2002 m. pirmą pusmetį leidimą tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti ar griauti statinį jos teritorijoje išduodavo KVAD ir Vilniaus miesto savivaldybė. 2002 m. gegužės 30 d.leidimas Nr. 422/KP-32 vykdyti statybos darbus – atkurti kiemo korpusą ir pritaikyti vasaros kavinei pagal 2000 m. Projektą (parengė AB „Paminklų restauravimo institutas“), 2001 m. gruodžio 10 d. suderintą su Vilniaus m. savivaldybe (2001-12-10 protokolas Nr. 01-2922), galiojantį iki 2003 m. balandžio 3 d., pasirašė Vilniaus m. meras ir KVAD. Taigi, 2000 m. Projektui realizuoti buvo išduotas bendras statybą leidžiantis dokumentas – 2002 m. gegužės 30 d. leidimas Nr. 422/KP-32, kurio pagrindu ir buvo pastatytas dabartinis priestatas 3m1/p, 1938-1939 metais stovėjusio statinio vietoje. 2007 kovo 12 d. kadastro duomenimis, šio priestato 3m1/p statybos metai – 2007, plotas 18,7 m, aukštis 3,6 m, todėl atliktų priestato 3m1/p statybos darbų nėra pagrindo laikyti savavališkais. Juolab, kad ieškovė neginčija 2002 m. gegužės 30 d. leidimo Nr. 422/KP-32 teisėtumo. Istoriškai, priestato 3m1/p vieta buvo nuolatos užstatoma, nes tai buvo ūkinė kiemo zona. Neįrodžius, kad priestatas pastatytas savavališkai, jo nereikia nugriauti.

28.       Atsakovas pažymi, kad Vilniaus m. valdyba 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 765V „Dėl (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane (toliau - 1999 m. Planas), o pagrindinis brėžinys sudarytas 1997 m. rugpjūčio mėn. ir 1997 m. lapkričio 4 d. suderintas su Vilniaus m. Senamiesčio seniūnijos vyr. architektu. Lyginant byloje esančius planus matyti, kad tiek 1997 m. topografiniame plane, tiek 1999 m. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje dabartinio priestato 3m1/p vietoje pažymėtas statinys, pagal konfigūraciją ir užimamą plotą atitinkantis statinį 3I1/m (ūkio pastatas, plotas 40,50 kv.m.). 1999 m. Plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) esamas užstatymo tankis 56,8 proc., kurį pasiūlytą padidinti ne daugiau kaip iki 60 proc., aukštingumas esamas (ne didinamas) 2-3 aukštai. Vadinasi, su buvusiu 40,50 kv.m. ploto statiniu 3I1/m sklypo užstatymo tankis 56,8 proc., neviršytas. 1999 m. vietoje statinio 3I1/m užfiksuotas kitas 20,91 kv.m. statinys 1m/1g. Taigi, užstatymo plotas sumažėjo. Realizavus 2000 m. Projektą, statinio 1m/1g vietoje pastatytas priestatas 3m1/p (2007 m., plotas 18,7 kv.m., aukštis 3,6 m, tūris 67 m3), lyginant su 1985 m. statinio 3I1/m plotu, - sumažėjo net 21,8 kv.m., o su statinio 1m/1g plotu (20,91 kv.m. sumažėjo 2,21 kv.m.. 2009 m. gegužės 6 d. kadastro duomenimis priestato 3m1/p plotas 20,29 kv.m., tūris 67 m3, o 2020 m. kovo 17 d. kadastro duomenimis šio priestato bendras plotas jau 14,27 kv.m., statybos pradžia 2002 m., statybos pabaiga – 2007 m., tūris 74 m3. Taigi, realizavus 2000 m. Projektą ir pagal 2002 m. gegužės 30 d statybos leidimą Nr. 422/KP-32 pastačius priestatą 3m1/p, 1999 m. detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodytas esamas 56,8 proc. (leidžiamas 60 proc.) užstatymo tankis neviršytas, kaip ir aukštingumas. Atsižvelgiant į tai, priestato 3m1/p statyba nurodytų detaliojo plano sprendinių nepažeidžia. Pagal Tvarkos 14.4 papunktį (nuo 1999-02-20 iki 2006-04-07 galiojusi redakcija) atkūrimo darbų projektai, kai nėra parengtų teritorijų, kuriose yra nekilnojamosios kultūros vertybės, specialiųjų ar detaliųjų planų arba kai jie tam yra nepakankami, rengiami pagal nustatyta tvarka išduotas projektavimo sąlygas, Kultūros ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtintą ir dabar galiojantį VSAR, valdybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 765V „Dėl (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas Detalusis planas. Žemės sklypo detaliojo plano parengimas nėra nei faktine, nei teisine kliūtimi nustatyti ir tikslinti saugomų vertingų objektų zonas neatsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, nes tai reikalinga įstatyme keliamiems tikslams įgyvendinti, atitinka viešąjį interesą, o itin formalių ribojimų nustatymas a priori neatitiktų įstatymo tikslų, nes galėtų labai apsunkinti jų realizavimą ar juos apskritai paneigtų (kai dėl ribojimų apskritai neliktų galimybės užtikrinti nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą). Pagal VSAR, sklype (duomenys neskelbtini) numatytas jame stovėjusių statinių atkūrimas (nauja statyba), nes sklypui nustatytas restauravimo - atkūrimo režimas, o VSAR turi prioritetą prieš 1999 m. Detalųjį planą (žr. LVAT 2020-05-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020). Todėl, statinio 3m1/p statyba pagal 2000 m. Projektą ir 2002 m. gegužės 30 d. Leidimą Nr. 422/KP-32 neprieštarauja dabar galiojančioms VSAR nuostatoms, leidžiančioms pastatų atkūrimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

29.       Atsakovas pažymėjo, kad 2003 m. kovo 21 d. Akte nurodyta, jog statyba, kurios rezultatus 2003 m. priėmė Komisija, vyko pagal kitą projektą – Nr.97-005 ir kitą statybos leidimą – 1999 m. gegužės 21 d. Leidimą Nr. R99-271. VTPSI (2020-07-22 raštas Nr.2D-9864 „Dėl archyvinių dokumentų pateikimo“) nurodo, kad šiuo statybos leidimu (galiojusiu iki 2000-03-18) leidžiama atlikti patalpų restauravimą ir pritaikymą svečių namams su parduotuvėmis pagal suderintą projektą Nr. 97-005, o 1999 m. kovo 18 d. statybos leidimu Nr. 126 - leista atlikti patalpų restauravimą ir pritaikymą svečių namams su parduotuvėmis ir baru. 1997 m. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog pastatas restauruojamas, pritaikant svečių namų funkciją buvusių butų patalpose, taip pat įrengiant tuščias palėpių patalpas; rūsiuose numatoma įrengti kavinę–barą; bendras plotas 1389,7 kv.m.. Statybos darbai buvo numatyti prie gatvės stovinčiame pastate 1V2/p (buvęs 1A2/p, 1985-10-07 namų valdos inventorizavimo planas), o ne priestato 3m1/p vietoje. 2003 m. Akte nenumatyti šio priestato statybos darbai, nors ieškovė teigia priešingai. Hipotetiškai, jeigu 2003 m. Aktu būtų buvę priimti priestato 3m1/p statybos darbai, tai jie atlikti teisėtai, t.y. realizavus 2000 m. Projektą, pagal 2002-05-30 statybą leidžiantį dokumentą Nr. 422/KP-32, todėl ir tokiu atveju nebūtų teisinio pagrindo naikinti 2003 m. Aktą. Be to, ieškovės teiginį apie priestato 3m1/p plotą (75,85 kv.m.), paneigia 2000 m. Projekto aiškinamajame rašte nurodyti faktai, kad atstatomo korpuso plano gabaritai nustatyti remiantis 1938 m. Vilniaus planu; stiklinis priestatas ir stoginė išardomi, jų vietoje projektuojamas vienaaukštis, vienašlaitis pastatas; tarp atstatomo ir esamų korpusų liekanti erdvė padengiama stikliniu stogu ir jų bendra stiklu perdengta erdvė sudaro vieną funkcinę zoną, todėl atstatomo korpuso šiaurinė siena pakeičiama kolonų eile ir t.t. Projekte numatytas būsimo priestato 3m1/p pamatų planas su kolonų eile atitinka kadastrinių matavimų plane nurodytos patalpos 5-11 (10,32 kv.m.) (koridorius) ir patalpos 5-12 (9,82 kv.m.) (tambūras) planą, o patalpų 5-11 ir 5-12 faktinis plotas buvo apie 20,14 kv.m. 2002 m. liepos 16 d. atliktų kadastrinių matavimų metu užfiksuoti nauji (lyginant su 1999-10-20) kadastro duomenys (pakitimai): 50,50 kv. m patalpos 5-2 (salė) plotas 50,50 kv.m pakeistas į 50,60 kv.m; 1,13 kv.m patalpa 5-4 (san. mazgas) ir 1,16 kv. m patalpa 5-5 (tualetas) performuotos į 2,61 kv. m patalpą 5-7 (san. mazgas); 21,69 kv. m patalpa 5-6 (koridorius) performuota į 17,09 kv. m patalpą 5-8 (koridorius) ir 4,37 kv. m patalpą 5-9 (koridorius); užfiksuotas naujas priestatas 3m1p - 55,71 kv. m patalpa 5-10 (salė), į kurios plotą įtrauktas ir panaikintos 16,54 kv. m patalpos 5-1 (veranda) plotas, 10,32 kv. m patalpa 5-11 (koridorius) ir 9,82 kv. m patalpa 5-12 (tambūras). Visos kadastrinių matavimų metu atliktos matavimų operacijos atsispindi kadastrinių matavimų plane. I. Ž., prie priestato 3m1/p priskyrė pagal 2000 m. Projektą stikliniu stogu tarp atstatomo ir esamų korpusų liekančią erdvę - kiemą, tapusį sale 5-10 (55,71 kv.m.), prie jo prijungė ir kieme stovėjusios verandos plotą, nors anksčiau atliktų kadastrinių matavimų metu, ši erdvė Plane pažymėta kaip 75,85 kv.m. ploto kiemas nebuvo tikrasis pagal 2000 m. Projektą pastatyto priestato plotas. Faktiniai duomenys paneigia ieškovės teiginius apie atkurto priestato 3m1/p plotą – 75,85 kv.m., o visi kiti išvestiniai plotai, gauti atliekant manipuliacijas 2002 m. kadastrinių matavimų metu ir prijungus kieme stovėjusios verandos plotą. Iš 2007 m. kovo 12 d. matininkės V. C. atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad stikliniu stogeliu kiemo erdvės dalis (5-10) priskirta prie kito pastato kavinės-baro 2M1/p (taip perdengto kiemo erdvės dalis tapo kito pastato 2M1/p sudedamąja dalimi). Kadastrinių matavimų metu kiemo dalis tampa tai priestato 3m1/p dalimi, tai pastato 2M1/p dalimi. 2007 m. kovo 15 d. Aktu Nr. (101) 11.4-583 viešbutis su parduotuve 1V2p ir kavine-baru bei pagalbinis statinys kavinė-baras 2M1p, pripažinti tinkamais naudoti, o statinio statybos būklė atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/2922 (sudarytoje 2007-03-12). Taigi, ne 2003 m. Aktu, o 2007 Aktu pagal 2000 m. Projektą stikliniu stogu perdengta kiemo erdvės dalis (5-10) buvo pripažinta tinkama naudoti, kaip sudedamoji kito pastato 2M1/p dalis ir tai paneigia ieškovės teiginius, apie priestato 3M1/priėmimą naudoti 2003 m. Aktu.  

30.       Anot atsakovo, iš 2009 m. gegužės 6 d. matininkės J. P. atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad stikliniu stogu pagal 2000 m. Projektą perdengta kiemo erdvės dalis paliekama pastato kavinės-baro 2M1/p sudedamąja dalimi, o iš 2020 m. kovo 17 d. matininkės V. S., atliktų kadastrinių matavimų, matyti, kad pagal 2000 m. Projektą stikliniu stogeliu perdengta kiemo erdvės dalis, kaip patalpa 1-1 (117,16 kv.m.), toliau nurodoma pastato 2M1/p sudedamąja dalimi. Šie duomenys taip pat paneigia ieškovės teiginius, jog pagal 2000 m. Projektą atkurto priestato 3m1/p plotas sudarė 75,85 kv.m. nes priestato 3m1/p tikrasis plotas, įvairių kadastrinių matavimų metu, svyruoja nuo 14,27 iki 20,29 kv.m. (2002-2007 statybos metai) ir tai iš esmės atitinka pagal 2000 m. Projektą atstatyto statinio 3m1/p plotą (apie 20,14 kv.m.). Vadinasi, priestatas 3m1/p buvo pastatytas pagal 2000 m. Projektą ir 2002-05-30 Leidimą Nr. 422/KP-32, o 2007-03-15 Aktu Nr. (101) 11.4-583 pripažinta, kad pagal 2000 m. Projektą stikliniu stogu perdengta kiemo erdvės dalis, kaip sudėtinė pastato 2M1/p dalis, tinkama naudoti. Neaišku, kada buvo pripažintas tinkamu naudoti apie 20 kv.m. priestatas 3m1/p, sudarytas iš 0,32 kv. m patalpos 5-11 (koridoriaus) ir 9,82 kv. m patalpos 5-12 (tambūro), nes ieškovė neįrodė, jog priestatas 3M1/p buvo priimtas naudoti ieškovės prašomu panaikinti 2003 m. aktu.  

31.       Atsakovo teigimu, viso kiemo (duomenys neskelbtini), uždengimas stikliniu stogu nenumatytas nei 1997 m., nei 2000 m. projektuose. Atitinkamai, nei 1999 m. gegužės 21 d. statybos leidimas Nr. R99-271, nei 2002 m. gegužės 30 d. statybos leidimas Nr. 422/KP-32, nei KVAD 1999 m. kovo 18 d. leidimas Nr. 126 atlikti patalpų restauravimą ir pritaikymą svečių namams su parduotuvėmis ir baru Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikė teisės viso kiemo uždengti stikliniu stogu, nes pagal 2000 m. Projektą numatyta perdengti tik nedidelę dalį kiemo. KVAD surašytame 2003 m. gegužės 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 1-5 (pažeidėja UAB (duomenys neskelbtini) direktorė D. G.) direktorei KVAD 2003 m. gegužės 21 d. nutarimu skirta 1000 Lt bauda, nurodant, jog (duomenys neskelbtini) kiemo uždengimo laikinu stogu darbai vykdomi be teisės aktų nustatyta tvarka suderinto projekto ir gauto leidimo (pažeista NKVAĮ 23 straipsnis, Nekilnojamosios kultūros vertybės - statinio tipinio apsaugos reglamento (patvirtinto Vyriausybės 2002-01-31 nutarimu Nr. 152) 35 ir 36 punktas, Statybos įstatymo 23 straipsnis). D. G. pripažino, minėtus darbus pradėjusi nesuderinus projekto ir negavus leidimo, nes buvo užtikrinta, jog tie procesai neužtruks, o darbams buvo gautas preliminarus pritarimas. Statinio (duomenys neskelbtini) kiemo laikino stogo uždengimo (naudojant lengvas konstrukcijas ir įstiklinimą) techninį projektą, kurį suderinus bei gavus leidimą, tęsti statybą, todėl minėto pastato kiemas 2003 m. buvo perdengtas savavališkai, be suderinto techninio projekto ir išduoto statybos leidimo. 2003 m. projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodyta, kad perdengiamas 281, 7 kv.m. plotas, kiemas pritaikomas kavinei, išplečiant kiemo galiniame korpuse esančią kavinę. Stogo planas suderintas su KVAD (2003-03-19 Nr. 122) ir buvusiu Vilniaus teritorinio skyriaus vedėju A. B. (jo ranka įrašyta rezoliucija „laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl papildomai rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia.“). Atsižvelgiant į 2003-2004 m. galiojusios Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 ir 31 dalis, minėti projektiniai pasiūlymai (eskizinis projektas) galėjo būti pateikti kaip medžiaga projektuotojo, kuris parengs statinio projektą bei galėjo naudoti projektavimo sąlygoms parengti, tačiau jie neatitiko statinio projektui nustatytų reikalavimų ir nebuvo dokumentas, pakeičiantis statinio projektą ar statybos leidimą. Pagal STR 1.01.08:2002 (suvestinė redakcija nuo 2002-12-19 iki 2004-04-06) 8.2., 9.5. ir 9.6. punktus, naujų metalinių konstrukcijų atrėmimas į tvorų viršutinę dalį, tokiu būdu formuojant naują stiklinį stogą ir naują priestatą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių statinių, 2002-2003 metais šie statybos darbai buvo priskiriami naujo statinio statybai. Pagal Statybos įstatymo (2001-11-08 - 2004-04-28 redakcija) 2 straipsnio 4 dalį, metalinių konstrukcijų ir stiklinio stogo statinys (jo dalys) neatitinka laikino statinio kategorijai keliamų reikalavimų, todėl 2003 m. projektinių pasiūlymų (eskizinio projekto) 2002 m. kovo 19 d. derinimas Nr. 122 ir A. B. įrašyta rezoliucija nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka parengto statinio projekto derinimas bei nepakeitė statybos leidimo ir statyba liko savavališka. KVAD direktorės 2002 m. vasario 9 d.  įsakymu Nr. 190 patvirtintų Statinių projektų (projekto dalies) ir projektinių pasiūlymų (eskizinių projektų) nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams parengimo reikalavimų 19 punkte buvo nustatyta, kad projektavimo sąlygoms gauti, projektiniai pasiūlymai (eskiziniai projektai) turi būti pateikti KVAD. Taigi, projektavimo sąlygos (eskizinis projektas) KVAD direktoriaus 2002 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 268 nustatyta tvarka kartu su paraiška nebuvo pateiktos Departamentui, o jų negavus - neparengtas ir projektas. Kultūros ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. ĮV-135 „Dėl leidimų paveldo apsaugos technologijų darbams atlikti išdavimo“, nustatyta, kad leidimus atlikti nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų (priešavarinių (avarijos grėsmės pašalinimo), remonto, pritaikymo, ardomųjų tyrimų, konservavimo, restauravimo, atkūrimo) paveldo apsaugos technologijų darbus išduoda ir jų apskaitą vykdo KVAD, kuris iki 2003 m. gruodžio 30 d. turėjo parengti Paveldo apsaugos technologijų reglamento PATTR3 „Leidimų darbams atlikti išdavimas“ projektą. Įsigaliojus minėtam ministro Įsakymui, buvo nustatyta forma, leidimų atlikti paveldo apsaugos technologijų darbus, vykdant nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (priešavarinius (avarijos grėsmės pašalinimo), remonto, pritaikymo, konservavimo, restauravimo, atkūrimo) išdavimo tvarka. Pagal Tvarką (galiojusią nuo 1999-02-20 iki 2006-04-07), darbams nekilnojamosiose kultūros vertybėse buvo reikalingas KVAD leidimas (Tvarkos 8.5, 9.4, 11.4, 13.4, 14.8 papunkčiai). Vadinasi KVAD leidimas perdengti visą (duomenys neskelbtini) kiemą stikliniu stogu, nebuvo išduotas iki 2005 m. balandžio 19 d., o statytojas apsiribojo tik projektinių pasiūlymų parengimu. 2005 m. balandžio 20 d. įsigaliojus NKVPAĮ, Kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-159 patvirtintas paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.02.01:2005 „Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklės“, 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158 patvirtintas PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155 patvirtintas PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-153 patvirtintas PTR 3.05.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų priėmimo taisyklės“, 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 patvirtintas PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“. Statytojas nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka neparengė projekto ir negavo tvarkybos leidimo perdengti visą kiemą stikliniu stogu. 2003 m. projektinių pasiūlymų (eskizinio projekto) 2002 m. kovo 19 d. derinimas Nr. 122 ir A. B. rezoliucija nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka parengto tvarkybos projekto derinimas ir nepakeitė tvarkybos leidimo. Tad, tiek pagal iki 2005 m. balandžio 19 d. galiojusį NKVAĮ, tiek pagal 2005-04-20 įsigaliojusį NKPAĮ, darbai buvo atlikti neteisėtai.

32.       Atsakovo teigimu, ieškovė pripažįsta, jog ginčijama 2004-03-19 Rezoliucija negalėjo sukelti teisinių padarinių, nes negalėjo būti prilyginama statybą leidžiančiam dokumentui, todėl negali būti skundžiamas tarpinis dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes tokie dokumentai atlieka pagalbinį/tarpinį/ aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020). Kadangi statybą ir tvarkybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra yra tęstinė, ją sudaro daugybė etapų, kurių metu priimami įvairūs dokumentai, ką pripažįsta ir ieškovė, tai 2003-03-19 A. B. Rezoliucija nesukėlė teisinių pasekmių, nes tai nebuvo statybą ar tvarkybą leidžiantis dokumentas, o tarpinis dokumentas dėl laikinųjų sprendinių, atlikęs pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, nes ja neįformintas baigiamas (galutinis) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimas tuo klausimu. Rezoliucijos panaikinimas, net ir ieškinio tenkinimo atveju, nesukeltų teisinių pasekmių, nes nepasikeistų statytojo teisių ir pareigų apimtis ir nebūtų apgintas viešasis interesas. Todėl, ieškinio reikalavimas dėl Rezoliucijos panaikinimo, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.  

33.       Anot atsakovo, Departamento 2021 m. vasario 26 d. rašte Nr. TS-48-(11.48 E) „Dėl specialisto paskyrimo“ nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarkomas vadovaujantis Vilniaus senamiesčio - Kultūros paminklo U1P apsaugos reglamentu, patvirtintu Kultūros ministro 2003-12-23 įsakymu Nr. ĮV-490; Reglamente nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) taikomas restauravimo rėžimas - fasadai, vertingi elementai rūsiai; restauravimo - atkūrimo rėžimas - galimi visų rūšių tyrimai, priešavariniai, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, pritaikymo darbai, paprastasis remontas; kapitalinis remontas ir rekonstrukcija galima nevertingose dalyse ir elementuose. Pagal Reglamentą, (duomenys neskelbtini) patenka į II Senamiesčio zonos - „Miestas“ 23 kvartalą. Bendruose reglamento 23 kvartalui taikomuose reikalavimuose nustatyta: sklypų užstatymo tankumas 40-60 proc., dominuojantis užstatymo morfotipas - perimetrinis posesijinis, statinių vertingosios dalys tikslinamos tyrimų medžiagoje, pastatų aukštingumas – iki 2 aukštų, atkūriamo sunaikinto užstatymo aukštingumas - pagal tyrimų duomenis, pastatai dengiami šlaitiniais stogais, <...>.“; atsižvelgiant į Detaliojo plano sprendinius ir Reglamentą žemės sklypo užstatymo tankumas galimas iki 60 proc. Pagal TPSĮ 2 straipsnio 40 dalį, žemės sklypo visiškas užstatymas pastatais ar inžineriniais statiniais nėra galimas; Laikinosios komisijos 2021 m. sausio 8 d. išvadose Nr. RG - 1 nurodyta, kad uždengiant Statinių komplekso ( u.k. 652) vidaus kiemą ir jį NTR-e įteisinant patalpomis, buvo pažeistas Vilniaus senamiesčio reglamentu nustatytas užstatymo rodiklis (leistinas 40-60 proc. padidintas iki 100 proc.) ir iš esmės pakeistas šio objekto reikšmingumą lemiantis architektūrinis vertingųjų savybių pobūdis bei statinių komplekso vertingoji savybė - planinė tūrinė - erdvinė struktūra, tokiais neteisėtais veiksmais padaryta žala Statinių kompleksui ir Vilniaus senamiesčiui bei pažeistas viešasis interesas, nes panaikinta galimybė visuomenei laisvai lankytis kieme ir pažinti statinių bei tvoros architektūrą. Rašte nurodyta, kad objekte buvo registruoti statinio rekonstravimo darbai, o Akte nėra KVAD atstovo, kaip tai numatė tuo metu galiojantis Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka (suvestinė redakcija 2006-09-20 - 2007-06-30) 20 punktas. Kai 2007 m., kovo 15 d. aktu Nr. (101)11.4-583 stikliniu stogu perdengtas kiemas buvo pripažintas tinkamu naudoti, kaip priestatas - KVAD nedalyvavo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnyba (toliau – Vertinimo tarnyba) 2011 m. lapkričio 6 d. Akte Nr. KPD-AV-149 nurodė, jog virš kiemo 2003 m. savavališkai įrengtas stiklinis stogas, nenurodytas kaip statinių komplekso (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė. 2011 m. Akto priėmimo metu jo formos pildymas reglamentuotas KPD direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. Į-721 (Žin., 2007, Nr. 1-43) priimtu aprašu, kuriame paryškintu šriftu pažymėti žodžiai „planas, tūrinė-erdvinė struktūra, kurią sudaro prie (duomenys neskelbtini) stovintis namas ir kiemo P pusėje stovinti tvora“, nurodo statinių komplekso (duomenys neskelbtini) vertingąją savybę, o skliausteliuose paprastu šriftu parašyti žodžiai „2003 m. vidinis kiemas uždengtas stikliniu stogu;“ aprašo nustatytą naujadarą (stiklinį stogą), keliantį grėsmę autentiškumui. Tik dėl paminėjimo Akte, šis naujadaras netapo vertingąja saugotina savybe, todėl nepagrįstai manoma, jog kiemo uždengimu stikliniu stogu, siekiama apsaugoti po vidiniu kiemu esančius rūsius, nors istorinių rūsių po kiemu nebuvo, o dabartinis rūsys buvo iškastas realizuojant 1997 m. Projektą. 1995 m. rugsėjo 28 d., Vilniaus miesto Paminklotvarkos ekspertų tarybos posėdžio protokole Nr. 17-95 užfiksuota, kad pastato (duomenys neskelbtini) restauravimo ir pritaikymo projekto svarstymo metu buvo pasiūlyta kieme iškasti naują rūsį ir jame įrengti virtuvę; buvo nutarta įrengiant rūsį tarpuvartėje ir po kiemu, palikti neliesto kultūrinio sluoksnio fragmentus. (1995-09-28 protokolas Nr. 17-95 ir 1998-04-28 protokolas Nr. 01). Iš 1997 m. Projekto rūsio plano matyti, kad istoriniai rūsiai yra tik po šiauriniu ir pietiniu pastato Iv2/p dviejų aukštų korpusais, o naujas rūsys kasamas tarpuvartėje ir po vidiniu kiemu. 1998 m. vakarinėje kiemo dalyje įrengtas apie 216 kv.m. rūsys. Po vidiniu kiemu esantis rūsys – naujadaras, iškastas 1998 metais, naudojant šiuolaikines technologijas bei statybines medžiagas ir neturi istorinės bei architektūrinės vertės, kurią turėtų apsaugoti stiklinis stogas. VTPSI 2001 m. spalio 16 d. leidimu Nr. R01-575 negyvenamųjų patalpų perplanavimui (duomenys neskelbtini) (AtR23, U1P), registruotu KVAD 2001 m. spalio 9 d. Nr. 451 (galiojo iki 2002-10-09) buvo leista perplanuoti pastato 1V2/p pirmame aukšte esančias parduotuvės patalpas pagal 2001 m. Parduotuvės perplanavimo projektą. Departamentas 2020 m. spalio 9 d. pritarė Statinių komplekso (652) ir tvoros (35493) (duomenys neskelbtini), Vilniuje tvarkybos darbų (architektūrinių elementų, restauravimo, remonto) Projektui Nr. 444 ir 2020 spalio 14d. išdavė Leidimą Nr. LPVS-113. Šis Projektas neapėmė nei darbų pastate 2M1/o, nei stiklinio stogo įrengimo virš viso kiemo. Departamento 2020 m. lapkričio 3 d. Reikalavime Nr. RV-61 adresuotame UAB „Senamiesčio idėjos“ nurodyta, jog atlikti savavališki statybos darbai (uždengtos/panaikintos pirmo aukšto langų, durų angos, uždengtas/panaikintas patekimas į rūsį, pakeista stiklinio stogo konstrukcija, demontuotas balkonas, atliekami sienų glaistymo darbai) Projekte Nr. 444 nenumatyti, todėl nurodyta nedelsiant sustabdyti savavališkus darbus. Pastato 2M1/p vietoje anksčiau stovėjo pastatai 2A1/p ir 4I1/p, o įvykdžius statybos darbus, mūrinis pastatas 4I1/p buvo sunaikintas ir abiejų pastatų 2A1/p bei 4I1/p vietoje, sukurtas pastatas 2M1/p. Leidimas šiems darbams vykdyti į bylą nepateiktas. 2003 m. kovo 17 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi AG-399 (ji yra ir turto perdavimo-priėmimo aktas) V. G. pardavė UAB „Vilniaus banko lizingas“ pastatą - viešbutį su parduotuve ir kavine baru 1V2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1396,44 kv.m.) ir pastatą - kavinę-barą 2M1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 299,42 kv.m.), nurodant, kad lizingo gavėjas UAB (duomenys neskelbtini) prisiėmė atsakomybę už statybos ir rekonstrukcijos darbus, jų eigą ir tinkamą statybos darbų pabaigimą (Sutarties 9.2 punktas). 2003 m. vasario 12 d. Finansinio lizingo sutartimi Nr. N2003-010310, pastatai 1V2/2 ir 2M1/p buvo perduoti valdyti UAB (duomenys neskelbtini), prieš tai įsipareigojusiems įsitikinti ar yra pateikta su turtu susijusi dokumentacija. 2007 m. liepos 11 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-070012 12.1 punkte nurodyta, kad visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto, turtas nuosavybės teise priklauso SEB VB lizingas. 2007 m. rugpjūčio 17 d. Priėmimo-perdavimo aktu turtas vėl buvo perduotas lizingo gavėjui UAB (duomenys neskelbtini), o 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi turtas parduotas UAB  (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 16 d. Priėmimo-perdavimo aktu perimant pastatus UAB „Senamiesčio idėjos“, juos valdė verslininkai V. G., įmonė (duomenys neskelbtini) bei lizingo bendrovė, kurie ir atsakingi už vykdytus darbus, todėl naikinti Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2004 m., kovo 19 d. rezoliuciją yra nepagrįsta.        

34.       Atsakovė ir Valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nesutiko su ieškinio (patikslinto) reikalavimais ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai daro išvadą, jog nei Detalusis planas, nei 1999 m. gegužės 21 d. Leidimas Nr. R99-271 nenumatė naujų statinių statybos. Todėl, nepagrįstai reikalauja kaip neteisėtą naikinti 2003 m. sausio 21 d. Aktą, kuriuo statytojas (V. G.) užbaigė statybą, pagal UAB „Elvora“ parengtą statybos projektą Nr. 97-005, kurį buvo leista vykdyti 1999 m. gegužės 21 d. Leidimu Nr. R99-271. Ginčijamu Aktu, tinkamu naudoti pripažintas viešbutis (1310,31 kv.m.), parduotuvė (33,65 kv.m.), kavinė-baras (299,42 ir 52,48 kv.m.). Kadastrinių matavimų bylos 1985 m. plane matyti, kad 1999 m. spalio 20 d. kavinės-baro patalpos buvo pertvarkytos. Iki 1999 m. jas sudarė priestatai - 4I1/p, 2A1p ir 3I1/m, kurie vėliau buvo sujungti ir įregistruoti kaip pastatas 2M1/p ir priestatas 3m1/p, kuris yra dalis 3I1/m. 2002 m. gegužės 30 d. tvarkybos leidimas Nr. 422/KP-32, suteikė teisę atkurti kiemo korpusą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir jį pritaikyti vasaros kavinei (AtR23). Statinio projektą, 2001-12-10 protokolu Nr. 01-0922 suderintą Savivaldybėje, parengė AB „PRI“ (projekto vadovas R. G.). Pagal leidimo projektinę dokumentaciją, atliekant tvarkybos darbus buvo leista atkurti kiemo korpusą, o Leidimo aiškinamajame rašte numatyta kad “Atstatomo korpuso plano gabaritai nustatyti pagal 1938 m. Vilniaus planu <..> Stiklinis priestatas ir stoginė išardomi, jų vietoje projektuojamas vienaaukštis vienšlaitis pastatas. <..> atstatomo korpuso šiaurinė siena pakeičiama kolonų eile. Projektuojamos stiklinės konstrukcijos ir atstatomo korpuso aukščius sąlygoja esamų pastatų architektūrinės detalės <…>”. Pagal Leidimo schemą, atstatomas korpusas žymimas indeksu 1 ir jo vieta bei gabaritai sutampa su patikslintame ieškinyje įvardinamu savavališku priestatu - 3m1/p. Taigi, priestatas 3m1/p nėra savavališkai pastatytas, nes nuo 1999 m. priestatas 3I1/m buvo pertvarkytas, jo dalis prijungta prie pastato kavinė-baras, o kita dalis pažymėta kaip 3m1/p ir statyba nurodyta pagal pertvarkymo metus - 2002, o korpuso atstatymui 2002-05-30 buvo gautas KPD tvarkybos leidimas Nr. 422/KP-32. Todėl ieškiniu nepagrįstai reikalaujama panaikinti 2003 m. Aktą, nes ginčo priestatas buvo sukurtas pertvarkant aukščiau nurodytas patalpas.

35.       Pagal STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 11 punktą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją (toliau – Komisija) sudaro: komisiją paskyrusios institucijos (komisijos pirmininkas); apskrities statybos inspekcijos (kai jis nėra komisijos pirmininkas); savivaldybės; statytojo (savininko, statybos valdytojo); projektuotojo, parengusio tikrinamo statinio projektą (techninio projekto vadovas, darbo projekto vadovas, statinio architektas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas); Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (išskyrus šio Reglamento 1 priede išvardytus statinius); Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ar šios tarnybos įstaigų; Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos, kai tikrinami energetikos statiniai ir kiti statiniai su energetikos inžinerinėmis sistemomis bei energetikos įrenginiais; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, kai tikrinami statiniai su darbo vietomis bei darbo priemonėmis, taip pat naują veiklą pradedančių įmonių statiniai (patalpos), kuriuose yra darbo vietų; VšĮ Technikos priežiūros tarnybos arba kitos viešosios įstaigos, atliekančios potencialiai pavojingų įrenginių privalomąją priežiūrą, kai tikrinami potencialiai pavojingi įrenginiai arba statiniai, kuriuose yra tokių įrenginių; Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento, kai tikrinami statiniai, kuriems privalomas poveikio aplinkai įvertinimas arba rengiama statinio projekto aplinkos apsaugos dalis; apskrities viršininko administracijos melioracijos ir hidrotechnikos statinių valstybinės priežiūros tarnybos arba pagal kompetenciją – savivaldybės valdybos, atliekančios iš biudžeto finansuojamų melioracijos darbų užsakovo funkcijas, kai tikrinami melioracijos ir hidrotechnikos statiniai; Kelių policijos valdybos, Apsaugos policijos valdybos, Pasienio policijos departamento prie VRM, kai tikrinami jiems priskirti statiniai; Susisiekimo ministerijos atitinkamų tarnybų, kai tikrinami geležinkeliai, vandens ir oro transporto įrenginiai, automobilių keliai su jų infrastruktūros statiniais, tiltai, viadukai, degalinės, pašto statiniai; Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kai tikrinami pagal kompetenciją jos prižiūrimi statiniai; civilinės saugos tarnybos, kai tikrinami valstybinės reikšmės ir rizikos objektai arba statiniai, kuriuose yra civilinės saugos patalpų bei įrenginių; laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, kai tikrinami šioje zonoje pastatyti statiniai; Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, kai tikrinami muitinių statiniai; daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos įgaliotas asmuo (jei ji nesukurta – daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius), kai tikrinamos daugiabučiame name rekonstruotos ar įrengtos patalpos arba keičiama jų paskirtis; Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, kai tikrinamos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės, pertvarkytos nenaudojant visuomenės lėšų, arba statiniai nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijose bei apsaugos zonose; parko, draustinio ar kitos saugomos teritorijos direkcijos, kai statinys yra atitinkamoje saugomoje teritorijoje; Radiacinės saugos centro, kai statinyje naudojami jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai. Dalyvauti komisijos darbe kviečiami Lietuvos invalidų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (kai tikrinami invalidams svarbūs statiniai) ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai. Komisijos darbe privalėjo dalyvauti statinio statybos rangovo (rangovų, subrangovų) atstovai (statybos, specialiųjų darbų vadovas) ir statybos techninis prižiūrėtojas). To paties Reglamento 17.5. papunktyje buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į statinių specifiką papildomas specialiąsias nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių pripažinimo tinkamomis naudoti sąlygas (reikalavimus) nustato Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą.

36.       Ginčijamo 2003 m. sausio 21 d. Akto duomenimis, Komisiją sudarė: Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotas atstovas, KVAD atstovas; žmonių su negalia VšĮ „Aplinka visiems“ įgaliotas atstovas, VVDI įgaliotas atstovas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas, Vilniaus miesto vyriausiasis Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, VAVA VTPSI įgaliotas atstovas, statytojas, statinio projektuotojas, darbų rangovas. Taip pat nurodytos UAB „Vilniaus vandenys“, NVSC ir EVI pažymos. Taigi, visi nurodytos Komisijos nariai savo parašais pritarė statybos užbaigimui ir, kad statinys atitinka statybos projektą. Todėl byloje nėra teisinio pagrindo naikinti 2003 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o patikslinto ieškinio reikalavimai turėtų būti atmesti.

37.       Atsakovė pažymi, kad Statybos techniniais reglamentais (STR) ir paveldo tvarkybos reglamentais (PTR) nustatytų reikalavimų taikymas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ir kultūros ministrų 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196. STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ IV skyriaus aprašo 5 punkte nustatyta, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos metu atliekami tik tvarkomieji statybos darbai arba kultūros paveldo statinio teritorijoje ar apsaugos zonoje statomi, rekonstruojami, kapitališkai remontuojami ar griaunami statiniai ar atliekami šios teritorijos aplinkos tvarkymo statybos darbai, vadovaujamasi reikalavimais, nustatytais Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais, patvirtintais Aplinkos ministro ir papildytais paveldo tvarkybos reglamentais nustatytais reikalavimais (tiesiogiai arba nuorodomis į juos); 6 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos metu atliekami tvarkomieji statybos darbai, kartu taikant ir paveldo apsaugos technologijas, vadovaujamasi reikalavimais, nustatytais Statybos įstatymu, NKPAĮ, STR, PTR bei Kultūros ministro patvirtintais teisės aktais. Kitais atvejais, kai nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkomieji darbai atliekami tik pagal paveldo apsaugos technologijų reikalavimus ir/arba atliekami šio statinio paprastojo remonto statybos darbai, apibrėžti STR 1.01.08:2002, vadovaujamasi reikalavimais, nustatytais NKPAĮ ir Kultūros ministro patvirtintais teisės aktais – paveldo tvarkybos reglamentais. STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 11 punkte nustatyta statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų sudėtis, o 21 punkte įtvirtinta, kad statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Prieštaravimų motyvai išdėstomi raštu ir įteikiami komisijos pirmininkui. Įvykdžius komisijos nario teisėtus reikalavimus, jis pasirašo kitų komisijos narių anksčiau pasirašytą aktą. Prireikus komisijos pirmininkas gali pakartotinai sušaukti komisiją. Jei pakviestas komisijos narys be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyksta ir nedalyvauja komisijos darbe, komisija gali spręsti apie statinio tinkamumą naudoti jam nedalyvaujant. Kai komisijos narys praneša pirmininkui, kad nustatytu laiku atvykti negalės, arba neatvyksta dėl objektyvių priežasčių, komisijos pirmininkas nustato laiką, per kurį šis komisijos narys turi patikrinti statinį pagal savo kompetenciją ir pasirašyti jo pripažinimo tinkamu naudoti aktą arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą šį aktą pasirašyti. Institucijos vadovas, delegavęs negalintį atvykti komisijos narį, vietoj jo gali deleguoti kitą įgaliotą specialistą. Kai komisijos narys prieštarauja dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, komisijos pirmininkas svarsto, ar šie prieštaravimai yra pagrįsti. Ginčai dėl prieštaravimų pagrįstumo sprendžiami administracinėje teisenoje nustatyta tvarka. To paties STR 3 priede buvo nurodytas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijoms teikiamų dokumentų bendras sąrašas – tai statinio projektas (techninis projektas ir darbo projektas, jei projektavimas buvo vykdomas dviem etapais; techninis – darbo projektas, jei projektavimas buvo vykdomas vienu etapu; supaprastintas projektas II grupės nesudėtingiems statiniams) su nustatyta tvarka atliktais ir įteisintais pakeitimais, papildymais bei taisymais. Statinio projekto sprendinių dokumentai (techninės specifikacijos ir brėžiniai) privalo turėti žymą „TAIP PASTATYTA“ su statinio techninio prižiūrėtojo ir statinio statybos vadovo parašais; statybos leidimas (kai jis privalomas); statinio kadastrinių matavimų byla ir kt.

38.       Anot atsakovės, pareiga pateikti tinkamus dokumentus, kurių pagrindu Komisija vertina ar statinys pripažintinas tinkamu naudoti tenka statytojui – UAB „SEB VB lizingas“. 2012 m. rugsėjo 18 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 1V-162 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“ (2020-07-30 Įsakymo Nr. 1V-131 redakcija) 47 punkte numatyta, kad sudarant bylų dokumentacijos planą, kiekvienos dokumentacijos plane įrašytos bylos saugojimo terminas nurodomas vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ (toliau – Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės). VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-03-15 išduotame statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyto 2004 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-9973 bei su juo susijusių dokumentų kopijų Inspekcija neturi. Todėl nėra galimybės nustatyti ar KVAD atstovas buvo paskirtas į Komisijos sudėtį. Tačiau negalima kategoriškai teigti, kad toks atstovas paskirtas nebuvo. Juolab, kad jei pakviestas komisijos narys be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyksta ir nedalyvauja komisijos darbe, komisija gali spręsti apie statinio tinkamumą naudoti jam nedalyvaujant. Įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog nustatytos statinių pripažinimo tinkamais tvarkos nesilaikyta. Vien tik Akto nepasirašymas vieno asmens parašu, kaip procedūrinis pažeidimas, negalėtų būti laikomas pakankamu, kategoriškai spręsti kad Komisijos nario nedalyvavimas reiškia, jog buvo pripažintas tinkamu naudoti neteisėtai pastatytas statinys. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, statyba – tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka apima ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus ar statinių statybą jų teritorijose, o 2 straipsnio 22 punkte buvo įtvirtinta, kad tvarkybos statybos darbai yra nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai – tai nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo darbai: tvarkymo darbai avarijos grėsmei pašalinti, remonto, konservavimo, pritaikymo, restauravimo ar atkūrimo darbai, kaip apibrėžta NKVAĮ. Šios Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2003-01-01) 21 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai yra priešavariniai (avarijos grėsmės pašalinimo), remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo, atliekami taikant paveldo apsaugos technologijas (visų darbų, susijusių su nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškumu, jos dokumentacija ir išsaugojimu, vykdymo būdai ir reikalavimai, nustatyti kultūros ministro tvirtinamais reglamentais), bei nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo statybos darbai (statinio ar atskirų jo dalių statybos ar griovimo darbai atliekami statinyje – nekilnojamojoje kultūros vertybėje ar nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje). 2004 m. kovo 19 d. KPD derinime, suteikusiame teisę pagal pateiktą projektą įrengti laikiną (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo uždengimą stikliniu stogu “<…> laikino stogo su įstiklinimu išryškina posesijos vidinio kiemo ribas <…> bei <…> laikinas stogo uždengimas geriau apsaugos nuo drėgmės paminklinę substanciją”.Tai, kad 2007 m. Akte nenurodyti nei statinio projekto pavadinimas, nei statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu išduodamas Aktas, nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ir kokie darbai buvo atlikti. Inspekcijoje saugomi tik VAVA išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai, o projektinė dokumentacija ir kadastrinių matavimų bylos (jų pagrindu išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai) nėra saugomi. Todėl negalima tiksliai nustatyti, kokie statybos darbai buvo įteisinti, o taip pat - ar įteisinti vidinio kiemo stiklinio stogo uždengimo darbai pagal 2007 Aktą ir, ar Aktas išduotas teisėtai. Visgi, patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti šį Aktą. 

39.       Atsakovė laiko nepagrįstu reikalavimą Inspekcijos lėšomis pašalinti statybos padarinius. Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Toks padarinių šalinimo tvarkų įstatymo straipsniais atskyrimas patvirtina, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniams šalinti taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (tokie padariniai šalinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik išskirtiniais atvejais, kai nėra aiškus statytojas) (TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai). Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, atsakingų už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai).

40.       Atsakovė akcentavo, kad byloje nekeliami reikalavimai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, todėl negali būti taikoma ir Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostata, reglamentuojanti žalos atlyginimą. Pagal suformuotą teismų praktiką bei Priežiūros įstatymo 14 straipsnį tai turi daryti statytojas, savo lėšomis, o ne Inspekcija, juolab, kad nėra kitos specialios normos, reglamentuojančios padarinių šalinimą tuo atveju, kai teismas panaikina statybos procese priimtus administracinius aktus. Statybos padariniai atsirado iki ginčijamų aktų priėmimo (administracinių sprendimų priėmimo), todėl neaišku, kokiu pagrindu sprendžiama apie priežastinio ryšio su dalies padarinių šalinimo išlaidomis buvimą ir dengimą Inspekcijos lėšomis. Taigi, nėra pagrindo atsakomybę už statytojo galimai neteisėtus veiksmus, taikyti kitiems subjektams ir šiuo atveju negalima analogija su Statybos įstatymo 33 straipsniu, nes speciali teisės norma, taikoma išimtinai tik statybos leidimo panaikinimo metu.

41.       Atsakovės nuomone, teismui nusprendus, jog savavališkos statybos padariniai turėtų būti šalinami kaltų asmenų lėšomis, tai Inspekcija negali būti laikoma tokiu asmeniu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei tvarka bei CK 6.271 straipsnio nuostatas, nes Inspekcija (kaip VAVA teisių perėmėja), neatitinka nei vienos sąlygos būtinos atsakomybei atsirasti. Atsakovė nurodo, kad siekdama patirtos žalos, susijusios su naikinamais aktais, ieškovė privalo įrodyti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), kad surašydami šiuos aktus, darbuotojai neveikė taip kaip turėjo tai daryti pagal teisės aktus, o tokie įrodymai nepateikti. Todėl Inspekcijai negali kilti viešoji atsakomybė, nes ieškinio argumentas, jog pripažinimo tinkamu naudoti aktai išduoti pažeidžiant teisės normų reikalavimus yra abstraktaus pobūdžio ir turi būti atmestas. Nesant neteisėtus veiksmus įrodančių duomenų, netenka prasmės ir priežastinio ryšio nustatymo klausimas. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp VAVA veiksmų ir tariamos žalos atsiradimo, o pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Ieškinyje nenurodyta kokia dalimi tariamai neteisėti VAVA veiksmai, padarė įtaką visos žalos atsiradimui, nes 2003 m. ir 2007 m. Aktai buvo išduoti jau po statybos darbų atlikimo. Todėl byloje nėra teisinio pagrindo Inspekciją laikyti kalta ir įpareigoti jos lėšomis šalinti padarinius, o juo labiau - įpareigoti tai daryti kaltų asmenų lėšomis, teismo sprendimo neįvykdymo atveju.

42.       Atsakovė pažymi, kad asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2011; 2014 m. kovo 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014). 2020 m. lapkričio 24 d. Tarnybinis pranešimas dėl tyrimo dėl viešojo intereso pradėjimo, yra tas momentas kai ieškovė sužinojo, ar turėjo sužinoti apie ginčijamus administracinius aktus. Vadinasi, ieškinys teismui pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą ir reikalavimo tenkinimas prieštarautų suformuotai teismų praktikai, teisinių santykių stabilumui bei teisiniam saugumui. Be to, iš 2020 m. gruodžio 2 d. NTR išrašo Nr. 10/190427 su istorija, matyti informacija apie esminius, skundžiamų – 2003 m. bei 2007 m. Aktų, elementus (priėmimo data, įregistravimo data, nustatomos teisės ir pareigos, pavadinimas), jų priėmimą bei turinį, buvo žinoma jau 2020 m. gruodžio 2 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2021 m. vasario 14 d. Suformuota teismų praktika, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr. LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125  straipsnis). Nagrinėjamu atveju per daugiau nei 18 ir 14 metų, kuriam praėjus susiklostė tam tikri civiliniai santykiai, asmenys įgijo teisėtus lūkesčius, kad tinkamai ir laisvai galės naudotis įgytomis teisėmis. Juolab, kad statiniai, dėl kurių keliamas ginčas, sudarytų pirkimo pardavimo sandorių pagrindu buvo perleisti atsakovei UAB „Senamiesčio idėjos”, kuri įgijo teisėtus lūkesčius dėl įsigytų statinių valdymo ir naudojimo teisės įgyvendinimo, o minėtų administracinių aktų naikinimas praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui kelia grėsmę teisinių santykių stabilumui. 

43.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį, dėl jos atžvilgiu pareikšto reikalavimo nurodė, kad 2002-05-30 Leidimu Nr. 422/KP-32 „Kiemo korpuso atkūrimas ir pritaikymas vasaros kavinei (AtR 23)“, atsakovams D. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) leista atkurti statinį adresu (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracijoje 2020-02-19 gautame prašyme išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų galimybę naudoti pagal paskirtį (reg. Nr. A50-6479/20), pagal pateiktą UAB „Senamiesčio idėjos“ užsakymu parengtą „Negyvenamųjų patalpų suformavimo atskirais Nekilnojamojo turto objektais pastatuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., schemą“, kurios aiškinamajame rašte nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. esančiame maitinimo paskirties pastate numatoma suformuoti 2 maitinimo paskirties nekilnojamojo turto objektus, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis nekeičiama ir nenumatomi jokie kiti veiksmai. Su Schema pateikta maitinimo paskirties pastato 2009-05-06 registruota kadastro duomenų byla, kurioje priestatai, pažymėti indeksais 3m1/p ir 4m1/p, yra maitinimo paskirties pastato, pažymėto 2M1/p, dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis, išnagrinėjusi pateiktą prašymą, 2020 m. kovo 4 d. išduota pažyma Nr. STL-20-0474, kuria patvirtinama, kad maitinimo paskirties pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotos dvejos maitinimo paskirties patalpos gali būti naudojamos pagal maitinimo paskirtį. Atsakovė pažymi, jog 2020 m. kovo 4 d. pažyma Nr. STL-20-0474 išduota vadovaujantis Savivaldybei pateiktais dokumentais ir teisės aktų nuostatomis.   

44.       Atsakovė nurodo, kad Savivaldybės administracijos atžvilgiu yra keliamas vienas išvestinis reikalavimas – panaikinti 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus išduotą „Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ Nr. STL-20-0474, ieškinyje motyvuojant tik tuo, jog pažyma turėtų būti naikinama, nes jos pagrindu buvo suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto objektu, priklausančiu UAB „Senamiesčio idėjos“, maitinimo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), esančios pirmame aukšte ir palėpėje, kurias be pastato dalies, plane pažymėtos indeksu 2m1/p, sudaro ir ginčo patalpos, pastato (jo dalių) išdėstymo plane pažymėtos indeksais 3m1/p ir 4m1/p, todėl ji naikintina kaip atliktų neteisėtų statybos įteisinimo darbų teisines pasekmes, siekiant užtikrinti tinkamą viešojo intereso gynimą bei vadovaujantis principu, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė teisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu. Atsakovė prašo teismą dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis ginčo situacijai aktualiomis teisės aktų nuostatomis. 

45.       Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepime nesutiko su patikslintu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nors AB „SEB bankas“ nepareikšti reikalavimai, tačiau ieškinys yra nepagrįstas, nes neegzistuoja ieškiniu ginamas viešasis interesas, o kompetentingos institucijos nebuvo nustačiusios vertingųjų savybių pažeidimo; Vilniaus senamiestyje egzistuoja ne viena analogiška situacija dėl kurios viešasis interesas nebuvo ir nėra ginamas, o byloje egzistuoja du vieši interesai ir todėl teisinio stabilumo gynimui turėtų būti teikiamas prioritetas; reikalavimai dėl 2003 m. sausio 21 d. Akto, 2004 m. kovo 19 m. KVAD suderinimo ir 2007 m. kovo 15 d. Akto panaikinimų yra pareikšti suėjus naikinamajam 10 metų terminui ir nebegali būti nagrinėjami. Nurodo, kad nėra pagrindo naikinti 2003 m. sausio 21 d. ir 2007 m. kovo 15 d. Aktų, kadangi priestatai buvo pastatyti teisėtai ir pagrįstai pripažinti tinkamais naudoti, esant priestatų statybą leidžiantiems dokumentams. Todėl negalima įpareigoti jų nugriauti.

46.       Nurodo, kad ieškiniu ginamas viešasis interesas neegzistuoja, todėl ieškinio tenkinimas pažeistų kitą byloje egzistuojantį viešąjį interesą - teisinį stabilumą. Ieškinyje viešasis interesas nepagrįstai kildinamas iš to, jog pažeidimas buvo padarytas kultūros paveldo srityje, o kultūros paveldo gynimas ir apsauga patenka į viešojo intereso sąvoką, kadangi įrengiant priestatus nepažeistas joks viešasis interesas. Sprendžiant klausimą, ar prokuroras turi reikalavimo teisę teismine tvarka ginti viešąjį interesą, būtina įvertinti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prielaidų buvimą: pirma, ar prokuroro teisme ginamas interesas gali būti pripažintas viešuoju interesu, t. y. ar nustatytas materialiosios ar proceso teisės pažeidimas yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą; antra, turi būti nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje yra padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių viešajam interesui apginti, arba įstatymai, reglamentuojantys tam tikrą viešojo administravimo sritį, nenumato kompetentingos institucijos, turinčios įgalinimus ginti viešąjį interesą (LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013), todėl iškilus klausimui ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, jog nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo VI dalies 8-10 punktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016). Formalaus aspekto konstatavimas (įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas), neapibrėžus konkretaus viešojo intereso aiškaus pažeidimo ir jo (viešojo intereso) reikšmingumo, reikalingumo, vertingumo visuomenei ar jos daliai, nereiškia, kad yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Bendro pobūdžio samprotavimai, išvedami iš teisės aktų keliamų reikalavimų pažeidimo, negali būti laikomi pakankamais argumentais viešajam interesui ginti. Pozicijos, jog ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.A146-335/2008). Skundas dėl viešojo intereso gynimo tenkintinas tais atvejais, kai nustatoma, jog konstatuotieji materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, kad tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą. Todėl gindamas viešąjį interesą prokuroras kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gali visais atvejais tik nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.A146-335/2008; Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229p. 2010 m. kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-639/2010). Kad įrengus priestatus nepažeistas joks viešasis interesas rodo ir tai, kad apie atliktus darbus paveldo institucijoms yra žinoma nuo 2003 m. ir iki šiol nebuvo laikoma, kad jie kaip nors žaloja kultūros paveldą; KVAD 2004 m. kovo 19 d. suderintais Projektiniais pasiūlymais išreikšta už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pozicija, kad tokie darbai galėtų būti atliekami, o statinių komplekso vertingosios savybės buvo fiksuotos NKP vertinimo tarybos 2011 m. birželio 6 d. akte Nr. KPD-AV-149 nurodant, kad komplekso vertingoji savybė yra: „teritorijos planavimo sprendiniai - planas, tūrinė-erdvinė struktūra, kurią sudaro prie (duomenys neskelbtini) stovintis namas ir kiemo P pusėje stovinti tvora“. Priestatas 4m1/p yra pažymėtas prie Vertinimo tarybos akto pridėtame KPO plane. Tarybos akte nurodyta, kad vertingosios savybės - plano, tūrinė-erdvinė struktūros būklė yra gera, jokie sužalojimai nenustatyti, nors vertinimo metu, vidinis kiemas buvo uždengtas stikliniu stogu (būtent šia aplinkybe ieškovė remiasi įrodinėdama viešojo intereso pažeidimą). Pažymi, kad remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašu (toliau – Aprašas) pildant NKP Vertinimo tarybos aktą (jis, patvirtintas KPD direktoriaus 2006-12-22 įsakymu Nr. Į-721. Redakcija galiojusi 2011 m. Vertinimo taryba, kuri kompetentinga nustatyti paveldo objektų vertingąsias savybes (NKPAĮ 8 straipsnio 3 dalis), jų būklę, pateikia priešingą išvadą nei KPD direktoriaus 2020-12-15 įsakymu Nr. Į-362 sudaryta laikinoji komisija tai nurodo 2021 m. sausio 8 d. išvadose Nr. RG-1, kuriomis remdamasi ieškovė teigia, jog vertingoji savybė – planinė ir tūrinė-erdvinė struktūra yra sužalota, nors Vilniaus senamiestyje yra įrengtas ne vienas stiklo metalo konstrukcijomis dengtas kiemas ir tai nėra laikoma vertingųjų savybių ar Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento pažeidimu (pvz. (duomenys neskelbtini), L. Stuokos-Gucevičiaus g. 1 bei 3, Vilniaus g. 31, Liejyklos g. 5, Rusų g. 5, Gaono g. 7 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad priestatų įrengimas nedaro jokios realios žalos kultūros paveldui, todėl nesant viešojo intereso pažeidimo, ieškinys negali būti tenkinamas.   

47.       Tuo atveju jeigu būtų konstatuotas viešojo intereso dėl kultūros paveldo gynimo, egzistavimas, byloje paraleliai egzistuojančio kito svarbaus viešojo intereso – teisinių santykių stabilumo gynimui turėtų būti teikiamas prioritetas. Tai, kad su paveldu dirbančios institucijos, žinodamos apie priestatų egzistavimą, nenustatė jokių paveldo pažeidimų ir, nemažai analogiškų situacijų Vilniaus senamiestyje yra toleruojamos iki šiol, o nuo skundžiamų administracinių aktų jau yra praėję 14-18 m., šioje byloje ieškinys turėtų būti skiriamas būtent teisinio stabilumo išsaugojimui. Ir tuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas.

48.       Pabrėždamas, kad praleistas naikinamojo 10 metų terminas administracinių aktų panaikinimui, nesutinka su ieškovės pozicija, jog viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškinio senaties terminas būtų laikomas praleistu, tai nereiškia absoliutaus pagrindo atmesti. Banko teigimu, ieškovė remiasi teismų praktika, neatitinkančia šiandieninio reguliavimo, susijusio su administracinių aktų apskundimo terminais ir teismų praktikos dėl tokio reguliavimo aiškinimo bei taikymo. Administracinių aktų ginčijimui taikomi ne ieškinio senaties terminai, o ABTĮ nuostatos, kad skundo, pareiškimo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metu, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus (ABTĮ 320 straipsnis), kurio 1 dalyje numatytas 10 metų naikinamasis terminas buvo įtrauktas ir 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII- 1029 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2399. Pakeitimo įstatyme, kurio 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto ABTĮ 4 straipsnio 4 dalis, 100 straipsnio 2 dalis, 101 straipsnio 6 punktas ir šio įstatymo 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.. Todėl, ieškovės pateikiami Kasacinio teismo išaiškinimai buvo priimti gerokai iki 10 metų naikinamojo termino nustatymo ABTĮ-e, todėl jais negali būti vadovaujamasi šioje byloje, kuri nagrinėjama jau galiojant minėtam naikinamajam terminui. Kaip minėta, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų terminas yra naikinamasis ir skaičiuojamas nuo administracinio akto priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada apie tokį aktą sužinojo jo panaikinimo siekiantis pareiškėjas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis –  nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas (LVAT 2016-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr.eAS-807-520/2016; 2016-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016; 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-551-261/2017; 2017-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017; 2018-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-344-492/2018). Akcentuojant, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja būtent su skundžiamo teisės akto priėmimu (LVAT 2019-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019; 2019-07­24 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2019-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-315-261/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).  Taigi, nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis 10 metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos. Patikslintu ieškiniu, pateiktu 2021 m., skundžiami: 2003-01-21 Aktas, 2004-03-19 KVAD suderinimas, 2007-03-15 Aktas yra priimti, atitinkamai 2003, 2004 ir 2007 m., t. y. 14-18 metų iki ieškinio pateikimo. Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, ieškinio reikalavimai dėl nurodytų administracinių aktų yra nepagrįsti ir turi būti atmesti vien dėl praleisto naikinamojo 10 metų termino.

49.       Bankas nedalyvavo priestato 3m1/p statyboje, o formaliu priestato savininku tapo tik po 2003 m. kovo 21 Akto priėmimo, todėl apie priestato 3m1/p statybos teisėtumą sprendžia tik iš byloje esančių duomenų. Priestato 3m1/p darbai buvo numatyti Atstatymo projekte, kuriam realizuoti buvo išduotas 2002 m. Statybos leidimas, o jo teisėtumas byloje nėra ir negali būti ginčijamas. 2003 m. kovo 21 Akte nurodyti priimamo naudoti statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai: kavinė-baras (projekte 299,42 kv. m.; faktiškai 299,42 kv. m.), t.y. faktiškai pripažinta tinkamu naudoti ir priestatas 3m1/p, pastatytas pagal Atstatymo projektą, vadinasi priestato 3m1/p statyba atlikta teisėtai, padidėjusios kavinės kadastro duomenys registruoti NTR-e. Nors 2007 m. ir vėliau užfiksuotuose kavinės kadastro duomenyse nurodoma, jog priestatas 3m1/p buvo statomas 2002-2007 m., kiti duomenys patvirtina, jog kavinė buvo pertvarkyta pagal Atkūrimo projekto sprendinius (įskaitant ir priestato 3m1/p) iki 2003-01-21 Akto priėmimo. Kavinės plotas, skaičiuojant jį kartu su priestatu 3m1/p, 2007 m. ir vėlesniuose matavimuose iš esmės atitinka užfiksuotąjį 2003-01-21 Akte (2007-03-16 duomenimis jis yra 297,43 kv.m. ir vėliau nesikeitė). Nedidelis 2 kv.m. neatitikimas, tikėtina, susijęs su matavimų metu leistinomis paklaidomis. Lyginant Atstatymo projekto sprendinius ir dabartinį kavinės išplanavimą matyti, kad jie atitinka, ir tai paneigia ieškovės teiginius apie priestato 3m1/p statybą neturint statybą leidžiančio dokumento. Taigi, reikalavimas dėl 2003-01-21 Akto panaikinimo yra nepagrįstas. Jeigu teismas panaikintų 2003-01-21 Aktą dėl kitų priežasčių, tai nesudarytų pagrindo įpareigojimui pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kadangi Priestatas 3m1/p yra pastatytas turint galiojantį Statybos leidimą. 

50.       Bankas nedalyvavo ir priestato 4m1/p įrengimo procese bei pačiose statybos / tvarkybos darbuose, todėl apie aplinkybę sprendžia tik iš byloje esančios medžiagos. Bankas iš esmės pritaria atsakovės UAB „Senamiesčio idėjos“ atsiliepime į pradinį ieškinį išdėstytai pozicijai ir argumentams. Priestatas 4m1/p buvo įrengtas teisėtai, turint tokiems darbams reikiamus pritarimus, todėl nėra pagrindo naikinti 2007-03-15 Aktą. Net jeigu dėl formalių priežasčių minėtas Aktas būtų panaikintas, tai nesudarytų pagrindo įpareigojimui pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nes priestatas 4m1/p pastatytas turint reikiamus pritarimus. Juolab, kad už valstybės klaidas negali atsakyti privatūs asmenys, nebent būtų nustatyta jų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5-520/2019, taip pat EŽTT 2009 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Padalevičius prieš Lietuvą, 2013-11-12 sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D. K. prieš Lietuvą). AB „SEB bankas“ teisių pirmtakas ant 2007 m. kovo 15 d. Akto pasirašė jau po to, kai priestatas 4m1/p buvo pastatytas. Lizingo gavėjai pastatė priestatą ir už jo įrengimą nubausta UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. AB „SEB bankas“ teisių pirmtakai nedalyvavo nei projektavimo, nei derinimo su institucijomis procedūrose, nei statybos darbuose, todėl jie neprisidėjo prie priestato 4m1/p statybos ir jokios neigiamos pasekmės jiems negali kilti. „SEB VB lizingas“ nebuvo ir AB „SEB bankas“ nėra viešojo administravimo subjektai, turintys kompetenciją ir pareigą vertinti atliktų statybos darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir projektiniams sprendiniams. Taigi, 2007 m. kovo 15 d. Akto pasirašymas nėra ir negali būti laikomas kokiais nors kaltais neteisėtais veiksmais, dėl kurių šiuo metu AB „SEB bankas“ turėtų prisiimti kokias nors neigiamas priestato 4m1/p pripažinimo savavališka statyba pasekmes, o už 2007 m. kovo 15 d. Akto galimą neteisėtumą, atsakomybė tektų jį sudariusiam viešojo administravimo subjektui, turinčiam kompetenciją bei pareigą įvertinti statybos atitiktį projektiniams sprendiniams bei teisės aktų reikalavimams. UAB „SEB VB lizingas“ 2007 m. kovo 15 d. Akto išdavimo metu buvo tik formalus turto savininkas, tačiau realiu ekonominiu turto savininku buvo UAB (duomenys neskelbtini), taigi ir priestato 4m1/p statytoju. Kaip matyti iš pirkimo–pardavimo, lizingo sutarčių ir priėmimo-perdavimo aktų AB „SEB bankas“ (jo teisių pirmtakai) per visą ginčo laikotarpį faktiškai nevaldė ir nenaudojo minėto turto, kurį valdė ir naudojo UAB (duomenys neskelbtini). Tokia pozicija grindžiama ir patvirtina Kasacinio teismo praktika, numatančia, kad Lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi iš esmės tik finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 222-611/2015; 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2015,  ir kt. ). Taigi, nėra priežastinio ryšio tarp UAB „SEB VB lizingas“ parašo ant “ 2007 m. kovo 15 d. Akto ir minėto priestato statybos.   

51.       Bankas dėl 2019 m. Skolos perkėlimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pažymi, kad ieškovė nepagrįstai prašo nurodytos 2019 m. Skolos perkėlimo sutarties dalį dėl priestatų nuosavybės perleidimo UAB „Senamiesčio idėjos“ bei restitucijos taikymo pripažinti neteisėtu, nes AB „SEB bankas“ buvo šios Sutarties šalimi, o priestatai buvo pastatyti teisėtai. Taigi, nėra pagrindo Sutarties atitinkamą dalį pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ieškovės reikalavimą pagrįstu, tai AB „SEB bankas“ neturėtų būti įpareigotas grąžinti kokias nors sumas, gautas pagal 2019 m. Skolos perkėlimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Senamiesčio idėjos“ perėmė UAB (duomenys neskelbtini) 1 281 262,37 Eur dydžio skolą AB „SEB bankas“ ir papildomai įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti 1 805 925,63 Eur. Nors atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ 1 281 262,37 Eur formaliai turėjo sumokėti AB „SEB bankas“, tačiau šis mokėjimas buvo skirtas turto ekonominio savininko UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų Bankui padengimui (mokėjimas buvo atliktas už UAB (duomenys neskelbtini) ir jos naudai). Jokių papildomų sumų už Turtą (įskaitant ginčo priestatus) Bankas pagal minėtą Skolos sutartį nėra gavęs nei iš UAB (duomenys neskelbtini), nei iš UAB „Senamiesčio idėjos“. Todėl toks ieškovės reikalavimas yra laikomas nepagrįstu.    

52.       Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime nurodė nesutinkantis su ieškiniu dalyje dėl 2004 m. kovo 19 d. KVAD rezoliucijos „Laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia.“ Panaikinimo. Ja įformintas suderinimas, leidžiant įrengti laikiną (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo uždengimą stikliniu stogu, o ieškovės reikalavimas prieštarauja patikslinto ieškinio teiginiui, jog toks suderinimas nesudarė pagrindo nei valstybės institucijoms, nei statytojui UAB (duomenys neskelbtini) vertinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikta teisė būti statytoju. Iš ieškovės prieštaringų teiginių neaišku, ar minėta Rezoliucija suteikė teisę statytojui atlikti statybos darbus, ar tokios teisės jis neįgijo. Ieškovė nepasidomėjo kokią juridinę galią turi projektiniai pasiūlymai, neatsižvelgė į šio dokumento svarbą, eiliškumą projekto rengimo bei statybos leidimo išdavimo procese, neanalizavo projektinių pasiūlymų galiojimo termino bei projektinių pasiūlymų įtakos statytojo teisėms ir pareigoms. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje (2001-11-08 redakcija) buvo nustatyta, kad statinio projektas, tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma, o 2 straipsnio 31 dalyje buvo nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai, tai eskizinis projektas, kurio tikslas  išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Pagal suderinimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, projektiniai pasiūlymai ir statinio projektas buvo pripažįstami skirtingais dokumentais, nustatančiais ir suteikiančiais statytojui skirtingas pareigas bei teises - projektiniai pasiūlymai buvo vieni iš privalomųjų dokumentų, būtinų statinio projektui parengti ir projektavimo sąlygų sąvadui gauti ir juos turėdamas, statytojas galėjo juos panaudoti organizuojant konkursą projektuotojui parinkti, panaudoti projektavimo sąlygoms parengti, projektui parengti ir projektavimo sąlygų sąvadui gauti, o turėdamas statinio projektą - turėjo teisė įteisinti statinio statybą, t. y. parengto ir suderinto statinio projekto pagrindu gauti statybos leidimą ir realizuoti statybas. Taigi, pagal galiojusį teisinį reguliavimą, Projektiniai pasiūlymai nebuvo priskirti prie dokumentų, suteikiančių teisę vykdyti statybas bei įteisinti įvykdytų statybų rezultatus, tai tarpiniai dokumentai, neprilygstantys statybas leidžiančiam dokumentui ir nesukeliantys jokių teisinių pasekmių. Todėl toks aktas negali būti ginčo objektu dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių asmens teisių ir pareigų apimties pasikeitimą, o pats procesas - iš esmės beprasmis (žr. LVAT, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-409-624/2021). Ieškovei nenurodžius kokio tikslo siekiama Rezoliucijos panaikinimu ir neišaiškinus kaip pasikeistų teisių ir pareigų apimtis, ieškinio reikalavimas dėl Rezoliucijos panaikinimo turi būti atmestas.

53.       Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nes ieškinio reikalavimų tenkinimas pažeis ne tik atsakovų, sąžiningo hipotekos kreditoriaus – banko interesus, bet ir tarp šios bylos dalyvių susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą bei sukurs galimybes naujiems teisiniams ginčams kilti ateityje. 2020-11-04 Bankas ir UAB „Senamiesčio idėjos“ sudarė Finansavimo limito sutartį Nr.FLS-2020-001-03 (toliau – Finansavimo sutartis), kuria atsakovei iki 2025-11-03 buvo suteiktas finansavimo limitas 2 700 000 Eur. Atsakovės įsipareigojimai pagal sutartį nėra įvykdyti ir sudaro 2 602 650 Eur. Prievolių įvykdymui užtikrinti 2020-12-10 sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos/jungtinės hipotekos) sutartimi (patvirtinta Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarės A. Poškuvienės (reg. Nr.7465-7)), Bankui įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini)  (13 negyvenamųjų patalpų) ir nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) - negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas, kuriame yra patalpa 2M1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini), - negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, 2021-01-11 sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartimi (patvirtinta Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarės D. Lukaševičiūtės-Binkulienės (reg. Nr.286)), Bankui buvo įkeista žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė (2020-06-18 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.49SŽN-149(14.49.57), 2020-07-15 Susitarimas Nr. 49SŽN-149(14.49.57)). Suteikiant minėtą finansavimą, sudarant sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos/jungtinės hipotekos) sutartį, Bankui nebuvo žinoma, jog įkeičiamas atsakovei priklausantis turtas būtų pastatytas, rekonstruotas savavališkai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, neturint valstybės institucijų leidimų.    

54.       Pažymi, kad turėdamas duomenų apie galimus įkeičiamo turto statybos pažeidimus, kompetentingų asmenų neteisėtus veiksmus, išduodant leidimus, pažymas, Bankas nebūtų suteikęs atsakovei UAB „Senamiesčio idėjos“ 2 700 000 Eur finansavimo. Akivaizdu, kad nei Finansavimo limito sutarties sudarymo metu, nei sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos/jungtinės hipotekos) sudarymo metu Bankas neturėjo jokios neigiamos informacijos nei apie kredito gavėją (atsakovę), nei apie siūlomą įkeisti nekilnojamąjį turtą.

55.       Teigia, kad ieškinio tenkinimo atveju sumažėtų ne tik užstato vertės ir atsakovės turimų Bankui skolinių įsipareigojimų santykis, kas apsunkintų Banko galimybes patenkinti savo reikalavimus pilna apimtimi, jei suteiktas kreditas nebūtų grąžintas. Įpareigojimas atsakovei UAB „Senamiesčio idėjos“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant statinius ir sutvarkyti statybvietę, pareikalautų iš jos papildomų ir neplanuotų finansinių investicijų, tuo pačiu apsunkintų įsipareigojimų Bankui pagal Finansinę sutartį vykdymą. Tokia situacija neatitiktų Banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesų. Pažymi, kad iš ieškinio akivaizdu, jog prašomi panaikinti valstybės institucijų leidimai, aktai buvo priimti daugiau nei prieš 18 metų (2003-01-21 Aktas Nr. (101)11.4-62), KPD prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio rezoliucija „Laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia.“ įformintas suderinimas išduotas 2004 m. kovo 19 d. t.y. prieš 17 metų. Prašomas panaikinti 2007 m. kovo 15 d. Aktas Nr. (101)11.4-583 priimtas prieš 14 metų. Per tokį ilgą laikotarpį tiek ieškovė, tiek kitos atsakingos valstybės institucijos turėjo galimybę imtis priemonių užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams (jei tokie buvo), statant, rekonstruojant ginčo pastatus ir taip išvengti neigiamų padarinių. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka valstybei ir privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015). Pagal EŽTT praktiką, sąžiningai besielgiantis asmuo iš principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigūnų, kurie panašu, jog turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiškiai išplaukia arba asmuo žinojo, arba turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę“. Valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (Lelas v. Croatia, no. 55555/08, par. 74, judgment of 20 May 2010; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, par. 67, 11 June 2009.). Tokiu būdu, pripažinus negaliojančiais KVAD 2004 m. kovo 19 d. Vilniaus padalinio rezoliucija įformintą suderinimą, 2003 m. sausio 21 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-62, 2007-03-15 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-583, 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus išduotą „Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ Nr. STL-20-0474, būtų pažeistas proporcingumo principas, būtų išbalansuotas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, neabejotinai kiltų patirtų nuostolių šalims atlyginimo klausimas ir kiltų žalos atlyginimo būtinybė. Todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

56.       Teismo posedžių metu ieškovės atstovė palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad vykdant statybos darbus Senamiestyje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo apsaugos įstatymo, iki 2018 m. galiojusio VSAR, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1997 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 255, nuostatos. Vilniaus Senamiestis nuo 1969 m. yra valstybinės (respublikinės) reikšmės urbanistikos paminklas, nuo 1995 m. – Lietuvos Respublikos nekilnojamoji kultūros vertybė (kultūrinė vietovė; vertybės kodas K-1), 1995 m. Senamiestis UNESCO įtrauktas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą (sąrašo objekto Nr. 541), pripažįstant, kad jis turi išskirtinę pasaulinę vertę istoriniu, meniniu, moksliniu, estetiniu, etnologiniu ir antropologiniu požiūriais, todėl dar iki kultūros vertybės akto patvirtinimo 2011 m., Senamiesčiui jau buvo taikomi itin griežti veiklos ribojimai ir apsauga. Pagal VSAR VI dalies 1 punktą - Senamiestyje draudžiama įrenginėti įstaigas, parduotuves, maitinimo įstaigas gyvenamųjų namų kiemų korpusuose. Pagal KPD išvadą, kiemo uždengimas stikliniu stogu nebuvo numatytas projektinių sprendinių suderinime ir statybą leidžiančiuose dokumentuose, o iš fotonuotraukų matyti, kad šiame kultūros paveldo objekte autentiško kiemo nelikę. Taigi, pažeistas kultūros paveldo teritorijos apsaugos užtikrinimo imperatyvas, kuris privalo būti keliamas aukščiau nei teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Atliekant kadastrinius matavimus, visas iš dviejų dalių susidedantis statinys buvo identifikuotas kaip 78 kv. m. ploto atstatomas vežiminės pastatas, kas yra neteisėta, nes naujos statybos priestatų, kurie neturi istorinės praeities, statyba yra negalima ir kadastrinių matavimų metu tai negalėjo būti identifikuojama kaip priestatas (jo dalis). Prokurorės teigimu, Inspekcija turi teikti įrodymus, susijusius su aplinkybe, kad į Komisijos posėdį buvo pakviestas KPD atstovas, kad jo nedalyvavimas buvo pateisinamas, o ne perkelti įrodinėjimo pareigą kitoms bylos šalims. Todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi. 

57.         Teismo posėdžių metu atsakovės UAB „Senamiesčio idėjos“ atstovai, iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus ir prašė ieškinio reikalavimus atmesti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad 2021 m. gegužės-liepos mėnesiais patikrinus vienuolika Vilniaus senamiesčio kiemų, dengtų stikliniais stogais ((duomenys neskelbtini), Vokiečių g. 8, Gaono g. 7, Stiklių g. 3, Totorių g. 23, Liejyklos g. 5, Universiteto g. 14, Pylimo g. 46, Rusų g. 5, Vilniaus g. 31, pažeidimų nenustatyta, o nustačius, kad dalyje kiemų uždengimo stikliniais stogais darbai buvo atlikta neturint statybą leidžiančių ar tvarkybos leidimų (pvz. (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, jog stiklinės kiemų stogų konstrukcijos yra įrengtos teisėtai. Todėl ieškovė nepašalino abejonės dėl viešojo intereso buvimo, nes ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal 2020 m. lapkričio 20 d. straipsnį Delfi.lt portale (jame kaimyniniame žemės sklype gyvenantys asmenys A. J. ir jo sesuo A. S. reiškė pasipiktinimą dėl dengto kiemo naudojimo) pagrindu. Konkrečiu atveju yra deklaruotas aiškus privatus interesas dėl minėtame kieme planuojamos vykdyti veiklos. Viešojo intereso pažeidimai liko neįvardinti, o iš KPD atstovų paaiškinimų išaiškėjo, jog dengto kiemo stiklinės stogo konstrukcijos per se nepažeidžia saugotinų vertybių, bet Departamento netenkina to kiemo įvaizdis ir jame vykdoma parduotuvės „Rimi“ veikla. Tačiau tai paneigia pagrindines ieškinio pateikimo prielaidas apie viešo intereso egzistavimą, nes tai, jog privatiems asmenims, iš principo, netinka dengtame kieme vykdomos veiklos pobūdis, negali būti laikoma viešojo intereso buvimo pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo ir tai, kokiu būdu ieškinyje nurodyti pažeidimai pasireiškė, neįvardinti kokių teisės aktų nuostatų pažeidimai padaryti. Todėl nėra pagrindo teigti apie pažeisto viešojo intereso buvimą. NKPĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos įsigaliojo tik 2005 m. balandžio 20 d., t.y. po dengto kiemo stogo įrengimo darbų atlikimo (stiklinis stogas įrengtas 2003 m. pavasarį), todėl šio įstatymo nuostatos negali būti pažeistos. Be to, dengto kiemo stogas netrukdo apžvelgti saugomo Statinių komplekso ir dėl stogo įrengimo nebuvo panaikinta galimybė lankytis kieme. Juolab, kad pats kiemas yra uždaras ir atskirtas nuo viešo naudojimo erdvių dar 1803 m. įrengus dvivėrius vartus. Trečiasis asmuo A. B. teismui (2022-01-25 posėdis) patvirtino, kad analogiškos dengto kiemo stogo konstrukcijos įrengimas buvo leidžiamas. Todėl neįrodyti 1997 m. VSAR reikalavimų pažeidimai. Kadangi ginčijami dengto kiemo stogo įrengimo darbai buvo atlikti iki 2011 m. birželio 6 d. akto Nr. KPD-AV-149 įsigaliojimo, tai šio akto reikalavimai negali būti taikomi stiklinio stogo atžvilgiu. Paveldo specialistai, vertinę dengto kiemo stogo poveikį Pastatų komplekso vertingosioms savybėms – pažeidimų nenustatė. Taigi, stiklinių stogo konstrukcijų įrengimas saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų kiemuose, nedaro neigiamos įtakos šių objektų vertingosioms savybėms. KPD ar KVAD nepateikė asmenims jokių reikalavimų gauti statybą leidžiančius dokumentus. Byloje nekeliami klausimai dėl kiemo korpuso leidimo panaikinimo ar statybos darbų atlikimo, nukrypus nuo projektinės dokumentacijos, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad kiemo korpusas būtų nugriautas ar panaikintas 2003 m. Aktas.

58.       Teismo posėdžių metu atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), V. G., V. G. ir D. G. atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus ir prašė patikslintus ieškinio reikalavimus atmesti visa apimtimi. 

59.       Teismo posėdžių metu atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovės iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir argumentus, prašė ieškinį (patikslintą) atmesti.

60.       Teismo posedžių metu atsakovės VĮ ,,Registrų centras” atstovas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė netenkinti nepagrįsto ieškinio.

61.       Teismo posėdžių metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

62.       Teismo posėdžių metu atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pritarė prokurorės pozicijai.

63.       Teismo posėdžių metu trečiojo asmens AB „SEB bankas“ atstovas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti visa apimtimi.

64.       Teismo posėdžių metu, trečiasis asmuo A. B., iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, nesutiko su ieškinio dalimi dėl 2003 m. Akto Rezoliucijos panaikinimo.

65.       Tretieji asmenys I. Ž., V. C., A. D. ir A. B. ir AB „Šiaulių bankas“ atstovas, kuriems apie teismo posėdžius pranešta tinkamai, juose nedalyvavo, prašymų nepateikė, todėl byla išnagrinėta nurodytiems asmenims (jų atstovams) nedalyvaujant. 

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

66.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad: Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 1607) regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plane, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V (registre - specialusis planas, Nr. T00054564), žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje nustatytas saugomas esamas užstatymas. Bendrieji reikalavimai rekonstruojamiems ir naujai statomiems pastatams 23 kvartale, į kurį patenka žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti tokie: sklypo užstatymas esamas (45 proc.) (nedidinamas); iki 60 proc., aukštingumas esamas (nedidinamas) – 2-3 aukštai (iki pagrindinio karnizo); dominuojantis užstatymo morfologinis tipas – perimetrinis posesijinis.

67.       S. S. projektavimo firmos parengtas 1997 m. Projektas Nr. 97-005 Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, restauravimo ir pritaikymo svečių namams su parduotuvėmis ir baru, buvo apsvarstytas Paminklotvarkos ekspertų taryboje (1995 m. rugsėjo 28 d. protokolas Nr. 17-95 ir 1998 m. balandžio 28 d. protokolas Nr. 01) ir kompleksiškai suderintas Vilniaus miesto savivaldybėje (1999 m. kovo 8 d. ir 1999 m. gegužės 5 d.).  

68.       Vilniaus miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1692V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, nustatytas Valstybei priklausančio 0,1034 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos, plotas ir kiti duomenys.  

69.       Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3077-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo V. G.“ žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suformuotas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Su atsakovu V. G. sudaryta 1998 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 651 N01/98-19612.

70.       KVAD 1999 m. kovo 18 d. leidimu Nr. 126, leista vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos teritorijos tvarkymo ar kitus darbus, Senamiesčio teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančių patalpų restauravimą ir pritaikymą svečių namams su parduotuvėmis ir baru.

71.       Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 765V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ buvo nustatyti žemės sklypo naudojimo būdas (komercinė) ir kiti statybos reglamentai. 

72.        Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 21 d. Leidimu Nr. R99-271, projektui „Patalpų restauravimas ir pritaikymas svečių namams su parduotuvėmis ir baru, 1997“ suteikta teisė atlikti statybos darbus (statyti, perstatyti, išplėsti, modernizuoti, remontuoti, restauruoti ir pritaikyti svečių namams) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiam viešbučio paskirties pastatui (plane pažymėta indeksu 1V2/p). 2001 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybėje suderinus Pastatų patalpų perplanavimo projektą, 2001 m. spalio 16 d. gautas Departamento leidimas vykdyti negyvenamų patalpų perplanavimą. VTPSI Leidimo pagrindu statybos darbai buvo užbaigti ir surašytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003 m. sausio 21 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.(101)11.4-62.  

73.       KPD 2002 m. gegužės 30 d. tvarkybos leidimu Nr. 422/KP-32 leista atkurti kiemo korpusą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir pritaikyti jį vasaros kavinei (AtR23). Statinio projekto (kuris 2001 m. gruodžio 10 d. protokolu Nr. 01-0922 suderintas Savivaldybėje) rengėjas AB „PRI“, projekto vadovas R. G..

74.       KVAD atlikus statybos darbų patikrinimą, nustatyta (2003 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. 1-5), kad atlikti Statinių komplekso namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viso kiemo uždengimo darbai laikinu stogu, naudojant metalines konstrukcijas ir įstiklinimą, be teisės aktų nustatyta tvarka suderinto projekto, todėl statytojai skirta 1 000 Lt administracinė nuobauda. Baudą sumokėjo D. G..  

75.       KPD 2004 m. kovo 19 d. išduotu derinimu leista, pagal pateiktą planą, įrengti laikiną (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo uždengimą stikliniu stogu, naudojant lengvas konstrukcijas, nepažeidžiant vertingų mūrų. Pasirašyta KVAD tarnautojo A. B. Rezoliucija, kurioje nurodoma ,,Laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia“.

76.       Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-2912-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties pasibaigimo“ su V. G. (g. 1960) 1998 m. spalio 28 d. Žemės sklypo valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 651 N01/98-19612 pripažinta pasibaigusia. 

77.       2004 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-9973 paskirta Komisija, peržiūrėjusi dengto kiemo projektą ir kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus 2007 m. kovo 12 d. kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/2922 ir apžiūrėjusi pastatus, 2007 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-583 viešbutį su parduotuve ir kavine – baru (1V2p) bei kavinę – barą (2M1p) pripažino tinkamais naudoti ir atitinkančiais kadastrinių matavimų bylą Nr. 13/2922.

78.         KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2011 m. birželio 6 akte Nr. KPD-AV-149 nustatytos statinių komplekso (namo ir tvoros) vertingosios savybės (tūris - kiemo P pusėje esanti tvora, jungianti Namo P korpusą su trečiu pastatu TRP5) bei pažymėta, kad po 1997 m. nugriautas Š fasade buvęs priestatas, 2003 m. kiemas uždengtas stikliniu stogu, jo sijos atremtos į tvorą, būklė gera.  

79.         Iš 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto išduotos Pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ Nr. STL-20-0474, matyti, kad pastato dalyje (2Ml/p) suformuotos ir NTR įregistruotos atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, UAB „Senamiesčio idėjos“ nuosavybės teise priklausančios patalpos: negyvenamos patalpos - maitinimo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 67,05 kv.m., adresas (duomenys neskelbtini), esančios pastato rūsyje; negyvenamos patalpos - maitinimo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 544,07 kv.m., adresas (duomenys neskelbtini), esančios pirmajame aukšte ir palėpėje, kurias be pastato dalies, plane pažymėtos indeksu 2ml/p, sudaro ir ginčo patalpos, pastato (jo dalių) išdėstymo plane pažymėtos indeksais 3Ml/p ir 4Ml/p. 

80.        Teritorijų planavimo dokumentų registre 2020 m. balandžio 20 d. įregistruotas žemės sklypo nedidelių veiklos mastų detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 765V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. 

81.       2020 m. spalio 30 d. įvykusio KPD Vilniaus skyriaus specialistų atliktas Pastatų patikrinimo metu nepateikta nei nurodymų, nei pastabų dėl stogo įrengimo ar patalpos suformavimo teisėtumo.

82.       2020 m. lapkričio 24 d. Tarnybinio pranešimo (atsižvelgiant į straipsnį, paskelbtą „Delfi“ portale) pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso gynimo.

83.       2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 2D-17992 VTPSI kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl visos informacijos, susijusios su statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statybos užbaigimo procedūrų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje – dėl statinių (viešbučių ir maitinimo paskirties) atitikties projekto sprendiniams ir teisės aktų reikalavimams, pateikiant visus turimus dokumentus.  

84.       2020 gruodžio 8 d. raštu Nr. 2D-18018 VTPRI kreipėsi tarnybinės pagalbos į KPD, prašydama pateiki visą informaciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statybos užbaigimo procedūrų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, dėl statinių (viešbučių ir maitinimo paskirties) atitikties projekto sprendiniams ir teisės aktų reikalavimams, taip pat pateikiant visus turimus dokumentus.   

85.       Departamentas 2021 m. sausio 6 d. raštu Nr. (1.29 E)2-13 KPD informavo Inspekciją, kad: - KVAD Vilniaus teritorinis padalinys 1998 m. gruodžio 14 d. (reg. Nr. 1481) suderino projektą „Patalpų restauravimo ir pritaikymo svečių namams su parduotuvėmis ir baru“ (užsakovas V. G., projektuotojas S. S. projektavimo įmonė). Pagal patikrinto projekto sprendinius (duomenys neskelbtini), Vilniuje vidinio kiemo dengimas metalo ir stiklo konstrukcijomis nėra numatytas; - KVAD 2003 m. balandžio 16 d. fiksavo, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje vidinis kiemas savavališkai uždengtas laikinu stogu, naudojant metalines konstrukcijas ir įstiklinimą ir statytojui 2003 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 1-5 skirta bauda; - KVAD 2004 m. kovo 19 d. (reg. Nr. 122) suderinti projektiniai pasiūlymai „Vidinio kiemo laikino stogo uždengimas, naudojant lengvas konstrukcijas ir įstiklinimą“ (užsakovas UAB (duomenys neskelbtini), projekto vadovas R. V.). Suderinimo žyma „Laikiniems sprendimams pritariama. Darbai atlikti, todėl papildomai rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia“; - 2007 m. kovo 15 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-583 pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažintas tinkamu naudoti.; - pagal turimus (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro duomenis - 1999 m. vidinis pastato kiemas fiksuotas kaip atvira erdvė (kiemas), 2007 m. fiksuota, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje vidinis kiemas yra patalpa. KPD pateikė 1997 m. parengtą projektinę dokumentaciją leidimui gauti, 2003 m. parengtus projektinius pasiūlymus vidinio kiemo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikino stogo uždengimui, 1999 m. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, 2007 m. Registrų centro išrašą kartu su planais ir 2007 m. statinio tinkamu pripažinimo naudoti aktą.       

86.       2020 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2D-18258 Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į VĮ „Registrų centras“, prašydama pateikti paaiškinimą dėl negyvenamosios patalpos – maitinimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. gegužės 4 d. įregistravimo ir turimus dokumentus, kurių pagrindu ši patalpa įregistruota. Taip pat pateikti pastato – kavinė-baras, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2007 m. kovo 12 d. ir 2009 m. gegužės 6 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų matavimo bylas.  

87.       VĮ „Registrų centras“ 2020 gruodžio 23 d. raštu Nr. NS-52250 (5.21 E) Inspekcija informuota, kad nekilnojamasis daiktas – maitinimo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotas ir NTR-e įregistruotas UAB ,,Senamiesčio idėjos“ 2020 m. balandžio 17 d. prašymu (sistemoje prašymo įregistravimo Nr. 23658568), 2020 m. kovo 17 d. parengtos kadastro duomenų bylos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2020 m. kovo 4 d. Pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-20-0474 pagrindu.

88.       Savivaldybės 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. A51-158385/20(3.3.2.26E-VMA) Inspekcijai pranešta, kad patikrinus 1998 m. projektų derinimo žurnalą nustatyta, jog 1998 m. gruodžio 23 d. yra registruotas statybos projektas „Patalpų rekonstrukcija“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodyta, kad administracijoje buvo kompleksiškai derinami projektai, o statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba.  

89.       2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2D-878 Inspekcija pakartotinai kreipėsi tarnybinės pagalbos į Savivaldybę prašydama pateikti 2002 m. gegužės 30 d. Leidimą Nr. 422/2P-32 tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje ir statybos projektą, kuriuo pagrindu išduotas leidimas.

90.       VTPSI 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. 2D-1043 pakartotinai kreipėsi į KPD ir Savivaldybę dėl atsakymo pateikimo ar KVAD Vilniaus teritorinis padalinys įpareigojo statytoją gauti statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinio kiemo laikino stogo uždengimui ir kokiam terminui leistas vidinio kiemo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždengimas laikinu stogu; o Savivaldybės prašė atsakyti ar 2002-2012 metų laikotarpiu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, arba (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteikiantis teisę uždengti vidinį kiemą laikinu stogu.   

91.       Savivaldybė 2021 m. sausio 26 raštu Nr. A51-7041/21(3.3.2.26E-VMA) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės 2002 m. gegužės išduoto leidimo Nr.422/KP-32 statinio projektui „Kiemo korpuso atkūrimas ir pritaikymas vasaros kavinei (AtR 23) esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ popierinių dokumentų skaitmeninę kopiją, o taip pat informavo, kad 2002 m. pirmą pusmetį leidimą tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje išduodavo Kultūros vertybių apsaugos departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybė.  

92.       KPD 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. (9.41 E)2-168 Inspekcija informuota, kad Departamentui nesuteikta teisė vykdyti statybos valstybinę priežiūrą. Departamento atlikto patikrinimo metu nustatyta, jos KPD Vilniaus skyrius pritarė 2003 m. vidinio kiemo uždengimui laikinu stogu, bet tam nebuvo gautos projektavimo sąlygos, neparengtas tam skirtas statinio projektas ir nepatikslinti ar kitaip pakeisti kiti žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdyti projektai, kurių sprendinius išnagrinėjus nustatyta, kad viso kiemo uždengimas stikliniu stogu nebuvo numatytas, tačiau numatyta ir pritarta kiemo dangų planui. Toks terminas dėl vidinio kiemo (duomenys neskelbtini), Vilniuje laikino stogo uždengimo nenurodytas ir 2007 m. kovo 15 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti akte. 2007 m. kovo 15 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas sudarytas nesilaikant statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nustatytų reikalavimų (komisijos darbe nedalyvavo KPD atstovas), ir juo buvo sudarytos sąlygos padidinti Vilniaus Senamiesčio apsaugos reglamentu, patvirtintų Kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IV-490, nustatytą sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo tankumą ir jį įteisinti NTR, tuo padarant žalą valstybės saugomam Statinių kompleksui (unikalus kodas 652) ir Vilniaus senamiesčiui (unikalus kodas 1607), pažeidžiant vertingąsias savybes, t. t. ir planinę bei tūrinę-erdvinę struktūrą. Kartu KPD pateikė Komisijos, sudarytos Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. Į-362 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ 2021 m. sausio 8 d. išvadą (su priedais). 

93.       Inspekcija turimą informaciją 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2D-2011 ir 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2D-2899 pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai.

94.       Šiuo metu minėtą žemės sklypą 2020 m. birželio 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-149-(14.49.57.), pakeistos 2020 m. liepos 15 d. susitarimu Nr. 49SŽN- 191-(14.49.57.), pagrindu valdo ir naudoja UAB „Senamiesčio idėjos“, kuri šiuos pastatus įsigijo 2019 m. gruodžio 16 d. trišalės skolos perkėlimo sutarties ir 2019 m. gruodžio 19 d. Priėmimo-perdavimo akto pagrindu iš UAB (duomenys neskelbtini) ir AB „SEB bankas“.   

95.       Ieškinyje nurodoma, kad minėtame žemės sklype šiuo metu yra: pastatas – viešbutis lV2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilnius, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - viešbučių (bendras plotas 1372,90 kv. m; užstatymo plotas 450,00 kv. m); pastatas - kavinė-baras 2Ml/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilnius, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - maitinimo (bendras plotas 611,12 kv.m; užstatymo plotas 491,00 kv.m), kurio plotą be pagrindinio pastato dalies, statinių išdėstymo žemės sklype plane pažymėto 2ml/p sudaro ir priestatai 3ml/p bei 4ml/p (ginčo objektai). 

96.         Atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ nurodo, kad 2019 m. gruodžio 16 d. Trišalės sutarties, pagrindu įgijo šiuos pastatus: viešbutį 1V2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir kavinę–barą 2M1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį sudaro ir priestatai (ginčo objektai). Atsakovė nurodo, kad prieš įsigyjant minėtus pastatus buvo užsakytas ir parengtas Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas Nr. A61-/19 (2.3.3.3-VMA), kuriame pažymėta, kad pirmame aukšte buvęs kiemas yra uždengtas stogu, apžiūrėtų patalpų būklė gera. Šio patikrinimo metu surinkta informacija (su fotonuotraukomis) buvo pateikta institucijoms ir iš jų jokių pastabų negauta. Atsakovės teigimu, nuo 2003 m. iki ieškinio padavimo dienos, valstybinės institucijos (KVAD (KPD) bei VTPSI) nenustatė jokių neatitikimų dėl dengto kiemo stogo bei kiemo korpuso įrengimo teisėtumo. Laiku nekvestionavus kiemo korpuso atkūrimo fakto (per 18 metų), nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio.

Ieškinys netenkinamas.

Dėl prokuratūros teisės ginti viešąjį interesą

97.       Teisės aktuose nepateikiamas aiškus viešojo intereso apibrėžimas. Bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių visuomenės vertybių užtikrinimui. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Taigi, valstybė turi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas gali būti grindžiamas tik pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

98.       Prokuroro teisė kreiptis į teismą, ginant asmens interesus, yra išimtis, kuri visada sietina su viešojo intereso pažeidimu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą – konstitucinė. Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus); prokuroras turi teisę, o kartu ir pareigą, ginti viešąjį interesą Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis – kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra ir būdais. Kompetencija spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo neribojama konkrečiais atvejais, nes prokuroras, kaip universali institucija viešajam interesui ginti, yra išimtis tarp kitų viešojo intereso gynimo subjektų – institucijų, kurios yra įgaliotos ginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas pasireiškia tik tam tikrų teisių ir teisėtų interesų, kurių apsauga yra institucijos kompetencija, pažeidimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013).

99.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t.y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas.

100.       Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio ir jos turinys atskleidžiamas analizuojant faktines konkrečios bylos aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Įstatymų leidėjas suteikęs prokurorui teisę pačiam spręsti, ar konkrečiu atveju yra pažeistas viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar nėra pažeistas, todėl prokurorui, nustačiusiam valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena jų yra CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti civilinę bylą.

101.       Konkrečiu atveju, nagrinėjamoje byloje iškilusias abejones dėl ginamo viešo intereso (ne)buvimo prokurorė iš esmės argumentuoja tuo, kad pažeidimai padaryti kultūros paveldo srityje, o kultūros paveldo gynimas ir apsauga patenka į viešojo intereso sąvoką.

102.       Pažymėtina, kad iškilus klausimui, ar tam tikras interesas yra viešasis interesas, turi būti įmanoma pagrįsti, jog nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

103.       Viena vertus, byloje nesant ginčo dėl to, jog ginčo statiniai yra įtraukti į kultūros paveldo vertybių registrą, taigi, egzistuojant net ir mažiausioms abejonėms dėl kultūros paveldo pažeidimo, prokurorė turėjo teisę reikšti ieškinį, kita vertus, vien formalaus aspekto konstatavimas (įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas), neapibrėžus konkretaus viešojo intereso aiškaus pažeidimo ir jo (viešojo intereso) reikšmingumo, reikalingumo, vertingumo visuomenei ar jos daliai, nesudaro pagrindo kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, nes bendro pobūdžio samprotavimai, išvedami iš teisės aktų keliamų reikalavimų pažeidimo, nėra pakankami argumentai viešajam interesui ginti, nes ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr.A146-335/2008). 

104.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečiu atveju, visoms kompetentingoms valstybinėms institucijoms (KPD (KVAD), VTPSI (VAVA), Savivaldybei ir prokuratūrai), tam tikrais laikotarpiais, buvo žinomi įvairaus pobūdžio faktai, susiję su Senamiestyje atliekamais atitinkamais statybos/tvarkybos/restauravimo ir pan. darbais, o ypač pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, net nuo 2003 m. (galimai ir anksčiau), tačiau, nepaisant to, esant net abejonių dėl (ne)teisėtumo (ne)buvimo asmenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) pavarde, ieškinys dėl viešojo intereso gynimo yra pateiktas tik 2021 m., ir tik todėl, kad, anot prokurorės, BPK tvarka yra suėję visi galimai nusikalstamų veikų senaties terminai. 

105.       Teismo vertinimu, tokia situacija byloje sudaro pagrįstų abejonių dėl viešojo intereso buvimo, todėl teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju nėra viešojo intereso. Juolab, kad paties KVAD dar 2004 m. kovo 19 d. suderintais Projektiniais pasiūlymais išreikšta labai aiški pozicija dėl galimybės atlikti darbus minėtame Pastatų komplekse, atsižvelgiant į projektinius dokumentus, o juo labiau kvalifikuotos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2011 m. birželio 6 akte Nr. KPD-AV-149 yra nurodyta, kad pastato būklė gera. Teismo vertinimu, byloje susidariusios situacijos kontekste, ieškovei nekeliant reikalavimų dėl statybą leidžiančio dokumento bei Detaliojo plano panaikinimo, bylos nagrinėjimo eigoje pažymint tik atitinkamų administracinių aktų (2004-03-19 Rezoliucija, 2003-01-21 ir 2007-03-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai, 2020-03-04 Pažyma) priėmimo proceso galimus pažeidimus, nėra pagrindo išvadai, kad yra pažeistas viešasis interesas. Taigi, jau vien šiuo aspektu ieškinio reikalavimai jau yra nepagrįsti.

Dėl senaties termino

106.       Kitas svarbus klausimas iškilęs nagrinėjamoje byloje – ar kreipiantis į teismą, nebuvo pažeisti imperatyvūs ieškinio senaties ir administracinių aktų apskundimo terminai, nes skundžiami administraciniai aktai, priimti atitinkamai 2003 m., 2004 m. bei 2007 m.

107.       Teismo nuomone, magrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos kontekste, aktualu pažymėti, kad administracinių aktų ginčijimui taikomi ne ieškinio senaties terminai, o ABTĮ nuostatos, o ypač tai, kad skundo, pareiškimo padavimo, konkrečiu atveju ieškinio, termino negalima atnaujinti, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metu. Konkrečiu atveju neegzistuoja ir išimtis – nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi, konkrečiu atveju esant akivaizdžiam ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui, nes byloje skundžiami administraciniai aktai nuo kurių priėmimo yra praėje 14-18 metų, kas atitinka „daugiau kaip dešimt metų“ ir, kaip minėta, nekonstatuotas atitinkamos nusikalstamos veikos buvimo faktas, vadovaujantis tiek 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII- 1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399, 7 straipsnio 1 dalies nuostata, tiek ir suformuota plačios apimties teismų praktika (ji labai smulkiai išdėstyta atsakovių VTPSI, UAB „Senamiesčio idėjos“ bei trečiojo asmens AB „SEB bankas“ procesiniuose dokumentuose, todėl pakartotiniam percitavimui teismas nemato pagrindo), esant naikinamajam dešimties metų terminui, kuris skaičiuojamas nuo administracinio akto priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada apie tokį aktą sužinojo jo panaikinimo siekianti prokurorė, taigi, konkrečiu atveju teisinių santykių stabilumas, teismo nuomone, yra esminis vertinant byloje susiklosčiusią situaciją ir tai, kad naikinamojo termino pasibaigimas yra sietinas su skundžiamų teisės aktų priėmimu.

108.       Ieškiniu, kuris buvo tikslintas, pateiktu 2021 m., skundžiami 2003, 2004 ir 2007 m. priimti administraciniai aktai, t. y. 14-18 metų iki ieškinio pateikimo. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškinio reikalavimai dėl nurodytų administracinių aktų panaikinimo ir su jais susijusių veiksmų pripažinimo neteisėtais yra nepagrįsti ir todėl atmetami. Kaip minėta, šis terminas negali būti atnaujintas, nes ji yra naikinamasis. Tokią teismo išvadą sustiprina ir byloje nustatytos kitos aplinkybės, kad ieškovei, kaip institucijai, vykdančiai baudžiamąjį persekiojimą ir žinančiai, jog dėl su Senamiestyje esančiais pastatais, susijusių atitinkamų darbų bei dėl jų priimamų sprendimų (ne)teisėtumu nuolat kyla klausimų bei abejonių (tą patvirtina ir į į bylą pateikti duomenys apie tam tikrais laikotarpiais žiniasklaidoje įvairias publikacijas), nebuvo keliamas klausimas dėl pastatų naudojimo bei priimtų sprendimų teisėtumo.

109.       Nagrinėjamu atveju, konstatuojant, kad ieškovė yra praleidusi imperatyvų terminą kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl administracinių aktų teisėtumo ir toks praleistas minėtas apskundimo terminas neatnaujinamas, nes tai prieštarautų ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui ir suformuotai teismų praktikai bei pažeistų teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad jau vien šiuo ir pagrindiniu aspektu ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, kitų ieškinio reikalavimų pagrįstumą apžvelgs      neplečiamai dėl jų pasisakydamas.

110.       Naginėjamoje byloje nustatyta, kad 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, patvirtintu Detalaus plano pagrindu, sklype organizuojama veikla. KVAD 1999 m. kovo 18 d. leidimu Nr. 126 leista vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos teritorijos tvarkymo ar kitus darbus - atlikti Senamiesčio teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančių patalpų restauravimą ir pritaikymą svečių namams su parduotuvėmis ir baru. 

111.       Ieškovė neginčydama kiemo korpuso statybos dokumentų, teigia, jog ieškinyje nurodyti darbai atlikti neteisėtai, nors byloje nustatyta, jog priestatas 3m1/p pastatytas, realizuojant 2000 m. Projektą, pagal 2002 m. gegužės 30 d statybos leidimą Nr. 422/KP-32. Be to, 1999 m. Detaliojo plano, kurio ieškovė neginčija, aiškinamajame rašte nurodytas esamas 56,8 proc. (leidžiamas 60 proc.) užstatymo tankis neviršytas, aukštingumas taip pat neviršytas. Taigi, priestato statyba nepažeidžia Detaliojo plano sprendinių. Kadangi, statinys kaip priestatas yra vertinamas bei identifikuojamas ne pagal jo ploto santykį su pagrindiniu pastatu, o pagal tai, ar jis funkciškai yra susietas su pagrindiniu pastatu ir turi tiesioginį įėjimą, o priestatas 3m1p buvo funkciškai susijęs su pastatu 2M1p ir turėjo tiesioginį įėjimą į šį pastatą, jis atitiko priestatui keliamus reikalavimus ir kiemo korpusas negalėjo būti fiksuojamas kaip atskiras statinys. Atkūrimo projektas buvo suderintas su KVAD 2001 m. gegužės 23 d. (STR 1.07.01:1999 tvarka (nuo 2002-05 iki 2002-07-01 galiojusi redakcija) ir išduotas Tvarkybos leidimas, kurio teisėtumo ieškovė neginčija. 2003 m. kovo 21 d. Akte nurodyta, jog statyba, kurią 2003 m. priėmė Komisija, vyko pagal projektą Nr. 97-005 ir statybos leidimą 1999 m. gegužės 21 d. Leidimą Nr. R99-271 (dėl jų byloje nėra ginčo). Kadangi priestatas 3m1/p buvo pastatytas pagal 2000 m. Projektą ir 2002 m. gegužės 30 d. Leidimą Nr. 422/KP-32, o 2007 m. kovo 15 d. Aktu Nr. (101) 11.4-583 pripažinta, kad būtent pagal 2000 m. Projektą stikliniu stogu perdengta kiemo erdvės dalis, kaip sudėtinė pastato 2M1/p dalis yra tinkama naudoti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad priestatas 3m1/p pastatytas savavališkai. Juolab, kad nuo 1999 m. priestatas 3I1/m buvo pertvarkytas 2002 metais, o korpuso atstatymui 2003 m. Aktu stikliniu stogu perdengta kiemo erdvės dalis buvo pripažinta tinkama naudoti, todėl nėra pagrindo naikinti 2003 m. sausio 21 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)11.4-62. Byloje nustačius, kad 2004 m. kovo 19 d. suderintais Projektiniais pasiūlymais išreikšta už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pozicija, jog tokie darbai galėtų būti atliekami, o statinių komplekso vertingosios savybės buvo fiksuotos NKP vertinimo tarybos 2011 m. birželio 6 d. akte Nr. KPD-AV-149, o pagal galiojusį teisinį reguliavimą Projektiniai pasiūlymai nebuvo priskirti prie dokumentų, suteikiančių teisę vykdyti statybas bei įteisinti įvykdytų statybų rezultatus, taigi tarpiniai dokumentai, konkrečiu atveju tai 2004 m. kovo 19 d. Rezoliucija, neprilygstantys statybas leidžiančiam dokumentui ir nesukeliantys jokių teisinių pasekmių (tai byloje pripažino ir ieškovė) negalėjo sukelti teisinių padarinių, nes negalėjo būti prilyginama statybą ir tvarkybą leidžiančiam dokumentui. Kadangi negali būti skundžiamas tarpinis dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes tokie dokumentai atlieka pagalbinį/tarpinį/ aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje (kuri yra tęstinė) ir jais neįforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, ieškinio reikalavimas dėl 2004 m. kovo 19 d. Rezoliucijos panaikinimo iš esmės yra nepagrįstas.