(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 9 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Avinta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ prašymą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Avinta“ kreditorių J. J., I. G. ir A. D. reikalavimų nepatvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Avinta“ bankroto byloje, 

n u s t a t ė: 

1. 2025-02-10 Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Avinta“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2025-02-26. Nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“.

2. 2025-05-09 Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „Avinta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o 2025-06-13 nutartimi patikslino.

3. 2025-09-23 teisme gautas nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ prašymas nepatvirtinti kreditorių J. J., I. G. ir A. D. finansinių reikalavimų. Nemokumo administratorė nurodė, kad jai iki prašymo pateikimo dienos nebuvo perduoti bendrovės turtas ir dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai ir kita juridinio asmens informacija, susijusi su jo veikla, finansinės atskaitomybės dokumentai pagal bankroto bylos įsiteisėjimo duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorė dokumentais nedisponuoja, nesant perduotų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybių nustatyti ir patikrinti, kokia apimtimi bendrovė yra atsiskaičiusi su darbuotojais, ar bendrovė yra skolinga nurodytu dydžiu. Tokias aplinkybes galėtų patvirtinti pirminiai darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos duomenys, tinkamai apskaityti buhalterinėje apskaitoje (žiniaraščiuose, apyskaitose, kasos knygoje (kasos dokumentuose) ir kt.), tačiau ne fragmentiški su darbo teisiniais santykiais susiję dokumentai, kurių originalumo negalima nustatyti. 

4. CKP 123 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas, kuriam suėjus laikoma, kad bylos procesiniai dokumentai (prašymo ir jo priedų kopijos ir teismo pranešimas) yra įteikti kreditoriui A. D. (2025-11-12). Kitiems kreditoriams adresuoti procesiniai dokumentai įteikti atitinkamai: J. J. – įteikti sutuoktinei A. K. 2025-09-27, I. G. – įteikti sūnėnui A. V. 2025-10-20.

5. Per teismo nustatytą terminą negauta atsiliepimų į nemokumo administratorės prašymą.

Prašymas tenkintinas.

6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas konkretus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. 

7. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). 

8. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

9. Nors teismo vaidmuo byloje, kurioje sprendžiama dėl darbuotojo finansinio reikalavimo patvirtinimo įmonės, kurioje jis dirbo, bankroto byloje, yra aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011), svarbu ir tai, kad sprendžiant kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą, viešasis interesas reikalauja tik to, jog nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviam, siekiant užtikrinti, kad kreditoriaus reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

10. Taigi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti patvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrindžiamas įrodymais ir teismas pagrįstai įsitikina dėl bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašo nepatvirtinti kreditorių J. J., I. G. ir A. D. finansinių reikalavimų. Kreditoriai prašymuose dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą nenurodė, kokio laikotarpio darbo užmokestis jiems nėra sumokėtas. Nagrinėjamu atveju kreditoriai reiškia  finansinius reikalavimus, kuriuos patvirtinus BUAB „Avinta“ bankroto byloje, jie galimai visiškai ar iš dalies būtų patenkinti iš Garantinio fondo lėšų (t. y. valstybės išteklių fondo, skirto užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam), todėl tiek nemokumo administratorius, atlikdamas pirminį kreditorių reikalavimų įvertinimą, tiek teismas, nagrinėdamas tokių finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo klausimą, privalo būti itin atidūs, šie finansiniai reikalavimai galėtų būti patvirtinti tik visiškai įrodžius jų realumą ir pagrįstumą.

11. Nemokumo administratorei nėra perduoti visi UAB „Avinta“ veiklos dokumentai. Nesant perduotų dokumentų, nėra galimybės nustatyti, ar egzistuoja kreditorių prašymuose nurodyto dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimas. Patys kreditoriai per teismo nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą nepateikė argumentų ir įrodymų, iš kurių galima būtų nuspręsti apie jų reikalavimų pagrįstumą. Jie nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių, kad kreditoriai būtų kreipęsi į bendrovę ar Valstybinę darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio, jo reikalavę iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Todėl kreditorių prašymai negali būti patenkinti. Pažymėtina, kad reikalavimą pareiškęs kreditorius J. J. buvo UAB „Avinta“ direktorius, kreditorė I. G. buvo paminėtos įmonės apskaitininkė, t. y. buvo įmonės administracijos darbuotojai. Šių asmenų žinioje buvo BUAB „Avinta“ veiklos dokumentai. J. J. 2025-01-24 nutartimi UAB „Avinta“ bankroto byloje Nr. eB2-1283-432/2025 buvo paskirta bauda už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui. Nepaisydami šių aplinkybių, nė vienas iš kreditorių per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į nemokumo administratorės prašymą nepatvirtinti jų finansinių reikalavimų, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų reikalavimų pagrįstumą ir paneigiančių nemokumo administratorės argumentus, prašant šių reikalavimų nepatvirtinti. Kreditoriams J. J., I. G. ir A. D. neįrodžius jų reikalavimų pagrįstumo, šie reikalavimai negali būti patvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsniu , Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

Patenkinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Avinta“, j. a. k. 303442382, nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“, j. a. k. 125778138, prašymą ir nepatvirtinti kreditorių J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) finansinių reikalavimų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.