Civilinė byla Nr. e2-77-962/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05671-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 21 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,
sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistics 123“ atstovams direktoriui T. M., advokatui Mariui Rumšui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SSG“ atstovui advokato padėjėjui Linui Mikalauskui,
vertėjai V. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistics 123“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SSG“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Logistics 123“ (toliau – ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SSG“ (toliau – ir atsakovė) 6 650 Eur skolą, 2 394 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė ir atstovas direktorius T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė su atsakove yra sudarę dvi krovinių pervežimo sutartis, pagal kurias ieškovė, sutartyse nurodyta vykdytoju, įsipareigojo pervežti krovinius, o atsakovė, sutartyse nurodyta užsakove, įsipareigojo nustatytu terminu sumokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nesumokėjo. Sutartyse yra nurodyti krovinių perveržimo terminai, paslaugų kaina, apmokėjimo už paslaugas terminas 15 dienų po krovinio pristatymo, o taip pat kitos paslaugų vykdymui reikalingos sąlygos. Pirmoji sutartis – transporto užsakymas Nr. LOG123_19081804830 sudaryta 2019 m. rugpjūčio 26 d. Sutarta, kad ieškovė dviem transporto priemonėmis perveš krovinius iš Kazanės miesto Rusijoje į Vilnių. Sutarta, kad ieškovė pristatys krovinį į Vilnių 2019 m. rugsėjo 2 d., o atsakovė už paslaugas sumokės 3 650 Eur. Ieškovė paslaugas įvykdė tinkamai – 2019 m. rugsėjo 2 d. krovinius pristatė į Vilnių ir perdavė atsakovei, todėl 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LOG123_1909311 sumokėti 3 650 Eur už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė už paslaugas nesumokėjo, ilgiau nei pusę metų praleido sutartimi nustatytą mokėjimo terminą. Antroji sutartis – transporto užsakymas Nr. LOG123_19091804950 sudaryta 2019 m. rugsėjo 2 d. Sutarta, kad ieškovė dviem transporto priemonėmis perveš krovinius iš Vilniaus į Maskvą. Sutarta, kad ieškovė pristatys krovinį į Maskvą 2019 m. rugsėjo 5 d., o atsakovė už paslaugas sumokės 3 000 Eur. Ieškovė paslaugas įvykdė tinkamai – 2019 m. rugsėjo 5 d. krovinius pristatė į Maskvą ir perdavė atsakovei, todėl 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LOG123_1911357 sumokėti 3 000 Eur už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė už paslaugas nesumokėjo, ilgiau nei pusę metų praleido sutartimi nustatytą mokėjimo terminą. Atsakovės skola ieškovei pagal abi sutartis sudaro 6 650 Eur. Atsakovei išsiųstas reikalavimas padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovė į reikalavimą nesureagavo ir skolos nesumokėjo. Taip pat nurodė, jog ieškovė naudojasi CRM programa, kurioje suvedami pirminiai klientų duomenys ir dokumentai, tačiau dėl 2019 m. spalio mėnesį vykusių sistemos atnaujinimo darbų ir įmonės buhalterinės programos sinchronizavimo problemų, buvo dingę keletas dokumentų, įskaitant ir ginčo PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LOG123_1911357. Vėliau pastebėjus klaidą, buhalterė ją ištaisė, dėl ko į buhalterinę sistemą dingusi PVM sąskaita – faktūra Nr. LOG123_1911357 3 000,00 Eur sumai įtraukta vėliau, t.y. ieškovės buhalterinė apskaita, įtraukiant minėtą sąskaitą, buvo patikslinta 2020 m. rugsėjo 18 d., kas sąlygojo neteisingai nurodytą informaciją apie skolas 2020 m. kovo 5 d. tarpusavio skolų suderinimo akte. Be to paaiškino, kad su V. M. susitiko, susitikimą suorganizavo įmonės vadybininkė Y. H.. Susitiko dėl dalinio mokėjimo už vykdomus pervežimus ir tolesnio bendradarbiavimo, bet susitikus Viktoras pinigų neturėjo, pasikalbėjo, tuo susitikimas ir baigėsi, jokie pinigai jam nebuvo perduoti, buvo sutarta, kad atsiskaitys pavedimu. Vėliau darbuotoja Y. H. persiuntė sąskaitas apmokėjimui. Sutartimis šalys susitarė dėl netesybų, nustatė, kad pavėlavus atsiskaityti atsakovė moka delspinigius – po 0,2 procento už kiekvieną pavėluotą dieną nuo neapmokėtos sumos. Atsakovei praleidus mokėjimo terminą ir neįvykdžius mokėjimo prievolės, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 2 394 Eur delspinigius. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl privalo mokėti šešių procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atstovas advokatas Marius Rumšas palaikė atstovaujamojo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad PVM sąskaita – faktūra LOG123_1911357 dėl 3 000 Eur sumokėjimo 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo išsiųsta atsakovo vadovo J. P. elektroniniu paštu adresu, nurodytu Juridinių asmenų registrui, kaip atsakovo kontaktinė informacija, tačiau metus laiko atsakovė šios sąskaitos nei apmokėjo, nei pareiškė kokių nors pastabų. Tai reiškia, kad nurodyta sąskaita atsakovei buvo įteikta ir priimta. Dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad PVM sąskaita – faktūra LOG123_1911357 dėl 3 000 Eur skolos nebuvo nurodyta ieškovo siųstame tarpusavio skolų suderinimo akte paaiškino, kad atsakovė naudojasi CRM programa, po kurios atnaujinimo dalis dokumentų, įskaitant ir sąskaita LOG123_1911357, dingo. Dėl šios priežasties ieškovės buhalterė negavo šios sąskaitos ir jos laiku neįsitraukė į buhalterinę apskaitą. Klaida yra ištaisyta ir ieškovės finansinė atskaitomybė patikslinta, duomenys pateikti į VMI informacinės sistemos i.SAF posistemį. PVM sąskaitos – faktūros atsakovei buvo pateiktos elektroniniu būdu, toks įteikimas yra tinkamas, o atsakovė nepateikė ieškovei atsisakymo priimti PVM sąskaitos – faktūros, todėl spręstina, kad atsakovė priėmė PVM sąskaitą – faktūrą LOG123_1911357 ir ją pasirašė, tačiau su ieškove neatsiskaitė. Teismas neturi jokio pagrindo mažinti šalių sutartimis nusistatytų delspinigių, nes jokio pagrindo tam, išskyrus teismų praktiką, atsakovė nenurodė. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė ir atstovas advokato padėjėjas Linas Mikalauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, ieškinyje galimai sąmoningai nurodė didesnę pagrindinę skolos sumą – 6 650,00 Eur, tuo tarpu kai realiai turėjo teisę į 3 650,00 Eur pagrindinę skolos sumą, ką patvirtina pačios ieškovės elektroniniu paštu pateiktas skolų suderinimo aktas. Būtent pati ieškovė buhalteriškai pripažino kur kas mažesnę skolos sumą. Tokią skolos sumą net suderino su atsakove raštu. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė nepagrįstai pareiškė savo reikalavimą dėl 6 650,00 Eur pagrindinės skolos sumos, kai tuo tarpu, reali skolos suma yra tik 3 650,00 Eur. Ieškovė nebuvo deklaravusi pardavimo pagal PVM sąskaitą – faktūrą LOG123_1911357 dėl 3 000,00 Eur sumos. Ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaitomis – faktūromis, kurios apskritai net nėra atsakovės priimtos, nėra pasirašytos atsakovės. Atsakovė nesutinka dėl 3 000,00 Eur skolos, sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 2 d. sutarties pagrindu (transporto užsakymas Nr. LOG123_19091804950) nebuvo, atsakovė minėtos sutarties nesudarė, ji galimai suklastota, nes antras lapas abiejų sutarčių yra identiškas. Minėta sutartimi gabenamas krovinys priklausė atsakovei, tačiau transportavimo paslaugų maršrutu Vilnius – Maskva užsakovas buvo ne UAB ,,SSG“, o ,,Music max group“, tarpininkaujant V. G. Atsakovė minėtos sutarties nėra pasirašiusi, PVM sąskaitų – faktūrų nėra priėmusi, o V. G. Maskvoje, susitikimo su ieškovės direktoriumi T. M. metu, atstovaudamas ,,Music max group“ sumokėjo 3 000,00 Eur sumą už krovinio pristatymą maršrutu Vilnius – Maskva. Be to, teismas privalo mažinti reikalaujamų delspinigių dydį bent jau iki 0,02 proc., nes jie aiškiai per dideli. Priteisiami delspinigiai pagal teismų praktiką paprastai yra 0,02 proc. už dieną, šioje byloje prašoma priteisti delspinigių suma sudaro didelę dalį, lyginant su pagrindine pagrįsta skolos suma – 3 650,00 Eur suma. Todėl delspinigiai turi būti mažinami ir turi būti skaičiuojami ne nuo 6 650,00 Eur, o nuo 3 650,00 Eur skolos sumos. Ieškinį atmetus prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a
ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove yra sudariusios dvi krovinių pervežimo sutartis, kurių pagrindu ieškovė, kaip vykdytoja, įsipareigojo pervežti krovinius, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo nustatytu terminu sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Pirmoji sutartis sudaryta 2019 m. rugpjūčio 26 d. – transporto užsakymas Nr. LOG123_19081804830, kuria šalys sutarė, kad ieškovė dviem transporto priemonėmis perveš krovinius iš Kazanės miesto Rusijoje į Vilnių, o atsakovė už suteiktas paslaugas sumokės 3 650,00 Eur. Šalys minėta sutartimi numatė 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, nuo neapmokėtos sumos (el. b. 1 tomas, b. l. 18-19). 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LOG123_1909311 3 650,00 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas – iki 2019 m. rugsėjo 24 d. (el. b. 1 tomas, b. l. 11).
2019 m. rugsėjo 2 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta antroji krovinių pervežimo sutartis – transporto užsakymas Nr. LOG123_19091804950, kuria sutarta, kad ieškovė dviem transporto priemonėmis perveš krovinius iš Vilniaus į Maskvą, pristatant krovinį 2019 m. rugsėjo 5 d., o atsakovė už paslaugas sumokės 3 000,00 Eur. Minėta sutartimi šalys taip pat numatė 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, nuo neapmokėtos sumos (el. b. 1 tomas, b. l. 22-23). 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė už atsakovei suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LOG123_1911357 3 000,00 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas – iki 2019 m. rugsėjo 24 d. (el. b. 1 tomas, b. l. 20).
Ieškovė pateikė elektroninio laiško kopiją, nurodydama, jog PVM sąskaitą – faktūrą LOG123_1911357 dėl 3 000 Eur sumokėjimo ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LOG123_1909311 dėl 3 650,00 Eur sumokėjimo 2019 m. rugsėjo 9 d. išsiuntė atsakovės vadovo J. P. elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Juridinių asmenų registre, kaip atsakovės kontaktinė informacija, taip pat ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 tomas, b. l. 141, 2020 m. spalio 4 d. DOK-115700 2 priedas, b. l. 161, 2021 m. sausio 10 d. DOK-3208 2, 3 priedai).
Ieškovė įvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal ginčijamą 2019 m. rugsėjo 2 d. sutartį grindžia CMR važtaraščiais Nr. SSG-09-01 ir Nr. SSG-09-02 (b. l. 161, 2021 m. sausio 10 d. DOK-3208 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 priedai).
Ieškovė pateikė duomenis, jog ragino atsakovę atsiskaityti (el. b. 1 tomas, b. l. 16, 30).
Atsakovė pateikė 2020 m. kovo 5 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (el. b. 1 tomas, b. l. 118), kuriame nurodyta, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 3 650 Eur.
Ieškovė pateikė duomenis iš VMI informacinės sistemos i.SAF posistemio, nurodydama, jog klaida buhalterijoje, kai į apskaitą nebuvo įtraukta atsakovei išrašyta PVM sąskaita – faktūra LOG123_1911357 dėl 3 000 Eur skolos, buvo ištaisyta ir ieškovės finansinė atskaitomybė patikslinta (el. b. 1 tomas, b. l. 141, 2020 m. spalio 4 d. DOK-115700 1 priedas, b. l. 158).
Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog ieškovės direktorius yra T. M. (el. b. 2 tomas, b. l. 31-34).
Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai (el. b. 1 tomas, b. l. 84-86). 2020 m. spalio 19 d. nutartimi sprendimas už akių buvo panaikintas, o civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės (el. b. 1 tomas, b. l. 142-145).
Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal dvi sutartis – Transporto užsakymus. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 650 Eur skolą ir 2 394 Eur delspinigius pagal abi su atsakove sudarytas Transporto užsakymo sutartis. Atsakovė neginčijo skolos dėl 3 650 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. sutartį, o dalyje dėl 3 000 Eur skolos pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. sutartį, prašė ieškinį atmesti ir sumažinti delspinigius. Atsakovė teigė, jog 2019 m. rugsėjo 2 d. sutarties (Transporto užsakymo) su ieškove nesudarė, užsakovas buvo ne atsakovė UAB „SSG“, o Rusijos federacijos įmonė ,,Music max group“, kurios atstovas su ieškovės direktoriumi Maskvoje visiškai atsiskaitė, perduodamas 3 000 Eur grynais pinigais. 2019 m. rugsėjo 2 d. sutartis yra galimai suklastota, nes antrasis sutarties lapas yra identiškas pirmosios sutarties antrajam lapui.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė dvi krovinių pervežimo sutartis. Nors atsakovė teigė, jog antrosios sutarties, t.y. 2019 m. rugsėjo 2 d. Transporto užsakymo Nr. LOG123_19091804950 nesudarė, sutarties tikrumas atsakovei kelia abejones, nes antrasis sutarties lapas yra identiškas pirmojo užsakymo (2019 m. rugpjūčio 28 d. transporto užsakymo Nr. LOG123_19081804830) antrajam lapai, todėl sutartis galimai yra suklastota, visgi minėtiems argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų. Priešingai, ieškovė pateikė 2019 m. rugsėjo 2 d. Transporto užsakymo Nr. LOG123_19091804950 įvykdymą patvirtinančius rašytinius įrodymus, t.y. CMR važtaraščius Nr. SSG-09-01 ir Nr. SSG-09-02, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje, Lietuvoje, buvo pakrauti kroviniai (10 600 kg svorio ir 7 400 kg svorio) bei nugabenti į Maskvą, Rusijos federacija, muitinės spauda data – 2019 m. rugsėjo 5 d. (el. b. 1 tomas, b. l. 161, 2021 m. sausio 10 d. DOK-3208 1.1 – 1.4 priedai), kas visiškai atitinka 2019 m. rugsėjo 2 d. Transporto užsakymo Nr. LOG123_19091804950 sąlygas – 2 automobiliai, krovinio pristatymas iš Vilniaus į Maskvą, pakrovimo data – 2019 m. rugsėjo 2 d., pristatymo data – 2019 m. rugsėjo 5 d. (el. b. 1 tomas, b. l. 22-23).
Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad pagal minėtą 2019 m. rugsėjo 2 d. sutartį yra atsiskaityta. Atsakovė teigė, jog minėta sutartimi gabenamas krovinys priklausė atsakovei, tačiau transportavimo paslaugų maršrutu Vilnius – Maskva užsakovas buvo ne UAB ,,SSG“, o Rusijos federacijos įmonė ,,Music max group“, visgi jokie bylos duomenys nepatvirtina nurodytų argumentų dėl sutartinių santykių buvimo tarp ieškovės ir minėtos įmonės ,,Music max group“. Atsakovė teigė, jog atsiskaityta su ieškove buvo tarpininkaujant ,,Music max group“ atstovui V. G., kuris Maskvoje, susitikimo su ieškovės direktoriumi T. M. metu, atstovaudamas ,,Music max group“ sumokėjo 3 000,00 Eur sumą už krovinio pristatymą maršrutu Vilnius – Maskva. Ieškovės atstovas direktorius T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo susitikęs su V. G. Maskvoje, tačiau pinigai jam nebuvo perduoti. Nors teismo posėdžio metu buvo apklaustas minėtas asmuo – V. G., kuris teigė, jog turi įvairaus pobūdžio susirašinėjimo medžiagos su ieškovės direktoriumi „whats up“ bei „messenger“ programėlėse, kas neva patvirtina atsakovės poziciją dėl atsikaitymo su ieškove ir nurodė susirašinėjimo medžiagą persiuntęs atsakovei, visgi tokie duomenys, siekiant pagrįsti nesutikimo su 3 000 Eur skolos suma argumentus, byloje nebuvo teikiami. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pozicija dėl atsiskaitymo vertintina kritiškai, kaip nepagrįsta bei neįrodyta. Ieškovės direktorius neigia gavęs iš liudytojo V. G. 3 000 Eur, o pinigų perdavimo nepagrindžia jokie bylos duomenys. Liudytoja apklausta ieškovės UAB „Logistics 123“ darbuotoja transporto vadybininkė Y. H., kuri yra atsakovės direktoriaus J. P. sesuo, patvirtino, kad ieškovė su atsakove sudarė dvi sutartis dėl krovinių pergabenimo iš Kazanės miesto Rusijoje į Vilnių, ir iš Lietuvos į Maskvą. Ji pati su atsakove aptarė, suderino krovinių pervežimo sąlygas ir transportą. Surašiusi krovinių pervežimo sutartis, ji jas persiuntė Jaroslavui, kuris pareiškė, kad negali atsiųsti pasirašytų sutarčių, nes tuo metu neturėjo su savimi įmonės antspaudo. Vėliau ji gavo dvi sutartis, pasirašytas iš UAB „SSG“ pusės, antrąją sutartį gavo iš Jaroslavo per „messenger“ programą. Rekvizitų prašė iš J. ir juos gavo, panaudojo surašant sutartis.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų įrodymų įrodomąją reikšmę, galią, sąsajumą ir jų tarpusavio ryšį bei šalių (jų atstovų) paaiškinimus, taip pat liudytojų parodymus teismo posėdžio metu konstatuoja, jog šalys sudarė dvi krovinių pervežimo sutartis ir nė pagal vieną iš jų atsakovė neatsiskaitė (priešingų įrodymų nepateikta). Atsakovė yra juridinis asmuo, t.y. verslo subjektas, todėl jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, yra (turi būti) suprantama atsiskaitymo patvirtinimo gavimo reikšmė. Liudytojo V. G. parodymai dėl 3 000 Eur sumos sumokėjimo ieškovei pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. sutartį, nepatvirtina atsiskaitymo fakto. Nors atsakovė minėto liudytojo parodymais įrodinėjo atsiskaitymo pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. sutartį faktą, tuo pačiu atsakovė aplamai neigė sudariusi šią sutartį, o duomenų apie tai, jog pagal ginčijamą sutartį užsakovė buvo ne atsakovė, tačiau kitas juridinis asmuo, nepateikta. Be to, abejones kelia ir tai, jog atsakovė aplinkybes dėl atsiskaitymo su ieškove grynais pinigais per liudytoją V. G. nurodė po daugiau nei metų laiko po to, kai byla buvo gauta teisme.
Nors atsakovė neigia sutarties sudarymą su ieškove, visgi įrodymų, pagrindžiančių, jog sutartis buvo suklastota, nepateikė. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovė su ieškove dalyje reiškiamų reikalavimų (3 000 Eur sumai) yra atsiskaičiusi. Be to, nors atsakovė ir neginčijo skolos dėl 3 650 Eur, visgi nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio neatsiskaito su ieškove. Atsakovė teigė, jog neginčijamos sumos nesumoka dėl to, kad ginčas yra nagrinėjamas teisme, visgi dar iki ieškovės kreipimosi į teismą, atsakovė skolos nemokėjo daugiau nei pusę metų, kai sąskaitos – faktūros turėjo būti apmokėtos per 15 dienų.
Atsakovė teigė, jog nėra gavusi sąskaitų, bet to, sąskaitos nėra pasirašytos atsakovės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį nėra reikalaujama, kad apskaitos dokumentas būtų pasirašytas dokumento gavėjo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, PVM sąskaitos – faktūros atsakovei buvo pateiktos elektroniniu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią PVM sąskaitų – faktūrų pasirašyti nereikia. Remiantis šių teisės aktų nuostatomis, PVM sąskaita – faktūra laikoma kliento priimta ir pasirašyta, jeigu nebuvo gauta raštiško kliento atsisakymo priimti (pasirašyti) nurodytą elektroninę sąskaitą – faktūrą per 5 kalendorines dienas nuo jos išsiuntimo. Atsakovė nepateikė ieškovei atsisakymo priimti PVM sąskaitos – faktūros (priešingų įrodymų byloje nepateikta), todėl spręstina, kad atsakovė priėmė PVM sąskaitą – faktūrą LOG123_1911357 ir ją pasirašė. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, PVM sąskaitos – faktūros atsakovei buvo siunčiamos elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pati atsakovė pateikė elektroninio susirašinėjimo medžiagą, jog būtent pastaruoju elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo iš ieškovės ir skolų suderinimo aktą. Darytina išvada, jog atsakovė gavo ieškovės siųstas PVM sąskaitas – faktūras ir jokių pretenzijų nereiškė.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymą ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovė savo piniginės prievolės ieškovei neįvykdė – tinkamai neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas (priešingų duomenų byloje nėra pateikta), skolos suma pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 6 650 Eur skola (CK 6.59 straipsnis, 6.720 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Dėl delspinigių priteisimo
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti 2 394 Eur delspinigius, nurodo, kad Sutartimis šalys susitarė dėl netesybų, t. y. kad pavėlavęs atsiskaityti atsakovas moka delspinigius – po 0,2 procento už kiekvieną pavėluotą dieną nuo neapmokėtos sumos. Atsakovei praleidus mokėjimo terminą ir neįvykdžius mokėjimo prievolės, atsakovė privalo sumokėti ieškovui 2 394 Eur delspinigius. Atsakovė su delspinigių dydžiu nesutiko, prašė, atsižvelgiant į teismų praktiką, mažinti iki 0,02 proc. už dieną.
Visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, tame tarpe ir netesybos, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia iki prievolės įvykdymo momento, ir užtikrinamąją funkciją, kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo (CK šeštosios knygos V skyrius). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: a) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; b) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; c) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė UAB „Logistics 123“ ir atsakovė UAB „SSG“ Sutartimis susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi, Sutartimis ieškovės ir atsakovės sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.
Atsakovė prašė mažinti priteistinus delspinigius.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 str.).
Nagrinėjamu atveju atsakovės prašymas mažinti Sutartyse Nr. LOG123_19081804830 ir Nr. LOG123_19091804950 numatytą 0,2 proc. delspinigių dydį grindžiamas tuo, kad vadovaujantis teismų praktika, paprastai delspinigiai priteisimi 0,02 proc. už dieną, o reikalaujami delspinigiai sudaro didelę dalį priteistinos skolos sumos.
Pažymėtina, jog pati atsakovė su ieškove sudarytose sutartyse numatė 0,2 proc. dydžio delspinigius, o prievolė juos mokėti kilo būtent pačios atsakovės sudarytų sutarčių pagrindu, jai netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Todėl sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti netesybų dydžio nepagrįstumą bei mažinti jų dydį, teismas vertina tai, jog atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam, minėta, taikomi didesni atidumo rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė po 2019 m. rugpjūčio 26 d. sutarties (transporto užsakymo) ne tik neginčijo delspinigių dydžio, t.y. bylos duomenimis, neteikė ieškovei prašymų/reikalavimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo, numatyto netesybų dydžio sumažinimo, tačiau dar ir sudarė naują sutartį tomis pačiomis sąlygomis, todėl spręstina, kad atsakovei sutarčių sudarymo metu tiko sutarčių sąlygos, taip pat ir numatytas netesybų dydis, juo labiau kad nėra duomenų, kad atsakovė, sudarydama sutartis, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jų sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių). Be to, atsakovė, nors ir neginčijo paslaugų suteikimo, jų kokybės ir neginčijo skolos sumos dėl 3 650 Eur, tačiau ir šioje dalyje iki šiol su ieškove nėra atsiskaičiusi.
Sutartys pasirašytos dviejų juridinių asmenų, t. y. privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityse, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir pasirinkti sutarčių sąlygas, dėl jų derėtis. Tiek pirmoji sutartis, kurios atsakovė neginčija, tiek antroji sutartis, pasirašytos atsakovės direktoriaus, nėra nuginčytos, taigi, jam buvo žinomos sudaromų sutarčių sąlygos, todėl jis galėjo ir turėjo įvertinti įmonės finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus, o jų netinkamo vykdymo atveju ir galimas teisines pasekmes, be kita ko, ir netesybų aspektu.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog neturi pagrindo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nes šalys yra laisvos apsispręsti dėl sudaromų sandorių ir įvertinti jų riziką bei galimas pasekmes. Atsakovė nenurodė, kokios konkrečiai faktinės aplinkybės sudaro pagrindą mažinti delspinigius šioje byloje, tik citavo teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju. Todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vien vadovaujasi kitose bylose nurodytais protingais delspinigių dydžiais. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovė neinicijavo Transporto užsakymo sutartimis numatyto netesybų dydžio pakeitimo, sudarė dvi sutartis, o sprendžiant netesybų mažinimo klausimą yra atsižvelgiama būtent į sandorio šalių interesus, dėl delspinigių ir jų dydžio ginčo šalys susitarė sutartimis, pateiktomis į bylą, tuo šalys, būdamos verslininkais, realizavo sutarties laisvės principą ir teisę susitarti dėl netesybų (CK 6.156 straipsnis) bei atsižvelgiant į tai, kad galimas teismo įsikišimas į šalių sutartinius teisinius santykius yra ribotas, daroma išvada, kad šiuo atveju 0,2 proc. delspinigių dydis nėra per didelis ar akivaizdžiai prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, todėl jį mažinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 394 Eur delspinigių (CK 6.71 str. 1 d., CK 6.156 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas (privatus juridinis asmuo) privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9 044,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 2089,30 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį – 241 Eur, tačiau 38 Eur žyminis mokestis sumokėtas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas, todėl priteistinas žyminis mokestis mažintinas iki 203 Eur (241 - 38). Ieškovė pateikė duomenis apie byloje patirtas 1850 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 36,30 Eur dokumentų vertimo išlaidas, ieškinį tenkinus pilnai, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovės valstybei priteistinos teismo šioje byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 11,45 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nutarta iki pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, sustabdyti antstolės V. M. vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/000921 (el. b. 1 tomas, b. l. 123-124).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SSG“, juridinio asmens kodas 302893101, buveinės adresas Vilnius, Darželio g. 5-118, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistics 123“, juridinio asmens kodas 303298633, buveinės adresas Kaunas, Islandijos pl. 95-57, naudai 6 650,00 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) skolą, 2 394,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 044 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 089,30 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt devynių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SSG“, juridinio asmens kodas 302893101, valstybei 11,45 Eur (vienuolika eurų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Panaikinti 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/000921 vykdomo išieškojimo sustabdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Indrė Petrokienė