Administracinė byla Nr. A-218-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01885-2013-3  

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.3; 2.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens P. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Šilutės miškų urėdija skundą atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas valstybės įmonė Šilutės miškų urėdija (toliau – ir VĮ Šilutės miškų urėdija, pareiškėjas) 2013 m. gruodžio 20 d. skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. lapkričio 4 d. Laukinių ir kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams aktą Nr. 1 (toliau – 2013 m. lapkričio 4 d. aktas Nr. 1, ginčijamas aktas), kuriuo Komisija konstatavo, jog ūkininkui P. G. priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, sugadinta po 1 ha ploto topinambų, sunaikinta po 80 proc. derliaus. Akte nurodytas žalos dydis 225 000 Lt.

Pareiškėjas nesutiko su apskaičiuotu žalos dydžiu. Nurodė, jog VĮ Šilutės miškų urėdija yra profesionalios medžioklės plotų, esančių Švėkšnos – Norkaičių girininkijose valdytojas, o šiuose plotuose yra P. G. žemės sklypai. Pareiškėjo teigimu, apie ginčijamą aktą sužinojo 2013 m. lapkričio 26 d., gavęs jį su P. G. pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, todėl termino skundui paduoti nepraleido. Skundo reikalavimą grindė tuo, jog aktas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, ir kad nuostoliai apskaičiuoti neobjektyviai, nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų. Nurodė, jog 2013 m. balandžio 17 d. Saugų seniūnijoje gautas P. G. 2013 m. balandžio 16 d. pareiškimas apie pasėliams daromą žalą, kuris persiųstas Šilutės rajono savivaldybės administracijos kaimo reikalų skyriui, tačiau Komisijos nurodyta pažeistų plotų apžiūros data buvo 2013 m. balandžio 16 d., nesant oficialaus P. G. pareiškimo dėl žalos padarymo.

Teigė, jog Komisijos narys – VĮ Šilutės miškų urėdijos Miško apsaugos inžinierius R. G. – apžiūros metu Komisijos nariams nurodė, kad jie elgiasi neobjektyviai, nes nenaudojo matavimo prietaisų, apžiūros metu aiškiai matėsi, kad 9,6 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nedirbamas ir nesimatė pasėlių daigų, kurie galėjo būti sunaikinti, tačiau Komisija į pastabas neatsižvelgė ir pažeisdama Metodikos 2 punktą apžiūros vietoje nesurašė Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto. Pažymėjo, jog R. G. į Komisijos posėdžius nebuvo kviečiamas, skundžiamas aktas surašytas jam nedalyvaujant ir, nors jis nesutiko su žalos dydžiu, jo pastabos neužfiksuotos akte ir aktas yra be jo parašo. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Komisijos 2013 m. balandžio 30 d. išvažiuojamojo žalos įvertinimo posėdžio protokole Nr. 1 nurodyta, kad posėdis vyko Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus 5 kabinete, jame dalyvavo 2 Komisijos nariai iš 6 narių.

Pareiškėjo teigimu, sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją informacijos dėl topinambų normatyvinės kainos ir bazinio derlingumo nuostoliams paskaičiuoti yra nepagrįstas. Pagal Metodikos 2 punktą žala turi būti įvertinta per 7 dienas nuo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau kaip 7 dienoms. Terminas pažeistas, nes 2013 m. balandžio 17 d. Saugų seniūnijoje, gavus P. G. pareiškimą, aktas surašytas tik 2013 m. lapkričio 4 d. Ginčijamame akte neapibrėžta konkreti žalos atsiradimo vieta, nėra tiksliai nustatytas ir apskaičiuotas pakenktų pasėlių plotas bei jo dalys pagal pakenkimo intensyvumą, neatlikti matavimai, o skirtinguose 5,01 ha, 16,6 ha ir 9,6 ha ploto žemės sklypuose pakenkimo intensyvumas ir plotas nurodytas vienodas – po 1 ha, o derliaus sunaikinimas – po 80 proc. Teigė, jog pažeisdama Metodikos 7 punkto reikalavimus, Komisija nenustatė ir nevertino, koks objektyvus topinambų pakenkimo intensyvumas atskiruose pasėlių plotuose, kokiu laipsniu sumažės lauktinas derlius pakenktuose plotuose lyginant su nepakenktais plotais, netaikyta formulė pasėlio pakenkimo intensyvumui skaičiuoti, pagal Metodikos 9 punktą nevertinti topinambų įveisimo metai. Be to, akte nenurodyta apskundimo tvarka, žalos atlyginimo terminai.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog žalos faktinių aplinkybių nustatymui ir žalos įvertinimui nebuvo kviečiamas komisijos narys V. A., kuris dirba Šilutės miškų urėdijoje miškininku. Komisijos nariu jis paskirtas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. A1-527.

Atsakovai Šilutės rajono savivaldybės administracija ir Komisija atsiliepimais į skundą (b. l. 41-42, 43-44) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Argumentavo, jog skundas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, todėl skundas turi būti atmestas. Taip pat argumentavo, jog Komisija, vertindama pasėliams padarytos žalos dydį, laikėsi Metodikoje įtvirtintų reikalavimų ir procedūrų, o pareiškėjo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų nepagrįsti. Nurodė, jog apskaičiuoti žalos dydį per 7 dienas nebuvo galimybės, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-916 patvirtintose biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėse kainose topinambų (bulvinių saulėgrąžų) normatyvinė kaina nebuvo numatyta, dėl to kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir dėl šios priežasties Metodikoje nurodytu terminu nesurašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto vietoje. Teigė, jog Komisijos narys R. G. akto nepasirašė dėl  Komisijai nežinomų priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. atsiliepimu (b. l. 25-29) su pareiškėjo skundu nesutiko ir siūlė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Argumentavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes Komisijos narys, pareiškėjo darbuotojas R. G., apie ginčijamą aktą sužinojo 2013 m. lapkričio 18 d., kai atsisakė jį pasirašyti, nenurodęs priežasčių. Nurodė, jog 2012 metais deklaravo pasėlius (topinambus) ir kad 9,6 ha ploto sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasėliai buvo visiškai išknisti šernų, todėl daigų ir negalėjo matytis. Pažymėjo, jog topinambai dygti pradeda išėjus įšalui iš žemės, t. y. apie gegužės mėnesio vidurį. Nurodė, jog Komisija matavimui naudojo tolimatį, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad nebuvo naudojami matavimo prietaisai. Metodikos reikalavimai nebuvo pažeisti, žalos dydžio nustatymas užtruko dėl objektyvių priežasčių, nes kreiptasi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją informacijos dėl topinambų normatyvinės kainos ir bazinio derlingumo, nes šie rodikliai nebuvo nustatyti. Teigė, jog pareiškėjo atstovas R. G. dalyvavo laukų apžiūroje 2013 m. balandžio 16 d. ir iki ginčijamo akto surašymo 2013 m. lapkričio 4 d. pastabų nereiškė. Pažymėjo, jog neprašė Komisijos paskaičiuoti nuostolius mažiau pakenktuose plotuose, kurių iš viso būtų apie 9 ha. Pareiškėjas, ginčydamas aktą, elgėsi nesąžiningai, varžė jo teisę gauti žalos atlyginimą, nesiūlė jam taikiai išspręsti ginčą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą – Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. aktą Nr. 1, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti VĮ Šilutės miškų urėdijai sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. akto Nr. 1 dėl medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams ūkininkui P. G. priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, padarytos žalos, kuri įvertinta 225 000 Lt, apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 11).

Teismas konstatavo, kad būtent Komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, teismas ginčo atveju įvertina ir šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar priimtų tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nuostolių dydis konstatuotas 2013 m. lapkričio 4 d. akto Nr. 1, kuris, nors ir tiesiogiai neįvardintas sprendimu, laikytinas individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio požiūriu, nes tai galutinis Komisijos priimtas aktas, kuriuo apskaičiuota žala ir kurio pagrindu P. G. pareiškėjui pareiškė pretenziją dėl žalos atlyginimo (b. l. 16). Tokią išvadą teismas darė įvertinęs Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsakovams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui argumentuojant, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui teismui paduoti, teismas nagrinėjo aplinkybes, susijusias su skundo padavimo teismui terminu. Pažymėjo, jog nurodytoje teisės normoje terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog pareiškėjui apie ginčijamą 2013 m. lapkričio 4 d. aktą tapo žinoma po kelių dienų nuo jo priėmimo. Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai teismo pripažinti nepagrįstais. Teismas pažymėjo, jog termino skundui dėl individualaus akto paduoti pradžia siejama su jo įteikimo momentu suinteresuotai šaliai, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ginčijamas aktas buvo išsiųstas ar kitokiu būdu įteiktas pareiškėjai. Teismo posėdžio metu atsakovo Komisijos atstovas D. L. ir atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė pripažino, jog 2013 m. lapkričio 4 d. aktas VĮ Šilutės miškų urėdijai nebuvo siunčiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad VĮ Šilutės miškų urėdijoje ginčijamas aktas gautas ir užregistruotas 2013 m. lapkričio 26 d. kaip P. G. pretenzijos dėl laukinių ir kanopinių žvėrių padarytų nuostolių atlyginimo priedas (b. l. 16, 18-19). Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Komisijos darbe dalyvavo VĮ Šilutės miškų urėdijos darbuotojas R. G. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. A1-946, kuriuo sudaryta Komisija, matyti, jog Šilutės miškų urėdijos atstovu Komisijoje paskirtas Miško apsaugos inžinierius P. G., o 2009 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. A1-527 pakeitimu vietoje P. G. paskirtas Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas V. A. R. G. Komisijos sudėtyje dalyvavo kaip įgaliotas medžioklės plotų naudotojo atstovas, bet ne kaip pareiškėjo atstovas, o iš byloje esančių Komisijos 2013 m. balandžio 30 d. protokolo Nr. 1, 2013 m. lapkričio 18 d. protokolo Nr. 1 ir ginčijamo Akto Nr. 1 matyti, jog nei viename Komisijos posėdyje Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas V. A. nedalyvavo (b. l. 13, 12, 11). Be to, iš Komisijos pirmininko D. L. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių  nekvietė V. A., o kvietė Komisijos darbe dalyvauti R. G., turintį teisę dalyvauti kaip kito subjekto atstovas. Teismas darė išvadą, jog apie vykstantį procesą pareiškėjas  tinkamai nebuvo informuotas, nors jam reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Akte taip pat nenurodytas jo apskundimo terminas ir tvarka, pažeidžiant   Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Toks pažeidimas nagrinėjamu atveju yra susijęs su pareiškėjo subjektinių teisių esminiu pažeidimu ir galimybe tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, jog pareiškėjui apie Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. aktą Nr. 1 tapo žinoma 2013 m. lapkričio 26 d., gavus P. G. pretenziją dėl žalos atlyginimo, skundas teismui paduotas 2013 m. gruodžio 23 d., t. y. nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. 

Iš bylos duomenų matyti, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijoje P. G. pareiškimas dėl medžiojamų gyvūnų pasėliams padarytos žalos užregistruotas 2013 m. balandžio 17 d. (b. l. 17). Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Toks pats terminas įtvirtintas ir Metodikos 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d., t. y. pranešimo apie padarytą žalą metu). Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, kurios konkretūs veiksmai ir kompetencija reglamentuota Metodikoje. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A1-946 sudaryta Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija iš šešių narių: Komisijos pirmininkas Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas D. L., nariai: VĮ Šilutės miškų urėdijos Miško apsaugos inžinierius P. G., vyriausiasis specialistas – gamtosaugininkas R. R., Šilutės rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas V. Š., atitinkamos seniūnijos seniūnas bei įgaliotas medžioklės plotų naudotojo (medžiotojų būrelio, klubo, komercinės medžioklės ūkio) atstovas. Administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. A1-527 pakeista komisijos sudėtis – vietoje P. G. paskirtas VĮ Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas V. A.

Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys ir šalių, jų atstovų paaiškinimai bei liudytojo R. G. parodymai teismo posėdžio metu dėl faktinės aplinkybės, kada buvo apžiūrėti pažeisti pasėlių plotai, prieštaringi. Atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė posėdžio metu nurodė, jog Komisija į P. G. laukus vyko 2013 m. balandžio 16 d. Administracijos bei Komisijos atsiliepimuose taip pat nurodyta, jog Komisija, 2013 m. balandžio 16 d. vertindama medžiojamų gyvūnų padarytos žalos dydį, nesurašė žalos įvertinimo akto (b. l. 39, 41). Liudytojas R. G. taip pat parodė, jog 2013 m. balandžio 16 d. vyko į P. G. laukų faktinę apžiūrą, kurioje dalyvavo D. L., telefonu jį informavęs apie vykdomą apžiūrą, V. Š., R. R. ir P. G. Liudytojas parodė, kad apžiūros metu pavaikščiojo po 9,6 ha lauko galą ir Komisijos nariai nutarė, kad pažeisti 3 ha pasėlių – po 1 ha kiekviename lauke, tačiau matavimai nebuvo atliekami, matavimo prietaisų niekas neturėjo, apžiūros neprotokolavo ir apžiūros akto nerašė. Liudytojo teigimu, apie 2013 m. balandžio 30 d. išvažiuojamąjį posėdį jam pranešta nebuvo ir jis nedalyvavo. Šią aplinkybę patvirtina Komisijos 2013 m. balandžio 30 d. išvažiuojamojo posėdžio protokolas Nr. 1, kuriame nurodyti tik du jo dalyviai iš šešių – pirmininkas D. L. ir gamtosaugininkas R. R. (b. l. 13). Komisijos pirmininkas D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog Komisijos 2013 m. balandžio 30 d. išvažiuojamojo posėdžio protokole Nr. 1 užfiksuotas tik Komisijos sprendimas vykti į vietą įvertinti padarytą žalą (b. l. 13), tačiau negalėjo paaiškinti, kada tiksliai – 2013 m. balandžio 16 d. ar 2013 m. balandžio 30 d. Komisija apžiūrėjo laukus. Tuo tarpu P. G. teismo posėdyje nurodė, kad jo laukai Komisijos apžiūrėti 2013 m. balandžio 30 d. Abejonės dėl faktinės apžiūros teismui kilo ir dėl to, kad 2013 m. balandžio 30 d. išvažiuojamojo posėdžio protokole Nr. 1 nurodyta išvažiuojamojo posėdžio vieta – Šilutės rajono savivaldybės kaimo reikalų skyriaus 5 kabinetas. Teismas darė išvadą, kad jeigu Komisija laukus apžiūrėjo 2013 m. balandžio 30 d., nesilaikyta Medžioklės įstatymo ir Metodikos nustatyto 7 dienų termino nuo prašymo gavimo apskaičiuoti žalos dydį, o jeigu Komisija laukus apžiūrėjo 2013 m. balandžio 16 d., neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu ji atliko tokius veiksmus, nes P. G. pareiškimas dėl žalos padarymo užregistruotas 2013 m. balandžio 17 d.

Pagrįstais teismas pripažino pareiškėjo argumentus, jog žala žemės ūkio pasėliams apskaičiuota, nesilaikant Metodikos reikalavimų, įtvirtintų Metodikos II skyriuje (tiek Metodikos redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d., tiek redakcija nuo 2013 m. spalio 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad buvo atlikti pakenktų pasėlių plotų matavimai ir vertintas pakenkimo  intensyvumas atskiruose plotuose. Faktinę aplinkybę, kad matavimų nebuvo, o pakenktų plotų dydis ir intensyvumas nustatytas vizualinės apžiūros metu, patvirtino liudytojas R. G., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Iš Komisijos atstovo D. L. paaiškinimų taip pat matyti, jog buvo atlikta tik vizualinė apžiūra, dokumentų dėl sklypų dydžio, deklaruotų pasėlių, jų pardavimo sutarčių ir kitų duomenų ūkininkas P. G. nepateikė ir Komisija jų nereikalavo. Teismas pažymėjo, jog iš ginčijamo akto turinio matyti, kad pakenktų sklypų plotas ir pakenkimo intensyvumas nustatyti tik vizualiai apžiūrint sklypus. Metodikoje 8 punkte numatyta galimybė, apskaičiuoti padarytą žalą, nesiejant šio skaičiavimo su ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumo nustatymu, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tokia galimybe Komisija nepasinaudojo, o paskaičiavo 3 ha sunaikintų topinambų nuostolių dydį, viršijantį ūkininko P. G., jo paties teigimu, per metus gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos (76 ha dirbamos žemės).

Bylos duomenų pagrindu teismas darė išvadą, jog apie Komisijos darbą ir posėdžius nebuvo pranešta ne tik pareiškėjo atstovui komisijos nariui V. A., bet ir kitam Komisijos nariui – seniūnijos seniūnui (nagrinėjamu atveju Saugų seniūnijos seniūnui, nes Saugų seniūnijoje užregistruotas skundas dėl žalos atlyginimo). Nei viename iš Komisijos aktų – 2013 m. balandžio 30 d. protokole Nr. 1, 2013 m. lapkričio 18 d. protokole Nr. 1 ir 2013 m. lapkričio 4 d. akte – nenurodyta, kad dalyvavo komisijos nariai: Saugų seniūnijoje seniūnas ir VĮ Šilutės miškų urėdijos atstovas V. A.  Teismo vertinimu, dėl tokių veiksmų nei pareiškėjui, nei seniūnui nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo, o pats ginčijamas aktas pasirašytas tik trijų Komisijos narių. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Komisijos narys R. G. aktą pasirašyti atsisakė. Ši aplinkybė nėra užfiksuota akte, nėra kitų duomenų apie jo pareikštas pastabas, todėl teismas darė išvadą, kad jam nebuvo sudaryta reali galimybė jas pareikšti, tai patvirtina jo parodymai teismo posėdžio metu.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytu objektyvumo principu ir konstatavo, kad siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl žalos apskaičiavimo Komisijos veikloje pradedant pasėlių apžiūra ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, Komisijos priimamas sprendimas turi būti pagrįstas visapusišku ir pilnu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, ištyrimu bei įvertinimu. Tuo tarpu iš ginčijamo akto turinio matyti, kad Komisija apsiribojo tik žalos apskaičiavimu, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, nepasisakė, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, kas ir kokiu būdu ją padarė, nevertino, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, Metodikos 12 punktas (redakcija nuo 2013 m. spalio 1 d.)), neišaiškino sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarkos ir terminų. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, priimame sprendime turi būti nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą ir vien tokio pagrindo nenurodymas jau iš esmės lemia išvadą, kad aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Be to, du iš Komisijos narių – seniūnijos seniūnas ir VĮ Šilutės miškų urėdijos atstovas apie Komisijos posėdžius neinformuoti, Komisijos nariui – medžioklės plotų naudotojo įgaliotam atstovui nesudaryta reali galimybė pareikšti pastabas ir nesutikimo motyvus. Todėl teismas konstatavo, jog Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos – Medžioklės įstatymas ir Metodika, ir priimdama skundžiamą aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą. Nurodyti padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl yra pakankamas pagrindas skundžiamą aktą panaikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Pareiškėjo skundas tenkintas, vadovaujantis ABTĮ  88 straipsnio 2 punktu.

Teismas pažymėjo, kad VĮ Šilutės miškų urėdija sumokėjo žyminį mokestį 2013 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12106, nors pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis, žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Todėl pareiškėjui grąžintas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 97-99), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantas yra ekologinio ūkio savininkas, dirbantis topinambų auginimo srityje, naujos topinambų veislės kūrėjas, turintis nuopelnų toje srityje, gerai vertinamas mokslininkų.

2. Šilutės miškų urėdija vykdo daug neteisėtų veiksmų, netinkamai naudoja lėšas, blogai organizuoja medžiokles, žvėris šeria supuvusiais pašarais. Pareiškėjui buvo siūloma bendradarbiauti, bet jis nesutiko.

3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojo R. G. procesinę padėtį ar parodymus.

4. Pareiškėjas pavėluotai apskundė 2013 m. lapkričio 26 d. aktą.

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė raštą dėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo (b. l. 108-109), kuriuo informuoja, kad neteikia atsiliepimo į apeliacinį skundą, nes pateiktas apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnyje keliamų reikalavimų.

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija pateikė raštą dėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo (b. l. 110-111), kuriuo informuoja, kad neteikia atsiliepimo į apeliacinį skundą, nes pateiktas apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnyje keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas VĮ Šilutės miškų urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 112-114) prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliacinio skundo motyvai dėl trečiojo suinteresuoto asmens nuopelnų topinambų auginimo srityje ir VĮ Šilutės miškų urėdijos neteisėtų veiksmų  nėra susiję su nagrinėjamo ginčo esme.

2. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai įvertino liudytojo R. G. parodymus, yra neaiškus, nes apeliaciniame skunde nurodomos tik apelianto emocijos dėl jam palankaus teismo sprendimo, tačiau nepagrindžiama, kokius konkrečiai liudytojo R. G. paaiškinimus teismas vertino neteisingai.

3. Dėl termino skundui paduoti praleidimo pažymi, kad termino pradžia yra siejama su individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai momentu, o ne su jo priėmimo data. 2013 m. lapkričio 4 d. aktas VĮ Šilutės miškų urėdijai siunčiamas nebuvo. Jis VĮ Šilutės miškų urėdijoje užregistruotas 2013 m. lapkričio 26 d., kaip P. G. pretenzijos priedas. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Šilutės miškų urėdijai apie 2013 m. lapkričio 4 d. aktą tapo žinoma 2013 m. lapkričio 26 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. Laukinių ir kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams akto Nr. 1 dėl medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams ūkininkui P. G. priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, padarytos žalos, kuri įvertinta 225 000 Lt, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad VĮ Šilutės miškų urėdija yra profesionalios medžioklės plotų, esančių Švėkšnos – Norkaičių girininkijose, valdytojas, o šiuose plotuose yra trečiojo suinteresuoto asmens P. G. žemės sklypai. P. G. kreipusis dėl žalos atlyginimo, Komisija 2013 m. lapkričio 4 d. priėmė Laukinių ir kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams aktą Nr. 1, kuriuo padaryta žala įvertinta 225 000 Lt.

Pareiškėjas VĮ Šilutės miškų urėdija 2013 m. gruodžio 20 d. skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. aktą Nr. 1. Pareiškėjas teigė, kad aktas yra neteisėtas ir nesutiko su apskaičiuotu žalos dydžiu.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą – panaikino ginčijamą aktą ir įpareigojo VMI grąžinti pareiškėjui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su teismo pateiktu vertinimu ir konstatuoja, kad teismas pagrįstai panaikino 2013 m. lapkričio 4 d. aktą Nr. 1.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisijos sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2251/2012, 2012 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš ginčijamo akto turinio matyti, kad Komisija apsiribojo tik žalos apskaičiavimu, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, nepasisakė, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, kas ir kokiu būdu ją padarė, nevertino, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, neišaiškino sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarkos ir terminų. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, priimame sprendime turi būti nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą ir vien tokio pagrindo nenurodymas jau iš esmės lemia išvadą, kad aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Be to, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad du iš Komisijos narių – seniūnijos seniūnas ir VĮ Šilutės miškų urėdijos atstovas apie Komisijos posėdžius neinformuoti, Komisijos nariui – medžioklės plotų naudotojo įgaliotam atstovui nesudaryta reali galimybė pareikšti pastabas ir nesutikimo motyvus.

Atsižvelgiant į tai, kad Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos, ir, priimdama skundžiamą aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą, nurodyti pažeidimai buvo esminiai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tai yra pakankamas pagrindas skundžiamą aktą panaikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

Tiek skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 26 d. aktą teismui apskundė pavėluotai.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Iš šios normos matyti, kad termino skundui dėl individualaus akto paduoti pradžia siejama su jo paskelbimu arba įteikimo suinteresuotai šaliai momentu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog 2013 m. lapkričio 26 d. aktas buvo išsiųstas ar kitokiu būdu įteiktas pareiškėjui. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo Komisijos atstovas D. L. ir atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė pripažino, jog 2013 m. lapkričio 4 d. aktas VĮ Šilutės miškų urėdijai nebuvo siunčiamas. Pagal bylos duomenis matyti, kad VĮ Šilutės miškų urėdijoje ginčijamas aktas gautas ir užregistruotas 2013 m. lapkričio 26 d. kaip P. G. pretenzijos dėl laukinių ir kanopinių žvėrių padarytų nuostolių atlyginimo priedas (b. l. 16, 18-19). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, jog Komisijos darbe dalyvavo VĮ Šilutės miškų urėdijos darbuotojas R. G. R. G. Komisijos sudėtyje dalyvavo kaip įgaliotas medžioklės plotų naudotojo atstovas, bet ne kaip pareiškėjo atstovas, o iš byloje esančių Komisijos 2013 m. balandžio 30 d. protokolo Nr. 1, 2013 m. lapkričio 18 d. protokolo Nr. 1 ir ginčijamo Akto Nr. 1 matyti, jog nei viename Komisijos posėdyje Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas V. A. nedalyvavo (b. l. 13, 12, 11). Todėl spręstina, jog pareiškėjui apie Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. aktą Nr. 1 tapo žinoma 2013 m. lapkričio 26 d. gavus P. G. pretenziją dėl žalos atlyginimo. Kadangi pareiškėjo skundas teismui paduotas 2013 m. gruodžio 23 d., jis paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 26 d. aktą teismui apskundė pavėluotai, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojo R. G. procesinę padėtį ar parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių konkrečių argumentų, kodėl apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojo R. G. procesinę padėtį ar parodymus, apeliaciniame skunde nepateikiama. R. G., miškų aplinkos apsaugos inžinierius, t. y. vienas iš asmenų dalyvavusių apžiūrint ir vertinant padarytus nuostolius, kurie buvo užfiksuoti skundžiamame akte, pagrįstai byloje buvo apklaustas liudytoju, nes galėjo nurodyti bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo, kuris nurodė jam žinomas aplinkybes dėl vietos apžiūros ir padarytų nuostolių nustatymo, dėl skundžiamo akto pasirašymo aplinkybių, parodymais. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo liudytojo R. G. procesinės padėties ar parodymų įvertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti apelianto dėstomi argumentai (apeliantas yra ekologinio ūkio savininkas, dirbantis topinambų auginimo srityje, naujos topinambų veislės kūrėjas, turintis nuopelnų toje srityje, gerai vertinamas mokslininkų; Šilutės miškų urėdija vykdo neteisėtus veiksmus) nėra susiję su nagrinėjamos bylos dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumo esme ir neturi reikšmės šios bylos išsprendimui.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius