(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
vertėjaujant Anai Grečišnikovai,
dalyvaujant ieškovui J. N. (J. N.) ir jo atstovui advokatui Nedui Šilaikai,
atsakovui V. N. (V. N.) ir jo atstovui advokatui Egidijui Balčiūnui,
liudytojai M. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. patikslintą ieškinį atsakovui V. N. dėl nuosavybės teisės gynimo ir skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas J. N. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu atsakovui V. N. (toliau – atsakovas), prašydamas:
1.1. įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti garažo patalpas, esančias pastate-gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir perduoti ieškovui garažo raktus;
1.2. priteisti iš atsakovo 254,10 Eur skolą, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir po ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-18482-535/2013, nusprendė atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu bei gyvenamuoju namu tvarką. Minėtu sprendimu teismas netenkino ieškovo J. N. ieškinio reikalavimo dėl gyvenamojo namo rūsio, katilinės bei garažo patalpų atidalijimo, todėl minėtos patalpos paliktos naudotis abiem bendraturčiams bendru sutarimu. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas jam neleidžia naudotis garažo patalpomis. Garaže, anot ieškovo, atsakovas jau ne vienerius metus laiko savo automobilį ir yra užrakinęs pagrindinį įėjimą, vedantį į garažo patalpas, todėl jis, neturėdamas garažo raktų, negali nei patekti, nei naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis garažo patalpomis. Anot ieškovo, 2022 m. rugpjūčio 10 d. jis per atstovą kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl garažo patalpų iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. atlaisvinimo bei raktų nuo garažo durų perdavimo. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą į pretenziją, tačiau, anot ieškovo, jo atsakymas buvo nekonkretus, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 29 d. per savo atstovą pakartotinai kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau į pakartotinę pretenziją atsakovas nepateikė atsakymo. Ieškovo teigimu, tokiais veiksmais atsakovas ne tik pažeidžia jo, kaip bendrasavininko teises, tačiau taip pat nesilaiko teismo įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintos gyvenamojo namo patalpoms nustatytos naudojimosi tvarkos, pagal kurią garažo patalpos paliktos naudotis abiem bendraturčiams bendru sutarimu. Ieškovas reikalavimą dėl garažo atlaisvinimo ir raktų perdavimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatomis.
3. Ieškovas, be kita ko, taip pat kreipėsi į atsakovą su 2022 m. rugpjūčio 10 d. pretenzija dėl lietaus nuotekų šalinimo tinklų įrengimo žemės sklype išlaidų atlyginimo. Ieškovo teigimu, tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo iniciatyva, neinformavus ieškovo, pakeistos lietaus nuvedimo sistemos pertvarkymo yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-279-392/2020, tačiau atsakovo įrengti lietaus nuvedimo latakai neatliko savo įprastinės paskirties ir nefunkcionavo tinkamai, todėl ieškovas kreipėsi į UAB „Toralis IPS“ dėl lietaus vandens nuotekų tvarkymo darbų atlikimo. Ieškovas patyrė 508,20 Eur išlaidų įrengiant lietaus nuotekų tinklus žemės sklype bei kreipėsi į atsakovą dėl pusės (254,10 Eur) patirtų išlaidų geranoriško atlyginimo. Atsakovas atsisakė dalį išlaidų atlyginti, nes anot jo nebuvo pagrindo įrenginėti naujo tinklo, apie kurio įrengimą jis nebuvo informuotas. Ieškovo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jo lėšomis atlikti lietaus nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbai nebuvo būtini ir (ar) kad atlikti darbai kokiu nors būdu pažeidė (pažeidžia) bendraturčio atsakovo teises bei teisėtus interesus. Ieškinio reikalavimą dėl skolos iš atsakovo priteisimo ieškovas grindžia CK 4.76 straipsnio nuostatomis.
4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovas atsiliepime į pirminį ieškinį nurodo, kad neginčija ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog ginčo gyvenamasis namas ir žemės sklypas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir turtas nurodytu teismo sprendimu yra atidalintas bei nustatyta naudojimosi juo tvarka. Taip pat neginčija aplinkybių, kad teismo sprendimu gyvenamojo namo rūsio, katilinės ir garažo patalpos paliktos naudotis abiem bendraturčiams bendru sutarimu. Atsakovas nesutinka su ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis, kad jis neva neleidžia ieškovui naudotis garažo patalpomis bei neduoda jam rakto nuo garažo. Atsakovo teigimu, jis nėra ir niekada nebuvo užrakinęs garažo pagrindinio įėjimo, nes namo garažo pagrindinis įėjimas nėra rakinamas jokiu raktu. Pasak atsakovo, garažo vartai yra atidaromi iš garažo patalpos vidaus pakėlus sklendę. Garažo pagrindinio įėjimo durų nebegalima pilnai atidaryti (nustumti), nes yra nusėdusi namo konstrukcinė dalis ir užspaudusi garažo durų slankiojimo sistemą. Į garažo patalpas ieškovas gali patekti per namo rūsio patalpas. Atsakovo tvirtinimu, daugiau nei puse garažo patalpų užima ieškovo daiktai, padangos, spintos, lentynos, malkos ir kiti panašūs daiktai, tuo tarpu jo automobilis garažo patalpoje užima tik apie 12 m2 iš 56,26 m2 viso garažo ploto, todėl ieškiniu nepagrįstai reikalaujama atlaisvinti garažo patalpas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovo reikalavimas atlaisvinti ginčo garažo patalpas yra nepagrįstas ne tik dėl to, kad didžioji dalis garaže esančių daiktų priklauso ieškovui, bet ir todėl, kad šios patalpos šalims priklauso lygiomis dalimis.
6. Atsakovo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl dalies išlaidų už naujos lietaus nuvedimo sistemos įrengimą taip pat yra nepagrįstas. Ieškovas lietaus nuvedimo atšaką prijungė prie jo jau įrengtos lietaus nuvedimo sistemos, kurią jis įrengė 2019 metais ir dėl jos įrengimo teisėtumo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šią lietaus nutekėjimo sistemą, anot atsakovo, jis įrengė savo lėšomis, be ieškovo pagalbos ir nereikalavo iš jo piniginio prisidėjimo prie itin tvarkingai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo įrengta lietaus nuvedimo sistema yra perteklinė ir nebūtina, įrengta analogiškai kaip jis jau yra įrengęs. Atsakovo teigimu, jau įrengtą lietaus nuvedimo sistemą reikėjo išvalyti ir prižiūrėti, kad ji funkcionuotų tinkamai, todėl ieškovui įrenginėti analogiškos lietaus nuvedimo atšakos nebuvo jokio pagrindo. Ieškovas, anot atsakovo, išlaidų kompensavimo gali reikalauti iš jo tik tais atvejais, kai jos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo reikalavimais, o kai nėra CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytų išimčių, ieškovui nei informavus atsakovą, nei gavus iš jo sutikimą apie atliekamą lietaus vandenų nutekėjimo sistemos pertvarkymą, kuri nebuvo reikalinga, neturi teisės į kompensaciją už lietaus nuvedimo sistemos pertvarkymą.
7. Ieškovas pateiktame dublike papildomai nurodo, kad patekimas į garažą per rūsio patalpas neužtikrina jo, kaip bendrasavininko, teisės naudotis garažo patalpomis norint garaže laikyti savo automobilį. Ieškovo teigimu, iš visų garaže esančių daiktų, jam priklauso tik padangos, visi kiti daiktai yra atsakovo. Dėl garaže esančių atsakovo daiktų, net ir patekus į garažą, ieškovas negalėtų jo naudoti pagal paskirtį, nes jo automobilis netilptų dėl ten laikomo atsakovo neeksploatuojamo automobilio. Atsakovo argumentai, kad nebuvo pagrindo įrenginėti naujos lietaus nuvedimo sistemos, anot ieškovo, yra nepagrįsti. Atsakovo įrengtas lietaus nuvedimo latakas buvo įrengtas tokiu būdu, jog vanduo kiek toliau buvo nukreipiamas nuo elektros skydinės, iš dalies pakeičiant vandens tekėjimo kryptį. Vis dėlto, atsakovo įrengtas vandens nuvedimo latakas tinkamai nefunkcionavo, kadangi lietaus metu vanduo kaupdavosi latake, įrengtame netoli namo elektros skydinės, todėl ieškovas atliko lietaus nuotekų tinklų pertvarkymo darbus, siekdamas išvengti nuostolių atsiradimo ateityje dėl užtvinusios kiemo teritorijos. Ieškovo vertinimu, jo lėšomis atlikti lietaus nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbai žemės sklype buvo ne tik būtini, tačiau taip pat susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kaip tai numato CK 4.83 straipsnio 4 dalis.
8. Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodo, kad ieškovui, kaip namo bendraturčiui, yra žinoma, jog dėl nusėdusios namo konstrukcijos šiuo metu garažo durų rankiniu būdu yra neįmanoma atidaryti - nustumti. Atsakovas pažymi, kad garažo duris reikia remontuoti bendru sutarimu, tačiau ieškovas to nesiūlo atsakovui ir jo argumentus neigia, teigdamas neva durys yra užrakintos, nors atsakovas neturi ir niekada neturėjo garažo durų rakto, garažo durys niekada nebuvo rakinamos iš lauko. Atsakovo nuomone, suremontavus garažo duris (bendru bendraturčių sutarimu), bus galima išgabenti jame esančius niekam nepriklausančius daiktus ir ieškovas turės vietos statyti savo automobilį. Atsakovas taip pat pažymi, kad jo įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema, priešingai nei teigia ieškovas, veikia tvarkingai, be jokių priekaištų bei atlieka jai priskirtą funkciją, kas nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartyje. Tuo tarpu ieškovo įrengta požeminė lietaus nuvedimo sistema, anot atsakovo, neatitinka STR reikalavimų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovo įrengta lietaus nuvedimo sistema yra po žeme, todėl nesimato nei jos įrengimo būdas, nei dydžiai, nei pralaidumas ir pan. (vamzdžių skersmuo, klampiniai sujungimai ir pan.). Ieškovo požeminiai lietaus nuotekų šalinimo sistemos darbai, pasak atsakovo, atlikti ne pagal STR reglamento 258 punkto reikalavimus, ir jų funkcionavimas abejotinas, todėl dėl šios priežasties ieškovo turėtos išlaidos neatligintinos atsakovo.
9. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuris teismo buvo priimtas bei byla išnagrinėta šiame pareiškime pareikštų patikslintų reikalavimų ribose.
10. Ieškovas patikslinęs reikalavimus prašo:
10.1. 1) įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patraukti automobilį BMW, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvažiavimo į garažo patalpą, esančią pastate-gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir sudaryti galimybes ieškovui naudotis garažo patalpomis pagal paskirtį – automobiliu ar kita transporto priemone patekti į garažo patalpą;
10.2. priteisti iš atsakovo 254,10 Eur skolą, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Pateiktame pareiškime dėl reikalavimų patikslinimo ieškovas papildomai nurodo, kad įsibėgėjus bylos nagrinėjimui atsakovas įvykdė reikalavimą dėl įėjimo į garažą atrakindamas pagrindinį garažo įėjimą, liko neišspręstas (įskaitant, bet tuo neapsiribojant) klausimas dėl galimybės abiem bendraturčiams – ieškovui ir atsakovui – naudotis garažo patalpomis – atlaisvinti patalpas ir patekimą į jas. Todėl ieškinio reikalavimas dėl garažo patalpų atlaisvinimo tikslinamas, jį siaurinant ir sukonkretinant, prašant įpareigoti atsakovą patraukti savo automobilį, kad būtų sudarytos objektyvios galimybės ieškovui automobiliu ar kita transporto priemone patekti į garažą.
12. Atsakovas atsiliepime į ieškovo pareiškimą dėl reikalavimų patikslinimo papildomai nurodo, kad priešingai nei nurodo ieškovas, jis neįvykdė ieškovo pirminio ieškinio reikalavimo perduoti ieškovui garažo raktus, nes kaip buvo nurodyta jo procesiniuose dokumentuose – garažo raktų jis niekada neturėjo, todėl negali jų perduoti ieškovui ir jų neperdavė, todėl šio ieškinio reikalavimo atsakovas niekada nepripažino ir nepripažįsta. Ieškovas, žinodamas tikrąsias garažo vartų neatsidarymo priežastis, pareiškė nepagrįstą reikalavimą perduoti jam nesamus garažo vartų raktus. Papildomai paaiškino, kad ginčo garažo patalpoje yra šie jam nuosavybės teise priklausantys daiktai: automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padangų 3 komplektai, medinės kopėčios 2 vnt., tvoros segmentai 3 vnt., 0,144 m3 (0,4 m x 0,6 m x 0,6 m) plytų. Visi kiti daiktai yra paties ieškovo. Atsakovas pabrėžia, kad galimybė patraukti jam priklausantį nevažiuojantį automobilį BMW atsirado tik tada, kai ieškovas išgabeno savo daiktus nuo garažo galinės sienos. Atsakovo tvirtinimu, ieškovui susitvarkius jam priklausančius daiktus garaže, jo automobilis dabar stovi prie pat garažo galinės sienos.
13. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi.
14. Teismo posėdžių metu ieškovas papildomai paaiškino, kad esamoje situacijoje jis negali naudotis garažu pagal paskirtį, t. y. statyti garaže automobilio. Ieškovas patvirtino, kad jis turėjo ir turi garažo raktus, tačiau su raktu garažas niekada nebuvo rakinamas, garažas rakinamas iš vidaus su sklende. Šiuo metu garažo vartai funkcionuoja gerai, jis gali patekti į garažą bet kada. Taip pat paaiškino, kad turi automobilį – Mercedes busiuką – kurį palieka už vartų valstybinėje žemėje. Anot ieškovo, lietaus vandens nuotekų tvarkymo darbus jis atliko norėdamas ištaisyti prieš tai atsakovo netinkamai įrengtą sistemą, kuri nutekėjimo vietoje užsikimšdavo medžių lapais, nubėgantis vanduo užšaldavo.
15. Teismo posėdžių metu atsakovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu jo automobilis pastumtas iki sienos galo, todėl ieškovas gali garaže statyti ir savo lengvąjį automobilį. Automobilį jis patraukė po to, kai pats ieškovas sutvarkė garažą ir išvežė dalį savo daiktų. Automobilis yra nenaudojamas pagal paskirtį, atsakovas jį laiko istoriniu. Be garaže esančio automobilio, jis turi dar vieną automobilį, kurį parkuoja taip pat už tvoros, kaip ir ieškovas. Garaže yra likę jo daiktai, bet jie yra už kamino ir netrukdo ieškovui naudotis garažu pagal paskirtį. Anot atsakovo, esminis skirtumas tarp jo ir ieškovo įrengtų vandens nuotekų sistemų, kad ieškovo sistema įrengta šiek tiek po žeme, o jis buvo įrengęs antžeminę sistemą.
16. Teismo posėdžio metu liudytoja M. N. parodė, kad ieškovas yra jos mirusio brolio brolis, atsakovas yra jos sūnus. Nuo sūnaus gimimo ji gyvena ginčo name. Anot liudytojos, garažo vartai neatsidarinėjo, nes nusėdus namui nusėdo ir fundamentas. Šiuo metu garažo vartai suremontuoti, funkcionuoja tinkamai. Vartai suremontuoti sūnaus sąskaita. Sutvarkius garažą sūnus patraukė savo automobilį iki sienos, todėl ieškovas gali garaže statyti savo automobilį. Liudytojos teigimu, anksčiau garaže buvo statomi net trys automobiliai.
Ieškinys netenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
17. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojos parodymais nustatyta, kad ieškovui J. N. ir atsakovui V. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ką patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-18482-535/2013, nuspręsta atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nustatyti ieškovui ir atsakovui naudojimosi žemės sklypu bei gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią ieškovui pripažinta asmeninė nuosavybė ir nustatyta naudojimosi tvarka 0,0339 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, atsakovui pripažinta asmeninė nuosavybė ir nustatyta naudojimosi tvarka taip pat 0,0339 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, bei kiekvienam atitinkamomis patalpomis gyvenamajame name, kurios detaliai išvardintos minėtame teismo sprendime. Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino J. N. ieškinio reikalavimo dėl gyvenamojo namo rūsio (plane pažymėti R-1, R-3, R-4), katilinės (plane pažymėta R-2) bei garažo patalpų (plane pažymėta G-1) atidalijimo, todėl minėtos patalpos paliktos naudotis abiem bendraturčiams bendru sutarimu.
18. Ieškovas pareiškė atsakovui negatorinį ieškinį bei laikosi pozicijos, kad atsakovas trukdo jam naudotis garažo patalpomis pagal paskirtį. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pusę jo patirtų išlaidų, susijusių su naujos lietaus nuotekų šalinimo tinklų sistemos įrengimu, nes naujos sistemos įrengimo darbai žemės sklype buvo ne tik būtini, tačiau taip pat ir susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kaip tai numato CK 4.83 straipsnio 4 dalis.
19. Atsakovas su jam pareikštais patikslintais reikalavimais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad garažo patalpos turi būti naudojamos ir prižiūrimos bendrai, tačiau faktiškai jis vienas prižiūri patalpas. Anot atsakovo, jis niekada netrukdė ieškovui naudotis garažo patalpomis, tačiau didžioji dalis garažo patalpų buvo užkrauta būtent ieškovo daiktais, kurie ir trukdė jam naudotis garažo patalpomis pagal paskirtį. Apie ieškovo naujai įrengtą lietaus nuvedimo sistemą jis nebuvo informuotas, nedavė sutikimo, ji nebuvo reikalinga, todėl ieškovas neturi teisės į kompensaciją už šios lietaus nuvedimo sistemos pertvarkymą.
Dėl negatorinio ieškinio reikalavimo.
20. Kaip minėta, ieškovas patikslinęs reikalavimus prašo įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patraukti automobilį BMW, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvažiavimo į garažo patalpą, esančią pastate-gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir sudaryti galimybes ieškovui naudotis garažo patalpomis pagal paskirtį – automobiliu ar kita transporto priemone patekti į garažo patalpą.
21. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).
22. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 24, 25 punktus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad jo teisės pažeistos, nes atsakovas trukdo jam naudotis bendromis garažo patalpomis pagal paskirtį. Taigi, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad būtent dėl atsakovo netinkamų veiksmų jis negali naudotis garažu pagal paskirtį (CPK 178 straipsnis).
24. Byloje nėra ginčo, kad ginčo gyvenamasis namas ir žemės sklypas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir turtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo sprendimu yra atidalintas bei nustatyta naudojimosi juo tvarka. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybių, kad teismo sprendimu gyvenamojo namo rūsio, katilinės ir garažo patalpos paliktos naudotis abiem bendraturčiams bendru sutarimu.
25. Remiantis byloje esančio gyvenamojo namo plano duomenimis nustatyta, kad garažo patalpų (G1) bendras plotas yra 56,26 kv. m., t. y. ilgis yra 9,36 kv. m. ir plotis 6,06 kv. m. Ieškovas kartu su pirminiu ieškiniu pateikė teismui 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakovui siųstą pretenziją. Kaip matyti iš šios ieškovo pretenzijos, joje nurodoma, kad atsakovas neteisėtai veikia ir nesilaiko teismo nustatytos garažo naudojimosi tvarkos, t. y. garaže laiko savo automobilį, yra užrakinęs garažo pagrindinį įėjimą, dėl ko ieškovas neturėdamas garažo raktų, negali nei pateikti, nei naudotis garažo patalpomis. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2022 m. rugpjūčio 10 d. pretenziją, informavo ieškovą, kad didžioji dalis garaže esančių daiktų yra ne jo, todėl jeigu ieškovui trūksta vietos garaže, jis gali garažą sutvarkyti ir juo naudotis. Taip pat atsakovas informavo ieškovą, kad garažo vartai nefunkcionuoja jau daug metų, nes namas yra pasėdęs ir prispaudžia vartus, todėl vartus būtina remontuoti. Kaip matyti iš pirminio ieškinio, ieškovas atsakovo atsakymą į jo 2022 m. rugpjūčio 10 d. pretenziją vertino kaip nekonkretų ir nepagrįstą bei 2022 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į atsakovą su pakartotine pretenzija. Pakartotinėje pretenzijoje ieškovas vėlgi laikėsi pozicijos, kad jam nėra perduoti garažo raktai, todėl jis negali patekti į garažo patalpas. Į pakartotinę pretenziją atsakovas atsakymo nepateikė, todėl ieškovas 2022 m. lapkričio 18 d. nusprendė kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą atlaisvinti garažo patalpas ir perduoti jam garažo raktus.
26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina pasisakyti dėl ieškovo procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, nes toks elgesys nėra suderinamas su sąžiningu procesu.
27. Pirmiausia pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo pozicija nebuvo nuosekli, o jo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti faktai akivaizdžiai prieštaravo jo ir jo atstovo posėdžių metų duotiems paaiškinimams bei kitiems ištirtiems įrodymams.
28. Pirminiame ieškinyje ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovas jam neleidžia naudotis garažo patalpomis, jau ne vienerius metus laiko garaže savo automobilį ir yra užrakinęs pagrindinį įėjimą, vedantį į garažo patalpas, neduoda jam garažo rakto, todėl jis negali nei patekti, nei naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis garažo patalpomis. Atsakovui pateikus atsiliepimą bei paaiškinus, kad garažo vartai niekada nebuvo rakinami raktu, o raktą ieškovas visada turėjo ir turi, todėl gali patekti į garažo patalpas, ieškovas pateikė dubliką. Pateiktame dublike ieškovas užėmė poziciją, kad galimai atsakovas atsiliepimo į ieškinį rengimo metu atrakino garažo duris iš vidaus bei užfiksavo tai jam palankiose nuotraukose, tačiau, anot ieškovo, atsakovas turi galimybę kontroliuoti garažo durų atidarymo mechanizmą ir atsisako apie tai informuoti ieškovą. Pateikdamas patikslintą ieškinį, ieškovas užėmė poziciją, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pašalino kliūtis, trukdžiusias atidaryti garažo duris, todėl jam atsirado objektyvi galimybė patekti į garažą, todėl jis siaurina ieškinio reikalavimą prašydamas įpareigoti atsakovą patraukti automobilį ir sudaryti jam galimybę naudotis garažu pagal paskirtį. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas, duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad visą laiką turėjo ir turi raktą nuo garažo, kad garažas niekada nebuvo rakinamas raktu, kad buvo kitų kliūčių garažo durų atsidarymui.
29. Teismo vertinimu, nėra priimtinas ir sąžiningas ieškovo procesinis elgesys, kai kreipdamasis į teismą jis reikalauja įpareigoti atsakovą perduoti jam raktą nuo garažo durų ir būtent su šiais galimai netinkamais atsakovo veiksmais sieja savo teisių pažeidimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus jau tvirtina, kad visada turėjo ir turi garažo raktą. Duodamas paaiškinimus teismui ir proceso dalyviams pats ieškovas paaiškino, kad garažas niekada nebuvo rakinamas iš išorės raktu, kurį jis turėjo, tačiau dėl kitų priežasčių į garažą buvo sunkiai patekti. Kaip matyti iš atsakovo atsakymo į pirmąją ieškovo pretenziją, jau 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovui buvo žinoma, kad garažo vartai nefunkcionuoja dėl nusėdusio namo ir užspaustų garažo vartų, tačiau pastarasis vietoje to, kad patikrintų garažo vartus ir imtųsi priemonių vartams suremontuoti, nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu laikydamasis klaidinančios pozicijos, jog atsakovas neduoda jam rakto nuo garažo ir tokiu būdu apriboja jam galimybę patekti į garažą. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas posėdžių metu patvirtino, kad garažas visą laiką buvo rakinamas iš vidaus su sklende, kad į garažą galima buvo patekti per namo rūsio patalpas, kad raktą nuo garažo jis turėjo ir turi. Taigi, tiek iki kreipimosi į teismą, tiek teisminio nagrinėjimo metu ieškovas turėjo galimybę patekti į garažo patalpas iš vidaus, nes rūsio patalpos R-1, R-3, R-4 yra taip pat bendrai naudojamos. Taip pat būtų turėjęs galimybę patekti į garažą ir iš išorės, jeigu būtų tinkamai prižiūrėjęs bendras garažo patalpas bei iškėlęs klausimą dėl garažo vartų remonto atlikimo. Teismo vertinimu, taip pat nėra suprantama ieškovo pozicija, kai turėdamas raktą nuo garažo vartų ir žinodamas, kad garažas rakinamas su sklende iš vidaus, jis pateiktame dublike kelia nepagrįstas prielaidas, kad atsakovas galimai tik jam žinomu būdu atidaro garažo vartus iš vidaus bei kontroliuoja vartų atidarymo mechanizmą. Tokie ieškovo argumentai yra visiškai nelogiški bei prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog garažas nėra rakinamas, o garažo vartai yra prispausti, todėl ir neatsidaro. Tikslindamas ieškinį ieškovas vėlgi laikosi klaidinančios pozicijos, kad atsakovas patenkino dalį reikalavimų dalyje dėl garažo vartų atidarymo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas žinojo ir pats to neneigė bylos nagrinėjimo metu, kad garažas nebuvo rakinamas, o garažo durų apsunkintas atidarymas buvo susijęs ne su aplinkybe, kad garažas buvo užrakintas ir jis neturėjo rakto nuo garažo, o su aplinkybe, kad garažo durys buvo sugadintos bei tinkamai nefunkcionavo. Be to, priešingai nei ieškovas nurodo pareiškime dėl reikalavimų patikslinimo, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepašalino kliūtį patekti į garažą atrakindamas garažo duris, o garažo duris asmeniškai suremontavo savo sąskaita, nors tokia pareiga ir tenka abiem bendrasavininkams. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patenkino dalį pirminio ieškinio reikalavimų, susijusių su patekimu į garažą, nes šis reikalavimas išimtinai buvo grindžiamas su ieškovo neturėjimu garažo rakto, kurį kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu ieškovas visą laiką turėjo, klaidindamas pirminiame ieškinyje ir dublike teismą ir kitus proceso dalyvius.
30. Atmetami ieškovo argumentai, kad patekimas į garažą per rūsio patalpas neužtikrino jo, kaip bendrasavininko, teisės naudotis garažo patalpomis norint garaže laikyti savo automobilį. Pirmą, bendrasavininkai turi ne tik teisę bendrai naudotis daiktu, bet ir pareigą jį prižiūrėti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškinio pateikimo teismui metu ieškovas negalėjo patekti į garažą iš lauko pusės ne dėl to, kad atsakovas jam trukdė patekti, o dėl to, kad garažo vartai netinkamai funkcionavo nusėdus jų konstrukcinei daliai ir užspaudus garažo durų slankiojimo sistemą. Todėl tuo atveju, jeigu esant nefunkcionuojantiems garažo vartams, ieškovas negalėjo naudotis garažu pagal paskirtį, pastarasis, kaip garažo bendrasavininkas, galėjo inicijuoti ir/ar atlikti garažo vartų remonto darbus ir patekti į garažą iš gatvės pusės, o neklaidinti teismo ir kitų proceso dalyvių, kad neva jis neturi rakto, kuriuo garažas yra rakinamas.
31. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo pozicija dėl garaže esančių daiktų taip pat nebuvo nuosekli, kas labiau tikėtina ir buvo pagrindu tikslinti ieškinio reikalavimus bei apsiriboti reikalavimu dėl atsakovo automobilio patraukimo. Pirminiame ieškinyje ieškovas laikėsi pozicijos, kad visi garaže esantys daiktai yra atsakovo. Atsakovui pateikus atsiliepimą bei nurodžius jame, kad didžioji dalis garaže esančių daiktų priklauso būtent ieškovui, ieškovas pateiktame triplike jau pakeitė poziciją laikydamasis nuomonės, kad garaže laikomos jam priklausančios padangos. Teismo 2023 m. kovo 23 d. posėdžio metu aiškinantis aplinkybes, kokie atsakovo garaže esantys daiktai trukdo ieškovui naudotis garažu pagal paskirtį, ieškovo atstovas laikėsi kategoriškos pozicijos, kad visi garaže esantys daiktai, išskyrus keturių padangų, yra būtent atsakovo, o ne ieškovo. Teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. posėdžio metu dalyvaujant pačiam ieškovui, pastarasis paaiškino, kad garaže yra jo daiktų, kurių jis neturi kur dėti, šie daiktai yra garažo dešinėje pusėje. Tarp šių daiktų, anot ieškovo, yra jam priklausančios kopėčios, padangos, karutis, spinta su joje esančiais daiktais ir kiti, t. y. daug daugiau daiktų, nei nurodyta jo procesiniuose dokumentuose. Taigi, faktiškai bendrai naudojamame garaže ieškinio pateikimo metu buvo tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausančių daiktų, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ne tik šalys, bet ir apklausta liudytoja M. N.. Bylos duomenys patvirtina, kad teisminio nagrinėjimo metu garažas buvo sutvarkytas, dalis daiktų išvežta, dalis išmesta, o dalis tvarkingai sudėta garaže netrukdant juo naudotis.
32. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad ieškovo apsunkintas patekimas į garažą niekaip nebuvo susijęs su kažkokiais atsakovo netinkamais veiksmais, tačiau tiesiogiai buvo susijęs su garažo pagrindinių durų netinkamu funkcionavimu. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu būtent atsakovas pašalino buvusią kliūtį ir sutvarkė garažo duris, nors susidariusioje situacijoje tokių pačių veiksmų galėjo imtis ir ieškovas prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir prašydamas įpareigoti atsakovą perduoti jam garažo raktą, kurį pats ieškovas visą laiką turėjo, nes patekti į garažą iš vidaus nebuvo kliūčių. Byloje esantys duomenys (garažo planas, fotonuotraukos) patvirtina, kad garažo patalpų (G1) bendras plotas yra 56,26 kv. m., ilgis 9,36 kv. m. ir plotis 6,06 kv. m. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino tiek ieškovas, tiek atsakovas, garaže anksčiau tilpdavo du automobiliai. Teismo vertinimu, įvertinus garažo bendrą plotą ir konfigūraciją, faktiškai garaže galėtų būti statomi du automobiliai bei atitinkamai užtikrinama teisė abiem bendraturčiams naudotis garažu pagal paskirtį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovo garaže laikomas automobilis, kuris šiuo metu yra maksimaliai patrauktas nuo įėjimo iki galinės garažo sienos, trukdo pastarajam naudotis garažu pagal paskirtį (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas neįrodinėjo, kad kiti garaže esantys atsakovo daiktai apriboja jam galimybę naudotis garažu pagal paskirtį. Be to, kaip jau buvo minėta, garažas yra naudojamas bendrai, todėl abiem bendrasavininkams tenka ne tik teisė juo naudotis, bet ir pareiga juo rūpinti, jį tvarkyti, remontuoti, t. y. imtis visų įmanomų priemonių, jog garažu galima būtų naudotis pagal paskirtį. Taigi, nėra aišku, kokiu konkrečių veiksmų turėtų imtis būtent atsakovas, kaip vienas iš bendrasavininkų, kad ieškovas galėtų naudotis garažu pagal paskirtį, kaip reikalaujama ieškovo patikslintame ieškinyje.
33. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė negatorinio ieškinio būtinųjų sąlygų, t. y. kad atsakovui laikant automobilį garaže ar kitaip netinkamai veikiant yra pažeidžiama jo teisė naudoti garažą pagal paskirtį. Esant tokiai situacijai, patikslintas ieškovo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo patraukti automobilį ir sudaryti galimybes naudotis garažo patalpomis pagal paskirtį, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl skolos priteisimo.
34. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pusę jo patirtų išlaidų, susijusių su naujos lietaus nuotekų šalinimo tinklų sistemos įrengimu, nes naujos sistemos įrengimo darbai žemės sklype buvo būtini, yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kaip tai numato CK 4.83 straipsnio 4 dalis. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovo įrengti lietaus nuvedimo latakai nefunkcionavo tinkamai bei šias aplinkybes įrodinėja lietaus nuvedimo latakų fotofiksacija.
35. Pirmiausia pažymėtina, kad kartu su pirminiu ieškiniu pateiktos lietaus nuvedimo latakų nuotraukos nėra informatyvios. Iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, kada šios nuotraukos buvo padarytos, kokiomis aplinkybėmis, kokią įrangą naudojant, kas dalyvavo šias nuotraukas darant. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino atsakovas, jis nedalyvavo šias nuotraukas darant. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis šios nuotraukos buvo padarytos ir kam dalyvaujant. Nesant nurodytos informacijos, nėra pagrindo išvadai, jog pateiktuose nuotraukose yra užfiksuota reali faktinė situacija.
36. Ieškovas antrąjį reikalavimą taip pat grindžia 2019 m. Ekspertinio tyrimo akto išvadomis. Kaip matyti iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties, minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išmontuoti įrengtą lietaus nuvedimo sistemą. Ieškovui neįrodžius jo teises ribojančių veiksmų, ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nurodytoje byloje ieškovas savo teisių pažeidimą įrodinėjo minėto 2019 m. Ekspertinio tyrimo akto išvadomis. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos sprendimuose buvo padaryta išvada, kad atsakovo įrengta lietaus nuvedimo sistema sumontuota tvarkingai ir tinkamai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, susijusių su atsakovo sistemos neteisėtu įrengimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovo įrengta sistema neatitiko dublike nurodytų teisės aktų reikalavimų (17-18 p.).
37. Ieškovas aplinkybes, kad atsakovo įrengtas vandens nuvedimo latakas tinkamai nefunkcionavo taip pat įrodinėjo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame iš esmės užfiksuota iki lietaus nuvedimo sistemos pertvarkymo buvusi situacija.
38. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovui pertvarkius lietaus nuvedimo sistemą, vandens surinkimo šuliniu surinktas vanduo yra išleidžiamas požemine lietaus nuotekų surinkimo trąsa į gatvę, nepagrindžia aplinkybių, jog prieš tai įrengta atsakovo sistema buvo netinkama, nes buvo įrengtas atviras vandens nuvedimo latakas. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino pats ieškovas, esant atsakovo įrengtai lietaus nuotekų surinkimo sistemai, atvirame vandens nuvedimo latake kaupėsi vanduo ne dėl to, kad jis buvo netinkamai įrengtas, o dėl to, kad latakas nebuvo valomas nuo nukritusių medžių lapų. Taigi, atvirame vandens nuvedimo latake vanduo kaupėsi išimtinai todėl, kad latakas nebuvo tinkamai valomas. Kaip minėta, pareiga rūpintis bendru daiktu tenka abiem bendrasavininkams, todėl ieškovo sprendimas pertvarkyti atsakovo įrengtą sistemą tiesiogiai susijęs su jo asmeniniais lūkesčiais, bet ne su tuo, kad atsakovo įrengta sistema nebuvo tinkama. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo lietaus nuvedimo sistema buvo įrengta dar 2019 m. Iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl jo įrengtos sistemos netinkamo veikimo, kas patvirtina, jog faktiškai ieškovas iki 2022 m. neturėjo atsakovui pretenzijų dėl įrengtos sistemos funkcionavimo.
39. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovo įrengta atvira vandens nuvedimo sistema yra nefunkcionuojanti, o jo įrengta sistema buvo būtina, patirtos ieškovo sąnaudos neatlygintinos, todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CK 4.76, 4.83 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
41. Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, sprendžiamas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
42. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas – 400,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui, 200,00 Eur už tripliko parengimą ir pateikimą teismui, 100,00 Eur už atstovavimą 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdyje, 150,00 Eur už atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje, 150,00 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 150,00 Eur už atstovavimą 2023 m. spalio 17 d. teismo posėdyje. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-200252, DOK-48645, DOK-126613, DOK-140150, DOK-174601,CPK 178 straipsnis).
43. Teismo vertinimu, atsakovo patirto išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jų dydis neviršija rekomenduojamų dydžių už konkrečias teisines paslaugas, todėl ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinas 1 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistina – 7,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 150,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,00 Eur (septynių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė