Civilinė byla Nr. e2A-1386-852/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01031-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3; 2.6.18.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Donatos Kravčenkienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denega“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intectus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denega“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intectus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Denega“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denega“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intectus“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intectus“ teismo prašė pripažinti, kad 2020 m. birželio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Denega“ sudaryta Rangos sutartis Nr. 20200629-1 atsakovės 2020 m. spalio 29 d. pranešimu buvo nutraukta neteisėtai, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovės vienašaliu pranešimu atliktą 3 205 Eur sumos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, taip pat priteisti iš atsakovės 6 407,42 Eur skolos už atliktus darbus, 349,98 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2020 m. birželio 29 d. sudarė Rangos sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Birželio 23-osios g. 2, balkonų turėklų iš metalinių konstrukcijų montavimo, betoninių balkonų plokščių praplatinimo ir betonavimo darbų atlikimo. 2020 m. liepos 16 d. atsakovės elektroniniu laišku buvo pateikta Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo aktuali projektinė dokumentacija, kurios pagrindu Sutarties kaina buvo padidinta iki 30 304 Eur (plius PVM). Ieškovė Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. buvo atlikti ir perduoti atsakovei, abiem šalims pasirašant, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, 31 vnt. balkonų turėklų įrengimo iš metalinių konstrukcijų darbai už 14 124,33 Eur. Sutarties vykdymo metu atsakovė jokių pretenzijų ar pastabų ieškovės atliekamiems darbams, jų rezultatui ir terminams nepareiškė. Pagal Rangos sutarties 2.3 punktą už atliktus darbus atsakovė turėjo visiškai atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų po atitinkamų atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo. Kilus neaiškumams dėl galimai netinkamų ir reikiamos laikančiosios galios neužtikrinančių balkonų praplatinimų ir balkonų turėklų tvirtinimo prie atnaujinamo objekto sienų projektinių sprendinių, o atsakovei numatytais terminais nesprendžiant projektinių sprendinių koregavimo ir su tuo susijusių papildomų darbų apmokėjimo klausimų, ieškovė 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. IN-20/06-29 informavo atsakovę apie Sutarties sąlygų pažeidimus, įspėjo apie galimą Sutarties nutraukimą ir informavo, kad nuo 2020 m. spalio 19 d. stabdo darbų vykdymą, kol nebus pateikti visi projektiniai sprendiniai, susiję su balkonų praplatinimu, balkonų turėklų tvirtinimu. Atsakovė 2020 m. spalio 22 d. raštu pareiškė pretenzijas dėl nepagrįsto darbų vykdymo sustabdymo, apkaltino ieškovę atsilikimu nuo darbų vykdymo grafiko, pareiškė apie mokėjimo prievolių pagal Rangos sutartį vykdymo sustabdymą bei pagrasino nutraukti Rangos sutartį. 2020 m. spalio 28 d. atsakovė raštu pranešė, kad nuo 2020 m. spalio 28 d. vienašališkai nutraukia Rangos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir pakvietė ieškovę dalyvauti 2020 m. spalio 30 d. 11 val. objekte, įvertinant pagal Sutartį atliktų darbų apimtį ir kokybę. Ieškovė nurodė, kad nurodytu laiku negalės dalyvauti. 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovė raštu pateikė pranešimą apie 2020 m. spalio 30 d. apžiūros metu nustatytus ieškovės atliktų darbų trūkumus, atsakovės nuostolius šiems defektams pašalinti bei darbams užbaigti, atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir pareikalavo per 20 dienų sumokėti likusią 10 340,35 Eur nuostolių sumą. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė atsakymą į atsakovės pretenziją, prie jo pridėjo duomenis apie ieškovės iki Rangos sutarties nutraukimo atliktus, tačiau atsakovei neperduotus darbus, papildomai pagal Rangos sutartį atliktus darbus ir pareikalavo juos priimti bei apmokėti. Kartu su 2020 m. lapkričio 30 d. pretenzija atsakovei buvo pateikta iki Sutarties nutraukimo atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas už 1 802,42 Eur su PVM, tačiau 2020 m. gruodžio 10 d. buvo gautas atsakovės atsakymas į pretenziją ir atliktų darbų aktas grąžintas nepasirašytas. Atsakovė nenurodė ir neįrodė esminio Rangos sutarties pažeidimo, kadangi 2020 m. spalio 28 d. pranešimo apie Rangos sutarties nutraukimo dieną sutarties vykdymo terminas pasibaigęs nebuvo, atsakovė nebuvo pasiruošusi ir perdavusi ieškovei pusės darbų vykdymo fronto, ieškovė nebuvo informuota apie jokius darbų trūkumus. Rangos sutarties 7.10 punktas nustato, kad jei sutartis nutraukiama dėl atsakovės kaltės, avansas atsakovei nėra grąžinamas. Ieškovės vertinimu, išmokėto ir nepanaudoto avanso suma (1 400 Eur) dėl neteisėto vienašalio Sutarties nutraukimo nėra grąžinama atsakovei ir lieka ieškovės nuosavybe. Kad atsakovės reikalavimo teisė atlyginti tariamų trūkumų šalinimo išlaidas būtų galiojanti, vykdoma ir apibrėžta, atsakovė turėjo raštu informuoti ieškovę apie nustatytus jos atliktų darbų trūkumus, nustatyti konkretų terminą jiems pašalinti. Ieškovei trūkumų nepašalinus, savo jėgomis ir sąskaita pašalinti nurodytus defektus, kreiptis į ieškovę dėl tokių defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Tik ieškovei per nurodytą terminą neįvykdžius piniginės prievolės, atsakovė įgytų teisę į priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Nei 2020 m. spalio 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei 2020 m. lapkričio 12 d. rašte atsakovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jos nurodomi defektai negalėjo būti nustatyti ir konstatuoti darbų rezultato perdavimo metu, vien šiuo pagrindu bet kokios atsakovės pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės trūkumų, jų šalinimo išlaidų, yra nepagrįstos. Be to, objekte naudojamų pastolių įrengimu privalėjo pasirūpinti atsakovė, atsakovės naudojami pastoliai yra ne nauji, jie yra naudojami ir kitiems objekte atliekamiems darbams. Pastoliai nebuvo perduoti ieškovės žinion, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad daugelyje pastolių vietų matomos statybinių medžiagų dėmės yra padarytos ieškovės.

3.       Atsakovė UAB „Denega“ atsiliepime į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirminė rangos sutartis. Ieškovei dar nepradėjus vykdyti pirminės rangos sutarties, nuspręsta darbų vykdymui aktualią projektinę dokumentaciją pakeisti, dėl ko atitinkamai perskaičiuota ir rangos sutartyje numatyta darbų kaina ir Rangos Sutartis, nekeičiant jos sudarymo datos. Naujos redakcijos Sutartyje darbų kaina nustatyta pagal 2020 m. liepos 21 d. projektinę dokumentaciją, parengtą po ankerių rovimo bandymo objekte atlikimo. Ieškovė darbus vykdė iki 2020 m. rugsėjo 14 d. ir atsakovei jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovei su atsakove nebendradarbiaujant, darbų objekte neatnaujinus ir iki 2020 m. spalio 27 d. nepatvirtinus, kad ieškovė ketina vykdyti Sutartį, 2020 m. spalio 28 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę pagal Rangos sutarties 7.3.1 punktą vienašališkai nutraukianti Sutartį. 2020 m. spalio 29 d. ieškovė atsakovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė nesutinkanti su vienašaliu Sutarties nutraukimu ir siūlė Sutartį nutraukti šalių susitarimu. 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę ir pateikė skolų suderinimo aktą, pagal kurį pati ieškovė nurodė, kad atsakovės skola ieškovei už atliktus darbus yra 3 205 Eur, kadangi užskaitytas atsakovės ieškovei perverstas 1 400 Eur avansas. Rangos sutartį atsakovė nutraukė po to, kai 2020 m. spalio 22 d. pranešimu įspėjo ieškovę apie tai, kad ši iš esmės pažeidžia savo įsipareigojimus, numatytus rangos sutartyje ir Sutartį vykdo netinkamai. Baigus vykdyti darbus vienoje fronto pusėje, tie patys pastoliai turėjo būti perkelti į kitą darbų fronto pusę, dėl ko vykdyti darbus iš kiemo pusės ieškovė galėjo tik tinkamai užbaigusi rangos darbus iš gatvės pusės. Jau 2020 m. spalio 22 d. raštu atsakovė įspėjo ieškovę apie tai, jog jai nevykdant Rangos sutarties ir neatnaujinus rangos darbų, atsakovė ieškovės neatliktus darbus atliks ieškovės sąskaita, o patirtus nuostolius reikalaus atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka. Darbų kaina, atnaujintos redakcijos Rangos sutarties tekste, buvo nurodyta vadovaujantis ieškovės atsakovei 2020 m. liepos 24 d. pateiktu komerciniu pasiūlymu. Šis komercinis pasiūlymas pateiktas ne pagal atsakovės ieškovei 2020 m. liepos 16 d. persiųstą projektinę dokumentaciją, o pagal 2020 m. liepos 21 d. projektinę dokumentaciją, parengtą po ankerių rovimo bandymo objekte atlikimo. Ieškovei sprendinys, kuriuo nutarta visus balkonų inkaravimo taškus į sieną tvirtinti su chemine ankerine mase, buvo aiškiai žinomas. Būtent po šių bandymų nustatyta, kad kitas inkaravimo taškų tvirtinimo būdas, kuris buvo numatytas pradiniame projekte yra negalimas, atitinkamai atsakovė ir ieškovė galutinai susitarė dėl kito darbų atlikimo būdo. Atitinkamai ir buvo priimtas sprendinys tvirtinti panaudojant cheminę inkaravimo masę.

4.       Atsakovė UAB „Denega“ pateiktame priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 10 340,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal Rangos sutartį darbų neatliko, o dalį darbų atliko nekokybiškai, dėl ko atsakovė turėjo taisyti defektus savo jėgomis ir lėšomis. Be to, už darbus, kurių ieškovė objekte nebaigė atlikti, atsakovė permokėjo, t. y. naujam rangovui sumokėjo didesnę kainą, nei būtų sumokėjusi ieškovei. 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovė pateikė ieškovei objekto apžiūros išvadą ir informavo, kad objekto apžiūros metu nustatyta, jog dalis atliktų ir aktuotų darbų atlikta su defektais ir pagal Rangos sutartį neįvykdyta darbų už 21 895,55 Eur. Atsakovė 2020 m. lapkričio 6 d. sudarė rangos sutartį su nauju rangovu UAB „Vilniaus metalo konstrukcijos“. Tokiu būdu ieškovės pagal Sutartį neatlikti darbai atsakovei pabrango 8 591,61 Eur su PVM, o bendra atsakovės dėl Sutarties nutraukimo patirta nuostolių suma yra 13 545,35 Eur. 2020 m. lapkričio 12 d. rašto pateikimo metu atsakovės ieškovei mokėtina suma už atliktus darbus buvo 3 205,00 Eur, o atsakovės patirtos defektų šalinimo išlaidos – 4 953,74 Eur, todėl atsakovė informavo ieškovę apie atliekamą vienašalį įskaitymą ir pareikalavo ieškovės per nustatytą terminą atlyginti likusius atsakovės dėl Sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. pranešime atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad iki Rangos sutarties nutraukimo ieškovė šių darbų neaktavo, o darbų objekte nuo 2020 m. spalio mėnesio ieškovė faktiškai nebevykdė. Keturi turėklų balkonai buvo sumontuoti netinkamai. Ieškovė, nešalindama defektų, kai atsakovė apie juos informavo, iš esmės pažeidė tarp atsakovės ir ieškovės sudarytą Rangos sutartį, o ieškovės pažeidimai laikytini esminiais, kadangi atsakovė dėl ieškovės elgesio negavo to, ko tikėjosi iš Rangos sutarties – darbų objekte tinkamo atlikimo laiku.

5.       Ieškovė UAB „Intectus“ atsiliepime į priešieškinį su atsakovės pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Pažymėjo, kad atsakovė Rangos sutartį nutraukė pati nevykdydama priešieškinių pareigų ieškovei ir nutraukė tuo metu, kai ieškovė 2020 m. spalio 16 d. pranešimu buvo informavusi atsakovę apie darbų pagal rangos sutartį vykdymo sustabdymą. Atsakovė pirmą kartą dėl tariamo atsilikimo nuo Rangos sutarties vykdymo grafiko kreipėsi į ieškovę likus 8 dienoms iki galutinio darbų atlikimo termino pabaigos. Ieškovė žodžiu reikalavo spręsti projektinės dokumentacijos patikslinimo ir papildomų darbų įforminimo klausimus, 2020 m. spalio 16 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę. 2020 m. spalio 28 d. pranešimas apie vienašalį Rangos sutarties nutraukimą neatitiko Rangos sutartyje reglamentuotos sutarties nutraukimo tvarkos. Tikėtina, kad naujam rangovui buvo suformuota užduotis darbus atlikti ne pagal 2020 m. liepos 16 d. atsakovės ieškovei elektroniniu paštu pateiktą objektų projektinę dokumentaciją, o pagal paskutinės redakcijos brėžinius. Ieškovė, matydama, kad 2020 m. liepos 16 d. dokumentacijos sprendiniai yra netinkami ir nepakankami balkonų konstrukcijų tvirtinimui į objekto sienas, pati, pasinaudodama savo žiniomis ir kvalifikacija, sprendinius derindama su objekto techninės priežiūros vadovu, pasiūlė ir įgyvendino konstrukcijų tvirtinimo, naudojant cheminę inkaravimo masę, sprendinius. Atsakovė ieškovės atliktų darbų trūkumais laiko ir prašo padengti jų šalinimo išlaidas už darbus, kurie ieškovės net nebuvo užbaigti dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo, ir už kuriuos ieškovė nėra gavusi apmokėjimo. Iki 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimo atsakovė nebuvo informavusi ieškovės apie nustatytus jos atliktų darbų defektus, o iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad jau 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovė sudarė sutartį dėl tariamų defektų šalinimo ir jau 2020 m. lapkričio 10 d. priėmė tokių defektų šalinimo darbus. Ieškovė iki darbų sustabdymo 2020 m. spalio 16 d. raštu buvo atlikusi ir perdavusi atsakovei 8 vnt. balkonų turėklų įrengimo darbus. 4 balkonų turėklų įrengimo darbai nebuvo užbaigti ir perduoti atsakovei, atsakovė už jų atlikimą nėra atsiskaičiusi, todėl neturi jokio pagrindo reikšti pretenzijų dėl neužbaigtų ir neapmokėtų darbų būklės. Didelė dalis balkono plokščių buvo nelygios, todėl ne visais atvejais ieškovės įrengta metalo konstrukcija galėjo tinkamai priglusti prie senos balkono plokštės. Tai, kad dėl nelygių pastato sienų ar dėl netinkamai atliktų apšiltinimo ir apdailos įrengimo darbų pasikeitė fasado apšiltinimo ir apdailos storis, negali būti laikoma ieškovės darbų trūkumu. Darbo vietos sutvarkymas yra baigiamoji darbų vykdymo stadija. Kadangi darbai pagal Rangos sutartį buvo sustabdyti ieškovės pranešimu, o vėliau nutraukti vienašaliu atsakovės pareiškimu, ieškovė neturėjo galimybės nuvalyti galimų grunto /  dažų pėdsakų nuo fasado plytelių.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: pripažino negaliojančiais atsakovės 2020 m. spalio 28 d. vienašališką rangos Sutarties nutraukimą ir atsakovės 2020 m. lapkričio 12 d. atliktą vienašalį įskaitymą, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4 694,60 Eur skolos, 243,58 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 978,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio reikalavimų dalį ir priešieškinį atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių neginčijamai nustatyti, kada buvo nuspręsta naudoti cheminę inkaravimo masę ir kada toks sprendinys buvo įformintas. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl to, ar atnaujintai sutarčiai komercinis pasiūlymas pateiktas pagal atsakovės ieškovei 2020 m. liepos 16 d. persiųstą projektinę dokumentaciją, ar pagal atsakovės turimą projektinę dokumentaciją, parengtą, atsakovės atstovų tvirtinimu, po 2020 m. liepos 21 d. po ankerių rovimo bandymo objekte atlikimo. Atsakovės tvirtinimu, ieškovei apie parengtą projektinę dokumentaciją, bandymų metu priimtus sprendimus buvo žinoma.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nutraukdama Rangos sutartį, nenurodė aplinkybės, kurią tvirtino teisminio nagrinėjimo metu, t. y., kad Rangos sutartis buvo nutraukta, kadangi atsakovei buvo akivaizdu, jog ieškovė neįvykdys sutartinių įsipareigojimų Rangos sutartyje nustatytu terminu, kartu nesirėmė Sutarties 7.3.2 punktu (analogiškas sutarties nutraukimo pagrindas numatytas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.219 straipsnyje). Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovė būtų grindusi Sutarties 7.3.2 punktu, nustatančiu atsakovės teisę nutraukti sutartį tuo atveju, kai rangovas dirba taip lėtai, kad baigti darbus sutartyje numatytu terminu būtų neįmanoma, Sutartyje nustatyto 5 dienų įspėjimo termino vis tiek turėtų būti laikomasi.

9.       Teismas visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste padarė išvadą, kad įrašai statybos darbų žurnale, taip pat atsakovės veiksmai organizuojant rovimo bandymus 2020 m. spalio mėnesį iš esmės patvirtina ieškovės versiją, kad Sutarties vykdymo metu projektinė dokumentacija nebuvo tinkamai sutvarkyta. Teismas vertino, kad šios ieškovės versijos nepaneigė ir teismo posėdyje liudytojais apklausti projekto vadovė J. Š., konstruktorius V. Š., statinio techninės priežiūros vadovas V. P., darbų vadovas D. M.: iš šių asmenų pateikiamų versijų dėl to, kada konkrečiai buvo atliktos ir pasirašytos projektinės dokumentacijos korektūros, nenustatyta.

10.       Teismas pažymėjo, kad tiek V. P., tiek V. Š., kaip ir D. M. iš esmės nepaneigė aplinkybės, kad cheminės inkaravimo masės naudojimas pirmiausia buvo aptartas žodžiu. Projektinės dokumentacijos korektūrų pasirašymo laikas yra neaiškus – projektuose jų pasirašymo datos nėra nurodytos, o projektinę dokumentaciją (jos korektūras) rengusių ir pasirašiusių asmenų versijos dėl pasirašymo laiko skiriasi. Net ir darant prielaidą, kad projektinė dokumentacija, pagal kurią ieškovė turėjo atlikti darbus, buvo koreguota ir pasirašyta 2020 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio mėnesį, būtų visiškai nelogiškas ir nepaaiškinamas ne tik 2020 m. spalio įrašas statybos darbų žurnale apie būtinybę atlikti rovimo bandymus, bet ir pačios atsakovės veiksmai organizuojant papildomus bandymus.

11.       Teismas pažymėjo, kad šioje byloje poreikis keisti projektinę dokumentaciją ir sprendinius paaiškėjo po pirminės sutarties sudarymo, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus nedelsiant pateikti ieškovei projekto korektūrą elektroniniu paštu. Vis dėlto, ieškovė neginčijo, kad iš esmės nuo pat pradžių paaiškėjo aplinkybės, jog projektinėje dokumentacijoje nurodyti sprendiniai faktiškai nėra tinkami, tačiau tuo metu (t. y. paaiškėjus tokiai aplinkybei) ieškovė darbų nestabdė. Taigi ieškovė, tęsdama darbus be reikalingos techninės dokumentacijos, taip pat pažeidė sutartinius įsipareigojimus sutartį vykdyti pagal projektinius sprendinius. Ieškovė pranešimą apie stabdomus darbus parengė tik 2020 m. spalio 16 d., iki Rangos sutartyje numatyto darbų įvykdymo termino likus 14 dienų. Teismas pažymėjo, kad šio pranešimo surašymo metu ieškovė nebuvo atlikusi net 50 procentų darbų.

12.       Teismas padarė išvadą, kad darbai pagal rangos Sutartį laiku nebuvo atliekami tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės kaltės: atsakovei laiku nepateikiant pakoreguotos projektinės dokumentacijos, o ieškovei tęsiant darbus tik turint žodinį atsakovės įgalioto asmens ir konstruktoriaus pritarimą dėl cheminės ankerinės masės naudojimo. Esant tokiai situacijai, atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Rangos sutarties nei 7.3.1, nei 7.3.2 punktų pagrindu, kadangi ir pati tinkamai nevykdė priešpriešinių iš Rangos sutarties kylančių įsipareigojimų.

13.       Teismas pažymėjo, kad pripažinus, jog dėl Rangos sutarties nutraukimo yra abiejų šalių kaltė, ieškovė nepagrįstai vertina esant pagrindą taikyti Sutarties 7.10 punktą, numatantį, kad Rangos sutartį nutraukus dėl užsakovo kaltės, sumokėtas 1 400 Eur avansas lieka rangovei.

14.       Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2020 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. 2 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2, 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 2) patvirtina, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė tarpinį darbų rezultatą: 31 balkono praplatinimų užbetonavimo darbus ir 8 balkonų turėklų iš metalinių konstrukcijų klausimą, taigi atsakovei, remiantis Sutarties 2.3 punktu, per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2020 m. spalio 30 d. kilo pareiga apmokėti 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Serija IN Nr. 0073 nurodytą sumą. 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytus darbus atsakovė priėmė be išlygų.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje, nors ir nesutikdama su vienašališkai ieškovės 2020 lapkričio 27 d. pasirašytame darbų perdavimo priėmimo akte nurodytais darbais, jų apimtimi, ir kokybe, šio akto, reikšdama priešieškinio reikalavimus, atsakovė neginčijo. Atsakovei nepareiškus tokio reikalavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo aptariamo vienašališko darbų perdavimo akto vertinti kaip neteisėto. Atsakovei, tik abstrakčiai nurodžius, kad jai nėra žinoma apie šiame akte nurodytus darbus, tačiau šio pasirašyto ir juridinę galią turinčio akto neginčijus, kyla pareiga apmokėti už šiame akte nurodytus papildomus darbus. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad šiame akte nurodyti darbai buvo atlikti nekokybiškai ir dėl to ieškovė praranda teisę į atlyginimą už atliktus darbus. Nors byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų buvus rašytinį šalių susitarimą dėl 2020 m. lapkričio 27 d. darbų perdavimo akte (taip pat ir 2020 m. spalio 16 d. pranešime dėl papildomų darbų ir Sutarties nutraukimo) nurodytų papildomų darbų, tačiau byloje nėra ginčo, kad šie darbai yra susiję su cheminės inkaravimo masės naudojimu. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė lokalinę sąmatą ir PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias ieškovės išlaidas, susijusias su pakeistų sprendinių įgyvendinimu.

16.       Teismas vertino, kad į bylą pateikti įrodymai nepakankami įrodyti, jog ieškovė darbų dalį iki Sutarties vykdymo sustabdymo atliko netinkamai ar kad atsakovė tariamų ieškovės darbų defektų negalėjo nustatyti darbų perdavimo 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais metu. Teismas pažymėjo, kad tokie darbai, kaip netinkamas balkonų praplatinimų iš metalinių konstrukcijų gruntavimas, dažymas, balkonų turėklų gruntavimas, dažymas ar balkonų praplatinimų užbetonavimas nėra paslėpti darbai ir atsakovės galėjo ir turėjo įvertinti jų perdavimo – priėmimo metu. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas R. M. patvirtino, jog atliktų darbų kokybė buvo vertinama ir darbų atlikimo metu nustačius, kad tam tikri darbai atlikti netinkamai, defektai šalinami dar iki jų perdavimo atsakovei.

17.       Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė turėjo spręsti klausimą dėl ieškovės baigtų darbų pabaigimo, savaime nereiškia, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovė ieškovės darbų defektus įrodinėja 2020 m. spalio 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Priešingai nei nurodo atsakovė, antstolis nekonstatavo aplinkybių, jog nuo balkonų turėklų virinimo apgadintos fasadinės plytelės ir palangės, taip pat nekonstatavo aplinkybių, jog dėl betonavimo darbų aptaškyti fasadiniai pastoliai betonu. Nors iš prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo–vaizdo įrašo matyti tam tikri fasadinių plytelių, palangių ar apgadinimai ar fasadinių pastolių aptaškymas betonu (ar kitomis statybinėmis medžiagomis), tačiau aplinkybės tinkamai nėra užfiksuotos. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad faktines aplinkybes konstatavęs antstolis turėtų techninį išsilavinimą ir galėtų spręsti, ar tam tikri gruntavimo ir dažymo darbai atlikti kokybiškai ar ne. Teismas pažymėjo, kad nei antstolio faktinių aplinkybių protokole, nei jo priede – vaizdo fiksacijoje nėra nurodyta, kurie konkretūs balkonų praplatinimai ar turėklai yra nekokybiški (konkrečiai įvardijant jų lokaciją ir kokie konkretūs požymiai reiškia netinkamą kokybę). Atsakovė defektus fiksavo ir 2020 m. lapkričio 4 d. defektinių darbų lokalinėje sąmatoje Nr. 01, kurią pasirašė atsakovės vadovas ir statybos darbų vadovas, tačiau ir šioje sąmatoje defektiniai darbai fiksuoti abstrakčiai.

18.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovės atliktų darbų defektų fakto ir atitinkamai, nuostolių, susijusių su jų šalinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kartu pažymėjo, kad tiek pateiktos nuotraukos, tiek vaizdo įrašai, tiek rašytiniai įrodymai objektyviai nepatvirtina, koks konkretus plytelių, palangių ar pastolių kiekis buvo apgadintas, taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų atliktų valymo ar keitimo darbų būtinumą bei jų priežastinį ryšį su ieškovės (jos darbuotojų) veiksmais, kokia dalis plytelių ar palangių turėjo būti valoma ar keičiama. Nėra aiškiai apskaičiuoti tokių apgadinimų plotai, taip pat nėra jokių patikimų įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tiek pastolių sutepimas, tiek fasadinių plytelių ar palangių apgadinimai atsirado būtent dėl ieškovės darbuotojų, o ne kitus darbus atlikusių atsakovės subrangovų veiksmų.

19.       Teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės 8 591,61 Eur nuostolių, patirtų dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo. Viena iš būtinų sąlygų teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą yra tai, kad ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo. Taip pat atsakovė neįrodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. turėjo teisinį pagrindą taikyti įskaitymą, t. y. kad turėjo vienarūšį, priešpriešinį, apibrėžtą reikalavimą ieškovės atžvilgiu.

20.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl Rangos sutarties nutraukimo egzistuoja abiejų šalių kaltė ir ieškovė neturi teisės į 1 400 Eur avansą, kaip netesybas dėl sutarties nutraukimo, ir spręsdamas dėl ieškovei priteistinų sumų už atliktus darbus dydžio, nusprendė šią ieškovės dispozicijoje esančią sumą atimti. Kartu pažymėjo tai, kad ieškovės 2020 m. gruodžio 17 d. sąskaitoje IN Serija Nr. 0089 nurodoma, kad yra taikomas atvirkštinis apmokestinimas, t. y., kad PVM sumoka pirkėja (šiuo atveju – atsakovė), taigi šioje sąskaitoje nurodomas 312,82 Eur PVM taip pat turėtų būti atimamas. Tai reiškia, kad iš ieškovei priteistinos už atliktus darbus sumos ir ieškovei už atliktus darbus priteistina 4 694,60 Eur suma (4 605 Eur + 1 489,60 Eur -1 400 Eur).

21.       Teismas taip pat nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tačiau nurodė, kad delspinigiai skaičiuotini ne nuo 4 605 Eur sumos, bet nuo 3 205 Eur sumos. Iš viso nuo nurodytos sumos už 76 dienas delspinigių suma yra 243,85 Eur.

22.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5 448,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 2 096,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 31,52 Eur, iš ieškovės 10,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

23.       Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 7 566,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 452 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 7 114,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė patyrė 8 618,30 bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 233 Eur žyminis mokestis ir 8 385,30 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

24.       Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei turtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. prašė iš atsakovės priteisti 6 757,40 Eur sumą (6 407,42 Eur skolą ir 349,98 Eur delspinigių). Už reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo ginčijimo ieškovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis), už reikalavimą dėl įskaitymo sandorio ginčijimo – 150 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis), už reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo – 152 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės reikalavimas dėl 2020 m. birželio 29 d. rangos Sutarties Nr. 20200629-1 pripažinimo neteisėtai nutraukta tenkintas iš dalies (nustatyta, kad dėl Sutarties nutraukimo kaltos abi šalys), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Reikalavimas dėl 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovės vienašaliu pranešimu atlikto 3 205 Eur sumos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu tenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteista 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Reikalavimas dėl 6 757,74 Eur sumos priteisimo tenkintas 73,67 proc., (iš atsakovės ieškovei naudai priteista 4 978,18 Eur suma), todėl ieškovei iš atsakovės priteista 111,97 Eur žyminio mokesčio, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 336,97 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į ieškovės pareikštų reikalavimų patenkinimo apimtį, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 75 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovės naudai priteistos ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, t. y. 5 336,10 Eur (7 114,80 Eur x 75 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Iš viso ieškovės naudai iš atsakovės priteistos 5 448,07 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 8 385,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 75 proc., o priešieškinis atmestas, teismas atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai priteisė 25 proc. teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 2 096,33 Eur (8 385,30 Eur x 25 proc.). Analogiška proporcija teismas ginčo šalims paskirstė 42,02 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

III.        Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25.       Atsakovė UAB „Denega“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo, kuriame prašo priimti naują sprendimą ieškovės UAB „Intectus“ ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Denega“ priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimant galutinį sprendimą / nutartį byloje, atsakovei UAB „Denega“ grąžinti žyminio mokesčio 269 Eur skirtumą (permoką). Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

25.1.                      CK 6.684 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė numato galimybę ją taikyti, kai atsiranda naujos aplinkybės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma kaip atlikti darbus ir ieškovės nurodoma aplinkybė, kuria ieškovė remiasi stabdydama darbus, jai nebuvo nauja. Galutinis rangos sutarties variantas atsakovei buvo ieškovės pateiktas 2020 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu paštu po ieškovės sužinojimo, kokį sprendinį reikės naudoti atliekant darbus. 2020 m. liepos 20 d. techninis prižiūrėtojas V. P. nurodė objekte atlikti pakartotinus ankerių ištraukimo iš fasado sienų bandymus, bandymai atlikti 2020 m. liepos 21 d. ir priimtas sprendimas visus balkonų inkaravimo taškus į sieną tvirtinti su chemine ankerine mase. Naujos redakcijos Rangos sutartyje darbų kaina nustatyta pagal ieškovės 2020 m. liepos 24 d. atsakovei pateiktą komercinį pasiūlymą, kuris parengtas atsižvelgiant į sprendinį, kurio ieškovė nurodo nežinojusi.

25.2.                      Teismas, vertindamas ieškovės vengimą tinkamai ir laiku įvykdyti Rangos sutartį, neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė, ieškovei ir jos darbuotojams nesirodant objekte ne vieną kartą, 2020 m. spalio 16–21 dienomis bandė susisiekti su ieškove telefonu, tačiau ieškovė neatsakinėjo į atsakovės skambučius. Ieškovės darbuotojas R. M., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio mažėjo darbuotojų atsakovės objekte skaičius, o vėliau ieškovė liepė darbuotojui išvykti iš objekto ir darbų neatlikti, nes kituose objektuose yra svarbesnių darbų. Apie tai atsakovė nebuvo įspėta, nes pranešimą apie darbų vykdymo stabdymą gavo tik 2020 m. spalio 18 d., nors nebuvo vykdomi nuo 2020 m. rugsėjo 14 d., tai įrodo statybos darbų žurnalo įrašai.

25.3.                      Atsakovė priėmė ir apmokėjo 2020 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais objekte atliktus 31 vnt. balkonų praplatinimo bei 8 vnt. balkonų turėklų įrengimo darbus. Tvirtinimo darbai buvo atlikti naudojant ankerinę masę. Atsakovė už darbus atliktus pagal sprendinį sumokėjo ieškovei.

25.4.                      Tai, kad ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovės objekte be atskiro įspėjimo nebeatlikinėjo darbų ir daugiau nei po mėnesio 2020 m. spalio 18 d. pranešė, kad stabdo darbus, įrodo, jog ieškovė, vengdama vykdyti rangos darbus, ieškojo pasiteisinimo, kurio pagrindu galėtų nutraukti sutarties vykdymą.

25.5.                      Teismas neįvertino ieškovės nenuoseklumo teikiant paaiškinimus dėl projektinio sprendinio pateikimo, todėl negalėjo sprendime vadovautis ieškovės pozicija. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. spalio 14–15 d. buvo atliekami balkono konstrukcijų tvirtinimo į sieną bandymai. Dėl tų pačių priežasčių buvo pakeisti balkonų praplatinimo į objektą sprendiniai. 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje ieškovės vadovas nurodė, kad projektinio sprendinio dėl balkonų tvirtinimo apskritai nebuvo, jis pats pasiūlė sprendimą, kaip tvirtinti balkono konstrukcijas. Vėliau ieškovė dar kartą pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad projektinis sprendinys darbams atlikti buvo, tačiau nebuvo tinkamai sutvarkyta projektinė dokumentacija. Kai ieškovės pateiktos versijos būdavo paneigiamos, ieškovė vis sugalvodavo naujus teiginius dėl sprendinio. 2020 m. liepos 21 d. bandymuose, po kurių atlikimo buvo keičiamas sprendinys, dalyvavo visi statybų proceso dalyviai (techninė priežiūra, konstruktorius, atsakovės ir ieškovės atstovai). Ieškovės teiginį, kad projektinė dokumentacija nebuvo tinkamai sutvarkyta paneigė liudytoju apklaustas konstruktorius V. Š., kuris nurodė, kad sprendinį parengė, perdavė atsakovės vadovui, o pastarasis jį pristatė į statybvietę. Darbų vadovas D. M. 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovės darbuotojų objekte nebuvo nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio.

25.6.                      Atsakovei buvo itin svarbu, kad ieškovė atliktų darbus iki rangos sutartyje numatyto termino, kadangi darbų galutinio rezultato gavėjai buvo naudotojai. Visus lauko darbus buvo svarbu atlikti iki šildymo sezono pradžios. Be to, renovuojant daugiabutį naudota valstybės parama, kurios įsisavinimui numatyti griežti terminai.

25.7.                      Atsakovė pateikė dokumentus, įrodančius išlaidas, patirtas šalinant defektus, taip pat darbų pabrangimo faktą pagrindžiančius dokumentus ir skaičiavimus. Be to, atsakovės nuostolius patvirtina ne vienašaliai atsakovės skaičiavimai, bet ir UAB „Brosta“ (užsakovės) atlikti skaičiavimai.

26.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo tokius pagrindinius argumentus:

26.1.                      Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovės 2020 m. spalio 16 d. pranešime nurodytos darbų vykdymo kliūtys buvo pagrįstos, nes analogiškus reikalavimus atsakovei ir statytojui 2020 m. spalio 13 d. įrašu statybos darbų žurnale pateikė techninės priežiūros vadovas V. P. Tik bylos nagrinėjimo metu ieškovei tapo žinoma, kad tokie techninės priežiūros vadovo reikalaujami projektinės dokumentacijos sprendiniai, numatant balkonų konstrukcijų tvirtinimą ankerine mase, buvo parengti ir suderinti 2020 m. spalio 15 d., tačiau atsakovė, vietoje to, kad ieškovės prašomą projektinę dokumentaciją pateiktų ieškovei vykdymui ir tokiu būdu pašalintų ginčo Sutarties vykdymo kliūtis, šią dokumentaciją nuslėpė nuo ieškovės, pareiškė iš esmės nepagrįstas pretenzijas ir, pažeisdama Rangos sutartyje nustatytą tvarką, nutraukė ginčo Sutartį.

26.2.                      Byloje nėra jokių duomenų, kad projektinis brėžinys būtų teiktas ieškovei Rangos sutarties 11.1 punkto nustatyta tvarka – elektroniniu paštu. Atsiliepimo priede Nr. 7 pateiktas brėžinys (ne originalus dokumentas) yra be datos, nėra aiškios jo parengimo ir pateikimo aplinkybės. Pati atsakovė nurodo ir teikia teismui įrodymus apie skirtingas tokio brėžinio atsiradimo aplinkybes. Tiek konstruktorius, tiek projekto vadovė nurodė, kad konstrukcijų tvirtinimo projektinis sprendinys buvo koreguojamas du kartus: liepos ir spalio mėn. Byloje yra objektyvūs duomenys, patvirtinantys dviejų korektūrų išsiuntimą. Tai, kad atsiliepimo priede Nr. 7 pateiktas brėžinys nebuvo pateiktas ieškovei vykdyti ir, kad jo sprendiniai nebuvo įvertinti ieškovei pateikiant 2020 m. liepos 22 komercinį pasiūlymą, patvirtina ir šio pasiūlymo turinys. 2020 m. liepos 22 d. komerciniame pasiūlyme nebūtų aptariamas konstrukcijų tvirtinimo ankeriniais varžtais (o ne ankerine mase) klausimas ir užsakovas nebūtų sutikęs su tokiu kainos pasiūlymu, jei jo parengimo ir vertinimo metu jau būtų parengti ir pateikti rangovui (vykdymui) projektinės dokumentacijos sprendiniai, numatantys konstrukcijų tvirtinimą ankerine mase. Analogiškai nelogiškas ir nepagrįstas būtų techninės priežiūros vadovo V. P. 2020 m. spalio 13 d. statybos darbų žurnale atliktas įrašas apie būtinybę atlikti bandymus ir išspręsti balkonų ir turėklų tvirtinimo klausimus.

26.3.                      Teismo posėdžiuose atsakovė pakeitė savo poziciją ir teigė, kad pakeistas projektinis brėžinys visada buvo laikomas objekte, ieškovė galėjo su juo susipažinti, todėl neva nebuvo jokio poreikio tokį sprendinį papildomai siųsti elektroniniu paštu. Tokia atsakovės pozicija iš esmės prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kadangi pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 82 punkto reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros metu atliekami statinio projekto sprendinių keitimai įregistruojami statybos darbų žurnale.

26.4.                      Liudytojas konstruktorius V. Š. painiojosi savo paaiškinimuose, bet vis dėlto, paprašius tiksliai pagal datas prisiminti, kada kokie konstrukcijų pakeitimai buvo rengiami, nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. parengė vieną korektūrą, o kitą (kurioje numatė ankerinės masės panaudojimą konstrukcijų tvirtinimui) – per maždaug dvi savaites po 2022 m. liepos 21 d.

26.5.                      Atsakovė sąmoningai klaidina teismą, teigdama, kad 2020 m. liepos 21 d. projektinės dokumentacijos pakeitimai buvo atlikti 2020 m. liepos 21 d. objekte atliktų bandymų pagrindu. Atsakovės į bylą pateiktame 2020 m. liepos 21 d. bandymo protokole aiškiai atskleista, kad bandymo tikslas buvo patikrinti mūrvinių 10x80, skirtų ventiliuojamų fasadų karkaso tvirtinimui prie betoninių ir mūrinių sienų išorės paviršių, atsparumo traukimui atitiktį. Šis bandymas nebuvo ir negalėjo būti aktualus ieškovės atliekamų darbų apimčiai ir būdui (balkonų konstrukcijų praplatinimų tvirtinimo būdui) ir jų pagrindu negalėjo būti koreguojami arba priimami sprendimai dėl ieškovės atliekamų darbų.

26.6.                      Statybos darbų žurnale buvo fiksuojamas tik baigiamasis konstrukcijų montavimo objekte etapas. Kiti sėkmingam Sutarties įvykdymui būtini darbai yra atliekami ne objekte ir nėra fiksuojami statybos darbų žurnale.

27.       Ieškovė UAB „Intectus“ apeliaciniame dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 933,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atitinkamai perskirstyti valstybes naudai priteistas su procesinių dokumentų siuntimu susijusias išlaidas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

27.1.                      Teismo sprendime panaudotos formuluotės iš dalies skiriasi nuo ieškinio reikalavimų formuluočių, tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovės ieškinio reikalavimų dalis dėl Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo patenkinta visa apimtimi – atsakovės veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį buvo pripažinti neteisėtais, o pats Rangos sutarties nutraukimas – negaliojančiu.

27.2.                      Atsakovės priešieškinis savo ginčo sudėtingumu ir siekiamomis sukurti pasekmėmis yra lygiavertis ieškinio reikalavimams, todėl vertinant bendrą ieškovės ir atsakovės pareikštų reikalavimų apimtį, konstatuotina, kad ieškovės naudai išspręsta 23/24 dalis arba 96 proc. byloje pareikštų ir išnagrinėtų reikalavimų, o atsakovės naudai – tik 1/24 dalis arba 4 proc. byloje pareikštų ir išnagrinėtų reikalavimų.

27.3.                      Didele? dalis atsakovės nurodytu? is?laidu? ne?ra tiesiogiai nukreiptos i? teisiniu? paslaugu? teikima? ir pozicijos formavima? teisme nagrine?jamoje byloje, o yra daugiau organizacinio atsakovės ir jos atstovo bendravimo pobu?dz?io. Prie teismo sprendimu atlygintinu? is?laidu? neture?tu? bu?ti priskirtos is?laidos pras?ymui de?l atsiliepimo pateikimo termino parengti (3 sa?ras?o pozicija), i?vairaus pobu?dz?io informavimai ir komunikacijos organizacinio pobu?dz?io klausimais (11, 13, 16, 19, 29 ir pan. sa?ras?o pozicijos). Taip pat prie pagri?stu? byline?jimosi is?laidu? neture?tu? bu?ti priskirtas pras?ymo de?l CPK leistinumo kriteriju? neatitinkanc?iu? i?rodymu? rinkimo (26, 27, 28 sa?ras?o pozicijos). Tokiu bu?du bendra pagri?stu? ir CPK reikalavimus atitinkanc?iu? atsakovės is?laidu? advokato pagalbai apmoke?ti suma neture?tu? virs?yti ies?kovės nurodytos is?laidu? sumos – 7 114,80 Eur.

27.4.                      Pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime į galutinę ieškovei iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą neįtraukė (nepriteisė) 336,97 Eur žyminio mokesčio.

28.       Atsakovė UAB „Denega“ atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

28.1.                      Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies. Vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimas negaliojančiu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės ieškinio reikalavimas patenkintas pilna apimtimi. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija tik papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo dalies, kuria konstatuota abiejų šalių kaltė dėl Sutarties nutraukimo bei sprendimo dalies, kuria ieškovei teismas priteisė sumas už atliktus darbus iš atsakovės.

29.       Atsakovė UAB „Denega“ pateikė apeliacinį skundą dėl  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo, kuriame prašo skundžiamą teismo papildomą sprendimą pakeisti ir atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti, o ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai tiek dėl papildomo sprendimo, tiek dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. priimto sprendimo teikiami viename apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

30.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31.       Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribų, todėl pasisako dėl šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos aplinkybės

32.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB „Intectus“ ir atsakovė UAB „Denega“ 2020 m. birželio 29 d. sudarė statybos rangos sutartį (sutartis buvo keičiama, paliekant ankstesniąją sutarties datą, keičiant darbų pradžios ir pabaigos terminą bei darbų kainą), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti balkonų turėklų iš metalinių konstrukcijų montavimo, betoninių balkonų plokščių praplatinimo ir betonavimo darbus pagal techninį darbo projektą Nr. P1964 bei tokius darbus reglamentuojančius teisės aktus objekte, esančiame Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 2, o atsakovė – už atliktus darbus sumokėti ieškovei per 30 kalendorinių dienų po atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų apsirašymo (1.1. punktas). Sutartyje numatyta darbų pradžia – 2020 m. rugpjūčio 10 d., darbų pabaiga – 2020 m. spalio 30 d.

33.       Sutarties šalys susitarė, kad ieškovės atliekami darbai yra detalizuoti ir jų įkainiai nurodyti atsakovės pateiktame komerciniame pasiūlyme, kuris yra neatskiriama statybos rangos sutarties dalis (1.1. punktas). Tarp šalių nėra ginčo, kad Sutarties sudėtinė dalis yra 2020 m. lieps 22 d. komercinis pasiūlymas, kuriame numatyta darbų kaina yra 30 304 Eur be PVM (36 667,84 Eur su PVM) (2.1. punktas) už: 1) balkonų praplatinimą iš metalinių konstrukcijų (64 vnt.) 2) balkonų praplatinimų užbetonavimą (64 vnt.) 3) balkonų turėklų įrengimą iš metalinių konstrukcijų (64 vnt.). Pagal Rangos sutarties 4.2. punktą atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei techninio darbo projekto dalis, reikalingas darbams atlikti. Rangos sutarties 10.5. punktu šalys susitarė, kad bet kokie pranešimai, informacija, dokumentacija ar korespondencija dėl Sutarties ar jos vykdymo turi būti įforminta raštu lietuvių kalba ir išsiųsta elektroniniu paštu, registruotu paštu ar faksu.

34.       Tarp šalių nėra ginčo, kad balkonų tvirtinimo brėžiniai konstruktoriaus pirmą kartą buvo koreguojami, kai ieškovei atvykus į objektą atlikti darbų paaiškėjo, kad iki sutarties sudarymo parengta dokumentacija, susijusi su balkonų ilgiais, buvo netinkama (faktiškai balkonų ilgis buvo ilgesnis 1,05 m). Byloje yra tokie brėžiniai, tačiau datos dokumentuose nenurodytos: 1) „Balkonas. Planas. Pjūviai. (Metalo konstrukcijos) korektūra, kuriame numatytas tvirtinimas ankeriniais varžtais, tačiau nenumatytas tvirtinimas chemine ankerine mase (ieškovei atsakovės atsiųstas elektroniniu paštu 2020 m. liepos 16 d.); 2) „Balkonas. Planas. Pjūviai. (Metalo konstrukcijos) korektūra, kuriame numatytas inkaravimo taškų tvirtinimas chemine ankerine mase; (duomenų apie įteikimą ieškovei nėra) 3) „Balkonas. Planas. Pjūviai. (Metalo konstrukcijos) korektūra, kuriame numatyta, kad inkaravimas atliekamas srieginiais strypais DIN 975 M16x100 plius cheminio tvirtinimo mase 420 ml; (duomenų apie įteikimą ieškovei nėra) 4) Balkonas. Avaringumo likvidavimas (metalo konstrukcijos). Papildomas balkono tvirtinimas esant avarinei balkono pakabos arba betono būklės atveju (ieškovei atsakovės atsiųstas elektroniniu paštu 2020 m. rugsėjo 25 d.).

35.       Byloje nustatyta, kad UAB „Diktum“ 2020 m. liepos 21 d. objekte atliko nailoninės mūrvinės su varžtu SMRPC 10x80 bandymą. Bandymo tikslas – patikrinti mūrvinių, skirtų ventiliuojamų fasadų karkasų tvirtinimui prie betoninių ir mūrinių sienų išorės paviršių, atsparumo traukimui atitiktį Europos techniniam liudijimui ETA-10/0392.

36.       Pagal Statybų darbų žurnale esančius įrašus, ieškovė darbus objekte vykdė nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d.

37.       Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2020 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė iš ieškovės priėmė 31 balkono praplatinimo iš metalinių konstrukcijų darbus už 8 552,28 Eur su PVM. Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 2 už 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovė iš ieškovės priėmė 31 balkono praplatinimų užbetonavimo ir 8 balkonų turėklų įrengimų iš metalinių konstrukcijų darbus už 5 572 Eur su PVM. Darbus atsakovė priėmė be išlygų. Atsakovė už atliktus ir priimtus darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. 0066 (8 552,28 Eur suma su PVM) ir Nr. 0073 (5 572 Eur suma su PVM).

38.       Iš 2020 m. rugsėjo 16 d., 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. spalio 27 d. elektroninių laiškų, konstruktoriaus V. Š. siunčiamų atsakovei, atsakovės siunčiamų ieškovei, matyti, kad buvo derinami avarinės būklės balkono brėžiniai ir papildomų darbų – stogelių įrengimo darbai bei kaina.

39.       Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2020 m. spalio 13 d. elektroniniu paštu atsiuntė UAB „Wurth Lietuva“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2038503, kurioje nurodytos ieškovės rugpjūčio mėnesį pirktos prekės – tinklelis inkaravimui, inkaras, inkaravimo masė už 138,61 Eur su PVM.

40.       Byloje nustatyta, kad techninės priežiūros vadovas V. P. statybos darbų žurnale 2020 m. spalio 13 d. padarė įrašą: „Reikalauju patikrinti konstruktoriaus išvadas ir rekomendacijas dėl balkonų tvorelių tvirtinimo būdo (varžtais, ankeriais ar kt. būdais) į sieną. Reikalinga padaryti tų ankerių bandymą, pateikti protokolą.”

41.       UAB „Ginestra“ 2020 m. spalio 15 d. objekte atliko detalių DIN975 M16x100 plius cheminės tvirtinimo masės parodomojo tvirtinimo bandymus. Tarp šalių nėra ginčo, kad atliekant bandymus dalyvavo ieškovės direktorius M. Š. 2020 m. spalio 15 d. konstruktorius V. Š. elektroniniu paštu atsakovei atsiuntė brėžinius su papildomomis pastabomis, kuriose nurodyta inkaravimą atlikti srieginiais strypais DIN 975 M16x100 plius cheminio inkaravimo mase.

42.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 16 d. raštu informavo atsakovę, kad vykdant balkonų konstrukcijų praplatinimo darbus objekte, atlikta papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti darbo projekte ir yra nesilaikoma sutarties sąlygų: 1) metalo konstrukcijų tvirtinimas ankeriniais varžtais, naudojant perforuotus vamzdelius ir ankerinę masę, naudojant ilgesnius ankerinius varžtus, nei nurodyta projekte. Apie atsiradusius papildomus darbus atsakovė informuota žodžiu. Atlikta papildomų darbų už 813,60 Eur plius PVM. 2) turėklų montavimo darbai neįmanomi tvirtinant į sienas taip, kaip nurodyta projekte. Tik pateikus projektinius sprendinius galima spręsti apie papildomus darbus. 3) nėra suteiktos buitinės patalpos. 4) neteisingai išskaičiuotas avansas. Ieškovė prašė nedelsiant įvykdyti išdėstytus punktus bei, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. spalio 19 d. stabdo darbų vykdymą, kol nebus pateikti visi projektiniai sprendiniai, susiję su balkonų praplatinimu, balkonų turėklų tvirtinimu ir dėl kitų priežasčių. Įspėjo, kad nutrauks Rangos sutartį, jei atsakovė neatsiskaitys už papildomus darbus, nenumatytus komerciniame pasiūlyme.

43.       2020 m. spalio 22 d. atsakovė nurodė, kad su ieškovės pretenzijomis nesutinka, nes darbai atliekami nesilaikant sutarties terminų ir yra su trūkumais, su techniniu projektu ieškovė susipažinusi, rizika dėl bet kokių projektinių pasikeitimų, jei tokių yra, tenka ieškovei, buitinės patalpos objekte yra, ieškovė dėl jų nesikreipė, ieškovei sumokėto ir negrąžinto avanso suma viršija ieškovės faktiškai atliktų (atsakovės vertinimu, 35 procentus darbų) kiekį. Prašė ieškovės ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 27 d. patvirtinti, kad ieškovė sutartį vykdys tinkamai. Pranešė, kad stabdo mokėjimo prievolių vykdymą iki bus pašalinti pažeidimai. Ieškovei atsisakius tęsti darbus, atsakovė nurodė, kad darbus atliks atsakovės sąskaita ir reikalaus nuostolių atlyginimo.

44.       2020 m. spalio 28 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, kad nuo 2020 m. spalio 28 d. nutraukia Rangos sutartį pagal jos 7.3.1. punktą dėl ieškovės kaltės – ieškovei nevykdant darbų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, nepašalinus esminių sutarties pažeidimų. Atsakovė pakvietė ieškovę 2020 m. spalio 30 d. 11 val. dalyvauti objekto apžiūroje, kad būtų galima įvertinti atliktų darbų apimtį ir darbų kokybę.

45.       2020 m. spalio 29 d. ieškovė 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. IN-20106-29-1, atsakydama į atsakovės 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. spalio 28 d. pranešimus, nurodė, kad nesutinka su vienašališku Rangos sutarties nutraukimu, pasiūlė nutraukti sutartį bendru sutarimu ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

46.       2020 m. spalio 30 d. 9.13 val. elektroniniu paštu ieškovės vadovas informavo atsakovės vadovą, kad negalės dalyvauti objekto apžiūroje. Nurodė, kad jam tinkamas laikas nuo 13 val. ar kitas metas. 2020 m. spalio 30 d. 12.57 val. elektroniniu paštu atsakovės vadovas ieškovės vadovui atsakė, kad apžiūra įvyko ir visos išvados bus pateiktos elektroniniu paštu.

47.       2020 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-20-1475 antstolis V. M. konstatavo, kad ieškovė pagal rangos sutartį yra pradėjusi renovuoti 31 balkoną, 12 balkonų įrengusi turėklus, tačiau jie nepritvirtinti prie namo sienos, nekokybiškai nugruntuoti ir nenudažyti. Renovuotų balkonų tarpas tarp pabetonuoto prailginimo su seno balkono grindimis ne visur yra užbetonuotas.

48.       2020 m. lapkričio 4 d. defektinių darbų lokalinėje sąmatoje Nr. 01 nurodyta, kad balkonų praplatinimų iš metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo (31 vnt.) kaina – 1 085 Eur, balkonų turėklų gruntavimo, dažymo (12 vnt.) – 720 Eur, balkonų praplatinimų užbetonavimo (siūlių tvarkymo) (31 vnt.) – 465 Eur, plytelių valymo, keitimo – 32,5 kv. m. – 390 Eur, palangių valymo, keitimo – 90 Eur, pastolių valymo – 1 344 Eur, viso – 4 094 Eur be PVM (4 953,74 Eur su PVM). 2020 m. lapkričio 4 d. neįvykdytų darbų lokalinėje sąmatoje Nr. 01 nurodyta, kad neatliktas balkonų praplatinimas iš metalinių konstrukcijų (33 vnt.) už 7 524 Eur, balkonų praplatinimų užbetonavimas (33 vnt.) už 3 811,50 Eur, balkonų turėklų įrengimas iš metalinių konstrukcijų (į2 vnt.) už 6 760 Eur, viso neatlikta darbų už 18 095, 50 Eur be PVM (21 895,55 Eur su PVM). Lokalinės darbų sąmatos pasirašytos atsakovės direktoriaus M. G. ir UAB „Brosta“ darbų vadovo D. M. 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovė su UAB „Vilniaus metalo konstrukcijos“ sudarė Subrangos sutartį dėl ieškovės neužbaigtų darbų ir defektų šalinimo.

49.       2020 m. lapkričio 10 d. ieškovė atsakovei pateikė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovės skola ieškovei už atliktus darbus yra 3 205 Eur, užskaičius atsakovės ieškovei pervestą 1  400 Eur avansą.

50.       2020 m. lapkričio 12 d. atsakovė raštu pareikalavo ieškovės ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos atlyginti 10 340,35 Eur nuostolių, kuriuos sudaro neatliktų darbų pabrangimas 8 591,61 Eur su PVM (tiesioginiai atsakovės nuostoliai), netinkamai atliktų darbų defektų šalinimo ir papildomos sutarties nutraukimo išlaidos – 4 953,74 Eur, atlikus vienašalį įskaitymą, t. y. atėmus atsakovės skolą už atliktus darbus ieškovei (3 205 Eur).

51.       2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė pretenzijoje dėl sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo už atliktus darbus pareikalavo per 7 dienas nuo rašto išsiuntimo dienos apmokėti su pretenzija pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytą 1 802,42 Eur sumą bei 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą už 4 605 Eur. 2020 m. lapkričio 27 d. Atliktų darbų akte Nr. 3 už lapkričio mėn. nurodyta, kad ieškovės nebaigtus darbus sudaro: 1) 4 vnt. balkonų turėklų įrengimo iš metalinių konstrukcijų darbai (baigtumas 80 proc.) už 416 Eur; 2) 4 vnt. balkonų turėklų įrengimo iš metalinių konstrukcijų darbai (50 proc. baigtumas); 3) papildomi darbai atliekant balkonų praplatinimo darbus metalinėmis konstrukcijomis už 813,60 Eur.

52.       2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė grąžino ieškovei Atliktų darbų aktą Nr. 3 nepasirašytą. Atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad iki rangos sutarties nutraukimo ieškovė šių darbų neaktavo, o darbų objekte nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio ieškovė faktiškai nebevykdė.

53.       2020 m. gruodžio 17 d. ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. Atliktų darbų aktą Nr. 3 įformino vienašališkai, pateikė jį bei 2020 m. gruodžio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0089 už 1 802,42 Eur su PVM atsakovei.

54.       Atsakovei už atliktus darbus neatsiskaitant, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad 2020 m. birželio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Denega“ sudaryta Rangos sutartis Nr. 20200629-1, atsakovės 2020 m. spalio 29 d. pranešimu buvo nutraukta neteisėtai, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovės vienašaliu pranešimu atliktą 3 205 Eur sumos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, priteisti iš atsakovės 6 407,42 Eur skolos už atliktus darbus, 349,98 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 10 340,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovės 10 340,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė, kad dėl 2020 m. birželio 29 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos Rangos sutarties nutraukimo yra abiejų šalių kaltė, ieškinio reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo patenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį dėl nuostolių priteisimo atmetė.

55.       Atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) netinkamai sprendė? klausima? dėl ieškovės kaltės nutraukiant rangos sutarti? ir nepagrįstai kalte? dėl aplinkybių?, kuriu? pagrindu rizika tenka ieškovei, perkėlė? atsakovei; 2) netinkamai vertino ieškovės vengimą? įvykdyti su atsakove sudaryta? rangos sutarti?; 3) vertindamas byloje esančius įrodymus, nesivadovavo įrodymų? vertinimo taisyklėmis ir neįvertino ieškovės nenuoseklumo teikiant paaiškinimus; 4)  neįvertino, kad atsakovei buvo itin svarbu, jog ieškovė darbus atliktu? iki rangos sutartyje numatyto termino, kadangi darbu? galutinio rezultato gavėjai buvo vartotojai.

56.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išvardintiems atsakovės argumentams nepritaria dėl toliau nurodomų motyvų.

57.       CK 6.661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis). 

58.       Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomoje CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.

59.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurydytu atsakovė argumentu, kad ieškovė 2020 m. spalio 18 d. rašte bandė įrodyti, jog egzistuoja CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės – nenumatyti darbai ir tuo pagrindu stabdo darbų vykdymą, todėl teismas turėjo nustatyti, kad aplinkybės (papildomi darbai) ieškovei buvo žinomos ir nebuvo naujos.

60.       Nutarties 42 punkte teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovė 2020 m. spalio 16 d. raštu informavo atsakovę, jog nuo 2020 m. spalio 19 d. stabdo darbų vykdymą, kol nebus pateikti visi projektiniai sprendiniai, susiję su balkonų praplatinimu, balkonų turėklų tvirtinimu ir dėl kitų priežasčių bei įspėjo, kad nutrauks Rangos sutartį, jei atsakovė neatsiskaitys už papildomus darbus, nenumatytus komerciniame pasiūlyme. Šiame rašte ieškovė paaiškino, kad projektiniai sprendiniai neatitiko esamos situacijos ir nebuvo galimybės atlikti darbus, remiantis pateiktu projektu, apie papildomus darbus atsakovė informuota žodžiu, atlikti papildomi darbai, patirtos papildomos išlaidos. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad tik pateikus projektinius sprendinius, bus galimybė spręsti apie papildomus darbus. Rašte nenurodyta, kokia teisės norma ieškovė vadovavosi stabdydama darbus. CK 6.684 straipsnio 4 dalimi stabdant darbus galima pasinaudoti, kai paaiškėja normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai ir dėl jų tenka didinti sutarties kainą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pradėjus vykdyti darbus, iš karto paaiškėjo, jog brėžiniuose numatytas balkonų konstrukcijų tvirtinimo būdas nėra tinkamas, todėl buvo būtina atlikti papildomus darbus (kitokį tvirtinimą) ir tokiems darbams atlikti ieškovė turėjo atsakovės pritarimą. Todėl atsakovė teisingai nurodo, kad ieškovė negalėjo stabdyti darbų pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, nes tai nebuvo naujai paaiškėję darbai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tokia teise galėjo pasinaudoti pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį, jeigu atsakovė nevykdė priešpriešinės pareigos perduoti dokumentus.

61.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, reaguodama į ieškovės pranešimą dėl darbų stabdymo, 2020 m. spalio 22 d., atsakovė nurodė, kad apie atsiradusia? būtinybę? atlikti papildomus darbus atsakovės ieškovė neinformavo, papildomu? darbu? atlikimo nederino, prieš? sutarties sudarymą? buvo tinkamai supažindinta su objekto technine dokumentacija, ja? išnagrinėjo, todėl pretenzijos dėl projektiniu? sprendiniu? pateikimo yra reiškiamos nepagrįstai. Taip pat nurodė, kad Rangos sutarti? ieškovė vykdo netinkamai, darbus atlieka nesilaikant Rangos sutarties terminu? ir su trūkumais. Pareikalavo ieškovės pateikti užtikrinimą, kad sutartį vykdys ir sustabdė prievolės atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį neįvykdė priešpriešinės pareigos pateikti ieškovei prašomus dokumentus ir pažeidė bendruosius sutarties vykdymo principus, t. y. nevykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.691 straipsnio 1 dalis). Formaliai atsakydama, kad ieškovė su visais dokumentais susipažinusi, atsakovė nepateikė motyvuoto atsakymo ieškovei, kuriame normatyviniame statybos dokumente yra nurodyti papildomi darbai. Atsakovė taip pat nenurodė, kad dėl projektinės dokumentacijos ieškovė turėtų kreiptis į darbų vadovą, kad visi sprendiniai yra objekte ir ieškovė gali su jais susipažinti.

62.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad balkono konstrukcijų tvirtinimo į sieną bandymai buvo atlikti 2020 m. liepos 20 d. ir po to buvo pateiktas sprendinys bei koreguota Rangos sutartis. Tačiau byloje matyti, kad 2020 m. liepos 20 d. buvo atlikti fasado tvirtinimo į sieną bandymai. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepaneigė, kad šis bandymas nebuvo susijęs su balkono konstrukcijų tvirtinimu. Įrašas apie balkono konstrukcijų tvirtinimo bandymus statybos žurnale fiksuotas 2020 m. spalio 13 d. Balkono konstrukcijų tvirtinimo bandymai buvo atlikti 2020 spalio 15 d. Tą pačią dieną konstruktorius V. Š. atsiuntė atsakovei brėžinius su papildomomis pastabomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuos brėžinius atsakovė būtų persiuntusi ieškovei elektroniniu paštu, kaip tai numatyta Rangos sutarties 10.5. punkte. Atsakovė nepateikė jų pagal 2020 m. spalio 18 d. ieškovės pareikalavimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovės vadovas negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ieškovė buvo supažindinta su brėžiniu, kuriame numatytas balkono konstrukcijų tvirtinimas chemine ankerine mase.

63.       Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė byloje neįrodė, kad buvo tinkamai įvykdžiusi priešpriešinę pareigą perduoti dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, įpareigoja abi sutarties šalis, kilus pavojui, kad sutartis nebus įvykdyta, šalinti kliūtis sutartam tikslui pasiekti. 

64.       Rangos sutartyje numatyta darbų pradžia 2020 m. rugpjūčio 10 d. Pagal byloje esančius žurnalo įrašus, darbus ieškovė objekte pradėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovė neginčijo, kad ieškovė darbus objekte pradėjo po to, kai pasirašė rangos sutartį ir pateikė komercinį pasiūlymą (komerciniame pasiūlyme nurodyta 2020 m. liepos 22 d. data). Liudytojais apklausti – techninis darbų prižiūrėtojas V. P., darbų vadovas D. M., konstruktorius V. Š. teismo posėdžiuose paaiškino, kad ieškovei pritvirtinus pirmąjį balkono praplatinimą, paaiškėjo, jog brėžinyje numatytas tvirtinimas yra netinkamas dėl objekto sienos konstrukcijos, todėl buvo pripažinta, kad reikia tvirtinti chemine ankeravimo mase, keisti brėžinį. Techninis darbų prižiūrėtojas V. P. teismo posėdyje nurodė, kad neatsimena, kada atsirado brėžinys „Balkonas. Planas. Pjūviai. (Metalo konstrukcijos) korektūra“, kuriame numatyti tvirtinimo darbai chemine ankerine mase, tačiau teigė, kad kartais taip būna, jog pirmiau gaunamas žodinis konstruktoriaus pritarimas, kol sprendimas įforminamas dokumentuose. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad tiek liudytojas V. P., tiek liudytojas V. Š., tiek ir liudytojas D. M. iš esmės nepaneigė aplinkybės, jog cheminės ankerinės masės naudojimas pirmiausiai buvo aptartas žodžiu, o įrašai statybos darbų žurnale, taip pat atsakovės veiksmai organizuojant rovimo bandymus 2020 m. spalio mėnesį iš esmės patvirtina ieškovės versiją, kad sutarties vykdymo metu projektinė dokumentacija nebuvo tinkamai sutvarkyta. 

65.       Šių nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė klausima? dėl ieškovės kaltės nutraukiant rangos sutarti? ir nepagrįstai kalte? dėl aplinkybių?, kuriu? pagrindu rizika tenka ieškovei, perkėlė? atsakovei.

66.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstą atmeta atsakovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės vengimą? įvykdyti su atsakove sudaryta? rangos sutarti?. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iš esmės iki ieškovės pretenzijos pateikimo (išskyrus vieną skambutį 2022 m. spalio 16 d., į kurį ieškovė neatsiliepė), atsakovė būtų ieškojusi ieškovės, jos neradusi, reiškusi pretenzijas dėl terminų nesilaikymo (taip pat ir dėl kokybės). Antra, ieškovės darbuotojas R. M., skirtingai nei teigia atsakovė, teismo posėdyje nepatvirtino, jog nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio objekte mažėjo ieškovės darbuotojų. Liudytojas R. M. paaiškino, kad objekte dirbo du darbuotojai (tai patvirtino ir liudytojas D. M.), ieškovės vadovas liepė R. M. išvykti iš objekto į Klaipėdą, nes atsirado svarbesnių darbų. Tačiau R. M. taip pat paaiškino, kad objekte liko dirbti kitas darbuotojas, o jį pakeitė naujas darbuotojas. Trečia, nors statybos darbų žurnale paskutinis įrašas apie ieškovės atliktus darbus yra tik 2020 m. rugsėjo 14 d., tačiau ieškovė paaiškino, kad kartais darydavo paruošiamuosius darbus ne objekte. Šią aplinkybę, teikdamas paaiškinimus, paminėjo ir liudytojas V. P. Iš statybos darbų žurnalo įrašų matyti, kad jie nebuvo fiksuojami kiekvieną dieną, tiek rugsėjo, tiek rugpjūčio mėnesiais buvo kelių dienų laiko tarpai, kai įrašai nebuvo daromi. Liudytojas D. M. teigė, kad po įrašo statybos žurnale rugsėjo mėnesį, ieškovės darbuotojų objekte nebuvo, tačiau paaiškino, kad 2020 m. spalio 15 d., kai buvo atliekami bandymai, dalyvavo ieškovės vadovas ir darbuotojai, kad tą dieną jie buvo objekte. Be to, 2020 m. rugsėjo 16 d., 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. spalio 27 d. atsakovė su ieškove elektroniniu paštu susirašinėjo darbo klausimais – dėl avarinės būklės balkono tvirtinimo, dėl stogelių įrengimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovė, vengdama vykdyti rangos darbus, ieškojo pasiteisinimo, kurio pagrindu galėtų nutraukti sutarties vykdymą.

67.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, kad vertindamas byloje esančius išrodymus, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įrodymų? vertinimo taisyklėmis ir neįvertino ieškovės nenuoseklumo teikiant paaiškinimus. Šį teiginį atsakovė apeliaciniame skunde grindžia tokiomis aplinkybėmis: ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2020 m. spalio 14–15 d. buvo atliekami balkono konstrukcijų tvirtinimo į sieną bandymai, dėl tų pačių priežasčių buvo pakeisti balkonų praplatinimo į objektą sprendiniai, dėl kurių ieškovė patyrė papildomas išlaidas medžiagoms ir darbams; 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje ieškovės vadovas nurodė, kad projektinio sprendinio dėl balkonų tvirtinimo apskritai nebuvo, jis pats pasiūlė sprendimą, kaip tvirtinti balkono konstrukcijas; vėliau ieškovė dar kartą pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad projektinis sprendinys darbams atlikti buvo, tačiau nebuvo tinkamai sutvarkyta projektinė dokumentacija; kai ieškovės pateiktos versijos būdavo paneigiamos, ieškovė vis sugalvodavo naujus teiginius dėl sprendinio.

68.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, žodinius paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, vertina, kad ieškovės pozicija buvo nuosekli viso bylos nagrinėjimo metu – ieškovė laikėsi pozicijos, kad su atsakove ir jos atstovais buvo priimtas žodinis sprendinys dėl papildomo (tvirtesnio / patikimesnio) tvirtinimo chemine ankerine mase, tačiau sprendinys nebuvo įformintas techninėje dokumentacijoje / nebuvo pateiktas ieškovei. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad ieškovės vadovas 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje nurodė, jog projektinio sprendinio dėl balkonų tvirtinimo apskritai nebuvo. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovės vadovas paaiškino, jog netiko brėžinyje numatyti tvirtinimo būdai, todėl jis pats pasiūlė sprendimą, kaip tvirtinti balkono konstrukcijas. Liudytojas V. P. teismo posėdyje patvirtino, kad su ieškovės vadovu apie tai kalbėjo, sutarė, jog balkono konstrukcijas reikia tvirtinti chemine ankerine mase (kuri konstruktoriaus brėžinyje nebuvo numatyta), tačiau taip pat sutarė, kad tokį sprendimą turi įforminti konstruktorius, kad šis klausimas buvo svarstomas susirinkime. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės nurodoma ieškovės sugalvota paskutinioji gynybinė versija, jog projektinis sprendinys darbams atlikti buvo, tačiau nebuvo tinkamai sutvarkyta projektinė dokumentacija, buvo nurodyta dar šalių ginčo pradžioje – 2020 m. spalio 16 d. rašte.  Šiame rašte ieškovė reikalavo, kad atsakovė sutarties vykdymo metu pateiktų visus techninius sprendinius, tačiau atsakovė byloje neįrodė, jog būtų įvykdžiusi šį ieškovės reikalavimą.

69.       Kaip jau minėta, iš visų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tik vieną kartą iki ieškovės pretenzijos pateikimo ieškovė (2020 m. spalio 16 d.) neatsiliepė į atsakovės skambutį telefonu. Daugiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė sutarties vykdymo metu būtų vengusi bendrauti su atsakove, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas atsakovei dėl terminų nesilaikymo. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovė pirmą kartą pretenziją dėl terminų nesilaikymo ieškovei pareiškė tik po to, kai gavo ieškovės 2020 m. spalio 16 d. raštą dėl dokumentų pateikimo ir darbų stabdymo. Be to, pretenziją pareiškė likus tik 8 dienom iki sutartyje numatytos darbų vykdymo pabaigos, nors ieškovė iki to laiko buvo atlikusi, ieškovės teigimu, 35 procentus darbų, kitoje namo pusėje dar nebuvo paruošti pastoliai, nebuvo paruošti balkonai praplatinimo darbams, nebuvo pradėti fasado apšiltinimo darbai. Iš atsakovės atstovo teismo posėdyje paaiškinimų nustatyta, kad buvo sutarta, jog fasado apšiltinimo darbai ir balkonų konstrukcijų praplatinimo / tvirtinimo darbai bus atliekami vieni paskui kitus, iš pradžių vienoje pusėje, vėliau perkėlus pastolius, kitoje pusėje. Taigi atsakovei jau gerokai anksčiau turėjo būti žinoma, kad sutartis nebus įvykdyta joje nustatytais terminais, tačiau jokių pretenzijų ieškovei ji nereiškė. Kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo, 2020 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atsakovė dar rengė avarinės būklės balkono tvirtinimo brėžinius, tarėsi su ieškove dėl papildomų darbų – stogelių įrengimo penkto aukšto gyventojams. Liudytojas D. M. teismo posėdyje patvirtino, kad paskutinis kiemo pusėje esantis balkonas ne dėl atsakovės kaltės buvo nebaigtas. Esant nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad atsakovei buvo itin svarbu, jog ieškovė darbus atliktu? iki rangos sutartyje numatyto termino. Labiau tikėtina, kad griežtas terminų laikymasis atsakovei neturėjo esminės reikšmės.

70.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).

71.       Šioje byloje atsakovė 2020 m. spalio 28 d. rašte dėl vienašališko sutarties nutraukimo nurodė, kad Rangos sutartis yra nutraukiama dėl rangovo (ieškovės) kaltės, t. y. rangovei nevykdant Rangos sutartimi prisiimtu? įsipareigojimų? Rangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei Rangovei nepašalinus esminiu? Rangos sutarties pažeidimų?. Tačiau, nors ieškovė ir vėlavo atlikti darbus, tęsė darbus pagal žodinį atsakovės įgalioto asmens ir konstruktoriaus pritarimą dėl cheminės ankerinės masės naudojimo, pati atsakovė netvarkė tinkamai dokumentacijos, neįvykdė ieškovės reikalavimo pateikti projektinę dokumentaciją (nenurodė, kur ją gauti), nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo, iki Rangos sutarties nutraukimo neįvardino, kokius darbų trūkumus ieškovė padarė, kuriuos turėjo pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi situacija neatitiko Rangos sutartyje numatytų sąlygų, suteikiančių teisę atsakovei vienašališkai nutraukti Rangos sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad dėl sutarties nutraukimo buvo abiejų šalių kaltė.

72.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

73.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą pagal CK 6.285 straipsnio 5 dalį yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. 

74.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai pritarus pirmosios instancijos teismui, kad dėl Rangos sutarties nutraukimo taip pat kalta ir atsakovė, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl 8 591,61 Eur nuostolių, patirtų dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimo.

75.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai nepakankami įrodyti, jog ieškovė darbų dalį iki sutarties vykdymo sustabdymo atliko netinkamai ar kad atsakovė tariamų ieškovės darbų defektų negalėjo nustatyti darbų perdavimo 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais metu, kurie priimti be išlygų. Pirmiausiai, pritartina, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo paslėpti. Antra, antstolis 2020 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nekonstatavo, kad nuo balkonų turėklų virinimo apgadintos fasadinės plytelės ir palangės, betonavimo darbų aptaškyti fasadiniai pastoliai betonu. Pastoliai nebuvo perduoti ieškovei priėmimo–perdavimo aktu, nebuvo fiksuota jų būklė, nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, baigdama darbus, juos turėjo grąžinti išvalytus. Darbus objekte vykdė ir kiti darbuotojai. Tiek iš foto ar video fiksacijos, tiek antstolio 2020 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ar 2020 m. lapkričio 4 d. defektinių darbų lokalinės sąmatos Nr. 01 bei 2020 m. lapkričio 4 d. neįvykdytų darbų lokalinės sąmatos Nr. 01 negalima nustatyti, kurie konkretūs balkonų praplatinimai ar turėklai yra atlikti nekokybiški. Dėl šių priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė neįrodė 4 953,74 Eur nuostolių, susijusių su defektų šalinimu (CPK 178 straipsnis).

76.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo

77.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo patenkinti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo ir perskirstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomu sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme atsakovės naudai.

78.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, atlikus šalims vienai is? kitos priteistinu? sumų? tarpusavio i?skaityma?, priteisti is? atsakovės ieškovei 6 933,87 Eur bylinėjimosi išlaidų? ir atitinkamai perskirstyti valstybes naudai priteistas su procesiniu? dokumentu? siuntimu susijusias išlaidas.

79.       CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visos išlaidos yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

80.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).

81.       Ieškovė nurodo, kad prie teismo sprendimu atlygintinu? išlaidų? neturėtų? bu?ti priskirtos išlaidos prašymui dėl atsiliepimo pateikimo termino pratęsimo parengti (3 sąrašo pozicija), įvairaus pobūdžio informavimai ir komunikacijos organizacinio pobūdžio klausimais (11, 13, 16, 19, 29 ir pan. sąrašo pozicijos). Taip pat prie pagristų? bylinėjimosi išlaidų? neturėtų? bu?ti priskirtas prašymo dėl CPK leistinumo kriterijų? neatitinkančių? įrodymų? rinkimo (26, 27, 28 sąrašo pozicijos). Ieškovės nuomone, bendra pagristų? ir CPK reikalavimus atitinkančių? atsakovės išlaidų? advokato pagalbai apmokėti suma neturėtų? viršyti ieškovės nurodytos išlaidų? sumos – 7 114,80 Eur.

82.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (aptariamu atveju – 1 524,20 Eur, išlaidoms sumokėtoms 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 14 d., ir 1566,40 Eur, išlaidoms, apmokėtoms 2021 m. lapkričio 16 d.).

83.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžius pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad prašymo dėl termino pratęsimo atsiliepimui į ieškinį parengti (2 bylinėjimosi išlaidų sąrašo pozicija) ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengti (19 bylinėjimosi išlaidų sąrašo pozicija) išlaidos priskirtinos išlaidoms, numatytoms Rekomendacijų 8.16 punkte – už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, kurioms taikomas 0,4 dydžio koeficientas. Atsakovės prašoma priteisti 145,20 Eur išlaidų suma už prašymo dėl termino pratęsimo procesiniam dokumentui pateikti parengimą ir 72,60 Eur išlaidų suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios už vieno prašymo parengimą priteistinos sumos 609,68 Eur (0,4 × 1 524,20 Eur), todėl galėjo būti pirmosios instancijos teismo įtrauktos į bendrą skirstytinų bylinėjimosi išlaidų sumą.

84.       Sąrašo 11, 13, 16, 26–29 punktuose nurodytos suteiktos paslaugos (konsultacija dėl tolimesnių veiksmų byloje, paklausimų rengimas, renkant byloje įrodymus ir kt.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti priskirtos Rekomendacijų 8.19 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms, už kurių vienos valandos suteikimą taikytinas 0,1 koeficientas. Taigi maksimaliai už klientui teisinių konsultacijų teikimą (4 val.) galėjo būti sumokėta 623,40 Eur (0,75 val. x 1 524,20 Eur x 0,1) + (3,25 val. x 1566,40 Eur x 0,1). Atsakovės nurodytos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (580,80 Eur) neviršija maksimalaus galimo Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyto dydžio.

85.       Nors teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismų praktikoje iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis. Šiuo atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui neviršijant Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą, tai, kad abi šalys prašė priteisti panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas (ieškovė 7 566,80 Eur, atsakovė – 8 618,30 Eur), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pagrindo jų mažinimui nebuvo.

86.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų dalį. Tokį nesutikimą grindžia tuo, kad nors teismo sprendime panaudotos formuluotės iš dalies skiriasi nuo ieškinio reikalavimų formuluočių, tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovės ieškinio reikalavimų dalis dėl Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo patenkinta visa apimtimi – atsakovės veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį buvo pripažinti neteisėtais, o pats Rangos sutarties nutraukimas – negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo ieškovės argumentu.

87.       Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti, kad 2020 m. birželio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Rangos sutartis Nr. 20200629-1, atsakovės 2020 m. spalio 29 d. pranešimu buvo nutraukta neteisėtai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad sutartis nutraukta dėl užsakovo kaltės, prašė priteisti ieškovės naudai atsakovės sumokėtą 1 400 Eur avansą. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimo 47–48 punktuose konstatavo, kad abi rangos sutarties šalys tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesiėmė visų nuo jų priklausančių protingų priemonių pašalinti kliūtis, kurios trukdė tinkamai įvykdyti sutartį, t. y. atsakovė laiku nepateikė pakoreguotos projektinės dokumentacijos, o ieškovė tęsė darbus tik turint žodinį atsakovės įgalioto asmens ir konstruktoriaus pritarimą dėl cheminės ankerinės masės naudojimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Denega“ 2020 m. spalio 28 d. vienašališką 2020 m. birželio 29 d. rangos sutarties nutraukimą tik dėl rangovės UAB „Intectus“ kaltės. Šio reikalavimo patenkinimas ne visa apimtimi lėmė turtinio ieškovės reikalavimo dėl 1 400 Eur avanso atmetimą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokiu atveju buvo patenkintas ne visas, o ½ dalis ieškinyje pareikšto neturtinio reikalavimo.

88.       Pirmosios instancijos teismas už reikalavimo pripažinti 2020 m. birželio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Rangos sutarties nutraukimą neteisėtu iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (150 Eur x ½). Teismas papildomo sprendimo motyvuojamoje dalyje taip pat nurodė, kad priteisia iš atsakovės ieškovės naudai 150 Eur žyminio mokesčio už reikalavimo pripažinti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu ir 111,97 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą priteisti skolą ir delspinigius. Iš viso minėto papildomo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad priteisia ieškovei iš atsakovės 336,97 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė, į bendrą iš atsakovės ieškovės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 448,07 Eur) pirmosios instancijos teismas įtraukė tik 5 336,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 111,97 Eur žyminio mokesčio, o likusios nurodytos žyminio mokesčio sumos (225 Eur) neįtraukė. Toks pirmosios instancijos teismo apsirikimas laikytinas aiškia aritmetine klaida, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, šis apsirikimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo, papildomai nurodant, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 225 Eur žyminio mokesčio.

89.       Atsižvelgiant į visus byloje pareikštus reikalavimus, jų pobūdį (du patenkinti ieškovės reikalavimai neturtiniai), reikalavimų sumas, dėl kurių kilo ginčas (ieškiniu prašyta priteisti iš atsakovės 6 757,40 Eur skolos ir delspinigių, priešieškiniu prašyta priteisti iš ieškovės 10 340,35 Eur nuostolių atlyginimo), į tai, kad pagrindinis ieškovės siekis byloje buvo atgauti iš ieškovės skolą bei tai, kad didžioji dalis šalių patirtų išlaidų, yra susijusi su ieškinio reikalavimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atmetus atsakovės priešieškinį, laikytina, jog iš viso byloje iš esmės yra patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai pagrįstai priteista 25 proc. teisinės pagalbos išlaidų, o ieškovei – 75 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Atitinkamai pagrįstai tokia pačia proporcija paskirstytos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

90.       Kiti ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

91.       Ieškovė prašo priteisti 2 032,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų (iš jų – 1 452 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, 580,80 Eur už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo rengimą) ir 80 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

92.       Atsakovė prašo priteisti 2 432,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų (iš jų – 1 234,20 Eur už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo rengimą, 1 197,90 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą) ir 80 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo rengimą, 614 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. papildomo sprendimo rengimą.

93.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo, ieškovės naudai, atlygintinos jos turėtos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto užmokesčio dydžio. Atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

94.       Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo, šalims su šiuo sprendimu susijusios patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

95.       Atsakovė prašo grąžinti 269 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nurodo, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 345 Eur, tačiau atsakovė sumokėjo 614 Eur.

96.       Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimu priteistą 15 318,53 Eur sumą, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 345 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Atsakovės pateikti mokėjimo duomenys patvirtina, kad atsakovė 2022 m. kovo 31 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 614 Eur žyminio mokesčio, t. y. 269 Eur daugiau, todėl ši suma grąžintina atsakovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denega“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intectus“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje, papildomai nurodant, kad iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denega“, j. a. k. 302698731, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intectus“, j. a. k. 305049029, naudai yra priteista 225 Eur (du šimtai dvidešimt penki eurai) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denega“, j. a. k. 302698731, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intectus“, j. a. k. 305049029, naudai 1 452 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei UAB „Denega“, j. a. k. 302698731, 269 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 31 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 1, sumokėta suma – 614 Eur. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                     Giedrė Čėsnienė

                                                      Donata Kravčenkienė

                                                                                                    Andrius Verikas