Civilinė byla Nr. 2S-38-440/2016

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00561-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.4.1; 2.6.5.2.1; 3.2.6.11;

3.3.1.14; 3.3.1.17; 3.3.2.4; 3.5.1.13

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1132-446/2015, iškeltoje pagal pareiškėjos R. Č. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. Č. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams P. Č. ir G. Č. išieškojimo iš D. Č. pagal R. Č. ir D. Č. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintą Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-747-446/2015.

Pareiškėjas D. Č. su pateiktu prašymu nesutiko. Informavo teismą, kad skiria lėšų vaikų išlaikymui. Pažymėjo, kad 2015 m. birželio 8-14, 21-27, liepos 6-12, 20-26, rugpjūčio 3-9, 25-30 dienomis vaikai buvo pas jį ir jis vaikus tomis dienomis faktiškai išlaikė, todėl mano, kad neprivalo teikti išlaikymo už tą laikotarpį. Taip pat nurodė, kad vaikams nupirko mobilaus ryšio telefonus, reikmenų mokyklai, riedučius, riedlentę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2015-09-22 nutartimi nutarė pareiškėjos R. Č. prašymą tenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą pagal 2015-07-07 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-747-446/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp pareiškėjų R. Č. ir D. Č., 3 punktą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-747-446/2015 R. Č. ir D. Č. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi buvę sutuoktiniai susitarė, kad po santuokos nutraukimo jų nepilnamečiai vaikai P. Č., gim.  (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvens su savo mama R. Č.; vaikų tėvas D. Č. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 70,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015-06-12 (kreipimosi į teismą dienos) iki vaikų pilnametystės, pervesdamas vaikų išlaikymui skirtas lėšas į R. Č. asmeninę sąskaitą, esančią banke (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos R. Č. pareiškimo, D. Č. pateikto paaiškinimo teismas nustatė, kad D. Č. nevykdo sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų - neperveda sutartos sumos vaikų išlaikymui. Teismas pažymėjo, kad D. Č. nupirkti daiktai vaikams, vaikų apsilankymas jo namuose neatleidžia jo nuo pareigos mokėti periodines išmokas, nes kitokio pobūdžio išlaikymo sąlygos sutartyje nėra aptartos ir dėl jų nesusitarta, todėl nei viena iš sutarties šalių savavališkai negali pakeisti sutarties sąlygų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių – vaikų išlaikymo – sąlygų pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Č. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo ir bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.  Nuo 2015-06-12 iki 2015-09-29 vaikų išlaikymui apeliantas turėjo pervesti 368,54 Eur. Per šį laikotarpį į pareiškėjos R. Č. sąskaitą buvo pervesta 282,33 Eur  suma, kadangi pagal žodinį susitarimą su pareiškėja buvo sutarta, kad kai vaikai gyvens pas apeliantą, už tas dienas vienam vaikui nebus mokami išlaikymui skirti pinigai ir mėnesinė periodinė išmoka bus mažinama. Vaikai pas apeliantą gyveno 37 dienas, o tai, skaičiuojant po 2,33 Eur per dieną už abu vaikus sudaro 86,21 Eur. Taigi, ši suma ir buvo išminusuota iš periodinių išmokų, nes toks buvo žodinis susitarimas su buvusia žmona R. Č.. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, o sprendimą priėmė vadovaudamasis ne įrodymais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, o patikėjęs pareiškėjos R. Č. pateikta tikrovės neatitinkančia informacija.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas vaikams papildomai skiria lėšų daugiau, nei sumoka periodinėmis išmokomis – nupirko mobilų telefoną, įvairias rašymo ir mokymosi priemones, riedučius, drabužius. Šias aplinkybes patvirtinta pateikti rašytiniai įrodymai, todėl skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas vaikams nėra iš viso nieko sumokėjęs.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja R. Č. nurodė, kad apeliantas nuo pat sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, nevykdė prisiimto įsipareigojimo dėl materialinio išlaikymo teikimo ir todėl buvo kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantas savarankiškai priėmė sprendimą ir vaikų išlaikymui 2015-07-17 pervedė tik 30,72 Eur, 2015-08-11 pervedė 46,00 Eur, o jau žinodamas apie pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2015-09-14 pervedė 54,06 Eur, 2015-09-26 pervedė 151,55 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas klaidina teismą ir pateikia melagingas žinias dėl žodinio susitarimo tarp pareiškėjos ir apelianto, kadangi tokio susitarimo nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

LR CPK 301 straipsnio 1 dalyje, 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas. LR CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskirtai negali prasidėti, dėl jos priėmimo procesas byloje yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui. Nenustačius LR CPK 334 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kitų teismo nutarčių skųsti apeliacinės instancijos teismui negalima, tačiau motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (LR CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismui vis dėlto buvo paduotas atskirasis skundas dėl nutarties, kuri nėra apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti tokį atskirąjį skundą.

Byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo priverstine tvarka išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta LR CPK XLIV skyriuje. LR CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą vykdomasis raštas dėl nepilnamečių vaikų P. Č. ir G. Č. išlaikymo išduotas pareiškėjai R. Č. pagal jos rašytinį prašymą. LR CPK 646 straipsnio 1 dalis nenumato, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Pabrėžtina, kad vykdomasis raštas teismo išduotas ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl šiuo atveju LR CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata netaikytina.

Remiantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepagrįstai vadovavosi nuostata, kuri reglamentuoja vykdomojo rašto išdavimą, kai byla baigiama nagrinėti teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kai, šiuo atveju, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės (LR CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-64-661/2014; Kauno apygardos teismo 2015-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1882-230/2015; Kauno apygardos teismo  2015-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2084-601/2015 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjai R. Č. pateikus pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nurodžius, kad D. Č. nevykdo teismo sprendimu patvirtintų įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą turėjo vertinti ne LR CPK 646 straipsnio 3 dalyje, o LR CPK 646 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų vykdomojo rašto išdavimo sąlygų pagrindu.

Paminėtina, kad atskirojo skundo padavimas būtų galimas tik tuomet, kai teismo nutarties, priimtos vykdomojo rašto (ne) išdavimo klausimu, rezultatas sudarytų pagrindą taikyti LR CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, t. y. pareiškėjo D. Č. galimybei gintis, kadangi pareiškėjas turi teisę visus įrodymus ir paaiškinimus dėl teikiamo išlaikymo pateikti vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui, taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl išlaikymo sąlygų pakeitimo, bei pakeitus sprendimą, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, prašyti panaikinti vykdomąjį raštą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vykdomasis dokumentas, atitinkantis LR CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2015-09-22 nutartyje nurodydamas, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą, netinkamai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką.

Pagal LR CPK 315 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (LR CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1132-446/2015.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                                                                   Vilija Valantienė