ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mandela“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mandela“.

2.       Nurodė, kad UAB „Mandela“ netinkamai vykdė pareigą mokėti įmokas už samdomus darbuotojus, todėl ieškovė taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau jos teigiamo rezultato nedavė. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. birželio 3 d. priėmė sprendimus Nr. VIA_SP10E-126 ir Nr. VIA_SP10E-127 dėl UAB „Mandela“ įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka, tačiau įmonei pažeidus minėtų sprendimų 6 punktą, nuo 2022 m. vasario 28 d. sprendimai neteko galios. 2022 m. vasario 2 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 m. įmonė dirbo nuostolingai. Atsakovei priklausančiam registruotam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikomi apribojimai. UAB „Mandela“ deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka 2022 m. liepos 14 d. duomenimis buvo 499,09 Eur. Atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2022 m. liepos 13 d. duomenimis buvo 13555,71 Eur, iš jų: 11419,17 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, 316,02 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių už samdomus darbuotojus, 1684,85 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už asmenis dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį ir 135,67 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių už asmenis dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį. Skola susidarė nuo 2021 m. gruodžio 16 d. Įmonėje 2022 m. liepos 1 d. dirbo trys darbuotojai, kai 2021 m. sausio 1 d, dirbo dešimt darbuotojų. UAB „Mandela“ patiria finansinius sunkumus, yra nemoki ir negyvybinga.

3.       Atsakovė UAB „Mandela“ atsiliepime prašė ieškovės pareiškimą atmesti, nes atsakovė neatitinka bankroto iškėlimo juridiniam asmeniui sąlygų. Nurodė, kad neginčija pareiškime nurodyto skolos dydžio. Ieškovė nepateikė įstatyme numatytų įrodymų, pagrindžiančių bankroto bylos iškėlimą. Duomenys apie skolą, skolos išieškojimo vykdymo perdavimą antstoliui, duomenys apie tai, kad 2021 m. įmonė dirbo nuostolingai, nėra pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė buvo pripažinta nukentėjusia nuo pandemijos, be to vykstantis karas Ukrainoje apsunkina verslo vykdymą ir turi įtakos atsakovės finansinei padėčiai, kadangi negaunant medienos pusfabrikačių žymiai sumažėjo gamybos apimtys, dėl to buvo atleista dalis darbuotojų. Dėl darbuotojų atleidimo skola Sodrai dar padidėjo. Pandemijos metu pajamos buvo nukreiptos išlaikyti esamus darbuotojus neprašant paramos iš Valstybės. 2021 m. pabaigoje atsakovė turėjo turto už 239546 Eur ir 60 576 trumpalaikių įsipareigojimų, kurie sudaro 25 proc. turto vertės, 2022 m. atsakovės turto vertė siekia 845668 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai – 57239 Eur, t. y. nesiekia 7 proc. turto vertės, akivaizdu, kad trumpalaikės skolos nesudaro pusę turto vertės.

4.       Šiaulių apygardos teisme byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. rugpjūčio 10 d. 8.00 val. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi teismas paskelbė pertrauką iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. 9.00 val. Apie paskirtą teismo posėdį paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Prašymas tenkintinas.

5.       JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Nagrinėjamos bylos atveju ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Mandela“ pareiškė VSDFV Panevėžio skyrius, nes prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs ir įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. liepos 13 d. duomenimis buvo 13555,71 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus.

6.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi šalių pateiktais bei teismo surinktais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 2 dalis). Atsakovė turi pareigą ne tik nurodyti konkrečias aplinkybes bet ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė pateikė nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. išrašytų PVM sąskaitų žiniaraštį, preliminarų 2022 m. liepos 31 d. balansą, įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašą, skolų įmonei inventorizacijos aprašą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pateikti duomenys vertintini atsižvelgiant į visumą byloje esančių duomenų. Taip pat pažymėtina,  kad duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

7.       Juridinių asmenų registre UAB „Mandela“ įregistruota 2016 m. kovo 17 d., jos vadovas – E. N..

8.       Iš byloje esančios VĮ Registrų centras 2022 m. liepos 27 d. pažymos nustatyta, kad atsakovė turi registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esančius Pakruojo r. sav., Klovainių sen., Padauguvos k. 3, žemės sklypą su statiniais Panevėžio r. sav., Panevėžio sen., Šilagalio k., Miškog. 2E, ir statinius, esančius Pakruojyje, Pramonės g. 10A. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka arba areštu. Iš VĮ „Regitra“ 2022 m. liepos 27 d. pažymos nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės.

9.       Iš byloje esančio UAB „Mandela“ 2021 m. balanso (sutrumpinto) ir pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad atsakovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. Iš UAB „Mandela“ 2021 m. balanso duomenų nustatyta, kad bendrovės turto vertė – 239546 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas ir trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 341980 Eur sumą. Atsakovės 2021 m. nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-128354 Eur). Pagal 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė patyrė 37010 Eur nuostolių.

10.       Iš atsakovės 2021 m. finansinių dokumentų – balanso (sutrumpinto) ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021m. gruodžio 31 d., matyti, kad bendrovės finansinė būklė 2021 m., palyginus su 2020 m. duomenimis pakito: 2021 m. atsakovės turto vertė lyginant su praėjusiais metais sumažėjo 23662 Eur (palyginimui atsakovės turto vertė 2020 m. buvo 263208 Eur, 2021 m. – 239546 Eur), tačiau 2021 m. atsakovė patyrė mažiau nuostolių (palyginimui 2020 m. atsakovės nuostoliai buvo 69139, o 2021 m. – 37010 Eur), tiek 2021 m., tiek 2020 m. atsakovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (palyginimui nuosavas kapitalas 2020 m. buvo -91344, 2021 m. – -128354 Eur), 2021 m. padidėjo atsakovės įsipareigojimai kreditoriams, kurie siekė 341980 Eur, kai 2020 m. buvo 299472 Eur.

11.       Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie turimus debitorius, kurių bendra įsipareigojimų suma – 7015,91 Eur. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, apie debitorių skolų įmonei atgavimo realumą. Pažymėtina, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).  

12.       Nagrinėjamu atveju, atsakovės turimas debitorines skolas pripažinti atsakovės realiu turtu nėra pagrindo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo imtasi priemonių šioms skoloms išieškoti, todėl atsakovės debitorinės skolos laikytinos beviltiškomis ir į atsakovės turto masę neįtraukiamos Be to, nagrinėjamu atveju, nurodytos debitorinės skolos išieškojimas neišspręstų atsakovės finansinių problemų.

13.       Taip pat atsakovė pateikė į bylą preliminarų 2022 m. liepos 31 d. balansą, kuriame nurodyta atsakovės turto vertė – 845668 Eur, kai 2021 m. ji buvo ženkliai mažesnė ir siekė – 239546 Eur, teigiamas nuosavas kapitalas – 497675 Eur, kai 2021 m. jis buvo neigiamas -128354 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo iki 328553 Eur, kai 2021 m. buvo 341980 Eur.

14.       Antstolių informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 12 d. duomenimis atsakovės atžvilgiu antstoliai vykdė išieškojimus: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo išieškoma 22426,87 Eur, UAB „Teledema“ – 146,60 Eur (bendra antstolių išieškoma suma – 22573,47 Eur).

15.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra iškeltų ir nagrinėjamų bylų.

16.       Ieškovė pareiškime nurodė, kad 2022 m. liepos 13 d. duomenimis atsakovė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 13555,714 Eur sumą. Iš viešai skelbiamų Sodros duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė turėjo keturis darbuotojus, o atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 14007,55 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė į bylą informaciją, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 20206,93 Eur, iš jų 19840 Eur sumokėjimas išdėstytas sudarius mokestins paskolos sutartį, pagal kurią pradelsta suma buvo 4067,05 Eur.

17.       Pagal 2022 m. preliminarų balansą atsakovės įsipareigojimai kreditoriams buvo 328553 Eur. Kaip jau minėta, atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai yra skoloje 26493,92 Eur sumą ir šios sumos mokėjimo terminas yra suėjęs, VSDF biudžetui – 14007,55 Eur, antstolių vykdytų ir iš atsakovės neišieškotų skolų bendra suma (atėmus skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai) – 146,60  Eur. Taigi, įvertinus byloje esančius pateiktus rašytinius įrodymus ir viešųjų registrų duomenis, daroma išvada, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę kaip 334838,03 Eur sumą.

18.       Atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog 2021 m. pabaigoje atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimais  sudarė 60 576 Eur, t. y. 25 proc. turto vertės, 2022 m. trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 57239 Eur, t. y. nesiekia 7 proc. turto vertės (šios nutarties 3 punktas), nepagrindžia byloje esantys duomenys, nes iš atsakovės pateikto įmonės skolų inventorizavimo aprašo matyti, jog yra apskaičiuota bendra skolos suma – 326130,51 Eur. 

19.       Analizuojant turimus duomenis, 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės nurodyto turimo turto vertę su atsakovės skoliniais įsipareigojimais kreditoriams, nustatyta, kad atsakovės skolos 95292,03 Eur suma (334838,03 Eur skola – 239546 Eur turto vertė) viršija atsakovės turimo turto vertę. Palyginimui pagal atsakovės preliminariame 2022 m. liepos 31 d. balanse nurodyto turimo turto vertę su atsakovės skoliniais įsipareigojimais kreditoriams, nustatyta, kad atsakovės turto vertė 510829,97 Eur (845668 turto vertė – 334838,03 Eur skola) suma yra didesnė už turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams. 

20.       Preliminaraus balanso sąvokos buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, tačiau preliminariu balansu paprastai vadinamas balansas, kuris nėra pateiktas VĮ Registrų centrui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė VĮ Registrų centrui nebuvo pateikusi 2022 m. liepos 31 d. įmonės balanso, kurį pateikė į bylą kaip preliminarų bei į bylą nepateikė šį balansą detalizuojančios informacijos, t. y. įrodančios turto ženklų padidėjimą, todėl turto masė nustatytina iš kitų byloje esančių ir viešai prieinamų duomenų. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys gauti iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta šio turto vertė buvusi 2021 m., nepatvirtina atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog jos turimo nekilnojamojo turto vertė 2022 m. ženkliai padidėjo.

21.       Atsakovė atsiliepime akcentuoja, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymi, kad JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būt naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, 58 punktas).

22.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skoliniai įsipareigojimai nėra pakankamai dengiami, ir skolos mažėja tik nežymiai. Pažymėtina, kad atsakovei turint 334838,03 Eur įsiskolinimą, jos gaunamos per mėnesį 8037 Eur pajamos (šią aplinkybę atsakovė nurodė atsiliepime), nėra pakankamos skolai padengti.

23.       Atliekant mokumo situacijos analizę, atsižvelgtina į finansinių rodiklių dinamiką, t. y. kaip kinta atsakovės finansinė padėtis. Lyginant 2021 m.–2022 m. atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo nežymiai, t. y. 7142 Eur suma (2021 m. įsipareigojimai sudarė 341980 Eur, o šios nutarties priėmimo metu buvo ne mažesni nei 334838,03 Eur), tačiau per tą laiką sumažėjo atsakovės turto vertė (2020 m. – 263208 Eur, 2021 m. – 239546 Eur).

24.       Atsakovė nėra į bylą pateikusi aiškinamojo rašto, kuriame paaiškinamos preliminariame 2022 m. liepos 31 d.  įmonės balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas 3 straipsnio 6 dalis).

25.       Atsižvelgiant į atsakovės turto vertę, turimų skolinių įsipareigojimų sumą, kuri nežymiai mažėja, bei tai, kad atsakovės gaunamos pajamos 2022 m. lyginant su turimais skoliniais įsipareigojimais yra nedidelės, teismui yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio ir duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, patvirtina, kad atsakovė nėra pajėgi padengti įsiskolinimų kreditorei.

26.       Pažymėtina, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių iš mokestinių prievolių, nors turto turi, tačiau nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka arba areštu, todėl jis nėra pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Jei atsakovė turėtų pakankamai turto, kaip nurodė atsiliepime, tai ji siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo būtų sumokėjusi pareiškėjai skolą arba pateikusi teismui įrodymus, jog sutarė su pareiškėja dėl skolos išdėstymo ar mokėjimų atidėjimų, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

27.       Negali būti keliama bankroto byla įmonei, kuri yra gyvybinga. Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (žr., pavyzdžiui, išaiškinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktuose).

28.       Atsakovė pateikė duomenis, kad ji per mėnesį gauna vidutiniškai 8037 Eur pajamų. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ateityje jos gaunamos pajamos ženkliais padidės ir bus pakankamos turimiems įsipareigojimams padengti. Vien tai, kad bendrovė vykdo veiklą, šiuo atveju nėra pagrindas konstatuoti, jog įmonė yra gyvybinga. Turi būti vertinamos šios veiklos perspektyvos ir aiškinamasi, ar vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius, ar, priešingai, yra galimybė atkurti įprastą veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį.

29.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas siejamas su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jai vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Atsakovės vykdoma veikla – malkų ir kitokio kuro fasavimas, deglų gamyba ir automobilių remontas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sudariusi ilgalaikes sutartis su užsakovais ar kitų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad numatoma toliau vykdyti ūkinė komercinė veikla leis atsakovei ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei generuoti pajamas einamiesiems mokėjimams, nepateikta. Be to, atsakovė nenurodė jokių realių priemonių, kurių ji ketina imtis, siekiant pakeisti (pagerinti) įmonės veiklos rodiklius ar einamųjų įsipareigojimų atotrūkiui eliminuoti. Esant nurodytoms teismas sprendžia, kad įmonės veikla neužtikrina įmonės gyvybingumą.

30.       Teismas iš dalies sutinka su atsakove, kad įmonės finansiniams sunkumams galėjo turėti įtakos šalyje paskelbtas karantinas, kuris paveikė daugelį šalies ekonomikos sektorių, tačiau pažymėtina, jog 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, kuris numato tam tikras lengvatas su finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms. Atsakovė atsiliepime teigia, kad ji buvo įtraukta į nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą ir pasinaudojo įstatyme numatytomis lengvatomis, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki karantino šalyje paskelbimo, įmonės finansinė padėtis buvo gera ir ji galėjo atsiskaityti su kreditoriais. Todėl karantino, kuris buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., buvimas galėjo prisidėti ne prie įmonės finansinių sunkumų atsiradimo, o prie sunkumų tęsiant įprastą veiklą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021).

31.       Taip pat atsakovė tik deklaratyviai nurodė ir nepateikė duomenų, kad vykstantis karas Ukrainoje turi įtakos jos veiklos apimčiai ir finansiniai padėčiai.

32.       Byloje esančių duomenų lyginamoji analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovės negalėjimą laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti nemokumo (bankroto) bylą pažeistų atsakovės kreditorių interesus, nes atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams tik didėtų. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad UAB „Mandela“ – nemoki įmonė. Nėra pagrindo spręsti, kad jos finansinė būklė gali pagerėti, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019, 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

33.       Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė nagrinėjamoje byloje atrinkta vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“. Atsakovės nemokumo administratore skirtina mažoji bendrija (toliau – MB) „Mokumo spektras“, nemokumo administratorių sąrašo eilės Nr. N-JA0309. Duomenų, kad nemokumo administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, taip pat byloje nėra duomenų, kad šios administratorės skyrimas nemokumo administratore pažeistų bendrovės, kitų kreditorių interesus, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų.

34.       Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

35.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“, kuriuo patvirtinti bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiai, nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Visų duomenų, objektyviai apibūdinančių juridinį asmenį, teismas neturi. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie bendrovę, nemokumo administratorei nustatytinas 3650 Eur (5 x 730) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

36.       Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuotinas bendrovės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

37.       Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

38.       Pagal JANĮ įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21, 25-26 straipsniais, teismas

n u t a r i a : 

Atsakovei UAB „Mandela“, juridinio asmens kodas 304215366, buveinės adresas: Pakruojo r. sav., Lygumų sen., Poškiečių k., Vėzgės g. 3, iškelti bankroto bylą.

Bankrutuojančios UAB „Mandela“ nemokumo administratore paskirti MB „Mokumo spektras“, juridinio asmens kodas 306069312, sąrašo eilės Nr. N-JA0309, adresas: Vilnius, Tverečiaus g. 7-14, Tel. Nr. 8 606 00988, El. paštas info@toplit.lt.

Nustatyti nemokumo administratorei 3650 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti UAB „Mandela“, juridinio asmens kodas 304215366, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.

Nustatyti, kad bankrutuojančios UAB „Mandela“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratorei per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Mandela“ vadovą (valdymo organus) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorę įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

Išaiškinti UAB „Mandela“ vadovui (valdymo organams), kad, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti ieškovei, atsakovei, paskirtajai administratorei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Įpareigoti administratorę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Mandela“ nemokumo administratorę, gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ir turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą neskundžiama.

Nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą. Likusi nutarties dalis neskundžiama.

Teisėja                                                 Vilija Valantienė