Administracinė byla Nr. A822-1415-11

                                                                                Proceso Nr. 3-63-3-00097-2010-4

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 17.2; 74

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 2 d.

Vilnius

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei S. Š., pareiškėjo atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. prašymą atsakovams Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano teisėtumo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Klaipėdos universiteto regioninio planavimo centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu, pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto – Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano teisėtumą (b. l. 43-44), siedama šį prašymą su teisme nagrinėjama individualia byla. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjos V. G. skundas atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo perduoti pareiškėjai detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kretingos rajone, Kėkštų kaime, detalųjį planą (adm. byla Nr. I-126-162/2010, b. l. 6-7).

Pareiškėja prašė ištirti, ar Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, atitinka (neprieštarauja):

1) Teritorijų planavimo įstatymo (2008 m. balandžio 15 d. redakcija) 11 straipsnio 8 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms;

2) Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija) 5.3, 5.3.3., 6, 17, 18, 20.1; 20.4 ir 21 punktų nuostatoms;

3) Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (2007 m. birželio 22 d. redakcija) 7.3; 11, 20.1; 36; 38 ir 45 punktų nuostatoms;

4) Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, 10 punkto nuostatoms.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad pažeistos bendrojo plano rengimą reglamentuojančios taisyklės. Manė, jog rengiant Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrąjį planą nebuvo atlikta sprendinių pasekmių vertinimo procedūra, tuo pažeidžiant Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 7.3, 11, 45 punktų nuostatas. Klaipėdos universitetas, kaip biudžetinė įstaiga, negalėjo būti bendrojo plano rengėju, nes jo steigimo dokumentuose neįrašyta teritorijų planavimo veikla. Tokiu būdu buvo išrinktas konkurso nugalėtojas, neatitinkantis Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 20.1 punkto nuostatų. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 36 punkte nurodyta, kad sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose, naudojant sutartinius ženklus bei žymėjimus, kurie turi atitikti Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad aptarto reikalavimo nesilaikyta, todėl pažeistos ir minėtos specifikacijos 10 punkto nuostatos.

Nurodė, jog pažeisti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavime reglamentuojantys teisės aktai. Pažymėjo, kad viešas svarstymas buvo surengtas 2008 m. sausio 29 d., dar nepasibaigus teisės aktais numatytam minimaliam vieno mėnesio terminui susipažinti. Manė, kad nebuvo laikytasi reikalavimo ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki viešo svarstymo procedūrų pradžios, nes apie galimybę susipažinti su parengtu projektu buvo paskelbta dieną prieš ir tą pačią dieną, kaip prasidėjo susipažinimui skirtas laikas. Teigė, kad atsakovas nesilaikė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio reikalavimų, reglamentuojančių pasiūlymų teikimą ir ginčų nagrinėjimą teritorijų planavimo procese. Nurodė, kad pareiškėja 2007 m. liepos 27 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Kretingos r., Kėkštų k., paskirtį į kitą, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, o pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Jai buvo pažadėta atsižvelgti į prašymą. 2008 m. lapkričio 19 d. pareiškėja pateikė prašymą Kretingos rajono savivaldybės tarybai, prašydama netvirtinti bendrojo plano. 2008 m. lapkričio 27 d. iš atsakovo gavo atsakymą, kad bendrasis planas atidėtas pataisymui, o apie viešojo svarstymo procedūrą, kurios metu bus galima teikti pasiūlymus bei pretenzijas bendrojo plano rengėjams, bus nurodyta vietinės spaudos pranešimuose ir savivaldybės internetiniam puslapyje. Bendrasis planas buvo patvirtintas 2008 m. gruodžio 18 d., t.y. nepraėjus nei mėnesiui nuo bendrojo plano atidėjimo pataisymui, todėl nebuvo laikytasi teisės aktų nustatytos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarkos ir terminų

Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės taryba atsiliepime (t. 1, b. l. 158-163) nurodė, kad byloje dėl norminio akto ištyrimo pagrindine atsakove yra Kretingos rajono savivaldybės taryba, patvirtinusi bendrąjį planą, todėl atsiliepimą teikia ši atsakovė ir atskiras atsiliepimas nuo Kretingos rajono savivaldybės administracijos nebus teikiamas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centras turi teisę užsiimti teritorijų planavimu. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2007 m. vasario 8 d. su Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centru pasirašė paslaugų pirkimo sutartį. Bendrojo plano rengimo darbams vadovavo atestuotas specialistas, todėl bendrojo plano rengėjas atitiko teisės aktų reikalavimus. Sprendinių pasekmių vertinimas yra privalomas bendrojo plano rengimo etapas ir jis buvo atliktas. Bendrojo plano organizatorius ir rengėjas nepažeidė visuomenės dalyvavimą teritorijų planavime reglamentuojančių teisės aktų. 2007 m. liepos 10 ir 11 d. Kretingos rajono laikraščiuose „Pajūrio naujienos“ ir „Švyturys“ buvo paskelbta, kad Kretingos rajono gyventojai kviečiami dalyvauti viešojo svarstymo posėdyje, kuriame specialistai pristatys bendrojo plano koncepcinius sprendinius. Apie galimybę susipažinti su parengtais sprendiniais pirmą kartą paskelbta 2007 m. gruodžio 28 d. ir 29 d. Skelbimuose nurodyta, kad viešai susipažinti  su projektu bus galima nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2008 m. sausio 29 d., o viešas svarstymas bus surengtas 2008 m. sausio 29 d. teigė, jog pareiškėja neteisingai taiko terminų, apibrėžtų mėnesiais, skaičiavimo taisykles, nurodytas Civilinio kodekso 1.119 straipsnio 2 d., nes vieno mėnesio terminas, prasidėjęs gruodžio 29 d., baigėsi 2008 m. sausio 28 d., o ne sausio 29 d., kaip mano pareiškėja. Planavimo organizatorius 2008 m. gegužės 6 d. surengė pakartotinį viešą bendrojo plano sprendinių ir sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymą ir apie tai paskelbė laikraščiuose „Pajūrio naujienos“ ir „Švyturys“. Apie rengiamus viešus svarstymus planavimo organizatorius taip pat pranešė Kretingos rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje, eilę suinteresuotų asmenų informavo elektroniniu paštu, apie parengtą bendrąjį planą buvo paskelbta Kretingos rajono seniūnijų skelbimų lentose. Bendrojo plano ekspozicija buvo surengta du kartus ir tęsėsi po 1 mėnesį. Gyventojai aktyviai dalyvavo bendrojo plano viešuose svarstymuose, o tai patvirtina 2008 m. sausio 29 d. ir 2008 m. gegužės 6 d. protokolai ir dalyvių sąrašai. Gyventojų pateikti pasiūlymai buvo apsvarstyti bendrojo plano priežiūros komiteto 2008 m. gegužės 9 d. posėdyje. Daliai prašymų ir pasiūlymų buvo pritarta, kiti buvo atmesti. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad bendrasis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, reglamentuojančiai pasiūlymų teikimą ir ginčų nagrinėjimą, nes nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos prašymus, kadangi pasiūlymus pateikusieji asmenys planavimo organizatoriaus atsisakymą gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Pažymi, kad bendrojo plano, kaip norminio administracinio akto, atitikimo šiai teisės normai klausimas apskritai negali būti keliamas, nes pati norma yra daugiau procesinio pobūdžio, ji reguliuoja individualių ginčų tarp pasiūlymų teisėjų ir planavimo organizatoriaus sprendimo tvarką.

Atsakovės manymu, pareiškėjai individualioje administracinėje byloje reikšminga tik bendrojo plano teritorija, kurioje yra dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kėkštų kaime, kuri bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta kaip infrastruktūros teritorija (dalis pareiškėjos sklypo patenka į vandens telkinio, upės apsaugos zoną). Pareiškėja savo prašyme ištirti norminį administracinį aktą nenurodė, kokiam teisės aktui prieštarauja šis bendrojo plano sprendinys. Bendrojo plano organizatorius ir rengėjas neturi galimybių atsižvelgti į kiekvieno žemės sklypo savininko prašymą dėl teritorijos naudojimo būdo. Pareiškėjai nėra užkirstas kelias ateityje pakeisti turimo žemės sklypo paskirtį. Bendrasis planas buvo patikrintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje ir gauta teigiama išvada. Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo ištaisyta techninė klaida, t.y. žymėjimas „Infrastruktūros ir vėjo jėgainių žymėjimo teritorijos“ buvo pakeista į žymėjimą „Infrastruktūros teritorijos“, išbraukiant atitinkamus žodžius. Taisymas buvo padarytas atsižvelgiant į galimus nurodyti teritorijų planavimo dokumente žemės naudojimo būdus pagal Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikaciją, patvirtiną Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151. Šis taisymas aptartas prierašu „Ištaisymui tikėti“ ir patvirtintas antspaudu.

Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė V. Š. prašė prašymo netenkinti analogiškais kaip ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos nurodyti motyvai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centras apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (t. 2, b.l. 133), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimas į skundą buvo nepateiktas, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

II.

Klaipėdos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu skundą atmetė.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama ištirti, ar Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas (toliau – ir Kretingos bendrasis planas) atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 5.3, 5.3.3., 6, 17, 18, 20.1; 20.4 ir 21 punktų nuostatoms, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 7.3; 11, 20.1; 36; 38 ir 45 punktų nuostatoms bei Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, 10 punkto nuostatoms.

Dėl akto norminio pobūdžio 

Kretingos bendrasis planas yra norminis teisės aktas. Teritorijų planavimo įstatymo  2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Taigi bendrasis planas skirtas individualiai neapibrėžtai subjektų grupei, jis turi teisės aktui būtiną imperatyvumo požymį ir yra priimtas savivaldybės administravimo subjekto. Prašomas ištirti norminis aktas yra paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka ir galiojantis (t. I, b. l. 68, 69).

Dėl reikalavimo teisės

Prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turi būti siejamas su teisme nagrinėjama individualia byla. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-126-162/2010 pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo perduoti pareiškėjai detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kretingos rajone, Kėkštų kaime, detalųjį planą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi ši byla sustabdyta (t. I, b. l. 140-142). Pareiškėjos prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą siejamas su Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama paminėta individualia byla. Tam, kad būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis administracinis aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikymu, o ne vien su teisės akto buvimu. Administracinės bylos Nr. I-126-162/2010 medžiaga patvirtina, kad prašomas ištirti norminis administracinis aktas pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikytas, nes į jos 2009 m. spalio 1 d. prašymą perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas Kretingos rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 22 d. raštu atsakė neigiamai, tai siedama su Kretingos bendrojo plano sprendiniais (b. l. 9). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja laikytina asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę.

Dėl administracinių teismų kompetencijos tiriant konkretaus norminio administracinio akto teisėtumą

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo ištirti ir Kretingos bendrojo plano atitiktį Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (2007 m. birželio 22 d. redakcija) 7.3; 11, 20.1; 36; 38 ir 45 punktų nuostatoms bei Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, 10 punkto nuostatoms. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės bei Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija yra žemesnio nei Vyriausybės nutarimai hierarchinio lygmens poįstatyminiai aktai, kurie neturi prieštarauti Vyriausybės norminiams aktams. Administraciniams teismams, taikant specifinę norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo procedūrą, nepriskiriama tirti savivaldybės norminio administracinio akto atitikties žemesnėms nei Vyriausybės nutarimai poįstatyminiams aktams. Tokia patikra įmanoma tik nagrinėjant individualią administracinę bylą ir sprendžiant pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog administracinės bylos dalis dėl pareiškėjos prašymo ištirti Kretingos bendrojo plano atitiktį Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (2007 m. birželio 22 d. redakcija), 7.3; 11, 20.1; 36; 38 ir 45 punktų nuostatoms bei Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, 10 punkto nuostatoms buvo nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai tirti specifine norminių administracinių aktų patikrinimo tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Dėl Kretingos bendrojo plano atitikimo Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatoms

Pareiškėja prašė ištirti, ar Kretingos bendrasis planas, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, atitinka (neprieštarauja) Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija), 5.3, 5.3.3., 6, 17, 18, 20.1; 20.4 ir 21 punktų nuostatoms (t. I, b. l. 55-57).

Viena iš pagrindinių sąlygų siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą  yra visuomenės  ir (ar) atskirų jos narių įtraukimas į šį procesą. Pareiškėjos teigimu, minėtos nuostatos pažeistos, nes apie pradedamą rengti bei parengtą Kretingos bendrąjį planą nebuvo paskelbta seniūnijų skelbimų lentose, pažeisti terminai, reglamentuojantys susipažinimą su teritorijų planavimo dokumentais, visuomenei nepateikta  teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaita.

Remdamasi aplinkybių visuma teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos prašyme dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo abejonę, kad rengiant Kretingos bendrąjį planą pažeisti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavime reglamentuojantys teisės aktai. Nors teisėjų kolegija nustatė, kad kai kurių Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų nebuvo preciziškai laikomasi, tačiau tai nesutrukdė visuomenei aktyviai dalyvauti Kretingos bendrojo plano viešumą užtikrinančiose procedūrose. Tai, kad visuomenė aktyviai dalyvavo Kretingos bendrojo plano viešame svarstyme bei teikė pasiūlymus, patvirtina bylos rašytinė medžiaga: 2008 m. sausio 29 d. bendrojo plano viešame svarstyme dalyvavo 241 dalyvis ir pateikti 247 pasiūlymai, 2008 m. gegužės 6 d. bendrojo plano viešame svarstyme dalyvavo 74 dalyviai ir gautas 91 pasiūlymas (žr. Kompleksinio derinimo protokolai, psl. 61-87, 92-106).

Dėl Kretingos bendrojo plano atitikimo Teritorijų planavimo įstatymui

Pareiškėja teigė, kad tvirtinant Kretingos miesto bendrąjį planą buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatos.

              Pareiškėja bendrojo plano neteisėtumą ginčija bendrojo teritorijų planavimo procedūriniais bei bendrojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo pažeidimais. Pareiškėja teigė, kad nebuvo parengta ir visuomenei pristatyta Kretingos bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita.

Teismui pateikta Kretingos bendrojo plano medžiaga įrodo, kad buvo atliktas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas bei plano sprendinių poveikio vertinimas (žr. Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių konkretizavimas, psl. 48-61, 63-78) ir Kretingos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas bei plano sprendinių poveikio vertinimas (žr. Kretingos miesto bendrojo plano sprendinių konkretizavimas, psl. 38-46, 47-61). Nors Kretingos miesto bendrojo plano bei Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita įvardijama kaip bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, tačiau pagal savo turinį ji atitinka Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo 7 punkte numatytus sprendinių poveikio vertinimo aspektus, t.y. įvertintas poveikis Kretingos miesto bei rajono vystymosi darnai, poveikis ekonominei bei socialinei aplinkai, poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui. Įvertinęs teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo etapo įstatyminį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo etapas yra įformintas ataskaitoje, kurią plano rengėjas pavadino bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Viena iš teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijų yra teritorijų planavimo sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas.

Kretingos bendrojo plano viešo svarstymo susirinkimų protokolai patvirtino, kad Kretingos bendrojo plano sprendiniai ir sprendinių poveikio vertinimo ataskaita (pavadinta bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaita) buvo pristatyta visuomenei 2008 m. sausio 29 d. bei 2008 m. gegužės 6 d. (žr. Kompleksinio derinimo protokolai, psl. 61-66, 92-98).

2008 m. gegužės 22 d. buvo pradėta bendrojo plano sprendinių ir poveikio vertinimo ataskaitos derinimo procedūra Nuolatinėje statybos komisijoje. 2008 m. gegužės 26 d.ir 2008 m. gegužės 29 d. Nuolatinės statybos komisijos protokolais plano rengėjai įpareigoti patikslinti Kretingos bendrojo plano projektinius sprendinius, atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir pasiūlymus. 2008 m. birželio 5 d. protokolu plano rengėjai įpareigoti pateikti pataisytą, sukomplektuotą, pasirašytą bendrojo plano dokumentaciją Nuolatinės statybos komisijos baigiamajam etapui – tvirtinti. 2008 m. birželio 11 d. Nuolatinės statybos komisija posėdyje nederino Kretingos bendrojo plano, įpareigodama projekto rengėją įvertinti ankstesnius šios komisijos nutarimus ir pradėti naują Kretingos bendrojo plano derinimo procedūrą 2008 m. birželio 18 d. (žr. Kompleksinio derinimo protokolai, psl. 107-123). Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. birželio 20 d. protokolas Nr. D8-170 patvirtina, jog Nuolatinė statybos komisija 2008 m. birželio 18 d. susirinkime nutarė pakartotinai peržiūrėti 2008 m. gegužės 26 d., 2008 m. gegužės 29 d., 2008 m. birželio 5 d., 2008 m. birželio 12 d. (protokolai Nr. D8-145,  Nr. D8-149, Nr. D8-160  bei Nr. D8-166) protokolus, įvertinti pastabas, ištaisyti tekstines ir grafines plano dalis, peržiūrėti pastabas dėl vėjo jėgainių ir parinkti vienodą sanitarinių zonų prie vėjo jėgainių žymėjimą (žr. Kompleksinio derinimo protokolai, psl. 132-133). Kretingos rajono savivaldybės 2008 m. birželio 18 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. 22-14  Kretingos rajono (miesto) bendrasis planas suderintas (žr. Kompleksinio derinimo protokolai, psl. 137-138). Minėtame Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole nurodyta, kad planavimo organizatorius nagrinėjimui pateikė teritorijų planavimo dokumento sprendinius, planavimo sąlygas, planavimo darbų programą, teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, tačiau grafos 5-8 užbrauktos, t.y. grafos, kuriose nurodyti šie dokumentai: teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaita (5), teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (6), planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (7), prašymų ir motyvuotai atmestų visuomenės pateiktų pasiūlymų apibendrinta medžiaga (8). Tačiau aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita (pavadinta bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaita) bei bendrojo plano sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita buvo parengtos ir Nuolatinės statybos komisija šiuos dokumentus svarstė savo ankstesniuose posėdžiuose. Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės tarybos atsiliepimu į prašymą (t. 2, b.l. 162) bei žemės tvarkymo reglamentų brėžiniu ((žr. Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių konkretizavimas, psl. 122) nustatyta, kad bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo ištaisyta techninė klaida, t.y. žymėjimas „Infrastruktūros ir vėjo jėgainių prioriteto teritorijos“ buvo pakeistas į žymėjimą „Infrastruktūros teritorijos“, išbraukiant atitinkamus žodžius. Šis taisymas buvo padarytas atsižvelgiant į galimus nurodyti teritorinio planavimo dokumente žemės naudojimo būdus pagal Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151. Taisymas aptartas prierašu ir patvirtintas Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro antspaudu bei direktoriaus parašu.

Pareiškėja teigė, kad buvo pažeistos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes negavo jokio rašto, kuriame būtų išdėstyti atsisakymo tenkinti jos 2008 m. lapkričio 19 d. prašymą, motyvai. Pareiškėja 2008 m. lapkričio 19 d. prašymu Nr. D1-1245, adresuotu Kretingos rajono savivaldybės tarybai, prašė netvirtinti Kretingos bendrojo plano, „nes jai priklausantis žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo geltonojoje gyvenamųjų namų statybų zonoje, o šiuo metu dėl neaiškių priežasčių yra vėjo jėgainių zonoje“ (administracinė byla Nr. I-126-162/2010, b. l. 16). Pareiškėja prašyme ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. Kretingos rajono tarybos sprendimu Nr. T2-261 buvo patvirtinta Kretingos rajono bendrojo plano koncepcija, pagal kurią jos sklypas pateko į geltonais štrichais nuspalvintą teritoriją, kurioje buvo planuojama urbanizuoti gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir rekreacinės paskirties zonas pagal miestų ir gyvenviečių teritorinio planavimo dokumentus, tačiau 2008 m. lapkričio mėnesį nuvykusi į Kretingos rajono savivaldybės Architektūros skyrių sužinojo, kad jos sklypas patenka į infrastruktūros ir vėjo jėgainių prioritetinę teritoriją, o mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba nenumatyta, todėl 2008 m. lapkričio 19 d. teikė pastabas Kretingos rajono savivaldybės tarybai netvirtinti tokio bendrojo plano. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2008 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (6.23)-D3-4976 „Dėl bendrojo plano sprendinių“ pareiškėją informavo, kad Kretingos bendrasis planas atidėtas pataisymui, o apie viešojo svarstymo procedūrą, kurios metu bus galima teikti pasiūlymus bei pretenzijas bendrojo plano rengėjams bus paskelbta vietinės spaudos pranešimuose ir Kretingos rajono savivaldybės internetiniame puslapyje (administracinė byla Nr. I-126-162/2010, b.l. 17).

Kretingos bendrojo plano viešo svarstymo protokolai ir jų priedai leidžia daryti išvadą, kad pirmuoju atveju buvo pateikti 247 pasiūlymai, antruoju – 91 (žr. Kompleksinio derinimo protokolai, psl. 84-87, 106). Kretingos rajono savivaldybės administracijos projekto „Kretingos rajono savivaldybės bendrojo plano parengimas“  priežiūros komiteto posėdžio 2008 m. gegužės 9 d. protokolas Nr. 28 (t. 1, b.l. 126-128) patvirtina, jog susirinkimo dalyviai aptarė neatsakytus gyventojų pasiūlymus ir nutarė bendrojo plano rengėjams siūlyti tenkinti ar ne konkrečių asmenų pateiktus pasiūlymus.

Pareiškėja Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimą motyvuoja tuo, jog ji negavo atsakymo į savo 2008 m. lapkričio 19 d. prašymą Nr. D1-1245, tačiau šis prašymas nelaikytinas pasiūlymu, pateiktu Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka. Planavimo organizatoriaus – Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. (6.23)-D3-4976 „Dėl bendrojo plano sprendinių“, adresuoto pareiškėjai dėl jos 2008 m. lapkričio 19 d. prašymo Nr. D1-1245, turinio vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes vertinimas, ar pareiškėja buvo suklaidinta dėl realios bendrojo plano rengimo proceso tvarkos bus atliktas nagrinėjant pareiškėjos individualią bylą. Taip pat individualioje byloje bus vertinamas pareiškėjos argumentas dėl jai priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo: pareiškėjos teigimu pristatytuose koncepciniuose sprendiniuose (t. I, b. l. 95-107) sklypas pateko į geltonais štrichais nuspalvintą teritoriją, kurioje buvo planuojama urbanizuoti gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir rekreacinės paskirties zonas, tačiau patvirtintame Kretingos bendrajame plane – į infrastruktūros ir vėjo jėgainių prioritetinę teritoriją (t. II, b.l. 89-90).

Teisėjų kolegija, nusprendė: pripažinti, kad Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, neprieštarauja Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija) 5.3, 5.3.3., 6, 17, 18, 20.1; 20.4 ir 21 punktų nuostatoms;

Pripažinti, kad Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo (2008 m. balandžio 15 d. redakcija) 11 straipsnio 8 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos prašymą ištirti Kretingos bendrojo plano atitiktį Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (2007 m. birželio 22 d. redakcija), 7.3; 11, 20.1; 36; 38 ir 45 punktų nuostatoms bei Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, 10 punkto nuostatoms nutraukti.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 181-186) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė tirti bendrojo plano atitikimą kai kurioms Taisyklių nuostatoms, todėl būtina bylą nagrinėti iš naujo ir formaliai ištirti, ar bendrasis planas nepažeidžia pareiškėjos prašyme nurodytų taisyklių nuostatų, o kartu nustatyti, ar neprieštarauja ir Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Paaiškina, jog taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės nario – Aplinkos ministro įsakymu.
2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs „nors... kai kurių Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų nebuvo preciziškai laikomasi, tačiau tai nesutrukdė visuomenei aktyviai dalyvauti Kretingos bendrojo plano viešumą užtikrinančiose procedūrose“, viršijo savo kompetenciją ir iškreipė įstatymų leidėjo valią.
3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog procedūriniai bendrojo plano rengimo pažeidimai nesutrukdė visuomenei aktyviai dalyvauti procese, didelio dalyvavusių asmenų skaičiaus pagrindimu, nes didelė dalis asmenų buvo nepatenkinti detaliojo plano rengimo procesu. Be to, pasibaigus apskundimų terminui, bendrojo plano rengėjai nežinant tiek pareiškėjai, tiek daugeliui kitų asmenų, radikaliai pakeitė bendrojo plano sprendinius, kuriuos ir patvirtino Kretingos rajono savivaldybės taryba.
4. Teigia, jog teismo išvada, jog dokumentas pavadintas „Bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas“ savo turiniu atitinka Sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą yra neteisinga, nes tai prieštarauja kitiems byloje įrodytiems faktams: Salantų regioninio parko direkcija 2008 m. gegužės 27 d. rašte Nr. VI-81 nurodė, jog trūksta Bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumento bei vertinimo ataskaitos; 2008 m. birželio 10 d. rašte Nr. VI-86 ta pati direkcija nurodė, jog „šie vertinimai turėjo būti atlikti prieš pradedant baigiamojo teritorijų planavimo etapo procedūras“. Tai paneigia teismo teiginį, jog nuolatinė komisija svarstė minėtas ataskaitas. Pareiškėjas daro išvadą, jog visuomenė su šiais dokumentais nebuvo supažindinta. Pažymi, jog, jei plano rengėjai ir organizatoriai būtų vertinę bendrojo plano konkretizuotus sprendinius, akivaizdžiai būtų pastebėję, kad jų rengiamo bendrojo plano patvirtinta koncepcija iš esmės prieštarauja jų parengtiems konkretizuotiems sprendiniams, o to negali būti, nes konkretizuotais sprendiniais yra detalizuojama patvirtinta bendrojo plano koncepcija.
5. Remdamasi Tvarkos aprašo 9 punktu daro išvadą, jog visuomenė nebuvo supažindinta nei su teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, nei su teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, o tai pažeidžia Tvarkos aprašo 17 punktą.
6. Teigia, jog vertinant įrodymus akivaizdžiai matoma, jog nei viena bendrojo plano procedūra nebuvo tinkamai įvykdyta, o kai kurios iki šiol neįvykdytos, bendrojo plano konkretizuotų sprendimų grafinė dalis iš esmės skiriasi ir prieštarauja to paties bendrojo plano koncepcijos grafinei daliai. Taip pat kaip teismo šališkumą įrodantį faktą pateikia jo atsisakymą padėti rinkti įrodymus ir iškviesti liudytojus.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu (t. II, b. l. 191-195) nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teigia, jog teismas turėtų nustatyti, ar visas administracinis aktas, t. y. Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrasis planas, ar tik jo dalis, šiuo atveju konkretus Bendrojo plano sprendinys, bus taikomas nagrinėjamoje individualioje byloje ir pagal tai apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Nurodo, jog V. G. individualaus ginčo administracinėje byloje Nr. I-126-162/2010 pareiškėjai reikšmingas yra tik vienas Bendrojo plano sprendinys, t. y. Kretingos rajono bendrojo plano teritorija, kurioje yra dalis pareiškėjos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kėkštų kaime, ir kuri Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta kaip infrastruktūros teritorija (dalis pareiškėjos sklypo patenka į vandens telkinio, upės, apsaugos zoną). Pareiškėja savo prašyme ištirti norminį administracinį aktą, nenurodė, kokiam teisės aktui prieštarauja būtent šis Bendrojo plano sprendinys. Teigia, jog Bendrojo plano nurodytos teritorijos, kurioje yra pareiškėjos sklypas, prioritetinis naudojimo būdas pats savaime nepakeičia pareiškėjos sklypo paskirties. Beje, Kretingos rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 22 d. raštu pareiškėjos įgaliotiniui UAB „Almontus“ nurodė, kad rengiant Bendrojo plano pakeitimą planavimo organizatorius vertins visus gautus žemės sklypų savininkų ir naudotojų prašymus ir pasiūlymus dėl galimo funkcinio zonavimo jų turimuose žemės sklypuose (adm. byla Nr. I-126-162/20l0, b. 1. 9). Pareiškėjai nėra užkirstas kelias ateityje pakeisti turimo žemės sklypo paskirtį.
2. Mano, kad teismas tinkamai taikė ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2008 m. liepos 18 d. nutartyje adm. byloje Nr. A556-1333/2008). Apeliantė neprašė teismo tirti Bendrojo plano atitikimą Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, todėl apeliantės skundo dalis šiuo klausimu prieštarauja ABTĮ 130 straipsnio 5 daliai, kurioje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
3. Nesutinka su apeliantės nuomone, kad buvo pažeisti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavime reglamentuojantys teisės aktai. Mano, jog šiuo atveju reikėtų skirti terminus skelbimo patalpinimui spaudoje iki tam tikros procedūros (viešos ekspozicijos) pradžios ir pačios procedūros terminus. Kretingos rajono Bendrojo plano ekspozicija buvo surengta 2 kartus ir abu kartus tęsėsi po 1 mėn. Tokiu būdu akivaizdu, kad Nuostatų 6 p. nuostata, jog planavimo organizatorius apie viešo svarstymo procedūras praneša ne vėliau kaip prieš 10 d. iki jų pradžios, atsižvelgiant į Nuostatų 20.4 p. reikalavimus, niekaip nesutrukdė suinteresuotiems asmenims susipažinti su Bendruoju planu, nes jo ekspozicija vyko pakankamai ilgai (nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2008 m. sausio 29 d. ir nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. birželio 5 d.).
4. Į apeliantės teiginį, kad neva pasibaigus viešo svarstymo procedūroms, Bendrojo plano rengėjai, nežinant V. G., radikaliai pakeitė Bendrojo plano sprendinius ir juos patvirtino Kretingos rajono savivaldybės taryba, atsako, jog apeliantė teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Į atsakovo atstovės klausimą teismo posėdyje pareiškėja net negalėjo nurodyti, ar ji dalyvavo kuriame nors viešame susirinkime ar viešoje ekspozicijoje. Pareiškėjos pavardės nėra viešų susirinkimų dalyvių sąrašuose (nei seniūnijose vykusių susirinkimų, nei Kretingoje).
5. Pažymi, jog tik sprendžiant konkretų pareiškėjo ginčą dėl jo pasiūlymo ikiteisminėje institucijoje ir teisme šioje teisės normoje nurodyta tvarka, galima nustatyti, ar pagrįstai atmestas vienas ar kitas pasiūlymas, ar buvo laikytasi teritorijų planavimo viešumo reikalavimų. Tačiau tokio pobūdžio individualios bylos pareiškėja ikiteisminėje institucijoje ir teisme nebuvo pradėjusi, todėl abejotina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tirti Kretingos Bendrąjį planą šiuo aspektu.
6. Apeliantės teiginiai apie tai, kad jokiame viešo svarstymo su visuomene susirinkime ir nuolatinėje statybos komisijoje nebuvo svarstoma Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, yra nepagrįsti. Viešų susirinkimų, vykusių 2008 m. sausio 29 d. bei 2008 m. gegužės 6 d. Kretingos rajono kultūros centre, metu buvo svarstoma Kretingos Bendrojo plano sprendiniai ir sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kas nurodyta susirinkimų protokoluose (2008 m. sausio 29 d. susirinkimo protokolas Nr. 1 ir 2008 m. gegužės 6 d. susirinkimo protokolas Nr. 2. Kretingos raj. savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje Kretingos Bendrasis planas buvo suderintas 2008 m. birželio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 22-14. Be to, pažymėtina, kad Nuolatinė statybos komisija yra tarpžinybinė institucija, kuri sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, o komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis, Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 3, 5-6, 27 punktai). Todėl apeliantės motyvai dėl Bendrojo plano derinimo Kretingos raj. savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje eigos negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tyrė, ar Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, atitinka (neprieštarauja) Teritorijų planavimo įstatymo (2008 m. balandžio 15 d. redakcija) 11 straipsnio 8 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms; Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija), 5.3, 5.3.3., 6, 17, 18, 20.1; 20.4 ir 21 punktų nuostatoms; Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (2007 m. birželio 22 d. redakcija), 7.3; 11, 20.1; 36; 38 ir 45 punktų nuostatoms ir Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, 10 punkto nuostatoms.

Bendrojo planavimo dokumentai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami norminiais administraciniais aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007).

Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis). Pagal šį teisinį reguliavimą privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Tačiau šie asmenys turi galimybę teismo prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu. Remiantis ABTĮ 111 straipsnio 3 dalimi tais atvejais, kai nėra pagrindo atmesti minėtą prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo.

Norminį administracinį teisės aktą pripažinus neteisėtu, procesinis rezultatas vienas – toks aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas paprastai nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu (ABTĮ 116 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 92 straipsnį administracinis procesas yra orientuotas į pažeistų pareiškėjo teisių ir įstatymo ginamų interesų atkūrimą.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tiesioginio ryšio su individualia byla, kuri pagal įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus turi būti inicijuota dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, t. y. pirmosios instancijos teismas nepateikia argumentų, kokį konkretų ginčą, kilusį viešojo administravimo srityje, pareiškėja siekia išspręsti pagrindinėje byloje, taip pat nėra duomenų, kaip buvo pažeistos pareiškėjos teisės, pvz., ar, remiantis bendruoju planu, dėl kurio teisėtumo kreiptasi, buvo atsisakyta atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, ar buvo vilkinimas sprendimų priėmimas arba buvo priimti individualūs teisės aktai, kurie pažeidžia pareiškėjos teises, ir pan.

Pareiškėjos pateikti argumentai yra susiję su bendrojo plano nustatytais sprendiniais, kurie, jos teigimu, užkerta kelią jai įgyvendinti savo interesus. Pareiškėja skundu teismui siekia įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę perleisti jai detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, kurio tikslas būtų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą (pobūdį) – gyvenamoji teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, padalyti sklypus. Kretingos rajono savivaldybės administracija, atsakydama į 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos prašymą perduoti jai detaliojo planavimo organizatoriaus pareigas ir teises, rengiant minėtą detalųjį planą, 2009 m. spalio 22 d. raštu Nr. (6.23)-D3-4488, adresuotu UAB „Almontus“ direktoriui V. P., yra informavusi, kad konkrečiu atveju negali perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų V. G., nes atitinkamas detalus planas galėtų būti rengiamas tik tuo atveju, jeigu savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose būtų numatyta plėtoti gyvenamųjų namų statybą, be to, rašte pažymėta, kad rengiant Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano pakeitimą bus vertinami žemės sklypų savininkų arba naudotojų prašymai ir pasiūlymai, o pats pakeitimas bus organizuojamas iš karto, kai tik Kretingos rajono savivaldybės biudžete bus numatytos ir patvirtintos lėšos šiam tikslui. Svarbu tai, kad pagrindinėje byloje pareiškėja šio atsisakymo jai perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas neprašo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo požiūriu nėra pagrįsti, nes jie siejami tik su ta aplinkybe, kad prašomas ištirti norminis administracinis aktas pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikytas, nes į jos 2009 m. spalio 1 d. prašymą perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas Kretingos rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 22 d. raštu atsakė neigiamai, tai siedama su Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniais.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuolatinėje praktikoje laikosi pozicijos, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bendrasis teritorijos planas yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, t. y. bendrasis planas yra žemės savininkų nuosavybės teises ribojantis veiksnys, tačiau šis ribojimas taip pat nėra absoliutus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į to paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, pagal kurią savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrieji planai nekeičiami, jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto, yra konstatavęs, jog pareiškėjai detaliojo planavimo procedūromis gali siekti, kad net iki 20 procentų atitinkamame kaime numatytos „pramonės ir verslo teritorijos“ būtų pakeista į kitokią pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-135/2008). Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jei minėti teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija, sistemiškai vertindama Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, yra išaiškinusi, jog įstatymų leidėjas nedraudžia rengti detaliųjų planų, keičiančių pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, net jei toks keitimas nėra numatytas bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose, tačiau tokiu atveju planavimo organizatoriumi turi būti savivaldybės administracijos direktorius (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija“ Nr. 5(15), 2008, p. 184-228). Kaip jau buvo minėta, pagrindinėje byloje pareiškėja siekia įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę perleisti jai detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, kurio tikslas būtų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio paskirtį) į kitą, o naudojimo būdą (pobūdį) – gyvenamoji teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, padalyti sklypus. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nėra pagrindęs, kaip pagrindinėje byloje būtų apgintos pareiškėjos teisės tuo atveju, jei Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas būtų pripažintas prieštaraujančiu įstatymams ir laikomas panaikintu remiantis ABTĮ 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos teisių gynybos apimčiai pagrindinėje byloje (kalbant apie reikalavimą įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę perleisti jai detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalųjį planą) neturėtų įtakos bendrojo plano panaikinimas, nes tokią įtaką galėtų turėti tik šio plano pakeitimai, kurie būtų palankūs pareiškėjai. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, teisės perleisti pareiškėjai detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, turinys konkrečiu atveju yra iš esmės tas pats galiojant esamam Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrajam planui ar panaikinus šį bendrąjį planą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečiu atveju, kai nagrinėjamas asmens prašymas, susijęs su individualia byla, teismas turėtų nustatyti, ar visas bendrasis planas, ar jo dalis, ar konkretus sprendinys bus taikomas individualioje byloje ir pagal tai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, tačiau tokios ribos nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo apibrėžtos. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėja iš esmės ginčija Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano sprendinius, kurie jos netenkina. Pareiškėja savo prašymu iškelia abejonę norminio administracinio akto, kuris, pareiškėjos nuomone, turėtų būti taikomas byloje, teisėtumu. Šį prašymą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir spręsti, ar atitinkamas teisės aktas, jei jis taikytinas byloje, pažeidžia pareiškėjos teises, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes byloje taikytinas teisės normas parenka pats bylą nagrinėjantis teismas, taip pat bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę.

Skunde teismui pagrindinėje byloje pareiškėja teigia, kad gretimame sklype yra jau parengtas detalusis planas, kuris, anot pareiškėjos, numato įgyvendinti neteisėtus Bendrojo plano sprendinius, t. y. pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir įrengti vėjo jėgaines, kurie ribos jos sklypo teisėtą panaudojimą. Be to, prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo pareiškėja galimai taip pat siekia apginti savo teisę rengti konkretų detalųjį planą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas, hipotetinis pareiškėjos teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje keliamų bylos nagrinėjimo administraciniame teisme sąlygų, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja inicijavo norminę administracinę bylą, pakartotinai siekdama įgyvendinti bendrojo planavimo metu pateiktus siūlymus.

Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį, kad administraciniame teisme, tikrinant teisės normos teisėtumą, skirtingai nei sprendžiant administracinius ginčus dėl subjektinės teisės, nesprendžiamas individualios administracinės teisės ar administracinių teisinių santykių klausimas. Norminių administracinių teisės aktų teisėtumo bylose ginčo objektas yra teisės norma, o ne pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė. Pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė, kaip jau minėta, yra būtina sąlyga norminio administracinio akto teisėtumo patikrai inicijuoti. Tačiau norminių bylų tikslas yra ne išspręsti pareiškėjo individualų reikalavimą, susijusį su jo teisių pažeidimu, bet įvertinti norminio administracinio akto teisėtumą, o tai sudaro prielaidą išspręsti individualią bylą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos argumentai, susiję su bendrojo plano sprendinių neteisėtumu, kaip paskutine teisinės gynybos priemone, nagrinėjamos norminės bylos kontekste pripažintini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmenims turi būti suteikta galimybė naudotis veiksminga jiems suteiktų teisių teismine gynyba. Nagrinėjamu atveju nėra neigiama, kad bendrojo plano sprendiniai galėtų turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, apie tariamus jos teisių pažeidimus pareiškėja išdėsto skunde pirmosios instancijos teismui pagrindinėje byloje ir prašyme, pateiktame dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju netinkamai naudojasi teisinės gynybos priemonėmis. Visų pirma paminėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs, kaip užtikrinamas asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Numatyta ir tvarka, kaip gali būti ginčijami šios teritorijų planavimo stadijos metu priimami sprendimai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis, 32 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra tenkinama viena iš būtinų sąlygų, reikalingų pradėti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą: apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl asmens teisių pažeidimo.

Pažymėtina, kad net ir tais atvejais, kai asmuo kelia ginčą dėl konkrečių bendrojo plano sprendinių, nustatytų jo valdomo ir (ar) naudojamo žemės sklypo atžvilgiu, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog asmuo turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo (2010 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; taip pat žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-324/07).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtus argumentus, sprendžia, kad pagrindo pradėti norminę administracinę bylą remiantis ABTĮ 111 straipsniu nėra, nes prašymas ištirti norminio administracinio akto – Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl pareiškėjos teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 111 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies pagrindu, o norminė administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 114 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti. Norminę administracinę bylą dėl norminio administracinio akto Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano teisėtumo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                           Roma Sabina Alimienė

                                                                Dainius Raižys

                                                                Skirgailė Žalimienė