Baudžiamoji byla Nr. 1-1546-1023/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00021-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1;

2.3.4.3; 1.2.14.5.2.3; 1.2.18.10; 1.1.8.10.3;

1.1.8.1.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 2.1.16.1.9; 2.1.8 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Kaunas

                  Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei, 

dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui,  

civilinio ieškovo – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J.,

kaltinamajam M. M.,

kaltinamajai A. M.,

kaltinamųjų gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

laiduotojai Ž. J.,

                    viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini)  Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą Latvija, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir

        A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Akmenės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, niekur dirbanti, pensininkė, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1.       M. M. 2

     -  2018 m. gruodžio 19 d. Nr. INF 0093 dėl automobilių:

1.VOLVO XC60 2.4D kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pardavimo už 8700 eurų;

2. VOLVO XC60 D3V VAN kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4250 eurų;

3. NISSAN QASHQAI+2 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4270 eurų;

4. AUDI Q5VAN kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6970 eurų;

-  2018 m. gruodžio 28 d. Nr. INF 0094 dėl automobilių:

1. VOLVO XC90 2.4D AUT kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 5400 eurų;

2. VOLVO XC60 D4 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 13250 eurų;

3. HONDA CR-V kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4850 eurų;

4. TOYOTA VERSO kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4850 eurų;

-   2019 m. sausio 3 d. Nr. INF 0095 dėl automobilių:

1. VOLVO XC90 D3V kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 8000 eurų;

2. MERSEDES kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 7450 eurų;

3. AUDI kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 10450 eurų;

- 2019 m. sausio 14 d. Nr. INF 0098 dėl puspriekabės KRONE kėbulo Nr. WKE (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 5500 eurų;

-   2019 m. sausio 15 d. Nr. INF 0101 dėl automobilių:

1. LEXSUS RX kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 11150 eurų;

2. AUDI A6 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6500 eurų;

3. VOLVO XC6 D4 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 11200 eurų;

-   2019 m. vasario 4 d. Nr. INF 0104 dėl automobilių:

1. CITROEN C5 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 3800 eurų;

2. BMW 525 D kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4200 eurų;

- 2019 m. vasario 6 d. Nr. INF 0105 dėl automobilio VOLVO V70 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4400 eurų.

-  2019 m. kovo 1 d. Nr. INF 0107 dėl automobilio HYUNDAI Motor D 3.140 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4500 eurų.

-  2019 m. kovo 1 d. Nr. INF 0108 dėl automobilio KIACEED 5D CRDI kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 6500 eurų.

-   2019 m. kovo 14 d. Nr. INF 0111 dėl automobilių:

1. VOLVO XC60 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 9900 eurų;

2. VOLVO V60 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6800 eurų;

3. Volvo XC60 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 5300 eurų;

-   2019 m. gegužės 3 d. Nr. INF 0115 dėl automobilio VOLVO XC60 Drive (163)VAN kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6300 eurų,

bei UAB “(DUOMENYS NESKELBTINI) ” pinigų priėmimo kvitus (14 vnt.): 2018-12-19 Serija IN Nr.004 – 12090 eurų sumai; 2018-12-20 Serija IN Nr.005 – 12100 eurų sumai; 2018-12-28 Serija IN Nr.006 – 14150 eurų sumai; 2018-12-31 Serija IN Nr.007 – 14200 eurų sumai; 2019-01-03 Serija IN Nr.008 – 13000 eurų sumai; 2019-01-04 Serija IN Nr.009 – 12900 eurų sumai; 2019-01-15 Serija IN Nr.010 – 14500 eurų sumai; 2019-01-16 Serija IN Nr.011 – 14350 eurų sumai; 2019-03-01 Serija IN Nr.016 – 11000 eurų sumai; 2019-03-14 Serija IN Nr.017 – 11000 eurų sumai; 2019-03-15 Serija IN Nr.018 – 11000 eurų sumai; 2019-05-03 Serija IN Nr.019 – 6300 eurų sumai, dėl neva įvykusio šių 24 transporto priemonių pardavimo veiklos nevykdančiai (duomenys neskelbtini) už bendrą 164490 eurų sumą bei 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio-kovo mėn. ir gegužės mėn. pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose šiuos pardavimus deklaravo 0 procentų PVM tarifu, išvengiant į valstybės biudžetą mokėtino 34542,9 eurų pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu būdu M. M., vykdydamas prekybinę veiklą įmonės vardu, būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, veikdamas per formaliai direktoriaus pareigoms įregistruotą ir apie šią daromą nusikalstamą veiką nežinančią savo motiną A. M., apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 34542,9 eurų PVM ir LR valstybės biudžetui padarė didelę – 34542,9 eurų turtinę žalą.

2.       Be to, jis organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini) “ įm. k. (duomenys neskelbtini)  reg. (duomenys neskelbtini) , buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai yra laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. ir nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ įm. k. (duomenys neskelbtini)  reg. (duomenys neskelbtini) , direktoriumi bei laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 19 d., kuomet bendru sutarimu formalia šios įmonės direktore buvo jo mama A. M., pats būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su formaliai direktore įdarbinta mama A. M. 2018 m. lapkričio – 2019 m. gegužės mėn. laikotarpiu tiesiogiai vykdydamas prekybos automobiliais veiklą bendrovės vardu, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikimą, nesant buhalterio ar buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės, kartu su mama A. M. organizavo ir tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą pažeisdamas:     

 -   2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalį, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2 punktą pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo; 2 dalį ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas; 12 straipsnio 1 dalį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>“; 13 straipsnį, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ... ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus...“;

- Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra,

nes kartu su formaliai direktorės funkcijas atliekančia mama A. M., vykdydamas prekybą iš Belgijos įmonių (Concreta Consulting BVBA, Groep Linden Brugge, VAN Kasteren, Garage Verhenne BVBA, Lexus Latem, NV Garage Lieven DE, Movus BVBA, De Keulenaer NV, Gerage Lieven De, Keulenaer NV, New Energy NV, Auto Terminus Brugge NV, Gerlach GmbH, Autocenter LUC, DPCARS BVBA, Garage Devisch BVBA, Garage Vandecruys BVBA) įsigytais naudotais automobiliais ir automobilius realizavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems subjektams, siekdamas išvengti pelno ir pridėtinės vertės mokesčių, įformino į apskaitą įtraukė fiktyvų 24 transporto priemonių bendrai už 164490 eurų pardavimą veiklos nevykdančiai (duomenys neskelbtini) pagal tikrovės neatitinkančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras:

- 2018 m. gruodžio 19 d. Nr. INF 0093 dėl automobilių:

1.VOLVO XC60 2.4D kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 8700 eurų.

2. VOLVO XC60 D3V VAN kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4250 eurų.

3. NISSAN QASHQAI+2 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4270 eurų.

4. AUDI Q5VAN kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6970 eurų.

- 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. INF 0094 dėl automobilių:

1. VOLVO XC90 2.4D AUT kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 5400 eurų.

2. VOLVO XC60 D4 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 13250 eurų.

3. HONDA CR-V kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4850 eurų.

4. TOYOTA VERSO kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4850 eurų.

- 2019 m. sausio 3 d. Nr. INF 0095 dėl automobilių:

1. VOLVO XC90 D3V kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 8000 eurų.

2. MERSEDES kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 7450 eurų.

3. AUDI kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 10450 eurų.

- 2019 m. sausio 14 d. Nr. INF 0098 dėl puspriekabės KRONE kėbulo Nr. WKE (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 5500 eurų.

- 2019 m. sausio 15 d. Nr. INF 0101 dėl automobilių:

1. LEXSUS RX kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 11150 eurų.

2. AUDI A6 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6500 eurų.

3. VOLVO XC6 D4 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 11200 eurų.

- 2019 m. vasario 4 d. Nr. INF 0104 dėl automobilių:

1. CITROEN C5 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 3800 eurų.

2. BMW 525 D kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4200 eurų.

- 2019 m. vasario 6 d. Nr. INF 0105 dėl automobilio VOLVO V70 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4400 eurų.

- 2019 m. kovo 1 d. Nr. INF 0107 dėl automobilio HYUNDAI Motor D 3.140 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4500 eurų.

- 2019 m. kovo 1 d. Nr. INF 0108 dėl automobilio KIACEED 5D CRDI kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 6500 eurų.

- 2019 m. kovo 14 d. Nr. INF 0111 dėl automobilių:

1. VOLVO XC60 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 9900 eurų.

2. VOLVO V60 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6800 eurų.

3. Volvo XC60 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 5300 eurų.

- 2019 m. gegužės 3 d. Nr.INF 0115 dėl automobilio VOLVO XC60 Drive (163)VAN kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6300 eurų (iš viso 164 490 eurų);

bei UAB (duomenys neskelbtini) “ pinigų priėmimo kvitus (14 vnt.): 2018 m. gruodžio 19 d. Serija IN Nr.004 – 12090 eurų sumai; 2018 m. gruodžio 20 d. Serija IN Nr.005 – 12100 eurų sumai; 2018 m. gruodžio 28 d. Serija IN Nr.006 – 14150 eurų sumai; 2018 m. gruodžio 31 d. Serija IN Nr.007 – 14200 eurų sumai; 2019 m. sausio 3 d. Serija IN Nr.008 – 13000 eurų sumai; 2019 m. sausio 4 d. Serija IN Nr.009 – 12900 eurų sumai; 2019 m. sausio 15 d. Serija IN Nr.010 – 14500 eurų sumai; 2019 m. sausio 16 d. Serija IN Nr.011 – 14350 eurų sumai; 2019 m. kovo 1 d. Serija IN Nr.016 – 11000 eurų sumai; 2019 m. kovo 14 d. Serija IN Nr.017 – 11000 eurų sumai; 2019 m. kovo 15 d. Serija IN Nr.018 – 11000 eurų sumai; 2019 m. gegužės 3 d. Serija IN Nr.019 – 6300 eurų sumai, šioms realizacinėms pajamoms neteisėtai taikydamas 0 (nulinį) pridėtinės vertės mokestį, 

taip pat neteisėtai buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir į PVM atskaitą įtraukė 231 eurą pirkimo PVM už prekes, kurios nesusijusios su įmonės ekonomine veikla įsigyjant lovą kūdikiui „Romantik“, naktinį staliuką, vaikišką čiužinį, vaikišką patalynės komplektą lovai už 1333 eurus (231 euras PVM) pagal tiekėjo UAB (DUOMENYS NESKELBTINI)  išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2019 m. sausio 16 d. Nr. SFM-018433 ir 2019 m. sausio 25 d. Nr. SFM-018922 bei neapskaitė telefonų, baldų ir oro drėkintuvo pardavimo sandorių pagal 2019 m. birželio 10 d. G. G. vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras INF Nr.0116 ir INF Nr.0117, iš viso už 3308,14 eurus (574 Eur PVM), tokiu būdu sumažindamas Bendrovės į valstybės biudžetą mokėtino 35348 eurų PVM. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties iškelti įmonei bankroto bylą direktoriaus M. M. prašymu, įsiteisėjimo), veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

3.       A. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ įm. k. (duomenys neskelbtini)  reg. (duomenys neskelbtini)  direktore, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdama kartu su organizatoriumi ir tiesiogiai veiklą įmonės vardu vykdančiu sūnumi M. M., organizavo ir apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 29 d., būdama formalia UAB „(duomenys neskelbtini) “ įm. k. (duomenys neskelbtini)  reg. (duomenys neskelbtini) , direktore, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu nusikalstamą veiką organizavusiu ir asmeniškai prekybos automobiliais veiklą Bendrovės vardu vykdančiu faktiniu vadovu M. M., siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikimą, nesant buhalterio ar buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės, kartu su sūnumi M. M. organizavo ir tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą pažeisdama:

-        2001 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2 punktą, pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo; 2 dalį ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, 12 straipsnį 1 dalį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnį, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:... ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus,

-        Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra;

nes kartu su sūnumi M. M., vykdydama prekybą iš Belgijos įmonių (VAN Kasteren, Concreta Consulting BVBA, Movus BVBA ir kt. įreg. PVM mokėtojų) įsigytais naudotais automobiliais ir laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. automobilius realizavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems subjektams, siekdama išvengti pridėtinės vertės mokesčio, įformino ir į apskaitą įtraukė fiktyvų 23 automobilių pardavimą už 158190 eurus veiklos nevykdančiai (duomenys neskelbtini) pagal tikrovės neatitinkančias UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitas faktūras: – 2018 m. gruodžio 19 d. Nr. INF 0093 dėl automobilių: 1.VOLVO XC60 2.4D kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 8700 eurų. 2. VOLVO XC60 D3V VAN kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4250 eurų. 3. NISSAN QASHQAI+2 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4270 eurų. 4. AUDI Q5VAN kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6970 eurų. 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. INF 0094 dėl automobilių: 1. VOLVO XC90 2.4D AUT kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 5400 eurų. 2. VOLVO XC60 D4 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 13250 eurų. 3. HONDA CR-V kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4850 eurų. 4. TOYOTA VERSO kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4850 eurų. 2019 m. sausio 3 d. Nr. INF 0095 dėl automobilių: 1. VOLVO XC90 D3V kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 8000 eurų. 2. MERSEDES kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 7450 eurų. 3. AUDI kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 10450 eurų. 2019 m. sausio 14 d. Nr. INF 0098 dėl puspriekabės KRONE kėbulo Nr. WKE (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 5500 eurų. 2019 m. sausio 15 d. Nr. INF 0101 dėl automobilių: 1. LEXSUS RX kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pardavimo už 11150 eurų. 2. AUDI A6 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6500 eurų. 3. VOLVO XC6 D4 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 11200 eurų. 2019 m. vasario 4 d. Nr. INF 0104 dėl automobilių: 1. CITROEN C5 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 3800 eurų. 2. BMW 525 D kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4200 eurų. 2019 m. vasario 6 d. Nr. INF 0105 dėl automobilio VOLVO V70 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4400 eurų. 2019 m. kovo 1 d. Nr. INF 0107 dėl automobilio HYUNDAI Motor D 3.140 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 4500 eurų. 2019 m. kovo 1 d. Nr. INF 0108 dėl automobilio KIACEED 5D CRDI kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 6500 eurų. 2019 m. kovo 14 d. Nr. INF 0111 dėl automobilių: 1. VOLVO XC60 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 9900 eurų. 2. VOLVO V60 kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)  pardavimo už 6800 eurų. 3. Volvo XC60 kėbulo Nr. YW1DZ88A1C2300629 pardavimo už 5300 eurų bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ pinigų priėmimo kvitus (14 vnt.): 2018 m. gruodžio 19 d. Serija IN Nr.004 – 12090 eurų sumai, 2018 m. gruodžio 20 d. Serija IN Nr.005 – 12100 eurų sumai. 2018 m. gruodžio 28 d. Serija IN Nr.006 – 14150 eurų sumai. 2018 m. gruodžio 31 d. Serija IN Nr.007– 14200 eurų sumai. 2019 m. sausio 3 d. Serija IN Nr.008 – 13000 eurų sumai. 2019 m. sausio 4 d. Serija IN Nr.009 – 12900 eurų sumai. 2019 m. sausio 15 d. Serija IN Nr.010 – 14500 eurų sumai. 2019 m. sausio 16 d. Serija IN Nr.011 – 14350 eurų sumai. 2019 m. kovo 1 d. Serija IN Nr.016 – 11000 eurų sumai. 2019 m. kovo 14 d. Serija IN Nr.017 – 11000 eurų sumai. 2019 m. kovo 15 d. Serija IN Nr.018 – 11000 eurų sumai; šioms realizacinėms pajamoms neteisėtai taikydama 0 (nulinį) pridėtinės vertės mokestį, tokiu būdu 33220 eurų sumažindama Bendrovės į valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpio nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

4.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-2019 metais buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ faktiniu vadovu, bet direktorė buvo mama, tačiau su mama nieko nesitardavo, nes ji nieko nesigaudo buhalterijoje. Viską vykdė pats, mama tik pasirašydavo kur reikėdavo. Bendrovė prekiavo automobiliais. Automobilius iš jo ilgą laiką ir ne vieną kartą pirko rusakalbiai pirkėjai. Perkamus ir parduodamus automobilius apskaitydavo bendrovėje. Automobilius pirkdavo ir internetu. Dėl automobilių pardavimo Čekijos įmonei, pripažįsta, kad gavęs pinigus, juos apskaitė, tik nepadarė visko, kas priklausė iki galo, kad įsitikintų, kad pirkėjas tikrai atstovauja minėtai įmonei, bet kaip vėliau paaiškėjo, jis nebuvo tos įmonės atstovu. Kai įgydavo transporto priemones iš Belgijos automobiliai būdavo perkeliami nuliniu tarifu, kadangi eksportu išvežami iš Belgijos. Kai realizuodavo, kadangi pirko tuo metu Čekijos įmonė, kaip prisistatė pirkėjas, taip ir užpildė, kad nulinis PVM, nors realiai reikėjo pildyti plius PVM, kadangi pirko fizinis asmuo. Taikomas nulinis tarifas buvo naudingas ir jam pačiam, nes panaikinęs turtinę prievolę, pajamas turėjo sau. Sąmoningai, specialiai panaikino tą turtinę prievolę dėl naudos sau. Pagal PVM sąskaitos faktūras, buvo ūkinės operacijos, pripažįsta, jog buvo dokumentai ir įvardintos sumos. Biudžete buvo nesumokėta PVM 34542,90 eurų suma, tačiau šį ieškinį jau atlygino. Taip pat buvo pirktos tam tikros prekės ir išrašytos sąskaitos faktūros, nors jos yra nesusijusios su ekonomine įmonės veikla. Buvo įsigytos prekės įmonės vardu, nors realiai įmonėje jos nebuvo naudojamos, pavyzdžiui lovytė arba čiužinys. Oro drėkintuvas buvo naudojamas įmonėje, bet lovytė ir čiužinys ne. Buvo išrašomos minėtų sandorių sąskaitos faktūros, kad pardavė, bet pačioje buhalterijoje neįrašė ir neapskaitė per klaidą ar aplaidumą. Realiai išrašė, sąskaitas faktūras, kad pardavimas įvyko, tačiau įmonės apskaitoje neapsiskaitė tos sąskaitos faktūros. Kai neapskaito tokių sumų buhalterijoje, gaunasi, kad įmonė gavo pajamas ir, kad tokiu būdu sumažino įmonės mokėtiną PVM. Tokiu būdu išvengė 3308,14 eurų mokesčių, už tiek buvo parduota prekių. 

5.       Kaltinamoji A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad visą bendrovės veiklą vykdė sūnus, o ji tik pasirašydavo kaip direktorė. Šitos įmonės direktorė buvo 2018-2019 metais, šitą žinojo ir suprato. Nežino kas įvyko jai vadovaujant, viską vykdė jos sūnus, nors suprato, kad direktorius už viską atsako ir ji, būdama direktore, privalėjo tikrinti dokumentus, tačiau neturėjo tokio išsilavinimo ir nelabai suprato ką turi daryti. Ar buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, nežino. Pripažįsta, kad be reikalo sutiko būti direktore, dabar jau tikrai nesutiktų, bet tada pasitikėjo sūnumi. Neprisimena ką pasirašinėdavo, bet į nieką nesigilindavo, kokią veiklą vykdė ji neklausinėjo ir jai nelabai ką ir pasakojo, žino tik, kad kažką su mašinomis. Dabar supranta, kad negalima taip daryti, daugiau taip nedarys.

6.       Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos prie labai sunkių, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui, kaltinamiesiems ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

7.       Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, iš tiesų priklauso sūnėnui M. M., tik užrašytas jos vardu. Kad butas būtų išpirktas iš antstolių ir užregistruotas jos vardu, jos paprašė M.. Pats M. suorganizavo išpirkimą ir pats sumokėjo pinigus. Kadangi ji dėmesio nekreipė, dėl to net negali pasakyti kiek už butą reikėjo M. sumokėti. Šiuo metu šiame bute gyvena brolienė A. M., o jos sūnus M. gyvena pas draugę Domeikavoje, Kauno r. Dar kartą gali patvirtinti, kad butas (duomenys neskelbtini), Kauno m. priklauso sūnėnui M. M., tik jo prašymu buvo registruotas jos vardu, o kaip patvirtinimas, kad butas po jos mirties liks M. M., pas notarą buvo surašytas testamentas Mindaugo vardu. Rašytinio testamento sau nepasiliko, jį atidavė M.. Dėl jai priklausiusio namo Kleboniškio g. 30, Kauno m., tai šiame name iki mirties gyveno ir tvarkėsi brolis R. M. su žmona A. M. ir šeima dėl to namą perrašė A. M.. Nors buvo įformintas namo pirkimas-pardavimas, tačiau pinigų už namą jai nemokėjo (pinigų iš jų neėmė) (3 t., b. l. 79-81). 

8.       Liudytojas J. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Čekijos Respublikos Policijos Prahos IV apylinkės policijos direkcijos Kriminalinės policijos ir tyrimų tarnybos 3-čiojo ekonominio nusikaltimų skyriuje, vykdant Lietuvos Respublikos Europos tyrimo orderį parodė, kad Firmoje Conexfit s.r.o., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), būstinė (duomenys neskelbtini), 140 00 Praha dirba vykdomuoju direktoriumi ir yra bendrasavininku nuo 2017 m. birželio 5 d. Jų įmonė užsiima mineralinio vandens ir maisto, taip pat kažko kito pardavimu. Atsakydamas į klausimą ar asmeniškai veikė įmonės vardu dėl transporto priemonių įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, registruotos Lietuvos Respublikoje parodė, kad niekuomet nebuvo Lietuvoje ir su niekuo dėl šių transporto priemonių pirkimo nesiderėjo. Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ pavadinimą girdi pirmą kartą. Atsakydamas į klausimą ar pažįsta asmenį M. M., kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu, nurodė, kad nepažįsta. Taip pat atsakydamas į klausimus parodė, kad niekuomet Lietuvoje nesilankė, jokių transporto priemonių nei kaip fizinis, nei kaip Conexfit s.r.o. atstovas – vykdomasis direktorius, nepirko. Pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos pajamų orderių niekuomet nepasirašė ir niekuomet jų nematė. Prideda savo parašo pavyzdį. Baigdamas nurodo, kad su firma UAB „(duomenys neskelbtini) “ nieko bendra neturėjo, nieko nepasirašė ir nepirko (4 t., b. l. 41-42, 4 t., b. l. 53-57).

9.       2020 m. rugsėjo 14 d. BUAB „(duomenys neskelbtini) “ nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 20-S-680 pateikti reikalaujami UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai, pagal kuriuos įforminti automobilių pardavimai Čekijos įmonei Conexfit s.r.o (3 t., b. l. 93).

10.       2020 m. rugsėjo 15 d. BUAB „(duomenys neskelbtini) “ nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ perduotų apskaitos dokumentų įmonės Conexfit s.r.o. direktoriaus J. R. dokumento kopijos nerasta (3 t., b. l. 94). 

11.       2021 m. liepos 15 d. specialisto išvada, kad: parašai (J. R. vardu), esantys: 2019 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitoje faktūroje serijos INF Nr. 0111, paskutinėje eilutėje; UAB „(duomenys neskelbtini) “ pinigų priėmimo kvituose serijos IN: 2018 m. gruodžio 19 d. Nr. 004, 2018 m. gruodžio 20 d. Nr. 005, 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 006, 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 007, 2019 m. sausio 3 d. Nr. 008, 2019 m. sausio 4 d. Nr. 009, 2019 m. sausio 15 d. Nr. 010, 2019 m. sausio 16 d. Nr. 011, 2019 m. vasario 4 d. Nr. 012, 2019 m. vasario 5 d. Nr. 013, 2019 m. vasario 6 d. Nr. 014, 2019 m. kovo 1 d. Nr. 016, 2019 m. kovo 14 d. Nr. 017, 2019 m. kovo 15 d. Nr. 018, eilutėse „Išmokėjau“, yra atlikti ne J. R., o kito asmens. Atsakyti į klausimą, ar parašai (J. R. vardu), esantys: 2019 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitoje faktūroje serijos INF Nr. 0111, paskutinėje eilutėje; UAB „(duomenys neskelbtini) “ pinigų priėmimo kvituose serijos IN: 2018 m. gruodžio 19 d. Nr. 004, 2018 m. gruodžio 20 d. Nr. 005, 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 006, 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 007, 2019 m. sausio 3 d. Nr. 008, 2019 m. sausio 4 d. Nr. 009, 2019 m. sausio 15 d. Nr. 010, 2019 m. sausio 16 d. Nr. 011, 2019 m. vasario 4 d. Nr. 012, 2019 m. vasario 5 d. Nr. 013, 2019 m. vasario 6 d. Nr. 014, 2019 m. kovo 1 d. Nr. 016, 2019 m. kovo 14 d. Nr. 017, 2019 m. kovo 15 d. Nr. 018, eilutėse „Išmokėjau“, yra atlikti M. M., A. M., ar kito asmens, nėra galimybių, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje (3 t., b. l. 152-156).

12.       2020 m. kovo 30 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (7.45) FR0680-182 ir 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45)FR0682-217, kad:

–       UAB „(duomenys neskelbtini) “ įformino dvidešimt keturių transporto priemonių tiekimus ES pirkėjai (duomenys neskelbtini) (PVM kodas CZ(duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio-kovo ir gegužės mėn. pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaravo 0 procentų PVM tarifu apmokestinamus tiekimus Čekijos PVM mokėtojui Conexfit s.r.o. Bendra sandorių suma 164 490 eurų. VMI duomenimis, Čekijos įmonė Conexfit s.r.o., kuri 2019 m. rugpjūčio 5 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus surinktą informaciją apie prekių-transporto priemonių tiekimo ir gabenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, nustatyta: mokėtojas patikrinimo metu nepateikė jokių transporto priemonių išgabenimą iš Lietuvos patvirtinančių dokumentų. Jokios informacijos apie minėtų transporto priemonių išgabenimą iš Lietuvos Mokėtojas nepateikė ir mokestinio tyrimo metu; Čekijos mokesčių administratorius informavo, kad Čekijos mokėtojas Conexfit s.r.o. nerandamas, deklaracijų neteikia, duomenų apie transporto priemonių registraciją Centriniame transporto priemonių registre nėra, įmonė 2019 m. rugpjūčio 5 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro; transporto priemonių gabenimo į Čekiją neorganizavo nei Mokėtojas, nei pirkėjas (duomenys neskelbtini); transporto priemonės nebuvo perduotas PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui Conexfit s.r.o.; Mokėtojo buhalterinėje apskaitoje įforminta, kad pirkėjas už transporto priemones atsiskaitė grynais pinigais; dvylika iš dvidešimt keturių transporto priemonių, kurios, pagal Mokėtojo įformintus dokumentus buvo parduotos Čekijos mokesčių mokėtojui, VĮ Regitra duomenimis, įformintam tiekimui į Čekiją artimu metu, registruotos Lietuvoje fizinių asmenų vardu; šešios transporto priemonės buvo apdraustos civilinės atsakomybės draudimu; VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje duomenų apie tai, kad Lietuvos gyventojai būtų įsigiję transporto priemones iš Čekijos įmonės Conexfit s.r.o., nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, padaryta išvada, kad Mokėtojas minėtų 24 transporto priemonių nebuvo išvežęs iš Lietuvos, jos buvo parduotos Lietuvoje patikrinimo metu nenustatytiems pirkėjams, sandoriai su Čekijos įmone Conexfit s.r.o. buvo įforminti formaliai, tikslu automobilių pardavimams pritaikyti 0 proc. PVM tarifą, ir taip nemokėti pardavimo PVM, automobilius parduodant Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju, nebuvo tenkinamos dvi pagrindinės 0 proc. PVM tarifo tiekimo sąlygos – prekės turi būti fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos ir pirkėjas turi įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo. LVAT praktikoje dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo tiekimams ES viduje laikomasi pozicijos, jog būtent Mokėtojo pareiga yra įrodyti sąlygų, kurioms esant taikytinas 0 proc. PVM tarifas, buvimą, turimi duomenys, kuriais Mokėtojas remiasi, turi nekelti abejonių, nes tai yra Mokėtojo pareiga ir ji turi būti įvykdyta tinkamai, siekiant pasinaudoti atitinkama mokestine teise. Mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama tikrajam ūkinių operacijų turiniui, todėl rašytiniai įrodymai negali pagrįsti jais grindžiamų aplinkybių tikrumo, jeigu konkrečių įrodymų ar duomenų visuma įrodo, kad tam tikros rašytiniais dokumentais deklaruotos ir įrodinėtos aplinkybės neįvyko ar negalėjo įvykti. Mokestinio patikrinimo metu VMI informacinės sistemos duomenimis (VĮ „Regitra“ duomenimis) pagal transporto priemonių kėbulo numerius nustatyta, kad dvylika transporto priemonių, kurios, pagal Mokėtojo įformintus dokumentus buvo parduotos Čekijos mokesčių mokėtojui, registruotos Lietuvoje fizinių asmenų vardu: septyni automobiliai registruoti iki sandorių įforminimo su Čekijos įmone; penki automobiliai kiek vėliau negu įforminti sandoriai su Čekijos įmone; dvylikos transporto priemonių duomenų nerasta.

–    UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2019 m. sausio mėn. iš tiekėjo UAB (DUOMENYS NESKELBTINI)  (kodas 123645712) pirko baldus pagal 2019 m. sausio 16 d. ir 2019 m. sausio 25 d. PVM sąskaitas faktūras serija Nr. SFM-018433, Nr. SFM-018922, baldų apmokestinamoji vertė 1101,65 euras (976,86+124,79), pirkimo PVM 231,35 euras (205,14+26,21), bendra sandorių vertė 1333 eurai (1182+151). Mokėtojas pirkimo PVM 231 eurą įrašė į 2019 m. sausio mėn. PVM deklaracijos atskaitomą pirkimo PVM, baldus apskaitė kaip ilgalaikį materialų turtą.

–       UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2019 m. birželio 10 d. pirkėjui G. G. įformino dvi PVM sąskaitas faktūras: serija INF Nr.0116, apmokestinamoji vertė 2485 eurai, PVM 521,85 euras, iš viso 3006,85 eurai ir serija INF Nr. 0117, apmokestinamoji vertė 249 eurai, PVM 52,29 eurai, iš viso 301,29 euras, bendra sandorių apmokestinamoji vertė 2734 eurai, PVM 574,14 eurai, iš viso 3308,14 eurų. Mokėtojas 2019 m. birželio mėn. duomenų į i.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą nepateikė bei nedeklaravo 2019 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje apmokestinamų tiekimų 2734 eurų, pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM 574,14 eurų.

Apibendrinant mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją, prieita prie išvados, kad Mokėtojas, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 straipsnį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 punktą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 10 straipsnio 1 punktą, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, 2 punktą - Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, 12 straipsnio 1 punktą ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus “, 2 punktą „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus, 4 punktą „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 punktą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra. Dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2017 m. spalio 31 d., mokesčių administratoriui duomenų apie buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį neteikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ administracijos vadovu (direktoriumi) dirbo: M. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. ir nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.; A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. (1 t., b. l. 45-69, 186-198).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

13.       Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina kaltinamųjų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos

14.       Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.  Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, t. y. būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė. Apgaulės panaudojimas – esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas, kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-693/2019, 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016 ir kt.). Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus arba tvirtinančius civilinius sandorius, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-620/2010, Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014 ir kt). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-117/2012). Pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

15.       Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. M. M. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas bei kiti aukščiau ištirti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis M. M. apgaule panaikino juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti pardavimo pridėtinės vertės mokestį, nes laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio – 2019 m. gegužės mėn., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ faktiniu vadovu, formaliai nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. vadovaujamos mamos A. M., tiesiogiai vykdydamas prekybos automobiliais veiklą, įmonės vardu ir iš Belgijos įmonių (PVM mokėtojų): Concreta Consulting BVBA, Groep Linden Brugge, VAN Kasteren, Garage Verhenne BVBA, Lexus Latem, NV Garage Lieven DE, Movus BVBA, De Keulenaer NV, Gerage Lieven De, Keulenaer NV, New Energy NV, Auto Terminus Brugge NV, Gerlach GmbH, Autocenter LUC, DPCARS BVBA, Garage Devisch BVBA, Garage Vandecruys BVBA, su 0 (nuliniu) PVM mokesčiu įgijęs 24 transporto priemones bei jas realizavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems subjektams, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai panaikinti iš pardavimų gautą ir į valstybės biudžetą privalomai mokėtiną pardavimo PVM, surašė ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje panaudojo suklastotus, tikrovėje neįvykusias ūkines operacijas pateisinančius dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini) “ anksčiau išvardintas PVM sąskaitas-faktūras bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ pinigų priėmimo kvitus (14 vnt anksčiau išvardintų) dėl neva įvykusio šių 24 transporto priemonių pardavimo veiklos nevykdančiai (duomenys neskelbtini) už bendrą 164490 eurų sumą bei 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio-kovo mėn. ir gegužės mėn. pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose šiuos pardavimus deklaravo 0 procentų PVM tarifu, išvengiant į valstybės biudžetą mokėtino 34542,9 eurų pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu būdu M. M., vykdydamas prekybinę veiklą įmonės vardu, būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikdamas per formaliai direktoriaus pareigoms įregistruotą ir apie šią daromą nusikalstamą veiką nežinančią savo motiną A. M., apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 34542,9 eurų PVM ir LR valstybės biudžetui padarė didelę – 34542,9 eurų turtinę žalą.

16.       Kaltinamasis M. M. sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę įgyvendino naudodamas apgaulę, kuri pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu, suklastotų, tikrovėje neįvykusių ūkinių operacijų pateisinančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų) panaudojimu, kuomet jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ faktinis vadovas  įformino 24 transporto priemonių tiekimus (duomenys neskelbtini) ir PVM deklaracijose deklaravo 0 procentų PVM tarifu apmokestinamus tiekimus minėtai įmonei, nors minėtų transporto priemonių išgabenimo iš Lietuvos dokumentų nenustatyta, nurodytos transporto priemonės nebuvo perduotos pirkėjui Conexfit s.r.o., 12 iš 24 minėtų transporto priemonių registruotos Lietuvoje fizinių asmenų vardu, tačiau nenustatyta, kad Lietuvos gyventojai šias transporto priemones būtų įgiję iš Conexfit s.r.o. Kaltinamojo minėtų veiksmų tikslas buvo nukreiptas tyčia apgaule panaikinti turtinę prievolę sumokėti valstybės biudžetui pardavimo PVM, apgaulė sukčiaujant panaudota iškraipant objektyvią tiesą, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis. Sukčiavimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, nes kaltinamasis suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali padaryti valstybės biudžetui žalą, ir norėjo panaudojant apgaulę ir išvengiant turtinės prievolės mokėti pardavimo PVM tokią turtinę naudą gauti.

17.       Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, jas patvirtinančių ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, jog kaltinamasis M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

18.       Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.). Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenis apie asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokiu būdu to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus, ir pan.) negalima, atsiranda Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Ir pirmiausia apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015, 2K-7-176-303/2015).

19.       Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kompetetingai įstaigai – Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį patikrinimą padaryta išvada, kad Mokėtojas, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 straipsnį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 punktą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 10 straipsnio 1 punktą, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, 2 punktą - Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, 12 straipsnio 1 punktą ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus “, 2 punktą „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus, 4 punktą „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 punktą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra. Patikrinimo akte, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, jog dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

20.       Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamu atveju – patikrinimo aktu, įrodomąja prasme yra vienas reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, jog esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilti – nusikalstamų padarinių buvimas – nagrinėjamoje byloje konstatuota specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu. Tokiu būdu konstatuotina, jog padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini) “ – veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąlygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilimą, byloje nustatyti objektyviai ir neginčytinai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tikrovę atitinkantys ir tikrąją finansinę būklę atspindintys duomenys apie ūkio subjekto - UAB „(duomenys neskelbtini) “ - veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nagrinėjamu atveju nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu atlikus bendrovės finansinės veiklos patikrinimą, analizuojant, akcentuotina, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir gautus ūkinius finansinius duomenis, o ne tik ūkio subjekto – bendrovės – buhalterinės apskaitos dokumentus. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taipogi vienareikšmiškai ir objektyviai suponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio kilimą.

21.       Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas.

22.       Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ administracijos vadovu (direktoriumi) dirbo: M. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. ir nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.; A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta ir tai, jog M. M. buvo vienintelis faktinis vadovas, tame tarpe ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 29 d., kai bendrovės direktore formaliai buvo įregistruota A. M..

23.       Pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojama praktika, kad esminė aplinkybė kilti baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį – nusikalstamų padarinių buvimas, be specialiomis žiniomis pagrįsto buhalterinio vertinimo, turi būti pagrįsta ir kitais baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita netinkamai, pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., taigi daugiau nei vienerius metus, buhalterinėje apskaitoje užregistruoti ūkinių operacijų tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos dokumentai - 11 sąskaitų faktūrų dėl 24 transporto priemonių, 14 pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų - kvitų, be to apskaityta 231 Eur pirkimo PVM už prekes, kurios nesusijusios su įmonės ekonomine veikla, o neapskaityta prekės pagal pardavimo sandorius pagal sąskaitas faktūras, sumažinant bendrovės į valstybės biudžetą mokėtino PVM. Tai pakankamai reikšmingas buhalterinės apskaitos dokumentų kiekis. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apgaulingą apskaitos tvarkymą akivaizdžiai ir pagrįstai suponuoja konstatuotas žymus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų mastas ir apimtis, nevienkartinis, o nuolatinis ir sistemingas pobūdis.

24.       Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, akivaizdu, kad objektyvieji nusikalstamos veikos – apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymiai, įstatymų reikalavimams prieštaraujanti veika ir dėl to kilę nusikalstami padariniai byloje nustatyti objektyviai.

25.       Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

26.       Kaltinamieji pareikšto kaltinimo tyčia apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą neneigė, M. M. pripažino, kad taikomas nulinis tarifas buvo naudingas ir jam pačiam, nes panaikinęs turtinę prievolę, pajamas turėjo sau, todėl sąmoningai, specialiai panaikino tą turtinę prievolę dėl naudos sau. Byloje nustatyti jau aptarti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, nusikalstamų veiksmų apimtis, taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaita, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus, buvo tvarkoma sąmoningai ir tikslingai. Taigi, vertinant kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus pareikšto kaltinimo kontekste, konstatuotina, jog kaltinamieji, apgaulingai tvarkydami UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, neabejotinai veikė tiesiogine tyčia.

27.       Taigi, vertinant tai, kas išdėstyta, byloje objektyviai konstatuotina, jog kaltinamųjų M. M. ir A. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką – apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-08-26 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir įrodyti aukščiau aptarta bylos medžiaga.

IV.                      Bausmės skyrimas M. M.

28.       Pagal Baudžiamojo kodekso BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir išties, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

29.       Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. M. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, kaltinamasis M. M. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigos. Kaltinamasis iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas, tačiau už kitokio pobūdžio veikas, bausmės nebuvo susiję su laisvės atėmimu (baudos, laisvės apribojimas), bausmės atliktos, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nepriskiriami šiurkštiems nusižengimams, yra jauno darbingo amžiaus, dirbantis, turi nepilnametį vaiką, jį išlaikantis, Lietuvos samariečių bendrijos charakterizuojamas teigiamai, kaip vykdęs socialinę savanoriavimo veiklą, padėjęs neįgaliems asmenims. Akivaizdu, jog M. M. turi tvirtą susiformavusią šeiminę, socialinę bei darbinę aplinką, kurią siekia išlaikyti. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja kaltinamąjį vertinti teigiamai kaip atsakingą asmenybę, siekiančią laikytis įstatymų, o ne kaip sistemingą piktybišką įstatymų pažeidėją.

30.       Nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais pažeistos itin reikšmingos įstatymais bei konstitucija saugomos vertybės ir gėriai – vienas iš svarbiausių tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių objektų – valstybės finansų sistema ir jos finansiniai interesai ir prigimtinės konstitucinės asmens teisės į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Nusikalstamais veiksmais padaryta reikšminga žala valstybės biudžetui, tačiau minėta žala atlyginta visiškai.

31.       Kartu nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis M. M. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, gailėjosi. Tokia jo pozicija pripažįstant savo kaltę visa apimtimi, duodant iš esmės nuoseklius, bylos aplinkybes atitinkančius parodymus, suponuoja ir išvadą, jog kaltinamasis dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailisi. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bausmės skyrimo aspektu pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis savo noru ir iniciatyva atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą ir, atkreiptinas dėmesys, ją atlygino visa apimtimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ši aplinkybė taip pat pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Išdėstytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje, be kita ko, pagrįstai suponuoja ir išvadą, jog kaltinamasis iš tiesų suvokė nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, iš tiesų atliktus veiksmus vertina kritiškai ir nevengia atsakomybės. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.Visa šių nustatytų aplinkybių visuma kaltinamąjį charakterizuoja neabejotinai teigiamai.

32.       Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia baudžiamosios atsakomybės taikymo forma. Ši bausmės rūšis skiriama išimtiniais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumas yra toks didelis, kad vienintelė adekvati ir efektyvi bausmė yra nusikaltimą padariusio asmens izoliavimas nuo visuomenės. Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006).

33.       Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

34.       Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos bausmės skyrimo aspektu kontekste vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes – kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo, įstatymams prieštaraujančio elgesio nuoširdžiai gailisi, savo iniciatyva visiškai atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą valstybės biudžetui, nors anksčiau yra teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, bausmėmis nesusijusiomis su laisvės atėmimu, bausmės atliktos, laikytina, jog Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti už minėtos nusikalstamos veikos padarymą M. M. paskyrus švelniausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą. Tuo tarpu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, yra tyčinio pobūdžio sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą, kaip minėta, baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas skirti kaltinamajam ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui dėl toliau nurodomų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

35.       Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015), 2K-159-976/2019). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam M. M. galimybės skirti bausmę švelnesnę, negu įstatymo numatyta, pirmiausia teismas pažymi, jog byloje nėra tam būtinų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų.

36.       Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė paprastai gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-21-719/2020 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-316-788/2019). Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes vertinant bausmės skyrimo aspektu, laikytina, jog nusikalstamos veikos didelės vertės turtinės prievolės panaikinimas (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis) tyčinis pobūdis ir sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, nagrinėjamoje byloje negali esminiai lemti kaltinamajam skirtinos bausmės, jos rūšies ir dydžio. Manytina, jog paskyrus Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, susijusią su realiu asmens laisvės atėmimu, kaltinamojo kaip asmenybės prigimtiniai šeiminiai, socialiniai, darbiniai, verslo ryšiai, aplinka ir interesai būtų visiškai betikslo apriboti, kaltinamasis visiškai nepagrįstai būtų eliminuotas iš visuomenės. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, apibūdinančių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017). Taigi, vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, tai yra į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai, juo nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatą. Be abejonės kaltinamojo įvykdytu sunkiu nusikaltimu nuosavybei buvo padaryta didelė turtinė žala, tačiau, nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog byloje civilinis ieškinys buvo patenkintas visiškai, žala valstybės biudžetui savanoriškai visiškai atlyginta. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad griežtos laisvės atėmimo bausmės už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikaltimus neturėtų būti taikomos. Tai akivaizdžiai mažina kaltinamojo veiksmų pavojingumą ir daro juos mažiau pavojingus nei kiti šios rūšies nusikaltimai.

37.       Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kad M. M. anksčiau teistas, bet ne už šios rūšies nusikalstamas veikas, bausmės atliktos, esant nustatytoms dviems lengvinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus kaltinamojo asmenybę, kuri vertintina teigiamai, tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino visą nusikalstamais veiksmais valstybei padarytą žalą, kuri buvo gana žymi, atsižvelgiant į turimus šeiminius, socialinius, darbinius ryšius, į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes - manytina, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad paskyrus ir sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis nebus pasiekti, būtų pasiektas iš esmės tik vienintelis tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nagrinėjamu atveju vien tik šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus teisingumui nagrinėjamoje byloje pasiekti. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje M. M. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajam skirtina turtinio pobūdžio bausmė – bauda. Laikytina, kad baudos kaip bausmės paskyrimas esant nagrinėjamos bylos aplinkybėms objektyviai atitinka sunkios padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas bylos aplinkybes, tame tarpe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nesant sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis yra charakterizuojami teigiamai, iš esmės nėra priešingai įstatymams piktybiškai elgtis nusiteikęs asmuo, nustatytini ir kaltinamajam skirtinų bausmių dydžiai artimi minimaliems: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą 170 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), už Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą - 120 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste manytina, jog tokios rūšies ir dydžio bausmių paskyrimas kaltinamajam už sunkų turtinį nusikaltimą ir apysunkį finansinio pobūdžio nusikaltimą neabejotinai užtikrins tiek ekonominį poveikį kaltinamajam, tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir nagrinėjamoje byloje leis įgyvendinti teisingumo principą.

38.       Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltas ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo proceso tvarka, jo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V.                      Dėl laidavimo instituto taikymo A. M.

39.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji ir jos gynėja prašė atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja Ž. J. tiek raštišku prašymu, tiek teismo posėdžio metu prašė perduoti kaltinamąją A. M. jos atsakomybei pagal laidavimą, nenustatant užstato, nes viena augina nepilnametį vaiką, ir nors turi pastovų darbą, išteklių mokėti piniginį užstatą neturi. Paaiškino, jog su kaltinamąja yra pažįstamos daugiau nei dešimt metų ir nors nesa giminaitės, tačiau yra labai gerai pažįstamos, abi vertėsi prekyba, laiduotojos mama taip pat pažįsta A. M. ir dažnai su ja bendrauja, abi turi gyvenimiškos patirties, tačiau dažnai atsižvelgia į laiduotojos nuomonę, jos autoritetas jai svarbus. Dėl įvykdytos veikos daug kalbėjosi su kaltinamąja, žino, kad ji smerkia savo poelgį, išgyvena dėl pasekmių, tačiau yra pasirengusi pasikeisti. Mano, kad gali užtikrinti, jog atleidus kaltinamają nuo atsakomybės, ji tikrai daugiau nedarys jokių nusikaltimų ar teisės pažeidimų, o ji pati darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Prokuroras neprieštaravo kaltinamosios prašymui atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

40.       BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

41.       Kaltinamoji A. M. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), neteista, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatytos. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji bausta administracine tvarka vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nepriskirtinas šiurkštiems nusižengimams, anksčiau neteista, niekur nedirba, pensininkė, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruota. Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertino kritiškai ir pažadėjo daugiau nenusikalsti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis). Pagal civilinį ieškinį pareikšta žala atlyginta visiškai ir geranoriškai. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. buvo labai kritiška savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jos pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, ji inkriminuotas veikas pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, civiliniu ieškiniu pareikšta žala atlyginta, ji praeityje nėra teista, bausta administracine tvarka tik vieną kartą už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra pensinio amžiaus, niekur nedirba. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji yra linkusi laikytis įstatymų, yra pilnavertė visuomenės narė. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra apysunkis, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala atlyginta, inkriminuota veika yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamoji praeityje neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą už KET pažeidimą, taigi kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

42.       BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja Ž. J. – kaltinamosios draugė, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka anksčiau bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų nėra, ji dirba, su kaltinamąja bendrauja visais gyvenimo klausimais, ją kaltinamolji laiko autoritetu, ji gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, ja pasitiki ir tiki, kad ateityje nusikaltimų ji daugiau nedarys. Tai, kad laiduotoja gali daryti įtaką kaltinamajai patvirtina ir tai, kad nėra duomenų apie naujus pradėtus ikiteisminius tyrimus, administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios neigiamą požiūrį į jos padarytą veiką, artimus santykius su laiduotoja, laiduotojos pasiryžimą prisiimti atsakomybę, jos tikėjimą A. M., kad ši daugiau taip nepasielgs, yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji, teismo sprendimu perdavus ją laiduotojos Ž. J. atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals, o laiduotoja savo elgesiu, pavyzdžiu ir kasdieniniu bendravimu turės jos elgesiui teigiamą įtaką. Šios išvardintos aplinkybės rodo, kad Ž. J. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. M. gali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

43.       Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su A. M. pobūdį, saistomus tvirtus draugiškus ryšius, bendravimo reguliariumą, siejamus glaudžius santykius, darys jai teigiamą įtaką, kad pastaroji nedarytų nusikalstamų veikų ateityje.

44.       Įvertinus kaltinamosios ir laiduotojos asmenybę charakterizuojančius duomenis, jų draugišką ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat aplinkybę, kad kaltinamoji yra nedirba, pensininkė, turtinė žala atlyginta, taip pat įvertinus laiduotojos finansines galimybes, tai, kad ji nors dirbanti, tačiau kaip nurodė neturinti santaupų ir išlaikanti savo nepilnametį vaiką, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi po inkriminuotos veikos įvykdymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį kaltinamoji jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos Ž. J. atsakomybėn, baudžiamoji byla A. M. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

45.       Laiduotojai Ž. J. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl A. M. baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

46.       Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

VI.                      Civilinis ieškinys, kiti klausimai

47.       Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo pareiškusi M. M. 34542,90 eurų civilinį ieškinį (3 t., b. l. 36-41). Kaip matyti iš byloje esančio 2022 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), pradinis mokėtojas M. M., mokėtojas A. M., pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai 34542,90 eurų, t. y. kaltinamieji patenkino civilinio ieškinio reikalavimą, sumokėdami prašytą civiliniu ieškiniu priteisti piniginę sumą į vieną iš nurodytų ieškinyje sąskaitų. 2022 m. birželio 14 d. teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas nurodė, jog civilinio ieškinio atsisako, nes valstybės biudžetui padaryta žala atlyginta.  Atsižvelgiant į tai, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

48.       Kaltinamajai A. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

49.       Daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai (1 paketas), atsiųsti su byla, įsiteisėjus nuosprendžiui, gražintini bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniais, BK 40 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti jį:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 170 MGL (8500 eurų) dydžio bauda,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - 240 MGL (12000 eurų) dydžio baudą. 

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir  M. M. paskirti galutinę bausmę – 160 MGL (8000 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato,  nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, perduodant A. M. laiduotojos Ž. J. atsakomybei ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Ž. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Procesą dėl civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

A. M. kardomosios priemonės neskirti. 

M. M. baudą privalo sumokėti per 4 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, atsiųstus su byla, įsiteisėjus nuosprendžiui, gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                               Vaida Baumilė