Civilinė byla Nr. e2-1586-302/2016

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00819-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 18 d.

    Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Montech“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4604-794/2016 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Montech“, trečiasis asmuo  Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Montech“, paaiškino, kad atsakovė nuo 2014 m. lapkričio mėnesio nesilaiko valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimų tvarkos, 2016 m. balandžio 1 d. skola siekė 7 921,7 Eur, šiuo metu įmonėje dirba vienas apdraustasis, kuriam VSD įmokos neskaičiuojamos, finansinės ataskaitos neteikiamos. Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. kredito įstaigoms buvo pateikti nurodymai nurašyti lėšas iš atsakovo sąskaitų, tačiau paskutinį kartą 117,07 Eur buvo nuskaičiuoti 2015 m. rugsėjo 18 d. Nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. buvo priimti 5 sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, tačiau iki šiol antstolei skolos išsiieškoti nepavyko. 2015 m. gruodžio 8 d. atsakovo direktorius įsipareigojo skolą dengti dalimis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo. Įmonės vardu registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra areštuotas.

Trečiasis asmuo VMI atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. duomenimis atsakovo mokestinės nepriemokos suma sudarė 218 367,07 Eur.

Atsakovė UAB „Montech“ atsiliepimu į pareiškimą prašė atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Paaiškino, kad ji nėra nemoki, ką liudija įmonės finansiniai dokumentai. Tiek 2015 m., tiek 2016 m. I pusmetį įmonės turtas atitinkamai 3 ir 4 kartus viršijo įsipareigojimus. 2013 m. įmonės gavo 235 644,98 Eur pelno, 2014 m. – 280 760,83 Eur, 2015 m. – 4 211 Eur, 2016 m. – 63 765 Eur. Atsakovė turi turto už 1 493 809 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro tik 358 026 Eur, kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, kuriems nėra suėjęs terminas, sudaro 217 424 Eur. Nurodė, kad už šiuo metu teikiamas paslaugas visi klientai nėra atsiskaitę, nes darbai dar tik vykdomi. 2016 m. balandžio 27 d. duomenimis numatomas pajamų kiekis sudaro 471 820 Eur. 2014 m. rugsėjo 4 d. įmonė įsigijo buto ir dalį žemės sklypo dalį (Grybo g. 17-120, Vilnius), kurių vertė 231 696,01 Eur, kas tik patvirtina, jog įmonė vykdo pelningą ir sėkmingą veiklą. Atsakovė neneigė, jog kartais vėluoja apmokėti skolas, tačiau tai, atsakovės teigimu, dažniausi įvyksta dėl užsakovų pavėluotų atsiskaitymų ir veiklos sezoniškumo. Atsakovė pripažino, kad turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau tvirtino, jog yra pajėgi toliau vykdyti savo veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Papildomai nurodė, kad įmonė turi debitorinių skolų, kurių išieškojimas iš debitorių yra realus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Montech“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė Virginiją Jankauskienę (sąrašo Nr. B-FA064).

Iš pareiškėjo ir trečiojo asmens pateiktų duomenų bei teismui prieinamų registrų ir viešų duomenų pirmos instancijos teismas nustatė, jog atsakovė reguliariai nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, 2014 m. gruodžio 18 d. skolą buvo bandoma išsiieškoti priverstine tvarka, duodant kredito įstaigoms privalomus nurodymus nuskaičiuoti lėšas iš atsakovės sąskaitų, tačiau paskutinį kartą 177,07 Eur buvo nuskaičiuota tik 2015 m. rugsėjo 18 d., atsakovės skola VSD biudžetui siekia 19 763,11 Eur, nors dar VSDFV Vilniaus skyriaus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu įmonės valstybinio socialinio draudimo įmokų skola siekė 7 921,7 Eur, atsakovė buvusiems darbuotojams darbo užmokesčio nemokėjo atskirais laikotarpiais nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. vasario mėn., įmonės darbuotojų skaičius nuo 2015 m. sausio 20 d. iki šiol sumažėjo nuo 6 iki 1. Teismo vertinimu, sunkią įmonės finansinę padėtį patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, iš kurių matyti, jog pradelsta atsakovės mokestinės nepriemokos suma sudaro 218 367,07 Eur.

Taip pat teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad pradelstos įmonės kreditorinės skolos iš viso sudaro 358 000 Eur. Įvertinęs atsakovės turto struktūrą, teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad įmonės turto vertė žymiai viršija įmonės įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį įmonės turto tiek 2015 m., tiek 2016 m. balandžio 27 d. sudarė debitorinės skolos (atitinkamai 79,5 proc. ir 70,5 proc.), o ilgalaikio įmonės turto vertė sudaro 288 896 Eur. Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina debitorinių skolų atgavimo realumo. 

Be to, pirmos instancijos teismas kritiškai vertino ir atsakovės teiginius bei pateiktus įrodymus, kuriais buvo siekiama įrodyti, jog atsakovė ir toliau realiai vykdo veiklą. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas nurodė, kad atsakovės į bylą pateikti dokumentai (2016 m. kovo 1 d. su UAB „Inovatecha“ sudaryta projektavimo sutartis; 2015 m. sausio 11 d. sąskaita-faktūra, pagal kurią atsakovė iš Green Energy LTD turėjo gauti 287 000 Eur avansą; paslaugų gavėjui SAKoven LTD išrašytas 2016 m. balandžio 12 d. atliktų darbų aktas ir sąskaita-faktūra 18 445 Eur sumai; paslaugų gavėjui 2016 m. kovo 31 d. išrašytas atliktų darbų aktas 18 445 Eur sumai ir sąskaita-faktūra 7 500 Eur sumai) nepatvirtina, jog atsakovė vykdo realią veiklą, kadangi tokių ženklių sumų gavimas neatsispindi kituose bylos dokumentuose, taip pat nėra jokių duomenų, jog iš gautų lėšų buvo bent dalinai atsiskaityta su įmonės kreditoriais, be to, įmonės darbuotojų skaičius nuo 2015 m. sausio 20 d. sumažėjo nuo 6 iki 1, o vienas įmonės direktorius vargu, ar gali vykdyti kokią nors veiklą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad sąskaitos ir atliktų darbų aktai yra sudarytos su užsienio įmonėmis (SAKoven LTD – Turkija, GreenEnergy LTD – Libanas), todėl realiai patikrinti suteiktų darbų fakto nėra galimybės, o sutartis su UAB „Inovatecha“, atliktų darbų aktą ir sąskaitą pasirašė H. E., kuris taip pat yra ir atsakovės direktorius.

Taigi, kompleksiškai įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus duomenis bei teismo iniciatyva surinktus duomenis, atsakovės turto struktūrą ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams mastą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nemoka darbuotojams su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo šešis kartus, taip pat tai, jog atsakovė negali atsiskaityti su kitais kreditoriais ilgą laiką bei nėra duomenų, jog galės atsiskaityti artimiausiu metu, teismas sprendė, kad atsakovė atitinka ĮBĮ 9 str. 7 d. nustatytas sąlygas, todėl UAB „Montech“ iškėlė bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Montech“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Be to, prie bylos prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus: darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2014 m. sausio mėn. kopiją, darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2015 m. vasario mėn. kopiją, 2015-11-06 prašymo kopiją, 2015-11-10 antstolio atsakymo kopiją, pelno mokesčio deklaracijos už 2015 m. kopiją, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos kopiją, prašymo įregistruoti į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą kopiją, 2016-05-31 kreditorių susirinkimo protokolo kopiją. Atsakovės teigimu, naujai pateikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, atskleidžiantys tikrąją atsakovės finansinę situaciją ir galintys turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl jie prijungtini prie bylos.

Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

1. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsakovės darbuotojų skaičiaus sumažėjimą vertino kaip neigiamą atsakovės veiklos rodiklį. Atsakovės darbuotojų skaičius niekada nebuvo didelis, kadangi dalį darbų atsakovė atlieka savo turimais pajėgumais, o kitą dalį atlikti samdo subrangovus, kas yra įprasta praktika statybų sektoriuje. Su atskiruoju skundu pateikiami darbo apskaitos dokumentai patvirtina, kad net ir tada, kai atsakovės finansinė padėtis buvo gera, pagrindines pajamas atsakovė uždirbo remdamasi ne savo darbuotojų, kurių didžioji dalis dirbdavo vos po kelias valandas per dieną, o subrangovų pajėgumais. Pasikeitus atsakovės finansinei situacijai ir sutrikus debitorių atsiskaitymams su atsakove, atsakovė liko tik su vienu darbuotoju, o didžiąją dalį darbų atlieka subrangovai.

2. Atsakovės skola VSD biudžetui yra 19 763,11 Eur, palyginus šią sumą su atsakovės turimu turtu (1 493 809 Eur), ji tesudaro vos 1,3 proc. atsakovės turimo turto. Minėta skola vis dar nėra padengta dėl apyvartinių lėšų stygiaus.

3. Bendras įsiskolinimas pirmos eilės kreditoriams taip pat sudaro tik 1,5 proc. viso atsakovės turimo turto, todėl iš pirmų gautų įplaukų atsakovė bus pajėgi įvykdyti šiuos įsipareigojimus. Nors atsakovės atžvilgiu yra priimti Darbo ginčų komisijos sprendimai sumokėti bendrą 22 981,86 Eur sumą keturiems buvusiems darbuotojams, tačiau nei vienas iš darbuotojų iki šiol nesikreipė dėl šių sprendimų įvykdymo priverstine tvarka, kadangi su jais yra sutarta dėl galimo mokėjimų vėlavimo.

4. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad VMI turi 218 367,07 Eur reikalavimą, kurį sudaro 39 518,57 Eur pelno mokesčio avansas, 134 279,51 Eur pridėtinės vertės mokestis bei 44 568,99 Eur kitos mokestinės prievolės ir delspinigiai, tačiau ši suma yra negalutinė ir ji neabejotinai sumažės. Prievolė sumokėti 39 518,57 Eur pelno mokesčio avansą buvo nustatyta apskaičiavus prognozuojamus atsakovės 2015 m. veiklos rezultatus pagal praėjusių metų atsakovės veiklos rezultatus, tačiau atsakovės veikla nebuvo tokia sėkminga kaip 2014 metais, todėl, atsakovei pateikus 2015 m. pelno mokesčio deklaraciją, atsakovės mokėtinas pelno mokestis sumažėjo nuo 39 518,57 Eur iki 632 Eur. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, pateikiama su atskiruoju skundu, taip pat patvirtina, kad atsakovė iš mokėtino PVM dar turi teisę ir atskaityti 40 263 Eur PVM, tačiau dėl užklupusių finansinių sunkumų sutrikus atsiskaitymams VMI iniciatyva buvo panaikinta atsakovės registracija Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre ir iki pakartotinio įsiregistravimo atsakovei buvo apribota teisė atlikti PVM atskaitymus. Atsakovė jau yra pateikusi prašymą įrašyti ją į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą (atskirojo skundo priedas Nr. 7).

5. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai visus per vienerius metus mokėtinus (358 206 Eur) įsipareigojimus vertino kaip pradelstus. Minėta suma yra mažintina 79 781,57 Eur suma jau vien dėl aukščiau nurodytų argumentų. Atsakovė dėl laikinų finansinių sunkumų negali įvykdyti visų savo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau tai nereiškia, kad, turėdama 1 493 809 Eur turto, atsakovė negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų artimiausiu metu.

6. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsakovės turto vertę prilygino turimam ilgalaikiam turtui ignoruodamas likusį turtą. Į bylą pateikta 2016-05-25 VMI operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad 2015-12-31 atsakovės debitoriniai įsiskolinimai sudarė 1 103 691,08 Eur. Į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės debitoriai yra realios, vykdančios veiklą (tik vienintelė UAB „Green energy solutions and technology“ yra bankrutuojanti, bet ir ji turi ženklų turtą) ir turinčios turto įmonės, kurios yra skolingos atsakovei už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. UAB „Green energy solutions and technology“ ir UAB „Timberia“ savo debitorinius įsiskolinimus padengs artimiausiu laiku. 2016-05-31 UAB „Green energy solutions and technology“ vykusiame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta likviduoti įmonę dėl bankroto ir realizuoti varžytynėse nekilnojamąjį turtą. Gautos lėšos bus paskirstytos kreditoriams. Priklausomai nuo turto pardavimo kainos atsakovė turėtų gauti apie 100 000 Eur. Skolininkė UAB „Timberia“ 49 999,99 Eur debitorinę skolą apmokėjo natūra – 2016 m. sausio 11 d. būsimo patalpų/turto pirkimo-pardavimo sutartimi perleisdama nekilnojamąjį turtą. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta, kadangi namas, kuriame yra butas, nors jau ir yra pastatytas, bet dar nėra pripažintas tinkamu naudoti.

7. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad į bylą pateikti dokumentai nepatvirtina, jog atsakovė vykdo realią veiklą. Veiklos vykdymo faktą patvirtina tai, kad pastaruoju metu išaugo atsakovės debitorių skaičius, buvo sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo ir darbų atlikimo, išrašytos avansinės ir galutinės sąskaitos. Atsakovės turimų darbuotojų skaičius niekaip negali paneigti fakto, kad įmonė realiai vykdo veiklą. Pirmos instancijos teismo nuomonė, kad abejotina, jog vienas įmonės direktorius gali vykdyti visą įmonės veiklą, yra niekuo nepagrįsta. Pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti į bylą pateiktų sąskaitų ir atliktų darbų aktų, sudarytų su užsienio įmonėmis, patikimumu, kadangi sutarčių sudarymas su užsienio šalyse registruotomis įmonėmis yra normali verslo praktika.

Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad atsakovė yra nemoki, kadangi nuo 2014 m. lapkričio mėnesio įmonė valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais nemokėjo privalomųjų VSD įmokų. Taikytos priverstinio poveikio priemonės siekiant išieškoti skolą buvo neveiksmingas, įsiskolinimas taip ir nebuvo išieškotas. Atsakovės įsipareigojimų ir mokėtinų sumų nustatyti nėra galimybės, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi balanso už 2015 metus, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau yra svarbios objektyvaus turinio aplinkybės. Nustačius, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia ir pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant ½ balansinės turto vertės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Montech“, yra pagrįsta ir teisėta. 

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2014 m. sausio mėn. kopiją, darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2015 m. vasario mėn. kopiją, 2015-11-06 prašymo kopiją, 2015-11-10 antstolio atsakymo kopiją, pelno mokesčio deklaracijos už 2015 m. kopiją, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos kopiją, prašymo įregistruoti į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą kopiją, 2016-05-31 kreditorių susirinkimo protokolo kopiją.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl įmonės nemokumo, o pareiškėja savo poziciją dėl šių rašytinių įrodymų galėjo pateikti atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais įrodymais ir byloje esančiais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl įmonės mokumo/(ne)mokumo

Pagrindus bankroto bylai iškelti numato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš nurodytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Montech“ dėl jos nemokumo. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).

Be to, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo egzistavimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl pradedant šį procesą, t.y. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų, nurodė, kad atsakovė nuo 2014 m. lapkričio mėnesio nesilaiko valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimų tvarkos, 2016 m. balandžio 1 d. skola siekė 7 921,7 Eur, nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. buvo priimti 5 sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, tačiau iki šiol antstolei skolos išieškoti nepavyko. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ji pagal 2015 m. ir 2016 m. pirmo pusmečio finansinius rodiklius neatitinka ĮBĮ įtvirtintų įmonės nemokumo pagrindų, kadangi įmonės turimi įsipareigojimai neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Nors atsakovė ir pripažįsta, kad šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau tvirtina, kad ir toliau yra pajėgi vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, iš to gauti pajamas ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, pažymi, kad jos debitoriniai įsiskolinimai 2015-12-31 sudarė 1 103 691,08 Eur, o debitoriai UAB „Green energy solutions and technology“ ir UAB „Timberia“ savo debitorinius įsiskolinimus padengs artimiausiu laiku. Iš skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmos instancijos teismas įvertinęs atsakovės turto struktūrą ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams mastą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nemoka darbuotojams su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo šešis kartus, bei į tai, jog atsakovė negali atsiskaityti su kitais kreditoriais ilgą laiką, ir nėra duomenų, jog galės atsiskaityti artimiausiu metu, iškėlė atsakovei bankroto bylą. Atsakovė su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti.

Atskirajame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai visas per vienerius metus mokėtinas sumas (358 206 Eur) vertino kaip pradelstus finansinius įsipareigojimus. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal paskutinio teismui pateikto 2016 m. balandžio 27 d. balanso duomenis atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 358 206 Eur. Nors atsakovė ir nepateikė tikslių duomenų, kokią sumą sudaro būtent pradelsti mokėjimai, tačiau sutiktina su apeliante, kad pirmos instancijos teismas, neišsireikalavęs minėtų duomenų iš atsakovės, nepagrįstai visas per vienerius metus mokėtinas sumas vertino kaip pradelstus mokėjimus. Pastebėtina, kad nors pirmos instancijos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi, be kitų dokumentų, įpareigojo atsakovės vadovą pateikti ir kreditorių sąrašą, kuriame aiški būtų nurodyti atsiskaitymo terminai, tačiau šis teismo įpareigojimas, teismui nesiėmus jokių kitų įstatymo leidžiamų priemonių (ĮBĮ 9 str. 1 d.), taip ir liko neįvykdytas, todėl nėra galimybės nustatyti, koks yra tikslus pradelstų atsakovės finansinių įsipareigojimų dydis.

Atsakovė atskirajame skunde nesutinka ir su pirmos instancijos teismu, kuris atsakovės turto vertę, atsižvelgdamas į tai, kad tiek 2015 m., tiek 2016 m. balandžio 27 d. didžiąją įmonės turto dalį sudarė debitorinės skolos (atitinkamai 79,5 proc. ir 70,5 proc.), prilygino vien tik atsakovės turimam ilgalaikiam turtui, kurio vertė 288 896 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014; 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401-117/2015 ir kt.). Taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė, o, kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė. Sutiktina su apeliante, kad teisiškai nepagrįsta yra įmonės turto vertę prilyginti vien tik įmonės turimam ilgalaikiam turtui, ką nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas ir padarė. Atsakovė į bylą buvo pateikusi debitorių sąrašą, kuriame nurodytos veiklą vykdančios įmonės (pagal bylos duomenis tik viena įmonė UAB „Green energy solutions and technology“ yra bankrutavusi), kurios yra skolingos atsakovei už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Bendra debitorinių skolų suma 2015-12-31 sudarė 1 103 691,08 Eur (2016 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo duomenys). Įvertinęs tik skolų iš UAB „Green energy solutions and technology“ ir UAB „Timberia“ atgavimo perspektyvas, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apskritai debitorinių skolų atgavimo galimybės yra menkos, be to, pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų atgautos skolos iš minėtų debitorių UAB „Green energy solutions and technology“ ir UAB „Timberia“, tai įmonės turto vertė padidėtų tik iki 388 896 Eur, kas tik nežymiai viršytų atsakovės pradelstus finansinius įsipareigojimus (358 000 Eur). Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino skolų atgavimo perspektyvų iš kitų debitorių, nors tos skolos sudaro ženklią sumą, bei pakartotinai nereikalavo iš atsakovės pateikti įrodymus, patvirtinančius tų skolų atgavimo realumą.

Atsižvelgiant į tai, jog įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą. Esant neaiškumams dėl įmonės turto vertės, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi imtis įstatymo nustatytų priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta tikroji turto vertė, reikalauti, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie balanse nurodyto turto vertę, o prireikus, kad įmonės turtas būtų įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas formaliai nustatęs atsakovės turto sudėtį, neišsiaiškino realios jo vertės, be to, nebuvo nustatyta ir pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų suma, todėl laikytina, jog pirmos instancijos teismas nenustatė esminių aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui. Nustatyti tikslią atsakovės finansinio turto vertę nagrinėjamu atveju yra itin svarbu ir dėl to, jog būtent šis turtas sudaro atsakovės turimo turto esminę dalį. Vadinasi nuo konkrečios finansinio turto vertės priklauso ir atsakovės turto bei pradelstų įsipareigojimų santykis, iš kurio sprendžiama apie bendrovės (ne)mokumą.

Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016), ko pirmos instancijos teismas taip pat nevertino.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas, atskirojo skundo argumentų kontekste, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas atsakovės turimo turto vertę, formaliai vertino atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, nesiaiškino atsakovės turimo finansinio turto realios vertės, nenustatė atsakovės vykdomos veiklos ir įmonės galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams laiko perspektyvoje. Apeliacinės instancijos teismas pagal pirmosios instancijos teismo surinktus dokumentus neturi galimybės išspręsti klausimo iš esmės – teisingai nustatyti atsakovės turimo turto ir pradelstų finansinių įsipareigojimų santykį. Kadangi pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, pakartotinai nepareikalavo jas pagrindžiančių įrodymų, tinkamai nenustatė atsakovės turto, įrašyto į įmonės balansą, realios vertės, atsakovės (ne)mokumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė, todėl ji turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų buvimo. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dėl nepašalintų abejonių apie atsakovės finansinę būklę skundžiamą nutartį būtų tikslingą panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Montech“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo sprendžiant iš naujo, pirmosios instancijos teismas dėl turinčių bylai reikšmės aplinkybių nustatymo turėtų pareikalauti, kad atsakovė UAB „Montech“ pateiktų įrodymus, pagrindžiančius pradelstų finansinių įsipareigojimų sumą, taip pat pateiktų debitorių sąrašą, kuriame būtų detalizuoti atsiskaitymo terminai. Be to, tikslinga būtų iš atsakovės vadovo pareikalauti pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius skolų atgavimo iš debitorių galimybių realumą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu nurodyti duomenys, nagrinėjant klausimą iš naujo, nebūtų pateikti, pirmosios instancijos teismas atsakingiems asmenims gali taikyti įstatyme numatytas sankcijas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB “Montech” iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                        Romualda Janovičienė