Civilinė byla Nr. e2-3265-869/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36278-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1; 3.4.1.6.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,

sekretoriaujant Natalijai Tomilinai

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

tretiesiems asmenims N. K., S. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. K. ir N. K..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią L. R., nepilnamečio vaiko S. S. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės L. R. išlaikymą nepilnametei dukrai S. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės; 3) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametė S. S. yra likusi be tėvų globos. S. S. tėvas S. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Motina L. R. dukters pati neaugina ir motinos valdžios jos atžvilgiu neįgyvendina. Atsakovė L. R., kaip netinkamai vykdanti motinos pareigas vaiko atžvilgiu, vaiko teisių apsaugos specialistams žinoma nuo 2013 m., atsakovės šeima nuo 2013 m. birželio 18 d. yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Mažametei S. S. dėl motinos alkoholio vartojimo keturis kartus buvo nustatyta laikinoji globa. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1245-862/2016 atsakovei L. R. laikinai apribota motinos valdžia dukros S. S. atžvilgiu. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1497-714/2017 S. S. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniais globėjais paskirti giminaičiai S. K. ir N. K.

Nuo laikino motinos valdžios atsakovei L. R. apribojimo praėjo trys metai, tačiau atsakovė motinos valdžios dukters S. S. atžvilgiu vykdyti nepradėjo, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo nesikreipė. Tarnyba nurodė, kad atsakovės šeimai nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Tarnyba 2019 m. kovo 28 d. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio koordinuojančios atvejo vadybininkės pranešimą, kuriame nurodoma, jog atsakovė L. R. nerodo iniciatyvos ir nesiima konkrečių veiksmų susigrąžinti dukrą į šeimą. Atsakovė nereiškia noro dalyvauti auklėjant vaiką, rūpintis jo priežiūra, sveikata ir ugdymu, nesistengia atkurti tarpusavio santykių. Su šeima dirbančių specialistų teigimu, atsakovė L. R. yra nemotyvuota priimti teikiamų socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų, visiškai nebendradarbiauja, todėl socialinis darbas su jos šeima nevyksta. Per visą darbo su šeima laikotarpį, atsakovė L. R. tik vieną kartą buvo atvykusi į socialinės darbuotojos konsultaciją, kurios metu nurodė, kad dukros nematė pusantrų metų, nebendravo su ja metus laiko. Atsakovė paaiškino, kad neketina dėti pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą. Tarnyba reikalavimą visiškai apriboti motinos valdžią atsakovės atžvilgiu motyvuoja tuo, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo – nerodo visiškai jokios iniciatyvos rūpintis nepilnamete dukra, nesiekia jos susigrąžinti, tinkamai nesinaudoja teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti atsakovei geriau suprasti savo kaip motinos vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes jį atlikti, priešingai, atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu S. S. atžvilgiu.

Tarnyba taip nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1245-862/2016 atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią dukters S. S. atžvilgiu, išlaikymas iš atsakovės dukrai nebuvo priteistas, todėl siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, jos poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui, įvertinus atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimus išlaikytinių skaičių, iš atsakovės nepilnametės dukters poreikiams tenkinti priteistinas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme momento iki S. S. pilnametystės (tomas 1, e. b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pareikštą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais bei motyvais ir prašė tenkinti. Tarnybos atstovė Lina Visockienė patvirtino, kad situacija atsakovės L. R. šeimoje nėra pasikeitusi, atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo motinos pareigų atlikimo, socialiniai ryšiai tarp motinos ir dukros yra nutrūkę. Atsakovės šeimos atžvilgiu socialinės paslaugos yra nutrauktos, kadangi socialiniams darbuotojams nepavyksta nustatyti atsakovės gyvenamosios vietos, o pati atsakovė į socialinius darbuotojus nesikreipia. Atsakovės nepilnametė dukra S. S. auga su savo nuolatiniais globėjais, trečiaisiais asmenimis šioje byloje, N. K. ir S. K., mergaitė trečiuosius asmenis laiko savo tėvais, globa vyksta sklandžiai, vaiko teisių ir interesų pažeidimų globėjų šeimoje nėra nustatyta.

Atsakovei L. R. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei pranešimas dėl advokato būtinumo (siūlymas pasirūpinti atstovavimu)) buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kitu galimu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (popierinis bylos priedas, b. l. 3-5). 2020 m. kovo 3 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovės paieška, paiešką pavedant atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (tomas 1, e. b. l. 50-51). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba nustatė atsakovės gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ir atsakovei asmeniškai įteikė teismo siųstus procesinius dokumentus (ieškinį su priedais, teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo bei pranešimą dėl advokato būtinumo) (CPK 123 straipsnio 1 dalis) (popierinis bylos priedas, b.l. 14-19). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šaukimas į paskirtą teismo posėdį atsakovei buvo siųstas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas (popierinis bylos priedas, b. l. 37). Teismas, siekdamas informuoti atsakovę apie teismo posėdį, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydamas tarpininkauti, įteikiant atsakovei šaukimą. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai periodiškai buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienu iš adresų rasti atsakovę nepavyko (popierinis bylos priedas, b. l. 32-34). Atsakovė apie paskirtą bylos nagrinėjimą buvo informuota CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, informavimas laikytinas tinkamu, tačiau į 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Trečiajam asmeniui S. K. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti asmeniškai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis) (popierinis bylos priedas, b. l. 1). Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė L. R. yra visiškai atsiribojusi nuo vaiko - su vaiku nebendrauja, nelanko, neteikia dukrai išlaikymo, trečiojo asmens nuomone, nėra tikimybės, kad situacija atsakovės šeimoje pasikeistų. Trečiasis asmuo S. K. nurodė, kad S. S. išlaiko ji su vyru N. K. iš darbo santykių gaunamų pajamų, našlaičio pašalpos, valstybės mokamų vaiko pinigų. Nurodė, kad S. S. sveikatos problemų neturi, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui - 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pakankamas.

Trečiajam asmeniui N. K. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti asmeniškai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis) (popierinis bylos priedas, b. l. 2). Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo N. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė L. R. nepilnamete dukterimi S. S. nesidomi, nesirūpina, neprisideda prie jos poreikių patenkinimo, todėl prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad per pastaruosius trejus metus atsakovė tik vieną kartą yra atsiuntusi globėjams drabužius dukrai. Nuo nuolatinės globos paskyrimo momento, S. S. išlaiko ir ja rūpinasi nuolatiniai globėjai. Trečiojo asmens nuomone, nėra tikimybės, kad situacija atsakovės šeimoje pasikeistų. N. K. nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui - 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pakankamas.

Ieškinys tenkintinas pilnai

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visa apimtimi – neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). 

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013). 

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo matyti, kad nepilnametės tėvai yra L. R. ir S. S. (tomas 1, e. b. l. 4). Nepilnametės S. S. tėvas S. S. yra miręs (tomas 1, e. b. l. 5). 2016 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1245-862/2016 laikinai apribota atsakovės L. R. motinos valdžia dukters S. S. atžvilgiu. 2017 m. spalio 13 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1497-714/2017 nepilnametės S. S. nuolatiniais globėjais paskirti S. K. ir N. K..

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, teismo posėdžio metu duotais byloje dalyvaujančių asmenų bei jų atstovų paaiškinimais, atsakovė L. R. dukra nesirūpina, ja nesidomi, neprižiūri, nesidomi dukters sveikata, mokslo pasiekimais, neprisideda prie vaiko išlaikymo, yra nusišalinusi nuo motinos pareigų. Akivaizdu, kad toks atsakovės elgesys daro vaikui žalą. Atsakovės kaip motinos pareigų savo nepilnametės dukters atžvilgiu neįgyvendinimas, atsakovės siekio su vaiku bendrauti stoka, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikui kas dieną reikalingas abiejų tėvų rūpestis, išlaikymas ir parama. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms (motiniškoms) pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. 

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų, pripažintina, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, dukra nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovei L. R. motinos valdžią nepilnametės dukters S. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnametės dukters S. S. atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Atsakovei išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės L. R. 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovo teigimu, toks išlaikymo dydis priteistinas, atsižvelgiant į atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, ir tokio dydžio išlaikymas patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui ir laisvalaikiui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė L. R. yra bedarbė, oficialių pajamų negauna (tomas 1, e. b. l. 49). Iš į bylą pateikto VšĮ „SOS vaikų kaimai“ pranešimo matyti, kad atsakovės teigimu ji dirba neoficialiai pas seserį, gauna nepastovias pajamas (tomas 1, e. b. l. 19). Duomenų apie kitus L. R. išlaikytinius byloje nėra. 

Pažymėtina, jog tėvai privalo maksimaliai išnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Be to, tėvai taip pat privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad iš atsakovės priteistinas nepilnamečiam vaikui išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, nurodyta suma galės bent iš dalies užtikrinti būtinųjų kasdienių vaikų poreikių patenkinimą.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovės L. R. į valstybės biudžetą priteistinas 54 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylos duomenimis, teismas patyrė 31,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės. Iš viso iš atsakovės L. R. valstybei priteistina iš viso po 85,53 Eur (31,53 Eur + 54 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. 

Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y., nuo 2019 m. gruodžio 3 d., iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniai globėjai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 85,53 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Renata Jocienė