Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-319/2015

Proceso Nr. 1-20-1-00003-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2015 m. kovo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Algerdo Urbšio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam G. G. ir jo gynėjui advokatui Vygaudui Moliui, nukentėjusiajam E. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. teismo nuosprendžio, kuriuo     

G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d. ir paskirta 15 MGL, t. y. 1950,00 dydžio bauda. Priteista iš civilinio atsakovo AAS ”Gjensidige Baltic” nukentėjusiajam E. M. 159,77 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 2000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

G. G. pripažintas kaltu pagal BK  281 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad jis, 2013-01-03 apie 17.10 val., vairuodamas automobilį „Fiat Marea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Savanorių prospekte, važiuodamas nuo P. L. g. link Žukausko g., ties namu Nr. 349, pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė reikiamo atstumo, atsitrenkė į priekyje jo, ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį „Škoda Oktavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. M.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Škoda Oktavia“ vairuotojas E. M., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde prašo byloje atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, skirti kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-14 nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliantas nurodo, kad sutinka su teismo nuosprendžio dalimi, jog pažeidė KET nustatytus reikalavimus ir jų neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam E. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliantas teigia, kad BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį visiškai nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų bei nukentėjusioje ir kaltinamojo parodymų, priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, nepasisakė dėl specialistės, surašiusios išvadą duotų parodymų. Teismas nevertino prieštaravimų tarp ekspertės ir kaltinamojo parodymų, atsisakė byloje skirti kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę, kurią atlikus būtų neginčitinai nustatyta, ar nukentėjusiajam E. M. eismo įvykio metu galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimą ir priėmė neteisingą nuosprendį. Specialistė Marija Kolcovaitė, surašiusi specialisto išvadą Nr. G648/13(02), kurioje E. M. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, apklausos metu teisme parodė, kad ekspertizė atlikta tik iš jai pateiktų medicininių dokumentų, todėl norint nustatyti aplinkybę ar sužalojimai galėjo būti padaryti būtent eismo įvykio metu ir ar E. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti nustatytas būtent dėl eismo įvykių metu padarytų sužalojimų, byloje reikėtų skirti kompleksinę autotechninę ekspertizę, kadangi tam reikalingos specialios žinios, todėl ji negalinti atsakyti į užduotus klausimus. Iš byloje pateiktos 2013-03-08 specialisto išvados Nr. G648/13(02) matyti, kad jokių konkrečių sužalojimų išskyrus kaklo skausmą nukentėjusiajam nebuvo nustatyta, todėl byloje buvo prašoma skirti kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę, kuri nustatytų, ar nukentėjusiajam E. M. eismo įvykio metu galėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir kurios išvados būtų pagrindinis ir neginčytinas įrodymas, patvirtinantis BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio buvimą. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kurių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Kilus abejonių dėl teismo medicinos ekspertų pateiktų specialistų išvadų ar ekspertizės aktų pagrįstumo, teismai turėtų tiesiogiai remtis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis ir spręsti dėl naujų specialiųjų žinių poreikio (kasacinė byla Nr. 2K-114/2008). Tokią praktiką iliustruoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-44/2008.

Apeliantas teigia, kad teismas jį pripažino kaltu pagal BK 281 str. 1 d. nesiedamas kelių eismo taisyklių pažeidimo su kilusiais padariniais, o neesant priežastinio ryšio tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šios aplinkybės, jo įsitikinimu, leidžia daryti pagristas išvadas, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant jo teisę į gynybą, neobjektyviai ištyrus įrodymus, netinkamai juos vertinant, nepašalinus esminių prieštaravimų, nenustačius priežastinio ryšio dėl kilusių padarinių ir tokių teismo išvadų negalima vertinti nuosekliomis, o abejonėmis negalima grįsti nuosprendžio. Teismo pareiga tinkamai įvertinti įrodymus, o jų nepakankant - imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir/ar priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis šio kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir pašalinusi visus prieštaravimus ir abejones dėl įrodymų pakankamumo bei patikimumo, sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis, jog G. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje surinktais duomenimis. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas ir nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Vadinasi, BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinas požymis – nurodyti padariniai.

Nuteistasis G. G. skunde neginčija faktinių bylos aplinkybių t.y. tai neneigia, kad jis pažeidė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, tačiau jis nesutinka su jo veiksmų vertinimu dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mąsto, kaip nusikalstamos veikos numatytos BK 281 str. 1 d. Atsižvelgdama į skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismo kolegija bylą patikrina tik šiais aspektais t.y. tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau vertindama ir tai, ar yra byloje esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad autoįvykio metu, kai į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė G. G. vairuojamas automobilis, jis pajuto smūgį, buvo sutraumuotas kaklas, padarytus sužalojimus gydėsi, tačiau kaklo skausmus jaučia iki šiol.

Nuteistasis G. G. kaltu dėl autoįvykio prisipažino, tačiau dėl nuketėjusiajam padarytų sužalojimų – ne, nes mano, kad konstatuoti sužalojimai buvo padaryti ne autoįvykio metu. Savo samprotavimus jis grindžia tuo, kad po įvykio nukentėjęs pasakė, kad jaučiasi blogai, skauda krūtinę. Ekspertų išvadoje minimi 10, 12 slankstelių kairės pusės trauma, tačiau jo nuomone, kadangi saugos diržas per juosmenį, nuo kairio peties į dešinę juosmens pusę, tai kairės pusės sužalojimai įvykio metu negalėjo atsirasti. Todėl jis daro išvadą, kad jei trauma gauta ne įvykio metu kairiajame šone, gal ir kaklo trauma buvo padaryta anksčiau.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame tik nurodyta, kad specialisto išvada Nr. G648/13(02) E. M. konstatuota kaklo ir krūtinės sumušimas ir dėl kaklo sumušimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nebuvo analizuojami duomenys, patvirtinantys priežastinio ryšio tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių buvimą, ką pagal apeliantui inkriminuojamą veiką yra būtina įrodyti, nes priešingu atveju baudžiamoji atsakomybė negalima.

Specialistė Marija Kolcovaitė, surašiusi specialisto išvadą Nr. G648/13(02), apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ekspertizė atlikta tik iš jai pateiktų medicininių dokumentų, todėl norint nustatyti aplinkybę ar sužalojimai galėjo būti padaryti būtent eismo įvykio metu ir ar E. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti nustatytas būtent dėl eismo įvykių metu padarytų sužalojimų, byloje reikėtų skirti kompleksinę autotechninę ekspertizę, kadangi tam reikalingos specialios žinios, todėl ji negalinti atsakyti į užduotus klausimus.

Įvertinusi tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių pakankamai neištyrė ir prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl skyrė kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizę mitėtiems prieštaravimams ir neaiškumams pašalinti.

Taigi, teisėjų kolegija, priimdama sprendimą vertina tiek pirmosios instancijos teismo suriktus ir įvertinus duomenis, tiek ir aukštesniojo teismo atlikto įrodymų tyrimo metu surinktus įrodymus.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-930(14), išvadoje, atsakant į užduotus klausimus, nurodyta, kad automobilių „Fiat Marea", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Octavia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo mechanizmas buvo toks: automobilis „Fiat Marea" priekinės dalies kairiąja puse, tikėtina, ne mažesniu nei 20 km/h atsitrenkė į „Škoda Oktavia" užpakalinės dalies, tikėtina, dešiniąją pusę, dėl to „Škoda Oktavia" buvo nublokštas į priekį (išvadą pasirašė ekspertė L. Lazarenko). Dėl smūgio į automobilio „Škoda Octavia" užpakalinę dalį, vairuotojo E. M. kūnas iš pradžių buvo bloškiamas atgal ir galva galėjo būti atlošta atgal, po to (botago kirčio principas) staigiai nulenkta į priekį. Fleksijos ar ekstenzijos momentas, nukreiptas į sagitalinę plokštumą, gali pažeisti audinius. Momentas, nukreiptas į frontalinę plokštumą, gali sukelti botago kirčio principo šoninę fleksiją, kuri taip pat pažeidžia audinius. Krūtinės sumušimas padarytas kontaktuojant su plokščiu ar buku objektu. Konstatuoti kaklo ir krūtinės sužalojimai galėjo būti padaryti prisisegus saugos diržą, ar jo neprisisegus (išvadą pasirašė ekspertės L. Lazarenko ir M. Kolcovaitė).

Ši išvada paneigia apelianto versiją, kad ekspertų išvadoje konstatuota 10, 12 slankstelių kairės pusės trauma įvykio metu negalėjo atsirasti, nes saugos diržas eina per juosmenį nuo kairio peties į dešinę juosmens pusę.

VTMT ekspertizės akto Nr. KMPG 24/14(02) išvadoje į ekspertams pateiktus klausimus atsakyta: 1. E. M. konstatuota sumušimas, padarytas viršijant kaklo fiziologines lenkimo ribas. Krūtinės sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir saugos diržas ar kitas kietas bukas daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kaklo sumušimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi E. M. sveikata šiuo atveju buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. 2. Iki eismo įvykio 2013-01-03 E. M. nenustatyta jokia liga, galėjusi įtakoti ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikimo laikotarpį. Nustatyti buvę susirgimai jokios klinikinės įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui neturi. Kaklinės stuburo dalies skoliozė šiuo atveju kaip galimas sveikatos sutrikimo trukmę įtakojantis veiksnys atmetama, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose jokių nusiskundimų kaklo skausmais laikotarpyje nuo 2007 metų iki šios traumos dienos nerasta. 3. Kaklo sumušimas nustatytas pagal objektyvius gydytojo įrašus. 4. Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje TLK-10-AM (Australijos modifikacija) rasta diagnozė cervikalgija (kaklo skausmas), užšifruota kodu M54.2. Ji reiškia kaklo skausmą išskyrus cervikalgiją dėl tarpslankstelinių diskų ligos. Šiuo šifru galėjo būti užšifruotas ir gydytojų diagnozuotas potrauminis kaklo skausmas. 5. Baudžiamojoje byloje rasti įklijuoti pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2013-01-04, 01-09 ir 01-16 dienas, kuriuose pažymėta, kad nedarbingumo priežastis yra „Nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o). TLK 10-am ligos kodas nenurodytas. 6. Nuo 2012-08-22 nėra jokių įrašų apie galimą susirgimą galėjusį įtakoti po traumos išsivysčiusį ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpį. Nėra jokių objektyvių klinikinių duomenų apie kokios nors ligos paūmėjimą, galėjusį įtakoti ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpį. Nustatyti buvę susirgimai jokios klinikinės įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui neturi.

Kaip matyti iš šios išsamios specialisto duotos išvados, nukentėjusiajam E. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas dėl kaklo sumušimo ir pagal pateiktus duomenis, konstatuota, kad iki eismo įvykio t.y. 2013-01-03, E. M. nebuvo nustatyta jokia kita liga ar sužalojimas, galėję įtakoti ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikimo laikotarpį. Taigi, šie objektyvūs duomenys taip pat paneigė G. G. abejonę, kad kaklo trauma E. M. galėjo būti padaryta ne eismo įvykio metu, o anksčiau.

Kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti tiek ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, tiek ir jame padaryta išvada, kad E. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent tiriamo eismo įvykio metu. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. G. veiksmuose yra nustatyti visi BK 281 str. 1 d. numatyti sudėties požymiai, nes jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, dėl ko nukentėjusiajam E. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. priežastinis ryšys tarp padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių yra nustatytas faktiniais duomenimis.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., paskirta bausmė individualizuota tinkamai, ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio priteistas vadovaujantis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tad keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                                    Rimas Švirinas

Teisėjai                                                                                                                       Algerdas Urbšys

                        Gytis Večerskas