Civilinė byla Nr. e2-45298-912/2016

(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38452-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškiniu prašoma priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1136,81 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar parengiamojo procesinio dokumento.

Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovės prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai  (ieškinio ir jo priedų nuorašai) įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Per nustatytą terminą atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis byloje duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė, valdanti sistemą „Vivus.lt“, ir atsakovas 2013 m. sausio 17 d. nuotoliniu būdu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 434,43 Eur dydžio kreditą, kurį atsakovas turėjo grąžinti per 18 mėnesių, t. y. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2013 m. birželio 7 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsakovas netinkamai vykdė prievolę grąžinti skolą, todėl liko skolingas ieškovei 434,43 Eur negrąžinto kredito, 87,02 Eur palūkanų. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, 87,02 Eur palūkanų (CK 6.200, 6.205 straipsniai, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 615,36 Eur palūkanų, paskaičiuotų po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma. Analizuojamu atveju vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte šalys susitarė, kad už pradelsimo laikotarpį atsakovas turi mokėti palūkanas, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 122,40 proc. Ieškovė paskaičiavo, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2014 m. gegužės 7 d., t. y. 334 kalendorinių dienų, turi sumokėti 615,36 Eur palūkanų. Teismas pažymi, kad pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Pirmiau nurodytos sutarties 4.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą (7.1 punktas) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovė nurodo, kad patyrė nuostolių, nes negalėjo iš naujo paskolinti kitiems asmenims atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalė. Dėl to ieškovė, suteikdama kreditą atsakovui turėjo patikrinti atsakovo galimybes grąžinti kreditą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, suteikdama kreditą elgėsi rūpestingai, patikrino, ar atsakovas sugebės grąžinti kreditą sulygtu terminu. Dėl to, darytina išvada, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį su atsakovu, prisiėmė galimą kredito negrąžinimo riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prievolę turėjo įvykdyti 2014 m.   rugsėjo 17 d., ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį 2013 m. birželio 7  d., tačiau ieškovė pateikė teismui ieškinį tik 2016 m. spalio 20 d. Pažymėtina, kad ieškovės teiginys, jog gautos lėšos būtų nedelsiant paskolintos kitiems asmenims, nepagrindžia realių ieškovės galimybių gauti tokias pajamas. Be to, ieškovė nenurodė išlaidų, susijusių su tokiomis negautomis pajamomis. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų pagrindžiančių didesnius, negu minimalūs, nuostolius (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 72,55 Eur (434,43 x 0,05 : 100 x 334) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų  priteisimo atmestina. Dėl to ieškovei iš viso priteistina 594 Eur (434,43 Eur paskolos + 87,02 Eur palūkanų iki kredito sutarties nutraukimo + 72,55 Eur palūkanų, paskaičiuotų po kredito sutarties nutraukimo) skola.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą 594 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovo pasyvų elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 26 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 92 straipsnis; 2014 m. rugsėjo 23 d. teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Priteisti ieškovei UAB „4finance“ (juridinio asmens kodas 301881644) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 594 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) skolos, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą 594 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

(parašas)

Kopija tikra

teisėjas             

Tomas Venckus  

2016 m. gruodžio 29 d.