Administracinė byla Nr. AS-32-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09333-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.2; 59.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-23-NT-10188 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“; 2) įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjui atstovą advokatą kreipimuisi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, apskundžiant Lietuvos Respublikos teismų nutartis, atnaujinant 2023 m. balandžio 18 d. bylą Nr. 17338/23, kuri yra tame pačiame teisme ir yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos, apskundžiant teismų nutartis; 3) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje, be kita ko, nutarė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priimti pareiškėjo skundą, pašalinti iš bylos proceso Vyriausybę ir Teisingumo ministeriją.

Pareiškėjas padavė 2023 m. lapkričio 20 d. atskirąjį skundą, iš kurio turinio aišku, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties dalimi, kurioje teismas nutarė pašalinti iš bylos proceso Vyriausybę ir Teisingumo ministeriją. Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo atskirus procesinius prašymus, susijusius ir skirtus pasiruošimui nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartyje nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties panaikinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalimi, 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį, kuri neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti kartu su 2023 m. lapkričio 20 d. atskiruoju skundu žodinio proceso tvarka, suteikiant pareiškėjui galimybę betarpiškai išdėstyti besikeičiančias aplinkybes ir pateikti teismui papildomus vaizdo įrodymus, kurie svarbūs nagrinėjamoje byloje ir su ja susijusiomis bylomis.

Pareiškėjas teigia, kad 2023 m. lapkričio 20 d. atskirasis skundas buvo paduotas, nepraleidus ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyto terminų ir sąlygų, todėl turėjo būti priimtas.

Pareiškėjas nurodo, kad teisėja, išnagrinėjusi 2023 m. lapkričio 20 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą, parodė savo šališkumą.

Tarnyba, kaip atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Tarnyba pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjo skundžiama teismo nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepagrįsta jokiais argumentais ir įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2024 m. sausio 22 d. nutartimi byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Nustačius, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, aktuali ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis, pagal kurią proceso šalys savo procesiniame dokumente (šiuo atveju – atskirajame skunde) gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas savo poziciją ir argumentus dėl skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties yra pakankamai aiškiai išdėstęs atskirajame skunde raštu. Todėl vien pareiškėjo noras betarpiškai dalyvauti atskirąjį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka nepatvirtina būtinybės taikyti išimtį dėl atskirojo skundo nagrinėjimo formos. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

V.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kurioje nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto („<...> teismas <...>: 3) atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.“) pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, parodė savo šališkumą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs savo procesine teise pareikšti teisėjai nušalinimą. Šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 20 d. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kurioje teismas nutarė pašalinti iš bylos proceso Vyriausybę ir Teisingumo ministeriją (pareiškėjo nurodytus trečiaisiais suinteresuotais asmenimis), atsisakė priimti atskirąjį skundą, nes apskųsta teismo nutarties dalis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad 2023 m. lapkričio 20 d. atskirasis skundas paduotas laikantis nustatytos tvarkos, todėl turėjo būti priimtas.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teisme, jeigu tai nustatyta ABTĮ, arba, jeigu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimamos nutartys gali būti skundžiamos atskiruoju skundu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje, be kita ko, nutarė priimti pareiškėjo skundą, tačiau tuo pačiu nutarė pašalinti iš bylos proceso pareiškėjo skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodytus Vyriausybę ir Teisingumo ministeriją.

ABTĮ nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kurioje nutarta pašalinti iš bylos proceso trečiuosius suinteresuotus asmenis, yra skundžiama atskiruoju skundu.

Sprendžiant suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą ar tais atvejais, kai suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimas išspręstas, skundas priimtas nagrinėti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kurioje nutariama neįtraukti atitinkamų subjektų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į nagrinėjamos bylos procesą, neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes klausimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylos procesą galės būti sprendžiamas teismo posėdžio parengiamojoje dalyje (ABTĮ 33 str. 5 d.), dėl šio klausimo bylos nagrinėjimas nėra sustabdomas (bylos nagrinėjimas tęsiamas), todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis atskiruoju skundu nėra skundžiama (šiuo aspektu žr., pvz., 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-648/2010 ir joje nurodytą praktiką; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-776/2010 ir joje nurodytą praktiką; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-629/2018; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-442/2020). 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis neatitinka nei vienos ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl negali būti skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

Įvertinus kitus pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotus procesinius prašymus, pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje nesprendžiami jokie procesiniai prašymai ir klausimai, susiję su pasiruošimu nagrinėti bylą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. atskirąjį skundą ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan