Civilinė byla Nr. e3K-7-148-1075/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00956-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko, Egidijos Tamošiūnienės ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. (A. Š.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. (M. D.) ieškinį atsakovui A. Š. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 61 000 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad šalys 2021 m. birželio 13 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 21/0602 (toliau – ir Sutartis) dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo ir žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Turtas) pardavimo už bendrą 124 000 Eur kainą. Atsakovas įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti Sutarties priede nurodytus darbus ir iki šio termino sudaryti pagrindinę notaro patvirtintą Turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – pagrindinė sutartis). Atsakovas iki sutarto termino visų Sutarties priede nurodytų darbų neatliko, Turto dokumentų neparengė ir pagrindinės sutarties nesudarė, 2022 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu informavo ieškovą, jog Sutartį nutraukia, kadangi prarado pasitikėjimą pirkėju.

4.       Atsakovas 2023 m. balandžio 14 d. turtą pardavė kitam pirkėjui už 190 000 Eur kainą. Kadangi atsakovas savo nesąžiningais veiksmais pažeidė Sutartį ir tokiu būdu gavo 66 000 Eur naudos iš savo neteisėtų veiksmų, ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti šią atsakovo neteisėtai gautą naudą, atėmus iš nurodytos sumos atsakovo sumokėtą 5000 Eur baudą

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 55 576,54 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VĮ Registrų centro išrašu, konstatavo, kad ginčo butas, kaip nekilnojamasis daiktas, buvo įregistruotas tik 2022 m. birželio 1 d., remiantis 2021 m. gruodžio 31 d. nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla bei 2022 m. gegužės 23 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Kadangi pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, nesant įregistruoto nekilnojamojo turto, ieškovas negalėjo atlikti jo vertinimo, o kartu ir veiksmų, būtinų kredito sutarčiai sudaryti. Teismas pagrįstais pripažino ieškovo argumentus, kad pagrindinė sutartis joje nurodytu terminu (iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

7.       Tačiau teismas nurodė, kad šalių sutikimą pratęsti preliminariosios sutarties terminą patvirtina 2022 m. vasario 10 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 21/0602 priedas, kuriuo ieškovas įsipareigojo papildomai sumokėti atsakovui 4600 Eur. Teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai (2022 m. vasario 10 d. – rugpjūčio 13 d. SMS žinutės) patvirtina, kad pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui šalys bendravo tarpusavyje dėl namo įrengimo, turto įregistravimo, sutarties sudarymo. Teismas nusprendė, kad, pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui (2021 m. gruodžio 31 d.), atsakovas laikė, jog šalių ikisutartiniai santykiai ne nutrūko, o buvo pratęsti abiejų šalių sutikimu, nes, be kita ko, priešingu atveju atsakovui nebūtų reikėję nutraukti Sutarties. 

8.       Teismo vertinimu, atsakovo pranešime nurodytas Sutarties nutraukimo pagrindas yra abstraktus ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje nustatytų vienašalio sutarties nutraukimo kriterijų. Teismas nurodė, kad priežastys, lėmusios atsakovo pozicijos pasikeitimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, – nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiai, sudarę prielaidas turtą parduoti kitam asmeniui brangiau. Teismo nuomone, tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo nepagrįsto vengimo ją sudaryti ir dėl šios priežasties būtent atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

9.       Pasisakydamas dėl prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dydžio, teismas nurodė, kad šalių argumentai patvirtina, jog, nutraukęs preliminariąją sutartį, atsakovas grąžino ieškovui avansą ir sumokėjo 5000 Eur baudą. Teismas nurodė, kad netesybų sumokėjimas nepašalina ieškovo teisės reikalauti restitucinių nuostolių atlyginimo. Atsakovui be pagrįstos priežasties atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas už 124 000 Eur dėl aiškaus turto kainų augimo negalėjo įsigyti tokio paties ar analogiško būsto, dėl to nesąžiningos šalies (atsakovo) gauta nauda ir yra sąžiningos šalies (ieškovo) patirti nuostoliai. Teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės tai, kad atsakovas turtą pardavė po beveik 8 mėnesių, nes, tuo metu sparčiai kylant nekilnojamojo turto kainoms, atsakovui buvo naudinga parduoti turtą vėliau, stengiantis gauti maksimalią galimą naudą.

10.       Teismas nurodė, kad saugomo lūkesčio intereso riba būtų peržengta, jei byloje būtų nustatyta, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu būtų mažesnė nei pardavimo trečiajam asmeniui kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Teismas konstatavo, kad tokių aplinkybių atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

11.       Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad 2022 m. liepos mėnesio antroje pusėje ieškovas paprašė išsiaiškinti, kiek papildomai kainuotų įrengti visą buto vidaus apdailą. Atsakovas teigė informavęs ieškovą, kad minimali visa jo ketinamo įgyti buto apdailos kaina yra 25 000 Eur, tačiau 2022 m. rugpjūčio 1 d. SMS žinutėje atsakovas rašė ieškovui: „ne mažiau kaip 25 000, „superinė“ 180 000 – 190 000 rinkos kaina, aš ir taip jau netenku 40 000 Eur, 25 000, man ką tik pakėlė kainą už sklypus“, o tai patvirtina ieškovo argumentus, kad atsakovas pakėlė kainą 25 000 Eur ir tokį pakėlimą siejo ne su buto įrengimu ar baigtumu, o su aplinkybe, kad atsakovui kiti asmenys pakėlė kainą už žemės sklypus, nesusijusius su ginčo objektu. Teismo vertinimu, 2023 m. rugpjūčio 1 d. SMS žinutės tekstas, ieškovo paaiškinimai, atsakovo 2023 m. birželio 26 d. atsiliepime išdėstyti argumentai paneigia atsakovo poziciją, kad sutarties kaina negalėjo būti palikta ta pati kaip preliminariojoje sutartyje, nes ieškovo prašymu butas buvo įrengtas, t. y. jo baigtumas buvo 100 procentų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas prašė atlikti vidaus apdailą (neįvardijo konkrečiai, kokius darbus prašė atlikti, nepateikė darbų sąmatos, kurioje būtų jo nurodyta 25 000 Eur suma). Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir teismo posėdyje nenurodė, kokie darbai nulėmė namo baigtumo pokytį, t. y. kokius darbus, už kokią sumą atsakovas atliko pakeisdamas namo baigtumą nuo 85 iki 100 procentų.

12.       Teismas pažymėjo, kad su kitu asmeniu 2023 m. balandžio 14 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.3 punkte buvo nurodyta, jog turtas parduodamas su šildymo sistema (su sumontuotu šilumos siurbliu „oras–vanduo“, su vandens šildytuvu), taip pat su sąlygomis ir projektu saulės elektrinei ant stogo įrengti. Atsakovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus dėl išlaidų, patirtų gerinant ginčo turtą po preliminariosios sutarties nutraukimo (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 5723,46 Eur UAB „Saurida“ už „Daikin“ šilumos siurblį „oras–vanduo“, „Kospel“ karšto vandens šildytuvą, šilumokaitį, elektrinį šildytuvą su termostatu ir kištuku. Atsakovas duomenų apie sumokėtus mokesčius nepateikė. Kita vertus, netgi pardavęs turtą ieškovui atsakovas būtų turėjęs sumokėti mokesčius, todėl duomenys apie pajamų deklaravimą, kurie dar gali būti tikslinami, nepatvirtina atsakovo išlaidų turtui, į kurias būtų pagrindas atsižvelgti nustatant restitucinių nuostolių dydį. Teismas nusprendė ieškovo prašomą priteisti nuostolių atlyginimą sumažinti atsakovo patirtų 5723,46 Eur išlaidų suma.

13.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2025 m. vasario 13 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą – sumažino ieškovui priteisto nuostolių atlyginimo dydį iki 43 016,61 Eur.

14.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl jis turi atlyginti ieškovui šio patirtus nuostolius dėl neįvykdytos preliminariosios sutarties. Kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų analizė nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

15.       Kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nustatyta, jog už ginčijamo turto 2023 m. balandžio 14 d. sandorį atsakovas turi pareigą sumokėti valstybei 12 559,93 Eur mokesčių. Kolegija nusprendė, kad šis privalomas mokestis, vertinant atsakovo neteisėtai gautą grynąją naudą, turi būti išskaičiuotas iš ieškovui priteistinos nuostolių atlyginimo sumos. Dėl kitos nuostolių atlyginimo nustatymo dalies kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadomis.  

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 kainų skirtumą pateikė tik kaip vieną iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Kainų skirtumo principas visų pirma turi būti siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią, sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kainų skirtumo principas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: (i) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; (ii) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; (iii) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; (iv) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po nesudarytos sutarties su atsakovu būtų sudaręs pakeičiančiąją pagrindinę sutartį dėl kito panašaus būsto su kitu pardavėju, todėl ieškovo negauta nauda negali būti skaičiuojama pagal kainų skirtumo metodą.

16.2.                      Ieškovas nepateikė duomenų, kad tuo laikotarpiu, kai turėjo galimybę įsigyti turtą, turto vertė buvo lygi atsakovo su trečiaisiais asmenimis sudarytų sandorių vertei. Teismų padaryta išvada, kad atsakovas pardavė butą trečiajam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri, labiau tikėtina, galbūt ir reiškia šio turto rinkos vertę, yra nepagrįsta. Tokio pobūdžio išvados turi būti daromos remiantis bylos įrodymais ir negali būti paremtos prielaidomis kaip „labiau“ ar „mažiau“ tikėtina.

16.3.                      Nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės: (i) šalių derybų procesas ir eiga, ilgas laikotarpis, per kurį keitėsi nekilnojamojo turto rinka; (ii) ieškovo neveikimas sudarius preliminariąją sutartį; (iii) atsakovo veikimas kaip fizinio asmens (ne kaip verslininko); (iv) parduoto turto baigtumo procentas (ieškovui turėjo būti parduotas Turtas, kurio baigtumas 85 proc., o atsakovas Turtą trečiajam asmeniui pardavė 100 proc. baigtumo).

17.       Atsiliepimas į kasacinį skundą kasaciniame teisme nebuvo gautas.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

18.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).        

19.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu (CPK 346 straipsnis), kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

20.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė kasacinį skundą dėl teismų sprendimų, kuriais, pripažinę, kad atsakovas neteisėtai nutraukė šalių sudarytą preliminariąją sutartį, teismai ieškovui priteisė nuostolių atlyginimą, lygų atsakovo iš neteisėtų veiksmų gautai naudai (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas trimis argumentais. Pirma, atsakovas nurodo, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinančios kainų skirtumo principą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), nes ieškovo nuostolį skaičiavo iš atsakovo sudarytos pagrindinės sutarties kainos atėmę tarp ginčo šalių turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Antra, atsakovas nurodo, kad teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – atsakovo vertinimu, ieškovas turėjo įrodyti, kad daikto rinkos kaina preliminariosios sutarties nutraukimo metu atitiko tą kainą, už kurią atsakovas po beveik 8 mėnesių turtą pardavė tretiesiems asmenims, tačiau ieškovas tokių duomenų byloje nepateikė. Trečia, atsakovas pažymi, kad teismai neįvertino tam tikrų faktinių aplinkybių: atsakovas teigia, kad byloje liko neįvertintas šalių derybų procesas ir eiga, nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimai, ieškovo neveikimas sudarius preliminariąją sutartį, tai, kad atsakovas neveikė kaip verslininkas, ir tai, kad turtas trečiajam asmeniui buvo parduotas ne 85 proc. baigtumo (kaip buvo tartasi su ieškovu), o 100 proc. baigtumo.

21.       Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo kasacinio skundo teiginiai, jog bylą nagrinėję teismai neįvertino pirmiau išvardintų faktinių aplinkybių, neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo – atsakovas pateikia tik bendro pobūdžio teiginius, kad liko neįvertintos tam tikros faktinės aplinkybės, tačiau šie teiginiai nesiejami su nė vienu kasacijos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šie atsakovo kasacinio skundo argumentai nepatenka į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl išplėstinės teisėjų kolegijos nebus vertinami         (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22.       Kita vertus, pateikdamas argumentus dėl kainų skirtumo principo netinkamo taikymo, atsakovas nurodo tik tai, kad ieškovas nesudarė pakeičiančiosios pagrindinės sutarties, dėl to, atsakovo vertinimu, kainų skirtumo principas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikytas. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kainų skirtumo principas sudarius pakeičiančiąją pagrindinę sutartį nėra vienintelis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotas ikisutartinės atsakomybės nuostolių apskaičiavimo metodas, todėl nagrinėjamoje byloje kyla poreikis pasisakyti ir dėl kitų nuostolių skaičiavimo būdų.

Dėl nuostolių apskaičiavimo būdų esant ikisutartinei civilinei atsakomybei 

23.       Ikisutartinius teisinius santykius reglamentuoja CK 6.163–6.165 straipsniai. Remiantis CK 6.163 straipsnio 2 dalimi, šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši norma yra sutarčių laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) išraiška ikisutartinių santykių stadijoje. Vis dėlto šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

24.       Ikisutartinių santykių stadija apima įvairius derybų etapus. Įprastai pirminiame derybų etape šalys tik svarsto apie galimybę sukurti teisinius santykius, vertina šių teisinių santykių poreikį ir galimą naudą jų vykdomai veiklai, analizuoja rinkoje egzistuojančias alternatyvas. Vėlesniame derybų etape gali būti organizuojami susitikimai, diskutuojama dėl įsipareigojimų apimties, terminų, šalių atsakomybės ir kitų būsimiems sutartiniams teisiniams santykiams svarbių sąlygų. Ikisutartinių santykių stadijoje šalys, be kita ko, turi galimybę savo teisinius santykius įforminti preliminariąja sutartimi.

25.       Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

26.       Taigi, preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Preliminariosios sutarties būtinieji elementai – suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-781/2024 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.       Preliminariosios sutarties sudarymas kasacinio teismo praktikoje apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Viena vertus, preliminariąja sutartimi sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ją pažeidus taikomi gynybos būdai yra ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

28.       Nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020 20 punktą). 

29.       Teisinis civilinės atsakomybės pagrindas esant ikisutartiniams santykiams yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis), kuris preliminariųjų sutarčių atveju, be kita ko, pasireiškia vengimu ar atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 33, 34 punktus ir pastarajame punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).

31.       Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (nesąžiningas elgesys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-381/2023, 33 punktas). Įrodžius nesąžiningus (kaltus) ir neteisėtus preliminariąją sutartį nutraukusios šalies veiksmus, įrodinėtinas nukentėjusios šalies nuostolis (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų preliminariąją sutartį nutraukusios šalies veiksmų ir nukentėjusios šalies patirtų nuostolių (CK 6.247 straipsnis).

32.       Aiškinant nuostolių sampratą, reikia pažymėti, kad sutarčių teisė gina lūkesčių (angl. expectation) interesą, o deliktų teisė – pasitikėjimo (angl. reliance) interesą. Deliktų teise ginamas pasitikėjimo interesas reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę delikto. Remiantis šiuo principu, apskaičiuojamas nukentėjusio asmens patirtas nuostolis. Tuo tarpu sutarčių teisėje ginamu lūkesčio interesu siekiama, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta, todėl nuostolis įprastai skaičiuojamas atsižvelgiant į nukentėjusio asmens padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai.

33.       Ikisutartinė civilinė atsakomybė įprastai yra ribojama iki pasitikėjimo intereso gynimo, todėl negautos pajamos paprastai nebūna atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 72 punktas). Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais turi būti ginamas ir lūkesčio interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 31 punktas). Pažymima, kad šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, jog sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 40 punktas). 

34.       Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai šalių derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir šį savo ketinimą sukurti sutartinius teisinius santykius šalys įformina preliminariąja sutartimi, šaliai, kuri neįvykdo preliminariosios sutarties, yra taikomos sutartinės civilinės atsakomybės taisyklės. Tai, be kita ko, reiškia nukentėjusios šalies teisę nuostolių atlyginimo forma reikalauti ją grąžinti į tą padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta.

35.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmių, pripažįstama nukentėjusios šalies teisė reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimui ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą). Šis nuostolis atlyginamas ne tik pažeidus preliminariąją sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), bet ir kitais ikisutartinės civilinės atsakomybės atvejais (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

36.       Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, taip pat yra nurodęs, kad, pažeidus ikisutartines prievoles, galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, jog

37.       Prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo metodiką, remdamasis Tarptautinių komercinių sutarčių principais (toliau – UNIDROIT principai), kasacinis teismas išplėtojo vėliau priimtose nutartyse, nurodydamas, kad prarastos galimybės pinigine verte yra laikoma prarasta galimybė sudaryti sutartį su kita šalimi (t. y. kitu alternatyviu potencialiu pirkėju (pardavėju), kurio realų pasiūlymą dėl to paties dalyko už konkrečią kainą turėjo nukentėjusi šalis), kuri nebuvo sudaryta dėl kaltų nesąžiningos šalies veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 56 punktas). Nesąžiningai nutraukus derybas, kai sąžininga šalis netenka galimybės sudaryti sandorį dėl to paties dalyko su trečiuoju asmeniu, prarastos galimybės piniginė vertė kompensuojama už realaus kito sandorio sudarymo galimybės praradimą, t. y. prarastos galimybės piniginė vertė atlyginama palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos derybų šalies neteisėtų ikisutartinių veiksmų, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per protingą terminą vėliau nukentėjusi šalis sudarė pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 59 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad būtent taip kasacinio teismo praktikoje suprantamas kainų skirtumo principas, kai jis taikomas ieškovo įrodinėjamai prarastos galimybės piniginei vertei apskaičiuoti.

38.       Plėtodamas prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo metodiką dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prarastos galimybės piniginė vertė gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Aplinkybę, kad derybų metu egzistavo reali galimybė sudaryti sandorį su trečiuoju asmeniu, pateikdama objektyvius įrodymus (pvz., tikslius kainų skaičiavimus, pagrįstus realiais asmenų pasiūlymais, oficialiais dokumentais, o ne galimomis prielaidomis), turi įrodyti nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 59 punktas).

39.       Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad prarastos galimybės piniginė vertė esant ikisutartinei civilinei atsakomybei yra apskaičiuojama vadovaujantis šios nutarties 37–38 punktuose pateiktais išaiškinimais. Išplėstinė teisėjų kolegija patikslina, kad teisinis pagrindas atlyginti nukentėjusiai šaliai prarastos galimybės piniginę vertę yra įtvirtintas CK 6.163 straipsnio 3 dalyje (esant bendrajai ikisutartinei civilinei atsakomybei) ir CK 6.165 straipsnio 4 dalyje (kai ikisutartinė civilinė atsakomybė kyla nutraukus preliminariąją sutartį), bet ne CK 6.258 straipsnio 5 dalyje.

40.       Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pripažįstami du lyginamojoje sutarčių teisėje žinomi nuostolių apskaičiavimo metodai: objektyvusis (abstraktus) ir subjektyvusis (konkretus), kurie yra įtvirtinti 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (šios konvencijos 75 straipsnis ir 76 straipsnio 1 dalis) ir UNIDROIT principuose (7.4.5 ir 7.4.6 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 67 punktas).

41.       Subjektyvusis (konkretus) nuostolių apskaičiavimo metodas, įtvirtintas UNIDROIT principų 7.4.5 straipsnyje (angl. proof of harm in case of replacement transaction), reiškia, kad nuostoliai gali būti apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir kainos, už kurią prekės buvo parduotos ar nupirktos jau nutraukus sutartį. Taigi tais atvejais, kai nukentėjusi šalis nutraukė sutartį ir per protingą laiką bei protingu būdu sudarė pakeičiantįjį sandorį, ji gali susigrąžinti nutrauktos sutarties kainos ir pakeičiančiojo sandorio kainos skirtumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuostatos, reglamentuojančios subjektyvųjį (konkretų) nuostolių apskaičiavimo metodą, yra įtvirtintos CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 67 punktas).  

42.       Tuo tarpu objektyvusis (abstraktus) nuostolių apskaičiavimo metodas, įtvirtintas UNIDROIT principų 7.4.6 straipsnyje (angl. proof of harm by current prince), taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties. Tokiu atveju nukentėjusios šalies nuostolis apskaičiuojamas kaip nutrauktos sutarties kainos ir šios sutarties nutraukimo metu buvusios prekių rinkos kainos skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 67 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šis sutartinio nuostolio apskaičiavimo metodas nutraukus preliminariąją sutartį kasacinio teismo praktikoje buvo pripažintas leistinu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 69 punktą).

43.       Be to, kasacinis teismas yra pripažinęs ir nesąžiningos šalies gautos naudos (CK 6.249 straipsnio 2 dalis) priteisimo nukentėjusiai šaliai galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

44.       CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi, taikant minėtą nuostatą nukentėjusios šalies nuostolis yra apskaičiuojamas pagal neteisėtus veiksmus atlikusios šalies gautą naudą. Dauguma Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijų tokių nuostolių atlyginimą leidžia priteisti tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai pažeidžiamos aukštesnės teisinės vertybės (pavyzdžiui, privatumo apsauga, valstybės paslaptys, sąžininga konkurencija ir pan.) negu tinkamas sutarties įvykdymas. Taip yra dėl to, kad civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę funkciją – jos tikslas nėra bausti skolininką už civilinės teisės pažeidimą. Priteisiant neteisėtus veiksmus atlikusios šalies gautą naudą praktikoje neretai šių nuostolių atlyginimas peržengia ieškovo patirto nuostolio kompensacines ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 48 punktas). 

45.       Galimybė nukentėjusiai šaliai priteisti šios kategorijos nuostolius esant ikisutartinei civilinei atsakomybei gerosios praktikos (angl. soft law) šaltiniuose yra nurodyta už konfidencialumo pareigos pažeidimą. Pavyzdžiui, UNIDROIT principų 2.1.16 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai derybų metu viena šalis perduoda kitai šaliai konfidencialią informaciją, ši privalo jos neatskleisti ir nenaudoti savo tikslams, nepriklausomai nuo to, ar bus sudaryta pagrindinė sutartis. Kai tikslinga, už šios pareigos pažeidimą taikoma teisių gynimo priemonė gali apimti kompensaciją, grindžiamą nauda, kurią gavo pareigą pažeidusi šalis. Analogiška nuostata įtvirtinta Europos sutarčių teisės principų 2:302 straipsnyje ir  Bendrųjų principų sistemos projekto (angl. Draft Common Frame of Reference) 3:302 straipsnyje. Taigi, esant ikisutartinei civilinei atsakomybei, skolininko gautos naudos priteisimas nukentėjusiai šaliai yra siejamas su situacijomis, kai nesąžininga ikisutartinio santykio šalis pažeidžia ne tik pareigą derėtis sąžiningai, bet ir ją saistančią konfidencialumo pareigą.

46.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad, esant ikisutartinei civilinei atsakomybei, taikyti CK 6.249 straipsnio 2 dalį galima tik išimtiniais atvejais, kai ieškovo patirto nuostolio nėra galimybės apskaičiuoti, remiantis kitais kasacinio teismo praktikoje išplėtotais nuostolių apskaičiavimo būdais, arba kai nesąžiningos šalies neteisėtais veiksmais yra pažeidžiamas ne tik tinkamo sutarties vykdymo interesas, bet ir aukštesnės teisinės vertybės.

47.       Nagrinėjamu atveju atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė kainų skirtumo principą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi kainų skirtumą skaičiavo ne pagal šios nutarties 38 punkte nurodytas taisykles, o iš atsakovo sudarytos pagrindinės sutarties kainos atimdami preliminariojoje sutartyje nurodytą turto pardavimo kainą. Atsakovas akcentuoja, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas būtų sudaręs pakeičiančiąją pagrindinę sutartį, todėl, atsakovo vertinimu, kainų skirtumo principas negalėjo būti taikomas.

48.       Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsakovas klaidingai aiškina kainų skirtumo principą, t. y. neatskiria šio principo taikymo prarastos galimybės piniginei vertei apskaičiuoti, kai nuostolis skaičiuojamas nustatant kainų skirtumą tarp nukentėjusios šalies prarasto sandorio su trečiuoju asmenimi kainos ir faktiškai sudarytos sutarties kainos, nuo kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotų nuostolių apskaičiavimo būdų. Minėta, taikant subjektyvųjį (konkretų) nuostolių apskaičiavimo metodą, nukentėjusios šalies nuostolis apskaičiuojamas vertinant kainų skirtumą tarp naujai sudarytos pakeičiančiosios sutarties ir neteisėtai nutrauktos sutarties (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), o taikant objektyvųjį (abstraktų) metodą, – tarp nutrauktoje sutartyje buvusios kainos ir sutarties nutraukimo metu buvusios prekių rinkos kainos. Skolininko neteisėtai gauta nauda, be kita ko, taip pat gali būti nustatoma įvertinant skolininko pagrindinėje sutartyje nustatytą kainos ir kainos, kuri buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje, skirtumą.

49.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo nuostolį įrodinėjo kaip skolininko neteisėtai gautą naudą, pastarajam sudarius naują sutartį dėl ginčo turto pardavimo. Minėta, toks nuostolio apskaičiavimo būdas esant ikisutartinei civilinei atsakomybei kasacinio teismo praktikoje pripažintas leistinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 51 punktas), tačiau, remiantis nagrinėjamoje byloje pateiktu išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, laikytinas išimtiniu ir taikytinu tik ypatingais atvejais (šios nutarties 46 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškovas neįrodinėjo prarastos galimybės piniginės vertės, be to, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių taikyti skolininko gautos naudos institutą, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtas nuostolis turėjo būti apskaičiuotas remiantis objektyviuoju nuostolių apskaičiavimo metodu, t. y. nustatant skirtumą tarp nutrauktoje preliminariojoje sutartyje nustatytos daikto kainos ir šio daikto rinkos kainos preliminariosios sutarties nutraukimo metu.

50.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėse bylose vyrauja rungimosi principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekviena ginčo šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 63 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, konstatuodami ieškovui padarytos žalos faktą, tačiau ieškovui padarytos žalos dydį nustatė taikydami netinkamą nuostolių apskaičiavimo būdą.  

51.       Taigi, remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, būtent ieškovas, prašydamas atsakovui taikyti ikisutartinę civilinę atsakomybę, įrodinėja patirtų nuostolių dydį, nagrinėjamu atveju – kainų skirtumą tarp daikto rinkos kainos preliminariosios sutarties nutraukimo metu ir daikto kainos, nustatytos preliminariojoje sutartyje (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atsakovas, neteisėtai nutraukęs preliminariąją sutartį, praėjus trumpam laiko tarpui sudaro naują pagrindinę sutartį, daikto rinkos kaina preliminariosios sutarties nutraukimo metu gali būti įrodinėjama ir pagrindinėje sutartyje nustatyta daikto kaina.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytas netinkamas ieškovo nuostolių apskaičiavimo būdas, o tai sudaro pagrindą teismų procesinius sprendimus panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Remiantis nutartyje pateiktais išaiškinimais, bylą nagrinėjant iš naujo ieškovo patirtas nuostolis turi būti skaičiuojamas taikant objektyvųjį nuostolių apskaičiavimo metodą, o įrodinėjimo našta dėl šio metodo taikymui aktualių faktinių aplinkybių tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis, 352 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

        Artūras Driukas

        Virgilijus Grabinskas

                Andžej Maciejevski

        Algirdas Taminskas

        Egidija Tamošiūnienė

        Eglė Zemlytė