Baudžiamoji byla Nr. 1-601-965/2014
Proceso Nr. 1-30-1-00019-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, Ievai Mockutei, dalyvaujant
prokurorui Juozui Sykui,
kaltinamajai G. Ž.,
nukentėjusiojo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė:
G. Ž. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui:
G. Ž. 2013 m. lapkričio 23 d. apie 10.24 val., Klaipėdos m., Taikos pr., ties Kairių gatve, vairuodama automobilį „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, apsiniaukus, vingiuotoje nuokalnėje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Audi C4“, v/n TB780 (Norvegijos Karalystės registracija), vairuojamu V. G.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. G. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. (Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykio kilimą.
Kaltinamoji G. Ž. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-11-23, apie 10 val. vairavo automobilį „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo darbo reikalais į Tarptautinę perkėlą Taikos pr., link Kairių gatvės. Meteorologinės sąlygos nebuvo geros, bet nepagalvojo, kad tokia slidi kelio danga, įspėjamųjų ženklų, kad bus staigus posūkis, nebuvo. Eismas buvo intensyvus, nes iš tarptautinės jūrų perkėlos važiavo pakankamai daug automobilių, vilkikų. Leidžiantis nuo tilto kiek sulėtino greitį, prieš posūkį pradėjo stabdyti ir turbūt per daug sustabdė. Stabdymo metu automobilis pradėjo slysti, išslydo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Audi“. Su kitų eismo įvykio vietoje sustojusių vairuotojų pagalba atidarė automobilio „Audi“ vairuotojo dureles, padėjo išlipti šio automobilio vairuotojui. Vėliau vairuotojo atsiprašiusi, o dėl žalos atlyginimo parekomendavusi kreiptis į draudimo bendrovę.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas R. K., posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad nukentėjusysis yra pareiškęs byloje civilinį ieškinį, draudimo bendrovė iki galo žalos nukentėjusiajam neatlygino. Nurodė, kad dar neatlyginta žala 1500 Lt už sugadintą treniruoklį ir 106 Lt už mikrobangų krosnelę bei 1520 Lt atstovavimo išlaidų. Be to, prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, nes nukentėjusysis po avarijos du mėnesius nedirbo, prarado Norvegijoje gerai apmokamą mechaniko darbą, už kurį per mėnesį gaudavo apie 14000 Lt. Reikalavimo dėl negautų pajamų nereiškia, tačiau prašo tai įvertinti kaip moralinę žalą.
Be kaltinamosios prisipažinimo byloje surinkti ir ištirti ir kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis LR BPK 273, 291 straipsniais. Kaltinamajame akte prokuroras nurodė, kad byloje galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, su tuo sutiko. Klatinamoji sutiko, kad nagrinėjant bylą būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) priešingos krypties eismo juostoje susidūrė su automobiliu „Audi C4“, v/n TB780 (b. l. 5-12).
Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2013-11-23 grįžo iš Norvegijos Karalystės į Klaipėdą. Vairuodamas nuosavą automobilį „Audi C4“, v/n TB780, išvažiavęs iš uosto, važiavo į muitinę sumokėti importo mokesčius. Važiavimo sąlygos nebuvo labai blogos. Asfaltas buvo šlapias. Posūkyje ties Kairių gatve priešpriešais važiavęs automobilis išvažiavo į jo užimamą eismo juostą ir susidūrė su jo vairuotu automobiliu. Iškart po eismo įvykio skaudėjo kairiąją koją. Pirminės apžiūros metu medicinos darbuotojai lūžių nenustatė. Kadangi kojos būklė negerėjo, savarankiškai kreipėsi į medikus ir jie nustatė kulkšnies lūžimą, čiurnos sumušimą, raiščių patempimą. Dėl eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą: visiškai sugadintas automobilis – 6050 Lt vertės, automobilyje buvęs treniruoklis – 1500 Lt vertės, mikrobangų krosnelė – 500 Lt vertės, planšetinis kompiuteris „Samsung“ – 500 Lt vertės. Automobilio transportavimas kainavo 641,30 Lt, 3 konsultacijos Jūrininkų ligoninėje – po 55,20 Lt, vaistai – 34,89 Lt, čiurnos langetė ir tyrimo nuotraukos – 210 Lt, automobilio saugojimas aikštelėje – 300 Lt. Viso patyrė 9960 Lt turtinę žalą. Neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo“ (b. l. 20-22). 2014-03-14 pateikė civilinį ieškinį 6118,40 Lt turtinei (iš jų 1520,50 Lt advokatui už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu) ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 25-40).
Iš 2013-12-02 specialisto išvados Nr. G2615/13(03) matyti, kad V. G. buvo nustatytas kairės čiurnos sąnario raiščių patempimas, čiurnos minkštųjų audinių patinimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44). 2013-12-18 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG2735/13(03) nurodyta, kad V. G. eismo įvykio metu patyrė kairės čiurnos sąnario sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva, raiščių patempimu, išorinės kulkšnies lūžimu. Jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46-47).
Iš alkotesterio parodymų kvito (b. l. 105), VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b. l. 102-103), specialisto išvados Nr. T-A 11248/13(01) (b. l. 104) matyti, jog 2013-11-23 G. Ž. automobilį vairavo visiškai blaivi.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji G. Ž. 2013 m. lapkričio 23 d. apie 10.24 val., Klaipėdos m., Taikos pr., ties Kairių gatve, vairuodama automobilį „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, vingiuotoje nuokalnėje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Audi C4“, v/n TB780 (Norvegijos Karalystės registracija), vairuojamu V. G.. Tokiu būdu G. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamosios G. Ž. veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Nusikalstamą veiką G. Ž. padarė neatsargiai, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo – nenumatė, kad turi pasirinkti tokį važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nors pagal įvykio aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Kaltinamosios G. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė esmines aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai G. Ž., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad G. Ž. anksčiau nėra teista (b. l. 116), tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų, padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. G. Ž. yra dirbanti, ištekėjusi, prisipažino padariusi nusikaltimą, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.), kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, stengėsi jam padėti, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Kadangi kaltinamoji G. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji G. Ž. vairavo automobilį blaivi, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji anksčiau neteista, nors turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jie nešiurkštūs, todėl yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisykles, šis įvykis jai buvo atsitiktinis.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, į G. Ž. charakterizuojančius duomenis ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonė jai neskirtina.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 str. 1 d.).
Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6118,40 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 25-26). V. G. atstovas advokatas tieisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo bendrovė atlygino tik dalį žalos, prašo papildomai priteisti 1500 Lt už sugadintą treniruoklį ir 106 Lt už mikrobangų krosnelę bei 1520,50 Lt atstovavimo išlaidų. Be to, prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, nes nukentėjusysis po avarijos du mėnesius nedirbo, prarado Norvegijoje gerai apmokamą mechaniko darbą, už kurį per mėnesį gaudavo apie 14000 Lt.
Civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimus teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia remdamasis byloje esančiais įrodymais dėl civilinio ieškinio ir jį visiškai ar iš dalies patenkina arba atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Išimtiniais atvejais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, reikšmingos sprendimui priimti (BPK 115 str. 2 d.), arba jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis turi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tai akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–133/2012, 2K–425/2010).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant V. G. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, galima daryti išvadą, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis, reikalaujantis žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje tokią pareigą turėjo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. bei jo atstovas, t. y. jis privalėjo įrodyti jam nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį.
Nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti 1500 Lt už sugadintą treniruoklį ir 106 Lt už mikrobangų krosnelę bei 1520,50 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau nepateikė jokių šią žalą pagrindžiančių dokumentų. Iš byloje pateikto ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atsiliepimo (b. l. 156-157) matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į kaltinamosios civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką su pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pagal draudikui pateiktus dokumentus draudikas nukentėjusiajam V. G. atlygino 6906 Lt turtinės žalos dėl transporto priemonės AUDI C4 apgadinimo, 380 Lt nepriklausomų vertintojų išlaidoms padengti, 400 Lt už automobilio saugojimą, 641,30 Lt už transportavimą iš įvykio vietos, 471,39 Lt už patirtas gydymosi išlaidas bei 803 Lt už sugadintą kompiuterį. Taigi nukentėjusiajam iš viso atlyginta 9601,69 Lt turtinė žala. Be to, nukentėjusiajam atlyginta 700 Lt dydžio neturtinė žala, apskaičiuota po 20 Lt už 35 nedarbingumo dienas (b. l. 156-157).
Tuo pačiu paaiškinimu ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, pažymėjo, kad jokių objektyvių duomenų apie treniruoklio sugadinimo ir įsigijimo aplinkybes draudikui nebuvo pateikta, todėl jo išlaidos nebuvo atlygintos. Tokių duomenų nukentėjusiojo atstovas neteikė nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo atstovas draudimo bendrovės išmokėtų sumų bei nuostolių apskaičiavimo neginčijo. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų (b. l. 5-12), bei transporto priemonės apžiūros protokolo (b. l. 13-14) nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio sugadinimai buvo padaryti jo priekinei daliai – sugadinti abu priekiniai žibintai, abu priekiniai sparnai, variklio gaubtas, priekinis bamperis, priekinis kairys ratas, priekinis stiklas, stogas, priekinis kairys lanžeronas, suveikė abu priekiniai oro maišai, smūgio koncentracija automobilio priekinis kairys kampas, kėbulo deformacija. Apžiūros protokole neužfiksuota, kad įvykio metu būtų buvę sužaloti automobilyje buvę asmeniniai nukentėjusiojo daiktai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo bei jo atstovo minimi daiktai – treniruoklis ir mikrobangų krosnelė būtų buvę sugadintame automobilyje įvykio metu. Nors kaltinamoji pripažino, kad mikrobangų krosnelė automobilyje galėjo būti, tačiau ten buvo daug kitokių daiktų. Apie jokius daiktų sugadinimus duomenų nėra, nei nukentėjusysis, nei jo atstovas apie galimą daiktų sugadinimą jokių duomenų nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nors tokią galimybę turėjo. Nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nekėlė klausimo dėl apgadintų daiktų apžiūros, jų vertės bei sugadinimo laipsnio nustatymo. Tokių duomenų neteikė ir teisminio nagrinėjimo metu. Minėtų daiktų sužalojimo aplinkybės kelia abejonių dar ir dėl to, kad automobilio sugadinimai buvo užfiksuoti automobilio priekinei daliai, nėra duomenų, kad paminėti daiktai galėjo būti padėti ir gabenami būtent automobilio priekyje.
Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas iš karto po įvykio 2013-11-23, byla teisiamajam posėdžiui perduota 2014-05-23. Teisiamasis posėdis vyko 2014-06-04, nuketėjusysis atstovą turėjo jau ikiteisminio tyrimo metu. Taigi nukentėjusysis, atstovaujamas advokato, turėjo galimybę net šešis mėnesius teikti įrodymus, tačiau to nedarė.
Informatyvus civilinis ieškinys baudžiamajame procese, kuriame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas, užtikrina net tik nukentėjusiojo teisę į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, bet ir užtikrina galimybę kitoms proceso šalims teikti įrodymus, atsikirtimus į pareikštą ieškinį, išreikšti savo nuomonę svarstomu klausimu. Nagrinėjamu atveju nuketėjusysis ieškinio reikalavimų dėl treniruoklio bei mikrobangų krosnelės nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė, kodėl šiuo metu to negali padaryti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškinį tenkinti ar palikti jį nenagrinėtą ir perduoti toliau nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusysis ir jo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jų argumentus, kad tarp treniruoklio bei mikrobangų krosnelės sugadinimo ir kaltinamosios sukelto eismo įvykio buvo priežastinis ryšys ir kad šie daiktai to įvykio metu buvo tikrai sugadinti (CK 6.247, 6.249 str.).
Nukentėjusio atstovas prašo taip pat priteisti 1520,50 Lt turtinės žalos nukentėjusiajam už atstovavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokato darbo apmokėjimas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, priskiriamas proceso išlaidoms, o ne prilyginamas turtinei žalai. Proceso išlaidos atlyginamos BPK 103-106 straipsniuose nustatyta tvarka.
Remiantis išdėstytais argumentais, nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusysis byloje pareiškė reikalavimą dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė išmokėjo 700 Lt neturtinei žalai atlyginti, po 20 Lt už 35 nedarbingumo dienas. Nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas du mėnesius, neteko gerai apmokamo darbo Norvegijoje, kur uždirbdavo apie 14000 Lt per mėnesį, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų jam nurodyta koją imobilizuoti įtvaru penkias savaites, vaikščioti su ramentais (b. l. 46-47), todėl yra pagrindo konstatuoti, kad draudimo bendrovės išmokėtas 700 Lt dydžio neturtinės žalos dydis, apskaičiuotas po 20 Lt už 35 nedarbingumo dienas, yra per mažas. Be kita ko, byloje nenustatyta, kad V. G. eismo įvykio metu buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė šiuo metu būtų ypatingai bloga, kad būtų ilgam laikui netekęs darbingumo, tokių duomenų nenurodė ir nukentėjusiojo atstovas, priešingai, nurodė, kad nukentėjusysis šiuo metu išvykęs į Norvegiją, dirba. Nors nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs įsitikinimas dėl jam padarytos 10000 Lt neturtinės žalos dydžio, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad dėl traumos nukentėjusysis buvo du mėnesius nedarbingas, galėjo judėti tik su ramentais, dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, vartojo vaistus, pergyveno dėl savo ateities, ar galės rasti darbą, teismo nuomone, 5000 Lt, į juos įskaičius draudimo bendrovės jau išmokėtą 700 Lt neturtinės žalos kompensaciją, būtų pakankamas dydis jo neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.). Toks dydis, patyrus nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009, 2K-280/2010, 2K-86/2012). Tokį neturtinės žalos dydį, kaip pagrįstą, pripažįstą ir kaltinininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Nukentėjusysis pateikė duomenis, kad turėjo 1520,50 Lt advokato išlaidų. Nukentėjusiojo atstovas patvirtino, kad išlaidas sudaro nukentėjusiojo atstovavimas ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu, rengiant civilinį ieškinį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, dalis civilinio ieškinio nukentėjusiajam jau buvo atlyginta dar iki teisiamojo posėdžio draudimo bendrovės, kita ieškinio dalis atmesta, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, kad, šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 4000 Lt, įsipareigojimai bankui apie 2000 Lt (paskolos suma apie 500000 Lt), augina du nepilnamečius vaikus, konstatuoja, jog yra pagrindas advokato išlaidų dydį sumažinti. Iš kaltinamosios nukentėjusiajam priteistina 1000 Lt advokato išlaidoms padengti (BPK 106 str).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
G. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
G. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Nukentėjusiajam V. G. iš ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, priteisti 4300 Lt neturtinės žalos.
Nukentėjusiajam V. G. iš G. Ž. priteisti 1000 Lt advokato išlaidoms apmokėti.
Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Teisėja Erika Tamošaitienė