Civilinė
byla Nr. 2A-1054-340/10
Teisminio
proceso Nr. 2-16-3-00180-2010-4
Procesinio
sprendimo kategorija: 14.4; 121.15; 121.18; 121.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,
susidedanti
iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos
teisėjų N. Švedienės, A. Maciejevskio,
sekretoriaujant
I. Ulevičiūtei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A .Suslavičiui,
atsakovo (apelianto) atstovėms advokatei L. Meškauskaitei, V. Šležaitei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „VICTORIA GYM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės
V. J. ieškinį atsakovui UAB „VICTORIA
GYM“ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 10 892,70 Lt
vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš
darbo dienos iki visiško atsiskaitymo, t. y. nuo 2009-07-20 iki 2009-09-16.
nurodė, kad 2008-10-09 sudarytos Darbo sutarties Nr.105 pagrindu dirbo UAB „VICTORIA GYM“. 2009-07-16 įsakymu Nr. A09/07/16 buvo
atleista iš darbo nuo 2009-07-20. Atleidimo iš darbo dieną darbdavys ieškovei
neišmokėjo 10 330,12 Lt darbo užmokesčio. Atsikaityta buvo vėliau ir per kelis
kartus: 2009-08-19 buvo sumokėta 4 000 Lt, 2009-09-16 – 6 330,12 Lt.
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas prieštarauja
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl bendrovės sunkios
finansinės padėties ieškovei buvo pasiūlyta sumažinti darbo sutartyje sulygtą
darbo užmokestį; ieškovei nesutikus, ji buvo atleista iš darbo pagal DK 129
str. Atsakovo generalinė direktorė V. Šležaitė, atsižvelgdama į susiklosčiusią
sunkią ekonominę bendrovės būklę, pasiūlė ieškovei susitarti dėl atsikaitymo
tvarkos – ieškovei išmokėti priklausančias išmokas per du mėnesius nuo pasiūlymo.
Ieškovė tokiam susitarimui neprieštaravo ir geranoriškai sutiko. Atsakovas
laikėsi susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ir visiškai atsiskaitė su ieškove.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-02-03 sprendimu priteisė iš atsakovo
UAB „VICTORIA GYM“ ieškovei
V. J. 10 892,70 Lt įskaitant
pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką vidutinio darbo
užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki
visiško atsiskaitymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 892,70
Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-11-09) iki visiško teismo sprendimo
įvykdymo; priteisė į valstybės biudžetą iš
atsakovo UAB „VICTORIA GYM“ 8,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu.
Teismas nustatė, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2009-07-20
pagal DK 129 str.; 2009-07-16 įsakyme „Dėl atleidimo iš darbo“ nustatyta, kad
su vyr. buhaltere V. J. paskutinę darbo dieną turi būti
pilnai atsiskaityta, ieškovei buvo priskaičiuota išmokėti 13 572,53 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo
įmoką; 2009-08-19 ieškovei buvo sumokėta 4 00 Lt; 2009-09-16 – 6 330,12
Lt. Taigi su ieškove visiškai atsiskaityta praėjus beveik dviem mėnesiams. Teismas,
atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas žinojo, jog įmonėje vasaros laikotarpiais
visuomet gaunama mažiau lėšų, bei į tai, kad ieškovės atleidimui iš anksto buvo
ruošiamasi, jai nesutikus dėl darbo užmokesčio sumažinimo, laiko, kad darbdavys
galėjo taip suplanuoti darbuotojos atleidimą iš darbo, kad su ja galėtų atsiskaityti
pagal Įstatymo reikalavimus. Be to, atsakovas, kaip verslo subjektas, turi
atsakingai planuoti savo veiklą, daryti atidėjimus ir neperkelti verslo rizikos
darbuotojams.
Dėl susitarimo atsiskaityti kitokia tvarka negu numatyta įstatyme
Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, teismas atmetė
atsakovo argumentus, jog buvo susitarta atsiskaityti su ieškove per du mėnesius
nuo jos atleidimo iš darbo dienos, kaip neįrodytus. Teismas pažymėjo, kad sutarties
esmė yra šalių susitarimas, t. y. jų valios sutapimas, kuris paprastai
pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Atsakovo klausimas, ar
ieškovė gali palaukti atsiskaitymo iki rugsėjo mėnesio, nelaikytinas oferta.
Toks siūlymas nėra apibrėžtas, t. y. iš jo negalima nustatyti nei kokiomis
dienomis, nei kokiomis sumomis bus sumokėtos ieškovei priklausančios sumos. Kad
ieškovė šio klausimo nelaikė oferta ir jo neakceptavo įrodo tai, kad nei
atsakovas, nei liudytoja negalėjo aiškiai nurodyti ieškovės atsakymo. Teismas
laikė, kad atsakovas (darbdavys), kaip stipresnioji darbo sutarties šalis, ne
susitarimo būdu, o žinodama, kad ieškovė dar būdama darbuotoja aktyviai
nepasipriešins, nepalikdama jai kitos išeities, primetė savo valią. Tai, kad
nebuvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo įrodo ir ieškovės siųstas
elektroninis laiškas atsakovui, kuriame buvo klausiama, kada bus su ja
atsiskaityta. Teismas konstatavo, jog pagal įstatymą bet kokie darbo apmokėjimo
tvarkos pasikeitimai turi būti įforminami raštiškai; sistemiškai aiškinant DK
141 str. 1 d. įtvirtintą normą, darytina išvada, kad jei susitarimas,
keičiantis įstatymą, dėl atsiskaitymo iki rugsėjo mėnesio dalimis ir galėjo
būti, jis turėjo būti įformintas raštu.
Dėl 141 straipsnio 3 dalies taikymo
Teismas konstatavo, jog atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, visiškai skiriasi faktinės aplinkybės,
todėl šioje byloje analogija negalima. Teismas nustatė, kad ieškovės kaltės dėl
uždelsto atsiskaitymo nėra. Įstatyme darbdaviui numatyta sankcija sumokėti
darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką negali būti laikoma
neprotingai didele. Kaip minėta, atsakovas privalo veikti rinkoje atsakingai,
daryti atidėjimus, tinkamai planuoti savo veiklą. Iš į bylą pateiktos audito
atskaitos matyti, kad bendrovė turėjo grynųjų pinigų; byloje nebuvo pateikti
įrodymai, kad nenutraukus darbo santykių su ieškove iki rudens, bendrovei būtų
buvusi padaryta esminė žala. Teismas padarė išvadą, jog pagrindo sumažinti
priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, nėra. Vadovaujantis
DK 141 str. 3 d., ieškovei iš atsakovo priteistina 10 892,70 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo
įmoką vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo
atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. l apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB „Victoria
Gym“ ieškovei V. J. 10892,70 Lt įskaitant pajamų mokestį ir
privalomojo socialinio draudimo
įmoką vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo
iš darbo dienos iki
visiško atsiskaitymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 892,70
Lt) nuo bylos iškėlimo
teisme (2009-11-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės V. J. ieškinį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti
laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos atmesti kaip nepagrįstą; priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai
interpretavo DK 141 str.
įtvirtintą teisinį reguliavimą bei šios normos aiškinimo ir taikymo praktiką,
taip pat pažeidė įrodymų vertinimo civilinėje byloje taisyklę, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsakovo nuomone, teismo išvados bei teisinio reguliavimo interpretavimas, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ir atsakovas
susitarė dėl vėlesnio atsiskaitymo, be to, jei susitarimas dėl atsiskaitymo
dalimis ir galėjo būti, jis turėjo būti įformintas raštu, prieštarauja byloje esančių įrodymų
visumai, formuojamai teismų praktikai bei
darbo teisinius santykius reglamentuojančių normų aiškinimo principams. DK 141 str. l d. norma yra dispozityvi ir suteikia
darbo teisinių santykių šalims –
darbuotojui ir darbdaviui – diskreciją susitarti dėl kitokios atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos. DK
imperatyviai nenustato, kokia forma toks susitarimas turėtų būti sudaromas, o
tai reiškia, kad jis gali būti sudarytas žodžiu arba raštu, ar išreikštas konkliudentiniais veiksmais.
Pažymėtina, jog darbuotojo ir darbdavio susitarimai, kurie turi būti sudaromi
(tik) raštu, DK išvardinti, todėl teismo pateiktas DK 141 str. l d. aiškinimas,
kad susitarimas turi būti sudaromas
(tik) raštu, yra nepagrįstas ir prieštarauja DK normų aiškinimo principams. Teismas turėjo prioritetą teikti ne susitarimo formai, bet susitarimo esmei – neatsižvelgė į susitarimo sudarymo metu egzistavusias ekonomines-socialines
aplinkybes, kurios sąlygojo atsakovo iniciatyvą
ieškoti konsensuso su ieškove, taip pat į tai, kad susitarimas neprieštaravo
imperatyvioms įstatymo normoms,
teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, taip pat nepažeidė ieškovės interesų. Faktą, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl
kitokios atsiskaitymo tvarkos, patvirtina
liudytojų parodymai bei pačios
ieškovės elgesys, taip pat jos
santykiai su atsakovu jau sudarius susitarimą. Pažymi, jog teismas iš esmės neatsižvelgė į realiai egzistavusias sąlygas, kurios paskatino UAB „VICTORIA
GYM“ ieškoti konsensuso su ieškove dėl
kitokios finansinio atsiskaitymo tvarkos. Apelianto teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika leidžia teigti, jog teismas, spręsdamas
dėl DK 141 str. 3 d. nustatytos sankcijos
taikymo šioje byloje, turėjo atsižvelgti į visumą reikšmingų aplinkybių ir įvertinti jas atitikties teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principams požiūriu. Tai reiškia, jog teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes,
sąlygojusias susitarimo sudarymą,
taip pat į susitarimo sąlygas (turinį) ir jo vykdymą, ieškovės ir atsakovo
elgesį ir pan., taip pat įvertinti tai, kad ieškovė su ieškiniu į teismą
kreipėsi praėjus beveik 2 mėnesiams po to,
kai jai buvo išmokėta visa suma. Toks ieškovės elgesys kelia pagrįstas
abejones, ar ieškovė tinkamai vykdė
DK 35 str. nustatytą pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo
ir sąžiningumo principų, ar ieškovė nepiktnaudžiauja teise.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo
2010-02-03 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto visas
bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas,
pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog jei
susitarimas dėl atsiskaitymo dalimis ir galėjo būti, jis turėjo būti įformintas
raštu. Nurodo, jog apeliantas negali remtis darbo teisiniuose santykiuose
pavaldžių liudytojų parodymais; be to apeliantas netinkamai interpretuoja
liudytojų parodymus. Pažymi, jog įvertinant tai, kad ieškovė buvo įspėta apie
atleidimą iš darbo prieš 4 mėnesius, atsakomybė dėl pinigų srautų nesuplanavimo
tenka apeliantui. Apeliantės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis iš
esmės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl teismas pagrįstai
ja nesirėmė.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis
ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
įvertino dalį teisiškai reikšmingų faktų nagrinėjamoje byloje, kas sudaro
pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3
p.).
Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – DK 141 str. 3 d. aiškinimo ir
taikymo problema. Darbdavys privalo
visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną,
jeigu įstatymais ar darbdavio ir
darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; darbdavys
atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias
pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str.
1, 2 d.). Jeigu darbdavys šios pareigos nevykdo ir uždelsiama atsiskaityti ne
dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už
visą uždelsimo laiką (DK 141 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad darbdavio finansinė padėtis
buvo sunki, tačiau sunki finansinė padėtis neatleidžia darbdavio nuo įstatymo
numatytos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotojų jo atleidimo dieną.
Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir
taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa; tai
įstatymo nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas
darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais
susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu
darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri
kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik
tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės
12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; ir kt.)
Sprendžiant prašomos priteisti kompensacijos dydžio proporcingumo
padarytam darbuotojo teisių pažeidimui klausimą, pirmosios instancijos teismas
neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija sutinka, kad įmonės sunki finansinė
padėtis negali pateisinti atsiskaitymo uždelsimo, tačiau nagrinėjamoje byloje
bendrovės sunki finansinė padėtis sudarė darbdaviui prielaidą pasiūlyti
atleidžiamai darbuotojai sudaryti susitarimą dėl kitokios, nei įstatymo numatyta
atsiskaitymo tvarkos – atsiskaitymo išdėstymo 2 mėnesiams. Teisėjų kolegija
nesutinka su teismo nuomone, jog atsakovas neįrodė, jog su ieškove buvo
susitarta dėl atsiskaitymo per du mėnesius nuo jos atleidimo iš darbo; byloje yra
duomenų, kad žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo išdėstymo byloje įrodytas.
Liudytojos K. M. ir M. A. parodė, kad
toks žodinis susitarimas buvo pasiektas, tai, kad jos negalėjo nurodyti teismui
visų susitarimo detalių, susitarimo sudarymo fakto nepaneigia. Teisėjų
kolegijos vertinimu, faktas, kad atleista iš darbo ieškovė nesikreipė į teismą
dėl savo teisių gynimo, bet susirašinėjo su darbdaviu elektroniniu paštu dėl jai
priklausančių išmokų mokėjimo, taip pat netiesiogiai patvirtina tokio
susitarimo buvimą (b.l. 105). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos
teismo Darbo kodekso teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus darbo
sutarties formai, vertinimu ir sutinka, kad darbdavio ir atleidžiamo iš darbo
darbuotojo susitarimas dėl kitokios, nei įstatymo numatytos atsiskaitymo
tvarkos turėjo būti įformintas raštu. Darbdavys, nesudaręs tokio susitarimo
rašytine forma, pažeidė darbuotojo teises gauti jam priklausančias sumas
įstatymo arba kitokia darbdavio ir darbuotojo susitarimo numatyta tvarka,
tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyti faktai
įrodo darbdavio sąžiningumą – darbdavys susitarė žodžiu dėl išmokamų sumų
išdėstymo, ir jo laikėsi: dalį ieškovei priklausančių išmokų (4 000 Lt)
sumokėjo 2009-08-19, likusią dalį (6 330,12 Lt) – 2009-09-16. Darbuotoja
pradirbo pas darbdavį 9 mėnesius, visos jai priklausančios sumos išmokėjimas
buvo uždelstas 1 mėnesį, dar vieną mėnesį darbdavys uždelsė išmokėti dalį sumos;
tuo tarpu ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos buvo patenkintas pilna
apimtimi, kaip už visišką neatsiskaitymą. Teismų praktikoje aiškinama, kad,
jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinio darbo
užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitinka normos
tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo
vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d.
mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už
uždelsimo laiką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas faktines bylos
aplinkybes (dalinį atsiskaitymą, darbdavio veiksmų sąžiningumą) sprendžia, jog
nagrinėjamoje byloje DK 141 str. 3 d. nuostatos taikytinos sistemiškai su DK 2,
35 str. įtvirtintais principais, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir
vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis
įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis
protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Dėl išdėstyto teismo priteista
kompensacija, kaip sankcija darbdaviui, vertintina kaip neproporcinga padarytam
teisės pažeidimui, kas sudaro pagrindą sumažinti priteistą kompensaciją 50
proc.
Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, dėl to dokumentų siuntimo
išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apeliantės (CPK 79, 88
str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas n u t
a r ė :
Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą iš dalies pakeisti – sumažinti
priteistą iš atsakovo UAB „VIKTORIJA GYM“ ieškovei V. J. kompensaciją
už atsiskaitymo uždelsimo laiką iki 5 446,35 Lt (penkių tūkstančių keturių
šimtų keturiasdešimt šešių litų, 35 centų) įskaitant pajamų mokestį ir
privalomojo socialinio draudimo įmoką; kitą teismo sprendimo dalį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „VIKTORIJA GYM“ 8,50 Lt (aštuonis litus, 50
centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui,
sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė T.
Žukauskienė
Teisėjai N.
Švedienė
A.
Maciejevski