Civilinė byla Nr. 2-2036/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės
Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Kaimo verslo
projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos
civilinėje byloje Nr. B2-6585-178/2010 pagal ieškovų D. P. ir E. V. ieškinį
atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovai
ieškiniu prašė iškelti atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ bankroto bylą,
bankroto administratoriumi skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir
teisinių paslaugų biuras“.
Ieškovai
nurodė, kad jie buvo atsakovo darbuotojai, tačiau atsakovas jiems išmokėjo ne
visą darbo užmokestį. Be to, atsakovas yra skolingas ieškovams ir pagal
autorines sutartis. Ieškovams pareikalavus atsiskaityti, atsakovas nurodė, kad
atsiskaityti negali, nes yra nemokus. Taigi, yra pagrindas iškelti jam bankroto
bylą (ĮBĮ 9 str.).
Atsakovas
nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokių ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje
nurodytų dokumentų.
2010
m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ
„Kaimo verslo projektai“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė „Įmonių
bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Šią nutartį grindė tuo,
kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovais, kurie yra atsakovo darbuotojai, ir
tuo, kad įmonė nurodė, jog yra nemoki, o tai yra pagrindai atsakovui iškelti
bankroto bylą.
2010
m. rugsėjo 28 d. VšĮ „Kaimo verslo projektai“ pateikė atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
B2-6585-178/2010. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir
perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui nagrinėti Vilniaus
apygardos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino
bylai reikšmingų aplinkybių ir kad įmonė yra moki, o tai lemia, jog teismas
nepagrįstai skundžiama nutartimi iškėlė apeliantui bankroto bylą.
2010
m. spalio 12 d. ieškovė E. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
B2-6585-178/2010. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį
prašymą grindžia tuo, kad teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir
pagrįstai skundžiama apeliantui iškėlė bankroto bylą. Taip pat nurodo, kad VšĮ
„Kaimo verslo projektai“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai
neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų,
juose pateikti neteisingi duomenys, o tai leidžia daryti išvadą, jog įmonė
klastodama dokumentus siekia nuslėpti įmonės nemokumą.
2010
m. spalio 14 d. ieškovas D. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
B2-6585-178/2010. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį palikti
nepakeistą. Šį prašymą grindžia tapačiais argumentais kaip ir ieškovė E. V.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Bankroto
bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles,
išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą
reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ).
Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama
užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus,
kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju
sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) svarbu nuodugniai
išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar
ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant
bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Vadovaujantis
ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla
iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė
yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai
paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su
kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ
9 str. 5 d.).
Dėl
įmonės nemokumo
Įmonės
nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų,
neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai
(skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto
vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar
įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų
įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti
kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo
klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos,
t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės
realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti
pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje
esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį
pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010
m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).
Iš
bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2010 m. vasario 25 d. raštais D. P. ir E.
V. pranešė, jog VšĮ „Kaimo verslo projektai“ yra nemoki ir jog neapmokės jiems
priklausančio darbo užmokesčio. 2010 m. rugsėjo 28 d. VšĮ „Kaimo verslo
projektai“ pateikė teismui finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus,
kuriais atsakovas grindė įmonės mokumą. Iš pateikto VšĮ „Kaimo verslo
projektai“ 2009 m. gruodžio 31 d. pateikto balanso matyti, kad įstaigos turtas
sudaro 35 902 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 14 023 Lt, o trumpalaikis
21 879 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
sudaro – 4 687 Lt. Iš VšĮ „Kaimo verslo projektai“ vadovo M. V. paaiškinimų
matyti, kad šie balanso duomenys rodo, jog įstaigos turtas sudaro 35 902 Lt, o
įmonės įsipareigojimai sudaro 5 943 Lt. Įstaigos vadovas nenurodo, kiek iš
minėtųjų įmonės įsipareigojimų yra pradelsti, tačiau net visus įmonės
įsipareigojimus vertinat kaip pradelstus, įmonės pradelsti įsipareigojimai
neviršytų pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės t. y. įmonė būtų
vertintina kaip moki. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, VšĮ „Kaimo verslo
projektai“ balansas parengtas nevisiškai tinkamai, o tai neleidžia nustatyti
tikrosios įmonės turtinės padėties. Taip pat atsakovas teismui pateikė sutartis
(b. l. 96-110), kurių pagrindu gautos piniginės lėšos galėtų būti panaudotos
dengiant įmonės skolas kreditoriams ir kurios žymiai pagerintų įmonės turtinę padėtį.
Teismų
praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl
bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis
interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi
tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo
iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės
pasikeitimus per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki posėdžio, kuriame
sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viešo intereso bankroto bylose
buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių
reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, bet tai nepaneigia
dalyvaujančių byloje asmenų pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas
reikalavimas ar atsikirtimas į jį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m.
rugpjūčio 26 d. nutartis byloje Nr. 2-1247/2010, 2010 m. vasario 18 d. nutartis
byloje Nr. 2-453/2010).
Teismų
praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog visais atvejais klausimas dėl
bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo,
o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu
tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija
pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo
klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo
veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios
skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar
yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų,
kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame
etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti
teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti
keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės
nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d.
nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m.
birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009). Šiuo
atveju VšĮ „Kaimo verslo projektai“ apeliacinės instancijos teismui pateikti
papildomi įrodymai sukelia abejonių dėl įmonės nemokumo. Įmonės turtinė padėtis
pakito iš esmės ir byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar VšĮ
„Kaimo verslo projektai“ moki / nemoki. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagal
sukauptą medžiagą šiuo atveju bankroto bylos iškėlimo klausimą VšĮ „Kaimo
verslo projektai“ tikslinga spręsti iš naujo, pravartu - žodinio proceso
tvarka, išaiškinant visas aplinkybes dėl kardinaliai pasikeitusios įmonės
finansinės situacijos aplinkybių bei dėl įmonės (ne)mokumo, teikiant prioritetą
reabilitaciniam tikslui.
Dėl
negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais
Į
teismą su pareiškimais iškelti bankroto bylą VšĮ „Kaimo verslo projektai“
kreipėsi buvę įmonės darbuotojai D. P. ir E. V.
ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų
normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos
iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo
santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją
darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią
piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo
užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų
bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto
bylų iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla
iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų,
tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams)
atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos
teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi
bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas
neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės
įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti. Remiantis tiek
pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1
punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti
darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią
nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės
mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos
atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems
darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais
darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių
kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su
darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos
apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo
išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti
pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo
konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo,
įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto
bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo
susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti
su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui
(darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir
pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr.
2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m.
gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m.
gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m.
balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009).
Teismas
skundžiama nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ „Kaimo verslo projektai“ ir tuo
pagrindu, kad ji neatsiskaito su darbuotojais. VšĮ „Kaimo verslo projektai“
vadovas M. V. nurodo, kad įmonės vadovybei nėra žinoma apie skolą pareiškėjams
D. P. ir E. V. Priešingai, nurodo, kad su įmonės darbuotojais yra visiškai
atsiskaityta ir įmonė yra atlikusi 10 630 Lt darbuotojų darbo užmokesčio
permoką. Į bylą nepateikta objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiais aplinkybes.
Pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą yra tik tuo atveju, kai ji vėluoja
išmokėti darbuotojams atlyginimą bei yra pateikti objektyvūs įrodymai,
patvirtinantys tokias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, nesant objektyvių
duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas vėluoja mokėti darbuotojams darbo užmokestį,
nėra visų būtinų sąlygų daryti išvadą, kad yra ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. nuostatose
numatytas pagrindas kelti atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ bankroto bylą.
Atsižvelgiant
į tai, kad byloje yra pateikti prieštaringi duomenys dėl atsakovo VšĮ „Kaimo
verslo projektai“ (ne)mokumo, ir į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių
daryti išvadą, jog yra pagrindas atsakovui kelti bankroto bylą, Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra naikintina kaip neteisėta ir
nepagrįsta bei bankroto bylos atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ iškėlimo
klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose
į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo
išsprendimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir bankroto bylos atsakovui
VšĮ „Kaimo verslo projektai“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė
Audronė Jarackaitė
Vytas Milius