Administracinė byla Nr. e1-1210-423/2017
Proceso Nr. 3-62-3-00239-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5; 55.1.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
dalyvaujant pareiškėjui E. A. ir atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui A. G. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas E. A. skundu prašo priteisti iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis nuo 2011-11-31 iki 2015-10-13.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 2011-12-01 iki 2015-10-13 dirbo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Kadangi nebuvo išduota tarnybinė uniforma ir jos dalys, pareiškėjas įgijo teisę į 30 procentų neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą. Mano, kad atsakovas turi už savalaikiai neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti žalą, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai. Už laiku neišduotas tarnybines uniformas pareigūnams atlygintinos žalos dydis teismuose neturi būti plačiau įrodinėjamas. Visu tarnybos laikotarpiu jis dėvėjo asmeninius rūbus ir avalynę, kurią atnaujindavo rūbams ir avalinei susidėvėjus ar suplyšus. Neabejoja, kad jo patirtos išlaidos buvo ne mažesnės negu tarnybinės uniformos vertė, tačiau į bylą pateikti tikslius duomenis yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių - praėjo didelis laiko tarpas ir tokių dokumentų nekaupė. Be to, jis, kaip statutinis pareigūnas, tarnybos metu turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatyme nustatytas garantijas, tad galėjo tokių įrodymų (rūbų ir avalynės įsigijimo dokumentų) ir nerinkti. Taigi, atsakovas pažeidė Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašo nuostatas. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad už neišduotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensaciją nėra pagrindo, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnų veiklą reglamentuojančiame specialiame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme nėra imperatyvių nuostatų, įpareigojančių FNTT pareigūnus tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, dėvėti tarnybinę uniformą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas, FNTT pareigūnas privalo prisistatyti ir pateikti tarnybinį pažymėjimą, todėl FNTT nebuvo ir nėra įsigijusi tarnybinių uniformų, skirtų pareigūnų – skyrių vyriausiųjų tyrėjų aprūpinimui, bei jos šiems pareigūnams nebuvo ir nėra išduodamos. Nors FNTT direktorius 2004-12-30 įsakymu Nr. 94V patvirtino FNTT pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisykles bei jų dėvėjimo normas, tačiau atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo specialias nuostatas, nurodytas 12 straipsnio 3 dalyje, FNTT pareigūnams tarnybinės uniformos funkcijų vykdymui nebuvo išduodamos, atitinkamai nebuvo ir šiuo metu nėra nustatytos tarnybinės uniformos finansinės normos bei piniginių kompensacijų vietoj tarnybinės uniformos mokėjimo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jam nustatytų funkcijų vykdymui FNTT buvo privaloma tarnybinė uniforma. Taip pat nepateikė patirtą žalą (išlaidas), dėvint civilinius drabužius tarnybos laikotarpiu FNTT, patvirtinančių įrodymų. Prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo FNTT pareigūnui už neišduotas tarnybinės uniformos dalis laikotarpiu nuo 2011-11-31 iki 2015-10-13.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko tarnybą FNTT Kauno apygardos valdyboje Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje vyriausiojo tyrėjo pareigose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.). Pareiškėjas prašo atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj neišduotų tarnybinės uniformos dalių.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Taigi, viešoji atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atveju atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui <...>. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų <...> (LVAT A-391-492/2015).
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimą, todėl turi būti vertinama, ar yra visos nurodytos sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2011-12-01 iki 2015-10-13 dirbo FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. FNTT 2014-09-25 buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo buvo prašoma išduoti jam tarnybinę uniformą. 2014-10-02 FNTT priėmė sprendimą Nr. 25/17-1-3012, kad neturi galimybės išduoti tarnybinę uniformą, nes tam tikslui nėra skirta valstybės biudžeto asignavimų.
FNTT pareigūnų veiklą reglamentuojančiame specialiame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme nėra imperatyvių nuostatų, įpareigojančių FNTT pareigūnus tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, dėvėti tarnybinę uniformą.
Atsakovas nurodo, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, vykdydamas tarnybines pareigas, tarnybos pareigūnas privalo prisistatyti ir pateikti tarnybinį pažymėjimą, todėl FNTT nebuvo ir nėra (taip pat ir ginčo laikotarpiu) išduotos tarnybinės uniformos, skirtos aukštesniosios grandies pareigūnų – skyrių vyriausiųjų tyrėjų aprūpinimui.
Vidaus sistemos pareigūnų socialines garantijas, be kita ko, ir susijusias su tarnybinių uniformų išdavimu, reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad FNTT pareigūnai nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dėvi policijos pareigūnų uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina FNTT pareigūnų tarnybinę uniformą bei skiriamuosius ženklus. FNTT pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų aprašymas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 748. FNTT direktorius 2004-12-30 įsakymu Nr. 94V patvirtino FNTT pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, išdavimo ir grąžinimo taisykles ir dėvėjimo normas. 2015-03-10 FNTT direktorius įsakymu Nr. V-66 patvirtino FNTT pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašą, pareigūnų pirminio aprengimo tarnybine uniforma finansines normas ir pareigūnų perrengimo tarnybine uniforma skaičiuotinas metines finansines normas.
Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio normomis, kurios reglamentuoja vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis. LVAT, aiškindamas minėtą normą, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis (LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).
Aptariama LVAT praktika buvo suformuota administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams atlygintinos žalos, kurią jie patyrė negaudami tarnybinių uniformų, kurias turėjo dėvėti tarnybos metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad žalos atlyginimo bylose dėl policijos pareigūnams laiku nesuteiktų tarnybinių uniformų susiklosčiusi faktinė situacija ir teisinis reglamentavimas nėra identiški, todėl bylos, nustačius reikšmingus pareigūnų padėties skirtumus, gali būti sprendžiamos nevienodai. Nurodytose bylose tarnybinės uniformos policijos pareigūnams buvo išduotos, tačiau nebuvo pakeistos naujomis teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais, taip pat nebuvo išmokėta teisės aktuose nustatyto dydžio piniginė kompensacija. Nuostolių dydžio klausimas minėtose bylose buvo sprendžiamas atsižvelgiant į tarnybinės uniformos vertę ir neišmokėtos piniginės kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis dydį.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 17 straipsnio „Policijos statuso įgijimas“ 2 dalis įvirtina, kad policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas, taigi teisinis reglamentavimas pareigūno statuso patvirtinimą, be kitų aplinkybių, siedamas ir su specialios aprangos dėvėjimu, nulemia uniformos suteikimo privalomą pobūdį.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad vykdydamas tarnybines pareigas, FNTT pareigūnas privalo prisistatyti ir pateikti pažymėjimą, pareigūnų statuso patvirtinimo nesieja su uniformos dėvėjimu. Taigi, FNTT tiek pirminės, tiek vidurinės, tiek aukštesniosios grandies pareigūnams tarnybinės uniformos funkcijų vykdymui nebuvo būtinos, skyrių vyriausiems tyrėjams niekada nebuvo išduodamos, atitinkamai nebuvo ir šiuo metu nėra nustatytos tarnybinės uniformos finansinės normos bei piniginių kompensacijų vietoj tarnybinės uniformos mokėjimo tvarka.
Remiantis LVAT praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, todėl būtent jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (2007-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2011-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011).
Kaip jau buvo minėta, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, t. y. įrodyti aplinkybes, patvirtinančias realios žalos atsiradimo faktą, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo įrodyti patirtų nuostolių dydį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neprivalėjo dėvėti tarnybos metu specialios aprangos, jos nedėvėjo, uniforma jam pagal užimamas pareigas (skyriaus vyriausiojo tyrėjo) niekada nebuvo išduota, todėl laikytina, kad nagrinėjamo ginčo atveju neįrodytas realiai patirtos žalos faktas. Nenustačius pastarosios aplinkybės, kaip vienos iš būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų sudedamųjų elementų, nėra pagrindo priteisti reikalaujamą žalos atlyginimą (LVAT 2015-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1849-492/2015).
Remdamasi išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą įrodyti patirtos žalos faktą, nuostolių dydį, nepateikė jokių žalos atsiradimo faktą patvirtinančių duomenų, paskaičiavimų, nenurodė jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nustatyti nuostolių dydį, todėl darytina išvada, kad žala, kaip viena iš privalomų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nėra įrodyta. Neįrodžius vienos iš privalomųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėjo skundas negali būti patenkintas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 56 str.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Asta Urbonienė