Civilinė byla Nr. 2A-1778-896/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02033-2017-8  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.2;

2.6.1.6.2.

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m.  gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-985-894/2018 pagal ieškovės Z. M. patikslintą ieškinį atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, E. K., I. K. dėl skolininkų savo teisių neįgyvendinimo, tretieji asmenys antstolis R. S., antstolė R. S..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Z. M. (toliau - ieškovė) yra atsakovų I. K. ir E. K. (toliau – atsakovai) kreditorė. Antstolės R. S. kontoroje vykdomas išieškojimas ieškovės naudai iš I. K. ir E. K. pagal tris vykdomuosius dokumentus, kurių bendra suma 9 591,32 Eur. Antstolio R. S. kontoroje vykdomas išieškojimas ieškovės naudai iš I. K. ir E. K. pagal du vykdomuosius dokumentus, kurių bendra suma 6 337,19 Eur. I. ir E. K. jokio turto neturi, pajamų negauna. Atsakovams, neatlikus tam tikrų procedūrų, buvo nutrauktas neįgalumo pensijų mokėjimas. Atsakovai yra sulaukę pensinio amžiaus, tačiau, nenorėdami vykdyti prievolių, nesikreipia į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl senatvės pensijų jiems paskyrimo (2 t., b. l. 110–113).

2.       Ieškovė patikslintu netiesioginiu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių be atsakovų prašymų dėl senatvės pensijų jiems paskyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apskaičiuoti ir paskirti atsakovams valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje esančiomis netekto darbingumo pensijų bylomis Nr. 645690, Nr. 2021290.

3.       Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius su ieškovės patikslintu netiesioginiu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė VSDFV nurodė, kad kreditorius neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). VSDFV Kauno skyrius šiuo atveju neturėtų būti laikomas galimai būsimų socialinio draudimo pensijų gavėjų skolininkas, nes yra tik įstaiga, vykdanti socialinį draudimą, kuri šiai dienai nėra atsakovų I. ir E. K. skolininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių be atsakovės I. K. prašymo dėl senatvės pensijos jai paskyrimo, per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti ir paskirti I. K. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje saugomos I. K. netekto darbingumo pensijos bylos Nr. 645690 duomenimis apie I. K. visą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įpareigojo atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių be atsakovo E. K. prašymo dėl senatvės pensijos jam paskyrimo, per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti ir paskirti E. K. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje saugomos E. K. netekto darbingumo pensijos bylos Nr. 2021290 duomenimis apie E. K. visą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, priteisė iš atsakovės I. K. ieškovės Z. M. naudai 95,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo E. K. ieškovės Z. M. naudai 95,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovės I. K. 18,65 Eur pašto išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo E. K. 18,65 Eur pašto išlaidų.

5.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus antstolių duomenis, nustatė, kad ieškovė turi neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovus I. ir E. K. ir jų prievolių ieškovei vykdymo terminas yra suėjęs. Atsakovai jokio turto ir/ar pajamų, į kurį galėtų būti nukreipiamas ieškovės naudai priteistų sumų išieškojimas, neturi, todėl jie laikytini nemokiais CK 6.68 straipsnio 2 dalies prasme.

6.       Teismas, įvertinęs atsakovės I. K. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovai I. ir E. K. savo turtinės teisės gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgyvendina nesant tam objektyvių priežasčių, piktybiškai vengia kreiptis dėl socialinio draudimo senatvės pensijos jiems paskyrimo ir tokiu savo neveikimu pažeidžia savo kreditorės (ieškovės) interesus išsiieškoti skolą iš I. ir E. K.. Teismas sprendė, kad, kreditorei įgyvendinus tokias teises už atsakovus, skolininkai gautų pajamų ir atsirastų galimybė vykdyti prievoles.

7.       Teismas konstatavo, kad I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra sukakę senatvės pensijos amžiaus. Atsakovo E. K. netekto darbingumo pensijos bylos Nr. 2021290 duomenimis teismas nustatė, kad šio atsakovo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas – 28,1763 metų (2 t., b. l. 10). Atsakovės I. K. netekto darbingumo pensijos bylos Nr. 645690 duomenimis teismas nustatė, kad šios atsakovės visas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas – 35,8139 metų (2 t., b. l. 63). Teismas sprendė, kad pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnį abu atsakovai yra įgiję teisę gauti senatvės pensiją, ši atsakovų turtinė teisė yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina (VSDFV pateiktos abiejų atsakovų valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų bylų kopijos (2 t., b. l. 3-107)). Teismas vertino, kad visi esminiai dokumentai, būtini pensijai paskirti, I. ir E. K. VSDFV buvo pateikti šių atsakovų netekto darbingumo pensijų bylose (2 t., b. l. 3-107). 2018 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje VSDFV Kauno skyriaus atstovė patvirtino, kad atsakovų netekto darbingumo pensijos bylose esantys duomenys yra pakankami senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti.

8.       Teismas, atsižvelgęs į Socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalį (redakcija įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.), nustatančią, kad kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą netekto darbingumo pensiją, įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama didesnioji iš šių pensijų, sprendė, jog minėtas teisinis reguliavimas sudaro teisines prielaidas VSDFV Kauno skyriui vadovautis I. ir E. K. netekto darbingumo pensijos bylose esančiais duomenimis ir paskirti jiems socialinio draudimo senatvės pensiją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9.       Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Z. M. netiesioginį ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas, nusprendęs skirti atsakovams I. ir E. K. senatvės pensijas be jų prašymo, pažeidė materialiosios teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė CK įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias netiesioginio ieškinio institutą bei valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014 išaiškinta, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Kreditorius neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises. Ieškovės netiesioginis ieškinys neatitinka kasacinio teismo nurodytos netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygos – skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. VSDFV šiuo atveju nelaikytinas kaip galimai būsimų socialinio draudimo pensijų gavėjų skolininkas. VSDFV Kauno skyrius yra įstaiga, vykdanti socialinį draudimą, kuri nėra I. ir E. K. skolininkas, atsakovų nesieja jokie teisiniai santykiai.

9.2.       Pagal pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus, tik asmenims, turintiems teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją, išreiškus valią gauti tokio pobūdžio išmokas, t. y. pateikus prašymą su visais reikiamais dokumentais VSDFV teritoriniam skyriui, gali būti skiriama pensija. Jokio kito būdo paskirti pensiją pagal valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus įstatymų leidėjas nenumatė. Nors atsakovai yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir turi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, tačiau atsakovai nėra pateikę prašymo skirti pensiją, todėl neturi teisės gauti senatvės pensijos. Be to, atsakovas E. K. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, todėl ir dėl šios priežasties jam senatvės pensija negali būti skiriama. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis I. K. yra įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, tačiau E. K. iki šios dienos nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pensija E. K. ir dėl šios priežasties negali būti paskirta, nes jis neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų senatvės pensijai gauti. E. K. nei techniškai, nei teisiškai nėra galimybės skirti senatvės pensijos, nes jis neatitinka Pensijų įstatyme nustatytų reikalavimų.

9.3.       Pensijų skyrimas asmenims yra viešojo administravimo funkcijų atlikimas ir negali būti reguliuojamas civilinės teisės normomis, kadangi pensijų skyrimas yra reglamentuojamas administracinės teisės normomis, t. y. Pensijų įstatymu, Nuostatais ir kitomis pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Skiriant senatvės pensijas atsakovams tarp jų ir VDSFV Kauno skyriaus susiklostytų administraciniai teisiniai santykiai.

9.4.       Ieškinys neatitinka CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. kreditorius neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises. Valstybinio socialinio draudimo pensijos skyrimas yra VSDFV teritorinio skyriaus pareiga, susijusi su konkrečiu asmeniu, t. y. asmens valstybinis socialinis draudimas, asmens pensinis aprūpinimas, ir nors ši teisė yra turtinio pobūdžio, ji turėtų būti siejama su konkrečiu asmeniu, nes Nuostatuose numatytas vienintelis pensijos skyrimo būdas – tai asmens valios išreiškimas – prašymo pensijai skirti su visais reikiamais dokumentais pateikimas.                

10.       Atsiliepime į atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atsakovė I. K., atstovaujama advokatės Vitos Neverauskaitės, prašo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo galiojančių teisės aktų reikalavimų, įtvirtintų teisės principų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos. Šioje byloje nėra vienos iš būtinųjų sąlygų – kvalifikuoto subjekto. LAT praktikoje įtvirtinta, kad netiesioginio ieškinio institutu nustatyta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo priemonių. Netiesioginį ieškinį, kuriuo įgyvendinamos skolininko teisės, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių pareigų neįgyvendina ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Šio instituto paskirtis apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį. Taigi, tokią teisę turi tik kvalifikuotas subjektas, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą. Nesant vienai iš šių sąlygų ieškinys negali būti pareikštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-392/2018).

10.2.       Netiesioginiu ieškiniu nesuteikiama teisė reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises, tokias kaip teisės į žalos sveikatai atlyginimą, neturtinės žalos atlyginimą ir pan. Ieškinio reikalavimas be atsakovų prašymo paskirti jiems senatvės pensiją yra kaip tik toks tiesiogiai su asmeniu susijęs reikalavimas. Viena iš pažeidžiamų teisių yra įstatymo suteikta teisė pasirinkti pensijos rūšį. Abu atsakovai turi teisę tiek į netekto darbingumo (invalidumo), tiek į senatvės pensiją.

10.3.        Senatvės pensijos mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir nuostatais. Pagal galiojančias imperatyvias normas senatvės pensija skiriama asmens prašymu, išskyrus neveiksnius asmenis. Prašyme turi būti aiškiai pareikšta asmens valia, be šios valios senatvės pensijos skyrimas yra neįmanomas.

11.       Atsiliepime į atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Kauno skyriaus apeliacinį skundą ieškovė Z. M., atstovaujama advokatės Inos Kurauskienės, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės VSDFV Kauno skyriaus 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

11.1.       Teismas pagrįstai sprendė, kad nors VSDFV Kauno skyrius turtine prasme nėra I. ir E. K. skolininkas, tačiau tai yra institucija, įgyvendinanti atsakovų turtinę teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją. Būtent VSDFV Kauno skyrius, esant teisinėms prielaidoms, turi pareigą paskirti ir mokėti atsakovams socialinio draudimo pensiją.

11.2.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai gyvena Kauno miesto savivaldybėje, Kauno m. (duomenys neskelbtini), todėl sprendimą dėl senatvės pensijos jiems paskyrimo turi priimti būtent VSDFV Kauno skyrius. Šios aplinkybės apeliantas neginčija. Aplinkybė, kad atsakovams nedeklaravus savo gyvenamosios vietos arba jų neįtraukus į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jie negalėtų faktiškai gauti jiems paskirtos senatvės pensijos, nesudaro faktinių ir/ar teisinių kliūčių atsakovams socialinio draudimo senatvės pensiją paskirti, ko yra siekiama byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu, kadangi, suteikus teisę, turi būti suteikta ir jos gynimo priemonė.

11.3.        Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad netiesioginį ieškinį reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, o ta aplinkybė, kad atsakovai galimai piktybiškai nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos pagal aktualią Gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakciją, negalėtų būti vertinama kliūtimi kreditoriui apginti savo teises pareiškiant netiesioginį ieškinį. Priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei konstitucinė nuosavybės teisė.

11.4.       Asmens teisė gauti socialinio draudimo senatvės pensiją priskiriama prie asmens turtinių teisių, kuri gali būti netiesioginio ieškinio dalyku. Teismas pagrįstai pagal analogiją vadovavosi teismų praktika bylose dėl reikalavimų įgyvendinti skolininko paveldėjimo teises, kurių pats skolininkas neįgyvendina, kadangi įpėdinio teisių įgyvendinimas taip pat yra turtinė teisė neatsiejamai susijusi su įpėdinio asmens ir jo valios išraiškos teise.     

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė teismui pateikė netiesioginį ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių be atsakovų I. K. ir E. K. prašymų dėl senatvės pensijų jiems paskyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti ir paskirti atsakovams valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje esančiomis netekto darbingumo pensijų bylomis Nr. 645690, Nr. 2021290. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė Z. M. yra atsakovų I. K. ir E. K. kreditorė. Antstolės R. S. kontoroje vykdomas išieškojimas ieškovės naudai iš I. K. ir E. K. pagal tris vykdomuosius dokumentus, kurių bendra suma 9 591,32 Eur. Antstolio R. S. kontoroje vykdomas išieškojimas ieškovės naudai iš I. K. ir E. K. pagal du vykdomuosius dokumentus, kurių bendra suma 6 337,19 Eur. Atsakovai jokio turto neturi, pajamų negauna. Atsakovams, neatlikus tam tikrų procedūrų, buvo nutrauktas neįgalumo pensijų mokėjimas. Atsakovai yra sulaukę pensinio amžiaus, tačiau, nenorėdami vykdyti prievolių, nesikreipia į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl senatvės pensijų jiems paskyrimo (2 t., b. l. 110–113).

14.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovus I. ir E. K. ir jų prievolių ieškovei vykdymo terminas yra suėjęs. Atsakovai jokio turto ir/ar pajamų, į kurį galėtų būti nukreipiamas ieškovės naudai priteistų sumų išieškojimas, neturi, todėl jie laikytini nemokiais CK 6.68 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovai savo turtinės teisės gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgyvendina nesant tam objektyvių priežasčių, piktybiškai vengia kreiptis dėl socialinio draudimo senatvės pensijos jiems paskyrimo ir tokiu savo neveikimu pažeidžia savo kreditorės (ieškovės) interesus išsiieškoti skolą. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnį, abu atsakovai yra įgiję teisę gauti senatvės pensiją, ši atsakovų turtinė teisė yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Teismas sprendė, kad atsakovų teisė į pensiją yra turtinė teisė, todėl dėl šios atsakovų teisės įgyvendinimo gali būti reiškiamas netiesioginis ieškinys.

15.       Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, grindžiamą pirmosios instancijos teismo iš esmės įvertintais argumentais. Apelianto nuomone, VSDFV šiuo atveju nelaikytinas kaip galimai būsimų socialinio draudimo pensijų gavėjų skolininkas, be to, kreditorius neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises, nes tik asmenims, turintiems teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją, išreiškus valią gauti tokio pobūdžio išmokas, t. y. pateikus prašymą su visais reikiamais dokumentais VSDFV teritoriniam skyriui, gali būti skiriama pensija. Pensijų skyrimas asmenims yra viešojo administravimo funkcijų atlikimas ir negali būti reguliuojamas civilinės teisės normomis, kadangi pensijų skyrimas yra reglamentuojamas administracinės teisės normomis, t. y. Pensijų įstatymu, Nuostatais ir kitomis pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Dėl netiesioginio ieškinio būtinųjų sąlygų

16.       Byloje keliamas pagrindų netiesioginiam ieškiniui pareikšti egzistavimo klausimas.

17.       CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).

18.       Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nekyla ginčas, jog ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovų I. K. ir E. K. atžvilgiu, kad atsakovai turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, kad tokiu atsakovų neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami ieškovės interesai.

20.       Apelianto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, konstatuodamas, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius yra atsakovų I. K. ir E. K. skolininkas, t.y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę, o taip pat, kad atsakovų teisė į pensiją yra turtinė teisė, todėl jos gynimas neprieštarauja CK 6.68 straipsnio 3 dalyje numatytai taisyklei.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nėra atsakovų I. K. ir E. K. skolininkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog VSDFV teritoriniai skyriai steigiami socialinio draudimo funkcijoms vykdyti. VSDFV Kauno skyrius yra įstaiga, vykdanti socialinį draudimą, t.y. atliekanti viešojo administravimo funkciją. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad tarp atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei atsakovų I. K. ir E. K. nėra jokių teisinių santykių. Todėl darytina išvada, kad VSDFV Kauno skyrius nėra kreditoriaus skolininkų skolininkas.

22.       Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti senatvės pensiją yra siejama su įstatymuose nustatytais tokios teisės įgijimo pagrindais. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 52 straipsnyje pavartota formuluotė „valstybė laiduoja“ inter alia (be kita ko) reiškia, kad pensijos ir įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei tokio dydžio, kurie nustatyti įstatymuose, o asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai). Konstitucinė teisė į pensiją, kaip tam tikro dydžio periodinę piniginę išmoką, samprata negali būti tapatinama su nuosavybės teisės samprata ordinarinėje teisėje, inter alia civilinėje teisėje (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę; ši teisė turi būti saugoma ir ginama ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

23.       Iš Konstitucinio teismo jurisprudencijos matyti, kad yra išskiriami du teisės į pensiją realizavimo etapai: 1) asmens, atitinkančio įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti valios išreiškimas ir šios pensijos paskyrimas; 2) piniginės išmokos apskaičiavimas ir išmokėjimas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad realizuoti teisę į pensiją gali tik tokią teisę turtintis subjektas, o tokia teisė, iki jos paskyrimo, negali būti siejama su nuosavybe, nes neatitinka tradicinės nuosavybės sampratos, pavyzdžiui, teisės į pensiją negalima paveldėti ar kitaip perduoti kitam asmeniui. Įgyvendinti ar ne tokią teisę, priklauso tik nuo skolininko valios. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisė į pensiją yra pripažintina su skolininko asmeniu susijusia teise, o tokiu atveju kreditorius negali reikšti netiesioginio ieškinio (CK 6.68 str. 3 d.).

25.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad priimtas teismo sprendimas turi būti įvykdomas. Asmeniui įgyvendinant savo teisę į pensiją, tarp jo ir VSDFV skyriaus susiformuoja ne civilinio, o administracinio pobūdžio teisiniai santykiai. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius yra viešojo administravimo subjektas, kuris veikia vadovaudamasis įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Todėl visa teisės į pensiją realizavimo procedūra turi atitikti teisės normų reikalavimus.

26.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad patenkinus ieškinį būtų pažeisti Socialinio draudimo pensijų ir skyrimo mokėjimo nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 1, 2, 4 punktų reikalavimai, nes atsakovai I. K. ir E. K. nėra pateikę prašymo dėl pensijos skyrimo atsakovui VSDFV Kauno skyriui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymu ne tik išreiškiama valia gauti pensiją, tačiau kartu institucijai suteikiami ir duomenys apie pareiškėjus, leidžiantys tą prašymą įvykdyti, pvz., duomenys apie asmens sąskaitą banke, į kurią turi būti pervesta apskaičiuota išmoka, ar kitas išmokėjimo būdas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo patenkintas ieškinio reikalavimas, sprendimas būtų neįvykdomas, nes atsakovas VSDFV Kauno skyrius, apskaičiavęs ir paskyręs atsakovams senatvės pensiją, negalėtų jos išmokėti.

27.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netiesioginis ieškinys dėl skolininko teisės į senatvės pensiją realizavimo negali būti reiškiamas (CK 6.68 str. 3 d.), be to, ieškovų pareikštas ieškinys yra neįvykdomas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

29.       Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; kt.).

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei I. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 25 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)18-P-1882-9565 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 77,47 Eur (t. 3, b.l. 65). Šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.

31.       Iš ieškovės taip pat priteistinos 37,29 Eur pirmosios instancijos teisme susidariusios pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

32.       Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ar pašto išlaidas nėra.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 77,47 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 47 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 37,29 Eur pašto išlaidas valstybei.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Evaldas Burzdikas

Nijolia Indreikienė

        Tomas Romeika