Civilinė byla Nr. 2-82-225/2017
Proceso Nr. 2-33-3-02185-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.16.; 3.2.6.6.2.
(S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 21 d.
Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1172,58 Eur žalos atlyginimą.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, 2017-02-06 specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Byloje esančiais įrodymais: Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1036-363/2016, Klaipėdos aps. VPK Finansų skyriaus raštu Nr. 30-IL-16998, atsiskaitymo lapeliais, tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS5-40, specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 124, Klaipėdos aps. VPK įsakymu Nr. 30-TE-94, Klaipėdos aps. VPK raštu Nr. 30-S-16368(3.2), piniginės kompensacijos E. G. apskaičiavimo lentele, PD prie VRM išvada Nr. 5-IL-947, PD prie VRM pranešimu Nr. 5-S-2836, grupiniu mokėjimo nurodymu Nr. 509, nustatyta, kad įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1036-363/2015 A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad „2015 m. rugsėjo 29 d., 21.55 val., V. Mačernio g., Plungėje, būdamas neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,67 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą kliudė šalikelėje stovėjusius automobilius Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Opel Sintra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiuojančiu, skiriamaisiais ženklais ir specialiomis juostomis pažymėtu policijos tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti keturi automobiliai, sužeisti du asmenys, kuriems nustatyti nežymūs kūno sužalojimai, t. y. Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivė“.
Kadangi dėl šio eismo įvykio policijos pareigūnui E. G. , vairavusiam Klaipėdos aps. VPK priklausantį automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ieškovas, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl šio įvykio patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam policijos pareigūnui E. G. , tarnybos metu patyrusiam sveikatos sužalojimą.
Klaipėdos aps. VPK nuostolius patyrė išmokėdamas nukentėjusiajam kompensaciją apskaičiuotą ir išmokėtą pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ (toliau - Draudimo sąlygos) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles (toliau - Taisyklės) ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą (toliau - Sąrašas), o taip pat vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi ir vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. ir šio įstatymo 8 str. 1 d. 7 p., išmokėdamas nukentėjusiam darbo užmokesčio išmokas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį.
Dėl minėto įvykio nukentėjusysis turėjo nedarbingumą nuo 2015-09-29 iki 2015-10-08. Nukentėjusiajam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis už 274,40 Eur sumą. Taip pat, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. ir 8 str. 1 d. 7 p., nuo nukentėjusiajam priskaičiuoto darbo užmokesčio minėto nedarbingumo laikotarpiu Klaipėdos aps. VPK sumokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą už 75,19 Eur sumą.
Viso Klaipėdos aps. VPK finansų skyriaus 2016-11-07 pateiktoje pažymoje Nr. 30-IL-16998 esamais duomenimis, Klaipėdos aps. VPK dėl minėto nukentėjusiojo nedarbingumo turėjo nuostolių už 349,59 Eur sumą.
Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. IV-138 patvirtintų „Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių“ nustatyta procedūrine tvarka, Klaipėdos apsk. VPK vidaus tyrimo poskyrio pareigūnai atliko, o Klaipėdos aps. VPK viršininkas 2015 m. gruodžio 14 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-40 „Dėl E. G. tarnybos metu patirtos traumos“ (toliau - išvada), kurioje siūloma pripažinti, kad 2015-09-29 nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir jo sužalojimo.
Vadovaujantis Taisyklėmis ir Sąrašu Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisija (toliau - CMEK) 2016-01-22 pažymoje Nr. 124 priėmė ekspertinius sprendimus dėl to, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2015-09-29, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.
Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 5.1 punkto nuostatomis, tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-40, bei CMEK pažyma Nr. 124, Klaipėdos apsk. VPK viršininkas 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 30-TE-94 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo E. G. “ pripažino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, nusprendė išmokėti jam 1 (vieno) mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, nurodė kreiptis į PD prie VRM Finansų valdybą su prašymu skirti reikalingas lėšas kompensacijai išmokėti.
Policijos generalinis komisaro pavaduotojas D. M. patvirtino PD prie VRM Finansų valdybos 2016-03-22 išvadą Nr. 5-IL-947 „Dėl sprendimo priėmimo“, kurioje siūloma iš Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnio „Darbdavių socialinė parama pinigais“ (programos kodas - 01.003, priemonė „Policijos pareigūnams socialinėms išmokoms išmokėti) Klaipėdos apsk. VPK skirti 822,99 Eur vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti nukentėjusiajam, patyrusiam lengvą sveikatos sutrikdymą tarnybos metu. PD prie VRM Finansų valdyba Klaipėdos aps. VPK pervedė 822,99 Eur nukentėjusiajam piniginei kompensacijai išmokėti, o Klaipėdos apsk. VPK šias lėšas išmokėjo nukentėjusiajam.
Draudimo sąlygų 26 punktas nustato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Nukentėjusiojo policijos pareigūno E. G. sveikata buvo sutrikdyta atsakovo A. D. veiksmais. Ieškovas atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, dėl to ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į padariusį žalą asmenį, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p., iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 35 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš A. D. 1172,58 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt dviejų Eur 58 ct) žalos atlyginimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Priteisti iš A. D. 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. 2-82-225/2017.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Aldona Burbienė