Administracinė byla Nr. AS-517-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01862-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė sukeisti sklypą (2,92 ha), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, su sklypu (4,97 ha), esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, ir į jį sutalpinti visą dar negrąžintą paveldėtą žemę.

Pareiškėja skunde, be kita ko, paaiškino, kad jai Marijampolės apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo priteista 2,12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. ten, kur ir buvo jos tėvo žemė. Marijampolės apskrities viršininko sprendimu pareiškėjai buvo suteiktas 2,53 ha sklypas ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutiko, bet jai buvo paaiškinta, kad vėliau ji galės sklypą sukeisti, todėl šiais teiginiais patikėjo ir pasirašė. Pareiškėja skundėsi, kad žemėtvarkos darbuotojai (Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT)) meluoja.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2024 m. gegužės 21 d. skundo trukumams pašalinti, t. y. įvardyti atsakovą, jo buveinės vietą, suformuluoti skundo reikalavimą, nurodyti faktines aplinkybes bei argumentus, pagrindžiančius skundo reikalavimus, pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą ar motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodyti, ar pareiškėja pageidauja, kad skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsniu, pažymėjo, kad suformuluotas skundo (prašymo) pagrindas ir dalykas nustato teismo nagrinėjamos bylos ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo galbūt pažeistą teisę.

Teismas nustatė, kad pareiškėja skunde nurodė aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu, toliau dėstė savo poziciją, kad ją apgavo, nes jai negrąžino žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo nustatyta, kad pareiškėja kartu su skundu pateikė savo skundą, adresuotą Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui, kuris buvo persiųstas NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui (toliau – ir Skyrius) ir 2024 m. kovo 14 d. išnagrinėtas.

Teismo vertinimu, vis tik iš pareiškėjos skundo turinio nebuvo aišku, kokius konkrečius viešąjį administravimą vykdančio subjekto veiksmus pareiškėja norėtų apskųsti. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas turi būti suformuluotas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsniu, t. y. pagal teismo galimų priimti sprendimų rūšis, detalizavo ABTĮ 88 straipsnio nuostatas ir pabrėžė, kad skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. panaikinti skundžiamą aktą (jo dalį), įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius jo kompetencijai priskirtus veiksmus, priteisti atlyginti žalą (turtinę, neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų ir pan. Teismas pasiūlė pareiškėjui formuluoti skundo reikalavimus atsižvelgiant į paminėtas ABTĮ nuostatas.

Teismas nurodė, kad skunde pareiškėja pateikia neaiškiai ir padrikai surašytas skundo aplinkybes, tačiau teismui turi būti aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus atsakovo skundžiamo veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Teismas išaiškino pareiškėjai, jog skunde turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai) bei nuosekliai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Pareiškėjai pasiūlyta aiškiai ir nuosekliai nurodyti konkrečius atsakovo veiksmus (neveikimą), kurie galbūt pažeidė jos teises, bei pateikti savo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, aiškiai išdėstyti faktinę situaciją.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kartu su skundu pateikė NŽT Skyriaus 2024 m. kovo 14 d. atsakymą, tačiau skunde šio dokumento neskundė, nenurodė jokių aplinkybių kurias siekia juo patvirtinti ar paneigti, todėl teismui nebuvo aišku, kokių teisinių pasekmių pareiškėja siekė pridėdama šį dokumentą. Pareiškėjai buvo išaiškinta, jog norėdama šį dokumentą apskųsti, ji turi teisę prieš kreipdamasi į teismą pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir tuomet kreiptis į teismą.

Kadangi iš pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų dokumentų teismui buvo neaiškūs pareiškėjos reikalavimai (ką ji siekė apskųsti), teismas nurodė ABTĮ 29 ir 30 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl termino kreiptis į teismą, taip pat išaiškino, kada pagal ABTĮ nuostatas pareiškėja už skundą privalo sumokėti žyminį mokestį ir teisę pateikti motyvuotą bei įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žymini o mokesčio mokėjimo.

Dėl išdėstytų argumentų teismas pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant per nutartyje nustatytą terminą pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ 24 , 25 35 straipsnių reikalavimus. Nutartimi buvo išaiškinta, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėja, vykdydama teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį, 2024 m. gegužės 21 m. teismui išsiuntė skundą, kuriame prašė įpareigoti žemėtvarką atkurti nuosavybės teises į visą priklausiusią jos tėvui ir seneliui prieškario metais žemę (atmatuoti visą žemę (duomenys neskelbtini) kaime). Pareiškėja atsakovu nurodė NŽT, pažymėjo, kad pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Šalindama teismo nustatytus trūkumus, pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu grąžinta ne visa žemė ir ne visa turėtoje vietoje. Pareiškėjai žemė grąžinta ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaime, o žemėtvarka meluoja, kad pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad žemės nėra, o 2002 metais paaiškėjo priešingai, kai pareiškėja buvo pakviesta dalyvauti sklypo matavime kaip gretimo sklypo savininkė. Procesas buvo sustabdytas, tačiau 2023 metais pareiškėja vėl buvo kviečiama dalyvauti žemės sklypo matavime.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir skundą grąžino pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, kurioje nurodyta, jog turi būti patikslintas skundo reikalavimas ir pagrindas. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad jos skundo aplinkybės buvo išdėstytos nesuprantamai, todėl teismas negalėjo nustatyti skundo pagrindo, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribų.

Teismo vertinimu, pareiškėja patikslintame skunde pateikė naujus reikalavimus, kurie taip pat neaiškūs. Iš pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų dokumentų, teismo nuomone, galima manyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su įgyvendintu nuosavybės teisių atkūrimu jai į jos tėvui ir seneliui priklausiusį nekilnojamąjį turtą (žemę). Teismas nurodė, kad iš prie skundo pridėtų NŽT raštų matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas, pareiškėja pridėtų raštų teismui neskundė, reikalavimų juos panaikinti neformulavo, tačiau teikė abstrakčius prašymus, susijusius su jau atkurtos nuosavybės keitimu.

Nurodęs, kad pareiškėja padrikai dėsto aplinkybes, nepateikia jokių atsakovo veiksmų neteisėtumą pagrindžiančių konkrečių aplinkybių, iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių teismas negali įvertinti ir suprasti, kieno galbūt neteisėti veiksmai lėmė pareiškėjos teisių pažeidimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesuformulavo jokio aiškaus skundo reikalavimo, todėl nebuvo suprantama, kokių teisinių pasekmių ji iš esmės siekė, inicijuodama administracinę bylą.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir pažymėjęs, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą, teismas konstatavo, jog pareiškėja nepašalino teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, aiškiai nesuformulavo skundo pagrindo ir dalyko, todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti pareiškėjai.

Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III.

Pareiškėja A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir pareiškėjos skundą priimti, reiškiant šiuos reikalavimus: 1) panaikinti NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 1SD-19050-15.3.48E „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 19 d. atsakymas); 2) panaikinti NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. kovo 14 d. raštą Nr. 1SD-8692-15.3.48E „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau –
ir 2024 m. kovo 14 d. raštas); 3) įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidas, pasireiškusias pareiškėjos teisių pažeidimais nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. (i) sugražinti pareiškėjai nuosavybės teise iki nacionalizacijos J. D. valdytą 2,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km., Liudvinavo sen. (Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas 2002 m. lapkričio 24 d. civilinėje. byloje Nr. 2-3449-05); (ii) atkurti nuosavybės teisę ir grąžinti natūra likusią nesugrąžintą 3,06 ha žemę.

Pareiškėja nurodo, kad atskirajame skunde aiškiai ir suprantamai išdėsto skundo reikalavimus bei aplinkybes, pagrindžiančias 2024 m. gegužės 30 d. nutarties neteisėtumą.

Pareiškėja paaiškina, kad NŽT Skyrius parengė 2024 m. balandžio 19 d. atsakymą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodyta, kad į tokio paties turinio prašymą jai atsakyta 2024 m. kovo 14 d. raštu, todėl pareiškėjos prašymas tokiu pačiu klausimu nebus nagrinėjamas. Pareiškėja reiškia reikalavimą panaikinti abu administracinius aktus. Pareiškėja, nurodo, kad ji pateikė skundą (pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. balandžio 29 d.), kuriame ji aiškiai ir suprantamai, nors ir savais žodžiais, konstatavo, kad nesutinka su skundžiamu administraciniu aktu, nes jis pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus nuosavybės teisų atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese. Pareiškėja skunde aiškiai ir suprantamai chronologine tvarka išdėstė faktines aplinkybes, kurios pagrindžia skundžiamo rašto neteisėtumą. Nors pareiškėja ir nereiškė reikalavimo panaikinti skundžiamą raštą, tačiau aiškiai išdėstė savo poziciją dėl jo neteisėtumo, t. y. pareiškėjos dėstomos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėja ginčijo administracinį aktą.

Pareiškėja detalizuoja Marijampolės apylinkės teismo ir kitų institucijų sprendimus, priimtus nuosavybės atkūrimo procese, ir pažymi, kad atkurta nuosavybės teisė į 2,12 ha žemę buvo įgyvendinta ne toje pat vietoje, t. y. ne (duomenys neskelbtini) kaime, kur pareiškėjos tėvas valdė žemės sklypą, bet visai kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime, kuris nuo pareiškėjos tėvo valdytų žemių nutolęs apie 2,5 km. Tačiau NŽT skundžiamame rašte melagingai teigia, jog pareiškėjai žemė buvo sugrąžinta tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame faktiškai jos tėvas nuosavybės teise valdė 2,12 ha žemės sklypą. Taigi, pareiškėja suprantamai nurodė ir paaiškino, kad ginčijamo administracinio akto turinys prieštarauja įvykusiems žemės grąžinimo faktiniams veiksmams ir priimtiems sprendimams. Pareiškėja tvirtina, kad ji aiškiai išdėstė, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, pareiškėja buvo apgauta, pareiškėjai buvo pateikti tikrovės neatitinkantys faktai; kt. Ginčijamo administracinio akto turinys dėl 2,12 ha žemės sklypo sugrąžinimo natūra yra neišsamus, nevisapusiškas, neatskleista, kodėl nebuvo pareiškėjai grąžinta žemė toje pačioje vietoje, neatskleista kodėl pareiškėjos tėvo valdytą žemę ketinama grąžinti kitam asmeniui.

Pareiškėja nurodo, kad parengdama pradinį ir patikslintą skundą savo teises gynė pati (jai yra beveik 81 metai). Pareiškėja garbaus amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau neturi teisinio išsilavinimo ir tiksliai nežino reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams. Tačiau šiuo atveju suprantama, kad pareiškėja skundžia NŽT priimtus administracinius aktus, su jais nesutinka ir siekia, kad atsakovas atliktų veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti laiku ir kurie lig šiol neatlikti, t. y. kad atsakovas sugrąžintų visas jos tėvo valdytas žemės valdytoje vietoje, nes jos nėra užimtos, užstatytos ir pan. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Įvertinusi pareiškėjos teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, t. y. iš pareiškėjos paduoto skundo nebuvo aišku, kokį ginčą siekia inicijuoti pareiškėja, kokio viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą) skundžia, nebuvo nurodytas aiškus skundo dalykas (t. y. reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas). Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjos skundą priimti nagrinėti. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja šalindama trūkumus pateiktame skunde suformulavo reikalavimą – prašė įpareigoti žemėtvarką atkurti nuosavybės teises į visą priklausiusią jos tėvui ir seneliui prieškario metais žemę (atmatuoti visą žemę (duomenys neskelbtini) kaime). Šiame procesiniame dokumente pareiškėja atsakovu nurodė NŽT, išreiškė nuomonę dėl bylos nagrinėjimo formos.

Įvertinusi pareiškėjos patikslinto skundo turinį kartu su pradiniu skundu pateiktais dokumentais (be kita ko, ir NŽT Skyriaus 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. atsakymais), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nepašalino esminių Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, nesuformulavo konkretaus reikalavimo, iš kurio būtų galima nustatyti ginčo ribas

Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, kad iš teismui pateikto skundo ir patikslinto (šalinant nustatytus trūkumus) skundo yra suprantama ir aišku, kad pareiškėja ginčija NŽT atsakymus, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos dėstomi teiginiai, kad jai nuosavybė atkurta ne jos tėvo iki nacionalizacijos valdytoje žemėje, kad atkūrimo procedūrą vykdę žemėtvarkos tarnautojai pareiškėjai melavo, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėja teikia argumentus, kuriais nesutinka su minimais NŽT atsakymais. Vien deklaratyvus teiginys kad NŽT meluoja, nurodydama, jog pareiškėjai nuosavybė atkurta (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat nepatvirtina akivaizdumo, kad pareiškėja skunde teikia argumentus, kuriais nesutinka su konkrečiais NŽT administraciniais aktais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje, visų pirma, išaiškino, kad pareiškėja skunde turi tiksliai suformuluoti savo reikalavimą ir išdėstyti jį pagrindžiančius argumentus. Taip pat teismas pastebėjo, kad pareiškėja neformulavo reikalavimų dėl kartu su skundu pateiktų NŽT atsakymų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja ir patikslintame skunde kėlė klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros baigties, o ne dėl NŽT parengtų atsakymų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepašalinus visų nustatytų esminių skundo trūkumų, egzistavo pagrindas teismui, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu.

Apibendrindama nagrinėjamoje byloje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė esminius skundo trūkumus ir, pareiškėjai jų nepašalinus per nurodytą terminą, nutarė skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja atskirajame skunde išdėstė išsamius argumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir NŽT atsakymų neteisėtumo, suformulavo reikalavimus dėl šių administracinių aktų ir įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus bei apeliacinės instancijos teismo prašo skundą priimti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 4 dalį teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu pakartotinai kreiptis į administracinį teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius