Baudžiamoji byla Nr. 2K–158/2011

                                                                                 (Proceso Nr. 1-10-1-01995-2008-7)

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija

                                         1.1.10.1(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                           2011 m. balandžio 12 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiutės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 144 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių eismo transporto priemones trejus metus.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendis pakeistas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas) – panaikintas BK 75 straipsnio (bausmės vykdymo atidėjimo) taikymas D. M., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir 144 straipsnį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su byla,

 

n u s t a t ė :

 

D. M. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. 2008 m. rugsėjo 8 d., apie 22.35 val., vairuodamas automobilį „Peugeot 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Vilniuje, Ukmergės g. Geležinio Vilko g. link, ties transporto stotele „Šeškinė“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 37 ir 133 punktų reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus eismo, jo dalyvių ir kitų žmonių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos viršijo nustatytą maksimalų leistiną (60 km/h) greitį – važiavo ne mažesniu kaip 133 km/h greičiu; dėl to, pastebėjęs į pėsčiųjų perėją įžengusią M. G., nespėjo prieš perėją sustabdyti automobilio, kad praleistų pėsčiąją, ir partrenkė ją; dėl šio eismo įvykio M. G. patyrė sužalojimų, nuo kurių mirė.

D. M. pagal BK 144 straipsnį nuteistas už tai, kad paliko be pagalbos žmogų, kai grėsė pavojus jo gyvybei, t. y. 2008 m. rugsėjo 8 d., apie 22.35 val., Vilniuje, Ukmergės g., sukėlęs eismo įvykį, kurio metu automobiliu „Peugeot 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant pėsčiųjų perėjos partrenkė pėsčiąją M. G., ir taip sukėlęs pavojų jos gyvybei, iš įvykio vietos pasišalino, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors turėjo tokią galimybę.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu nukentėjusiuoju pripažintas netinkamas asmuo – L. T., kuri nebuvo žuvusiosios M. G. šeimos narė ar artima giminaitė, o tik gyveno kartu su ja viename bute, kaip draugė. Tą patvirtina L. T., kaip liudytojos, apklausos protokolas (T. 2, b. l. 38). Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad tuo pačiu adresu (Vilnius, (duomenys neskelbtini) registruoti ir gyveno iš viso trys asmenys: M. G., L. T. ir O. N.

Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Kai asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo, kaip nukentėjusiojo, teises perima tik šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis, BPK 38 straipsnis) arba artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis, BPK 15 straipsnis) tarpusavio susitarimu, suderintu su bylą tiriančiais teisėsaugos pareigūnais. Jei šie asmenys tarpusavyje nesusitaria, paskirti atstovą ikiteisminio tyrimo stadijoje privalo prokuroras (pirmenybę teikiant šeimos nariams). Paaiškėjus, kad paskirtas asmuo netinkamai atlieka atstovo pareigas, prokuroras, o teisminėse stadijose – teismas gali atstovą pakeisti.

Remdamasis šiomis nuostatomis (išaiškintomis BPK komentare) kasatorius D. M. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimas pripažinti L. T. nukentėjusiąja (T. 2, b. l. 39) yra neteisėtas, nes iš esmės pažeidžia baudžiamojo proceso įstatymą. Teismai šio pažeidimo neištaisė, nagrinėjant bylą nukentėjusiuoju buvo laikomas neteisėtai juo pripažintas asmuo, kuris naudojosi visomis nukentėjusiojo teisėmis, o priimant sprendimus buvo atsižvelgta į šio proceso dalyvio nuomonę. Be to, L. T., kaip tariamai nukentėjusiajai, nepagrįstai buvo sumokėta 20 000 Lt už nusikalstama veika padarytą žalą, todėl ši piniginė kompensacija turi būti grąžinta kaltininkui.

Taip pat kasaciniame skunde D. M. ginčija teismų sprendimus dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės paskyrimą. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes buvo padaryti neatsargus ir nesunkus nusikaltimai, jis gailisi bei prisipažįsta nusikaltęs. Be to, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad kasatorius pats savanoriškai atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pasak kasatoriaus, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, yra visos sąlygos taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo D. M. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistojo D. M. kasacinio skundo argumentai dėl BPK 15, 28, 38 straipsnių pažeidimų, pripažįstant L. T. nukentėjusiąja, paliktini nenagrinėti, nes dėl šių pažeidimų pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo skundžiamas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl to nepasisakyta (prokuroro apeliaciniu skundu buvo ginčijamas tik BK 75 straipsnio taikymas).

Kita vertus, prokuroras teigia, kad L. T. pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį teisėtai buvo pripažinta nukentėjusiąja. L. T. gyveno kartu su M. G., vedė bendrą ūkį, buvo pripažinta žuvusiosios turto paveldėtoja, apmokėjo jos laidojimo išlaidas. Taigi dėl D. M. neteisėtų veiksmų L.  T. buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos; tai buvo pagrindas pripažinti ją nukentėjusiąja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino nukentėjusiajai jos teises ir sudarė galimybes jomis naudotis.

Prokuroro teigimu, atmestini nuteistojo argumentai dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad D. M. šiurkščiai pažeidė KET, eismo įvykio metu žuvo žmogus, nuteistasis pabėgo iš įvykio vietos ir nepagelbėjo nukentėjusiajai, praeityje jis ne kartą baustas pagal ATPK už KET pažeidimus, prokuroro nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti BK 75 straipsnio taikymą yra teisėtas ir pagrįstas, be to, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio KET pažeidimų atvejais, kai dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrukdyta kitų asmenų sveikata.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji L. T. prašo nuteistojo D. M. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo.

Nukentėjusioji L. T. teigia, kad ji teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje. Pagrįsdama šį teiginį, ji nurodo tokias aplinkybes: su žuvusiąja ji susipažino prieš penkiolika metų, tapo artimos draugės, maždaug prieš aštuonerius metus su savo sūnumi ji apsigyveno M. G. bute, visi kartu gyveno kaip viena šeima, vedė bendrą ūkį, beveik prieš ketverius metus žuvusioji surašė testamentą (patvirtintą notarės), kuriuo visą savo turtą (ir butą) paliko L. T. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad savo lėšomis palaidojo M. G., sutvarkė kapavietę, pasirūpino gedulingais pietumis, todėl turėjo išlaidų. D. M. pagrįstai jai, kaip nukentėjusiajai, sumokėjo 20 000 Lt kompensaciją, kuri visiškai padengė patirtas išlaidas. Tačiau nukentėjusioji L. T. sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad jis nubaustas per griežtai, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Dėl to byla gali būti grąžinta apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Nuteistojo D. M. kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Kasatorius D. M. skunde nurodo, kad yra pagrindas taikyti jam BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms formalioms sąlygoms taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, toks teismo sprendimas galimas tada, kai yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. netaikydamas BK 75 straipsnio, apeliacinės instancijos teismas įvertino D. M. padarytų nusikaltimų pobūdį, sukeltų padarinių sunkumą, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui (tarp jų ir nurodytas kasaciniame skunde). Be kita ko, teismas atsižvelgė į tai, kad D. M. ir anksčiau buvo pažeidęs kelių eismo saugumo taisykles (iš viso devynis kartus), o paskutinį kartą buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. už vairavimą esant neblaiviam, tačiau reikiamų išvadų nepadarė – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti, daugiau nei dvigubai viršijo leistiną greitį ir sukėlė itin sunkius bei negrįžtamus padarinius – žmogaus žūtį. Šių sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką). Teismo nuosprendyje padaryta motyvuota išvada, kodėl nėra pagrindo manyti, jog D. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti teismo padarytų išvadų.

Be to, pažymėtina, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką: tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nėra pagrindo teigti, jog skiriant kasatoriui realią laisvės atėmimo bausmę baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai ir kad sprendimas netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų yra neteisingas.

 

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde D. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir dėl to, kad buvo pažeistos BK 248 straipsnio 1, 2 dalys bei BPK 15, 28, 38 straipsnių nuostatos, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo abiejų instancijų teismuose metu nukentėjusiuoju buvo pripažintas netinkamas asmuo. Šiuo aspektu – dėl L. T. pripažinimo nukentėjusiąja teisėtumo – apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo skundžiamas ir šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėtas (byla apeliacine tvarka tikrinta pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą dėl BK 75 straipsnio taikymo), todėl apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje šiuo klausimu nepasisakė. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasi BPK 367 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija minėtą kasacinio skundo dalį palieka nenagrinėtą.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktinas galioti.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

                

n u t a r i a :

 

Nuteistojo D. M. kasacinį skundą atmesti.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                      Valerijus Čiučiulka

 

                                                                                                                                                                                                                                                          Antanas Klimavičius

 

                                                      

                                                                                                                  Dalia Bajerčiūtė