Skundas Nr. II-584-1034/2018

 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02537-2018-9

 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3;  

 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. gruodžio 21 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, 

sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S., jo atstovei advokatei A. R.,

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir pareiškėjo) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-441-2018 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, 

n u s t a t ė : 

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-441-2018 administracinio nusižengimo byloje D. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 875 Eur dydžio bauda. 

Ši administracinė nuobauda D. S. paskirta už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. atlikus kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio prie Balžio ežero naudojimo patikrinimą, bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-567 nustatyta, kad sklype įrengta lauko kavinė su parduotuve, terasa, lieptas, stoginė ir priestatai. Balžio ežere įrengti pontonai, vandens atrakcionai: tramplynai su metalinėmis konstrukcijomis, skirtomis aptarnauti įrenginius. Užfiksuota, kad lauko kavinė, terasa bei dalis liepto yra įrengta valstybinio žemės sklypo ribose, kita liepto dalis įrengta valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas. Užimtas valstybinės žemės plotas kavine yra 16 m2, terasa, lieptu, stogine ir priestatu žemės sklype 190 m2, laisvoje valstybinėje žemėje lieptas užima 5 m2. Nutarime pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui 2017 m. gruodžio 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 17075467732 su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį bei duotas terminas geranoriškai pašalinti pažeidimus bei atlaisvinti valstybinę žemę. 2018 m. gegužės 4 d. buvo atliktas pakartotinis kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimas bei surašytas patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-306. Užfiksuota, kad pažeidimai nustatyti 2017 m. rugpjūčio 23 d. žemės naudojimo kontrolės metu nepašalinti. Balžio ežere yra pastatyti pontonai – tramplynai (įrengtas vandens atrakcionas). Užimamas vandens telkinio plotas – 5376 m2. Kavinė – parduotuvė yra perkelta į kitą vietą. Patikrinimo metu buvo pamatuotas naujas lieptas, naujai įrenginėjama nauja terasa bei metalinis vagonėlis. Užimtas valstybinės žemės plotas metalinių vagonu – 16 m2, terasa ir pastatu 189 m2, antra terasa – 82 m2, laisvoje valstybinėje žemėje lieptais – 82 m2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S., savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas D. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo sujungti šią bylą su kita byla kurioje jis taip pat yra apskundęs institucijos nutarimą ir panaikinti priimtus nutarimus administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodyta, jog su priimtu nutarimu kategoriškai nesutinka. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje iš esmės sprendžiamas tas pats klausimas, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, siekiant užbėgti nagrinėjančiam civiline bylą teismui už akių ir konstatuoti neva savavališką žemės ir vandens telkinio užėmimą. Jo vadovaujama bendrovė yra gavusi Vilniaus miesto savivaldybės leidimą teikti vandens atrakcionų paslaugas Balžio ežere ir jo pakrantėje, su Vilniaus miesto savivaldybe suderintoje vietoje pagal suderinta projektą, ir šias paslaugas teikia nuo 2014 metų, nuolat gaudama reikiamus leidimus. Asociacija „Balžio bendruomenė“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės išduotų leidimų vandens atrakcionu parkui veikti ir dėl tokio paties reikalavimo – išmontuoti ir išvežti vandens atrakcionų įrangą, įrenginius ir laikinus statinius, esančius Vilniaus miesto Balžio ežero pakrantėje, bei grąžinti šią Balžio ežero pakrantės teritoriją į pirminę padėti – ne kartą įvairiomis formomis teikė reikalavimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir šie skundai (reikalavimai) buvo atmesti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino savo teisę laisvai pasirinkti verslą ir teikė paslaugas išduotų leidimų pagrindu. Teismine tvarka šie leidimai nebuvo pripažinti neteisėtais ir  panaikinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla teikiant paslaugas Balžio ežero pakrantėje buvo ar yra neteisėta. 

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. paaiškino, kad skundą palaiko, jame viskas išdėstyta. Žemės sklypas atiduotas savivaldybei, tarp institucijų galbūt vyksta kažkoks karas, kurio tarpininkai yra jie. Civilinėje byloje sprendžiamas tas pats klausimas.

Teismo posėdžio metu D. S. atstovė advokatė A. R. nurodė, jog nesutinka su Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, pozicija ir skundžiamu nutarimu. Tai yra civilinis ginčas, kurio dalis perduota spręsti civiline tvarka civilinėje byloje. Mano, kad administracinio nusižengimo sudėties nėra, nes subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės nėra, o objektyvioji pusė neįrodyta.

Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka, skundžiamas nutarimas ir protokolas surašyti pagrįstai. Tai, kad vyksta kita civilinė byla neeliminuoja Institucijos teisės ir kompetencijos fiksuoti pažeidimus ir bausti už juos. Įmonei buvo siųstas 2018 m. sausio 5 d. rašytinis įspėjimas.

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Skundžiamu nutarimu D. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. ANK 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Vadinasi, atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia konkretus pavojingas alternatyvus asmens elgesio modelis: 1) savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas naudojimasis vandens telkiniais. Teismų praktikoje savavališku žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09, N-575-2494/2010). Iš to galima daryti išvadą, kad savavališkas žemės užėmimas reiškia asmens siekį naudotis užimta teritorija savo reikmėms, tuo pačiu apribojant kitų žemės savininkų ar naudotojų galimybes savo nuožiūra naudotis ta žemės dalimi.

Šiuo atveju D. S., kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo turinio, kaltinamas vengimu grąžinti savavališkai užimtą žemę po rašytinio įspėjimo, be to, savo veiksmais yra kaltinamas pažeidęs Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.

Teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija įrodymus vertino, neatsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamo nutarimo išvados nepagrįstos išsamia bylos duomenų analize, todėl nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Teismo vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. savavališkai tyčia užėmė valstybinės nuosavybės teise priklausančią žemę ir šį nusižengimą padarė pakartotinai ar po rašytinio įspėjimo. Esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Kaip skunde nurodė pareiškėjas, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, pradėta pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį, perdavus bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti pagal teismingumą ginčo dalį dėl susiklosčiusių panaudos teisinių santykių, t. y. ginčo dėl leidimo naudotis valstybine žeme dalį. Administracinė byla buvo pradėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. pagal Asociacijos Balžio bendruomenė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 30 d. išduoto sutikimo, tiesiogiai susijusio su susiklosčiusiais panaudos teisiniais santykiais teisėtumo. Civiliai atsakovais patraukti tiek pareiškėjo vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius. Tokias aplinkybes teismo posėdyje iš esmės patvirtino Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė, tai matyti ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (civilinė byla Nr. 2-9611-433/2018). Iš nagrinėjamos bylos duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas, tiesiogiai susijęs su skundžiamo nutarimo faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat pastebėtina, jog neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi yra konstatuota, kad tarp Nacionalinės žemės tarnybos, kuriai atstovavo Vilniaus miesto skyrius, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai valstybinės žemės neatlygintinio naudojimosi (panaudos) santykiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2912-520/2018).  

Pažymėtina, jog skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė teismo posėdyje, atsakydama į teisėjo klausimą dėl civilinės bylos ir administracinės teisenos konkurencijos, tik abstrakčiai nurodė, jog civilinė byla neeliminuoja Institucijos teisės ir kompetencijos fiksuoti pažeidimus ir bausti už juos. Be to, skundžiamame nutarime nurodytos ir objektyvios tiesos neatitinkančios aplinkybės, t. y., jog „<...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. apie daromą pažeidimą žinojo, 2017 m. gruodžio 1 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą pripažino savo kaltę, tačiau ir toliau šiuos veiksmus piktybiškai tęsė <...> “, kas paneigtina tiek bylos duomenimis, tiek Institucijos atstovės paaiškinimais. Kaip nurodyta D. S. skunde, 2017 m. gruodžio 1 d. buvo nubaustas ne jis, o buvęs bendrovės vadovas M. L., kurį, kaip jis pats paaiškino, Nacionalinė žemės tarnyba įkalbėjo pripažinti kaltę, motyvuodami, jog tokiu atveju baigsis visos bylos, kurio truko nuo 2015 metų. Iš 2017 m. gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo, kuris buvo pateiktas teismo posėdžio metu, matyti, kad šis dokumentas surašytas M. L., o ne D. S., taigi D. S. objektyviai negalėjo pripažinti kaltės surašant minėtą protokolą.

Pagal teismų praktiką ANK 110 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina įrodyti, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė bei naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių D. S. tyčinius veiksmus, t. y. veikimą teisei priešingu būdu. Tokių duomenų nepateikė ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktam D. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas nutarimas, neatsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla tarp ieškovo Balžio bendruomenės ir Nacionalinės žemės tarnybos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl panaudos teisinių santykių. Teismo manymu, dėl žemės sklypo naudojimosi yra iškilęs civilinio pobūdžio ginčas, kuris spręstinas ir jau sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08). Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.  

Iš bylos duomenų akivaizdu, jog tarp Balžio bendruomenės ir Nacionalinės žemės tarnybos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu ir šiuo klausimu dar nėra priimtas joks teisinis sprendimas, nėra jokių duomenų, kad dėl naudojimosi žemės sklypu anksčiau būtų priimtas ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuriuo būtų buvęs anksčiau išspręstas šis ginčas. Be to, D. S. supratimas apie jo subjektines teises į ginčijamą naudojimąsi žemės sklypu yra grindžiamas dokumentais – tam tikra teisine argumentacija. Todėl šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 2 dalies sudėties subjektyvųjį elementą – tyčią, t. y. nėra duomenų, kad D. S. tyčia, sąmoningai ir savavališkai, ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų ir užėmė žemės sklypą. Nenustačius D. S. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, administracinio nusižengimo bylos teisena D. S. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

D. S. skundą tenkinti.  

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-441-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną D. S. atžvilgiu nutraukti. 

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Ramūnas Keidūnas