Adm. byla Nr. ATP-1221-648/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-07964-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo K. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

n u s t a t ė :

K. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-06-30, apie 19.10 val., Juodasis kelias 35, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW 524“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,47 promilės).

K. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - perkvalifikuoti jo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d. bei paskirti baudą.

Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nubaudė K. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Apeliantas neneigia vartojęs alkoholį viešoje vietoje. Jis 2013-06-30, apie 20 val., eidamas iš parduotuvės, esančios Juodasis kelias 35, Vilniuje, gatvėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Manydamas, kad šis procesinis dokumentas buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str., apeliantas pasirašė jame. Jis papildomai parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis nevairavo automobilio „BMW 524“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neketino vairuoti. Šį faktą patvirtino policijos pareigūno D. I. surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog vairavimo faktas nenustatytas.

Pasak K. Š., liudytojos K. M. parodymai yra nenuoseklūs, tuo labiau neabsoliutūs, nes ji buvo pasišalinusi iš įvykio vietos. Liudytoja K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 19 val. pranešusi dėl įvykio policijai, ji parvažiavo namo ir po kurio laiko kartu su savo vyru sugrįžo į įvykio vietą, tačiau apelianto jau nebuvo. Po kurio laiko, iki atvykstant policijos pareigūnams, liudytoja nurodė mačiusi K. Š., einantį į parduotuvę antrą kartą. Pastarajam užėjus į parduotuvę, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė nubaustąjį jam išėjus iš parduotuvės. Tokie K. M. parodymai prieštarauja jos parodymams, užfiksuotiems skundžiamame nutarime. Policijos pareigūnas D. I. parodė, kad jie gavo pranešimą apie 20 val. Taigi, nuo pranešimo apie įvykį iki atvykstant policijos pareigūnams, praėjo pakankamai nemažai laiko, per kurį liudytoja spėjo nuvažiuoti namo ir sugrįžti į įvykio vietą, po kurio laiko atsitiktinai pamatė apeliantą, einantį antrą kartą į parduotuvę. Byloje nėra duomenų, ką tuo metu veikė K. Š. prie parduotuvės, išskyrus liudytojo J. T. parodymus, jog jis kartu su apeliantu gėrė alų už parduotuvės ir, kad išsiskiriant su juo, paliko K. Š. už parduotuvės, besiruošiantį eiti į parduotuvę. Liudytojai K. M. pasirodė, kad nubaustasis buvo galimai neblaivus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog apeliantas iš tikrųjų vairavo ar ketino vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Liudytoja nėra valstybės įgaliotas asmuo - pareigūnas, kuriam suteikti įgaliojimai konstatuoti neblaivumo faktą naudojant teisėtas priemones, kurių duomenys (alkotesterio parodymai ar kitos užfiksuotos aplinkybės) teisme laikomi tinkama įrodinėjimo priemone. Įvertinus liudytojos K. M. parodymus, jų negalima vertinti kaip pakankamų pripažinti K. Š. padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Be to, teismas vadovavosi tik liudytojos K. M. parodymais, tačiau iš esmės nevertino kitų byloje surinktų įrodymų. Teismas nurodė, kad liudytojo J. T. parodymai, jog iki susitikimo pirmą kartą prie parduotuvės K. Š. buvo blaivus, niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip parodymai duoti suinteresuoto asmens. Kita vertus, toks pats argumentas gali būti taikytinas ir liudytojos K. M. parodymams.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nebuvo įvertintas policijos pareigūno D. I. tarnybinis pranešimas, jog buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, ketinantį vairuoti automobilį. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad policijos pareigūnas neužfiksavo vairavimo fakto, t. y. nenustatė teisės pažeidimo, ir kad sulaikytas asmuo buvo perduotas kitam policijos pareigūnui (policijos ekipažas Nr. V1832) tolimesniam aiškinimuisi. Atvykęs į įvykio vietą, kitas policijos pareigūnas nustatė apelianto neblaivumą ir surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Šiuos procesinius veiksmus policijos pareigūnas atliko kitam policijos pareigūnui (policijos ekipažas Nr. 1732) nedalyvaujant. Akivaizdu, kad dėl šio įvykio nebuvo aiškintasi, o tiesiog mechaniškai apeliantui buvo nustatytas neblaivumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Atkreipiamas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, jog 2013-06-30, apie 19.10 val., K. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taigi, šis procesinis dokumentas surašytas policijos pareigūno už nenustatytą teisės pažeidimą, kurio šis policijos pareigūnas net fiziškai negalėtų nustatyti, nes gavo pranešimą tik 20.10 val., t. y. lygiai po valandos nuo galimai padaryto teisės pažeidimo pradžios. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta jokių duomenų, kurie patvirtina padaryto teisės pažeidimo faktą. Todėl konstatuotina, jog policijos pareigūnai netinkamai kvalifikavo K. Š. padarytą teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pažymi, kad apeliantas turi teisę vairuoti transporto priemones nuo 1976 m., jis yra pavyzdingas vairuotojas, paskutinį kartą trauktas administracinėn atsakomybėn 2005 m. Teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

K. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog K. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Liudytoja K. M. teismo posėdyje parodė, kad šių metų birželio 30 d., apie 19 val., ji, išėjusi iš parduotuvės, pastebėjo dideliu greičiu prie parduotuvės atvažiuojantį automobilį „BMV“. Sutrikusi ir galvodama, jog šis automobilis gali kliudyti ją, stebėjo automobilio vairuotoją. Liudytoja pastebėjo, jog vairuotojas išoriškai yra akivaizdžiai neblaivus, nes jis, išlipęs iš automobilio ir eidamas į parduotuvę, svirduliavo, nesugebėjo įjungti signalizacijos, paliko automobilio įjungtas šviesas. K. M. iš karto apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefono numeriu, pati parvažiavo į namus ir po 10 min. kartu su savo sutuoktiniu sugrįžo atgal. Jie pamatė, jog automobilio „BMV“ toje pačioje vietoje jau nebuvo, šis automobilis buvo perstatytas kitoje vietoje, t. y. prie vaistinės. Liudytoja taip pat pamatė nuo automobilio į parduotuvę nueinantį tą patį vairuotoją, kurį nufotografavo. Po 10 minučių atvykę policijos pareigūnai sutiko jos nurodytą vairuotoją, grįžtantį iš parduotuvės ir einantį savo automobilio link. Vairuotojas pareigūnams teigė, jog automobilis „BMV“ yra ne jo, tačiau paskui buvo atrakinta transporto priemonė. Vėliau buvo tikrinamas vairuotojo blaivumas. Nuo to momento, kai pirmą kartą pamatė vyriškį, iki tol, kol šį sulaikė, praėjo apie 20 minučių. Vairuotojas, išeidamas iš parduotuvės antrą kartą, neturėjo jokio krepšio su savimi. Taip pat parodė, kad už parduotuvės yra pieva, gyvenamieji namai, tačiau pažymėjo, jog vairuotojo už parduotuvės ji nematė, vairuotojas įėjo ir išėjo iš parduotuvės, o liudytojo J. T. tuo metu nebuvo, jį mato pirmą kartą (b.l. 24). Liudytoja K. M. savo rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b.l. 5).

Liudytojas D. I. teismo posėdyje parodė, kad 2013-06-30 teko vykti į pranešimą, jog moteris vos nebuvo patrenkta automobilio. Liudytoją ir jo kolegą pasitiko moteris su vyru, ši pranešė apie automobilį. Po kiek laiko pasirodė vyras, kurį nurodė moteris. Kilo įtarimas dėl blaivumo, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Vyras buvo sutrikęs, klausė, kas atsitiko. Buvo klausiama, ar jis vairavo išgėręs, jis atsakė neigiamai. Tai buvo apie 20 val., tikslaus laiko nurodyti negali, nepamena. Kelių policija vėliau atvažiavo, gal po 10-20 minučių, vyras visada buvo prie jų. Jis pūtė į alkotesterį ne D. I. akivaizdoje (b.l. 24). Iš esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos ir liudytojo tarnybiniame pranešime (b.l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio V. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-06-30 jam dirbant kartu su patruliu A. P., apie 20.10 val., gavo pranešimą, kad patrulis V1732 sulaikė, kaip įtariama, neblaivų vairuotoją. Atvykus Kelių patrulių rinktinės pareigūnams nurodytu adresu, vairuotojui K. Š. buvo nustatytas 1,47 promilių girtumas, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 7).

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad K. Š. 2013-06-30, 20.26 val., buvo nustatytas 1,47 promilių neblaivumas (b.l. 8).

Nagrinėjamu atveju liudytojos K. M. parodymais nustatyta, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje liudytoja pastebėjo, kad dideliu greičiu automobiliu „BMW 524“ atvažiavo K. Š.. Liudytoja betarpiškai stebėjo iš transporto priemonės išlipusį apeliantą, kuris nesugebėjo įjungti automobilio signalizacijos, eidamas svirduliavo, paliko transporto priemonės šviesas įjungtas, todėl padarė išvadą, jog jis yra neblaivus. Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytoja K. M. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti K. Š., todėl jos parodymai laikytini patikimais. Anksčiau liudytojos apibūdintas K. Š. elgesys, t. y. atvažiavimas automobiliu dideliu greičiu į parduotuvės stovėjimo aikštelę, svirduliavimas, nesugebėjimas įjungti automobilio signalizaciją, įjungtų automobilio šviesų palikimas, pripažintinas kaip neadekvatus. Atkreiptinas dėmesys, kad K. M., būtent įtardama, jog apeliantas, vairavo transporto priemonę neblaivus, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Tai, kad po policijos iškvietimo liudytoja kuriam laikui buvo išvažiavusi iš įvykio vietos, nepaneigia jos parodymų patikimumo. Be to, K. M., grįžusi kartu su vyru į įvykio vietą, pamatė apeliantą, kuris nueidinėjo nuo automobilio, pastatyto kitoje vietoje. Taigi, pats K. Š. buvo išvažiavęs iš įvykio vietos ir vėliau grįžo ten pat. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad K. M. parodymai yra nenuoseklūs. Niekuo nepagrįstas K. Š. teiginys, kad minėtos liudytojos parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, prieštarauja jos parodymams, nurodytiems skundžiamame nutarime. Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarime K. M. parodymai nebuvo išdėstyti pažodžiui, kaip tai užfiksuota teismo posėdyje, nepatvirtina jos parodymų prieštaringumo. Apeliantas taip pat neteisus, kad šios liudytojos parodymai prieštarauja policijos pareigūno D. I. surašytam 2013-06-30 tarnybiniam pranešimui. Tai, kad šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivus vairuotojas ruošiasi išvažiuoti automobiliu „BMW“, nepaneigia K. M. parodymų, jog ji betarpiškai matė, kaip K. Š. atvažiavo savo automobiliu į parduotuvės stovėjimo aikštelę. Be to, policijos pareigūno D. I. surašytame 2013-06-30 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šis policijos pareigūnas su savo kolega nematė automobilio vairavimo fakto, kita vertus, kaip minėta, šią aplinkybę betarpiškai matė liudytoja K. M.. Taigi, D. I. surašytas 2013-06-30 tarnybinis pranešimas neprieštarauja liudytojos K. M. parodymams.

K. Š. teismo posėdyje nurodė, kad jis parduotuvėje sutiko J. T., kuris pasiūlė išgerti. Apeliantas pasakė, kad nuveš maisto produktus ir grįš. Paskui jie pievelėje kartu išgėrė alaus (b.l. 23). Kita vertus, apeliantas rašytiniame paaiškinime apskritai nenurodė aplinkybės, jog jis vartojo alkoholį su J. T. (b.l. 4), kas, iš tiesų buvus šiai aplinkybei, yra nelogiškas asmens elgesys. Tokia versija iškelta tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Liudytoja K. M. teismo posėdyje parodė, kad už parduotuvės yra pieva, gyvenamieji namai, ji nematė, kad K. Š. buvo už parduotuvės. Liudytoja teismo posėdyje matė J. T. pirmą kartą. Įvertinus visas aplinkybes, minėti K. Š. parodymai ir juos patvirtinantys liudytojo J. T. parodymai atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju akivaizdu, kad liudytojas J. T. davė K. Š. palankius parodymus siekdamas apeliantui padėti išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad K. M. iškviesti policijos pareigūnai atvyko po 1 valandos. Toks apelianto teiginys neatitinka tikrovės. Bylos įrodymai – liudytojos K. M. pareiškimas (b.l. 5), jos parodymai teisme, liudytojo D. I. tarnybinis pranešimas (b.l. 6), pareigūno V. T. tarnybinis pranešimas (b.l. 7) rodo, kad į įvykio vietą skirtingu laiku buvo atvykę du policijos ekipažai. Iš minėtų įrodymų seka, kad pirmasis ekipažas atvyko praėjus maždaug 20 - 30 min. po liudytojos K. M. telefoninio pranešimo ir sulaikė pažeidėją. Vėliau atvyko kitas policijos ekipažas, kuriam pirmojo policijos ekipažo pareigūnai perdavė pažeidėją tolesniam aiškinimuisi. Nors nuo policijos pareigūnų iškvietimo į įvykio vietą iki jų atvykimo praėjo tam tikras laiko tarpas, tačiau įvertinus K. M. parodymus, darytina išvada, kad K. Š., jau atvažiuodamas pirmą kartą į parduotuvės stovėjimo aikštelę, buvo neblaivus. Tai įrodo ne tik liudytojos apibūdinti apelianto apsvaigimo požymiai, bet ir vėliau alkotesteriu jam nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis. Būtent liudytojos nurodytos aplinkybės buvo pagrindas policijos pareigūnams tikrinti apelianto blaivumą alkotesteriu. To nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog K. M. nėra valstybės įgaliotas asmuo - pareigūnas, kuriam suteikti įgaliojimai konstatuoti neblaivumo faktą naudojant teisėtas priemones (alkotesterį). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 pavirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (2012-06-27 redakcija) nėra nustatyta, praėjus kuriam laiko tarpui policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotojo, įtariamo esant neblaivų, blaivumą nuo jo vairavimo momento. Šiuo atveju svarbu, kad K. Š. blaivumas buvo tikrinamas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, o patikros sertifikatas Nr. 1226257 patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo K. Š. nustatytas neblaivumas, buvo tinkamas naudoti (b.l. 9). Jokie teisės aktai neįpareigoja asmens blaivumą tikrinti tik to policijos ekipažo pareigūnams, kurie sulaikė asmenį, įtariamą galimai vairavusį transporto priemonę esant neblaiviam. Nagrinėjamu atveju K. Š. neblaivumą tikrino Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis V. T. (b.l. 7-8). Iš pastarojo tarnybinio pranešimo matyti, kad jam buvo žinoma, jog K. Š. buvo sulaikytas kaip asmuo, galimai neblaivus vairavęs automobilį. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė kitas Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis A. R., V. T. kolega (b.l. 1). Šiuo atveju nekyla abejonių, kad minėtiems policijos pareigūnams buvo žinoma, dėl ko jie buvo iškviesti į įvykio vietą ir atliko visus būtinus veiksmus siekiant išsiaiškinti galimai padaryto teisės pažeidimo aplinkybes. Tai, kad minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti nedalyvaujant policijos ekipažo pareigūnams, kurie sulaikė K. Š. pagal K. M. iškvietimą, neturi reikšmės Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulių atliktų veiksmų teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliaciniame skunde pateikiama tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, jog dėl šio įvykio nebuvo aiškintasi, o tiesiog mechaniškai apeliantui buvo nustatytas neblaivumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Priešingai nei teigia K. Š., jo padarytas teisės pažeidimas yra įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik liudytojos K. M. parodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK neįpareigoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašytų būtent tas pareigūnas, kuris tiesiogiai matė teisės pažeidimo faktą. Nagrinėjamu atveju K. Š. padarytą teisės pažeidimą nustatė papildomai iškviesto policijos ekipažo pareigūnai, kurie surinko reikšmingus duomenis, todėl jie turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą apeliantui. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kokie rašytiniai dokumentai pridedami prie šio procesinio dokumento (b.l. 1). Tai paneigia apelianto teiginį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta jokių duomenų, kurie patvirtina K. Š. padaryto teisės pažeidimo faktą. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole rašytiniai dokumentai nėra detalizuoti ir jame neužpildytos tam tikros grafos, tačiau šios aplinkybės nedaro administracinio teisės pažeidimo protokolo negaliojančiu ir niekaip nesutrukdė apeliantui gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog K. Š. padarė teisės pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Vien apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jis nepagrįstai nubaustas pagal inkriminuotą straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimą K. Š. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą nepakeistą ir K. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Artūras Pažarskis