(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui Česlovui Dainiui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mirneca“ ieškinį atsakovei S. U. dėl skolos priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mirneca“ (toliau – ir Bendrovė) ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės 20 007,65 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2910-866/2023 Bendrovei iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 23 d. Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Česlovas Dainius Kazlauskas. Minėtąja 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas taip pat nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis – visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad Bendrovės vadovės pareigas nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki pat bankroto bylos Bendrovei iškėlimo užėmė S. U. BUAB „Mirneca“ avanso apyskaitoje Nr. 2023.12.31 nurodyta, kad iš atskaitingo asmens S. U. gautina suma sudaro 20 007,64 Eur. Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolos pagrindu. Paaiškina, kad 2024 m. kovo 4 d. Bendrovės nemokumo administratorius elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovei pranešimą dėl 20 007,65 Eur skolos sumokėjimo, pervedant lėšas į nurodytą banko sąskaitą, o skolos nesant – pateikti skolos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovės teigimu, iki ieškinio pateikimo dienos S. U. skolos negrąžino, skolos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė.

Atsakovė S. U. atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, argumentus ir atsikirtimus. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole (garso įraše). Papildomai pažymėjo, kad atsakovė jokių piniginių lėšų nėra grąžinusi. Taikiai užbaigti ginčo nepavyko. BUAB „Mirneca“ vykdė veiklą Europos Sąjungoje bei Baltarusijoje, Rusijoje. Kuomet prasidėjo sankcijų taikymas, Bendrovė negalėjo išlaikyti konkurencijos. Negalėjo atsiskaityti, nutraukė veiklą, bankrutavo. Paaiškino, jog nemokumo administratorius tikrina, ar iš bankrutuojančios įmonės atsakingi žmonės (vadovas, kiti įgalioti asmenys) nėra pasiėmę įmonės lėšų. Jeigu į įmonės apskaitą nėra pateiktą duomenų, patvirtinančių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms, tuomet nemokumo administratorius preziumuoja, kad atskaitingas asmuo, kuris turi teisę naudotis įmonės pinginėmis lėšomis, jas pasisavino. Taigi, būtent ta pinigų suma, kurią nemokumo administratorius Bendrovės naudai prašo priteisti iš atsakovės, yra jos paimta. Atsakovė pinigus pasiėmė avansu ir jų negrąžino. Akcentavo, kad Bendrovės buhalterijai dokumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad tos išlaidos yra susijusios su Bendrovės reikmėmis, nėra pateikta. Nurodė, kad ieškinys pareikštas skolos pagrindu. Atsakovė yra ir Bendrovės buvusi akcininkė. Šioje situacijoje susiklosto faktiniai paskoliniai santykiai. Atsakovė pasiėmė pinigus, todėl jai tenka pareiga juos grąžinti. Atsakovė liko skolinga. Civiliniai santykiai tarp šalių kilo iš Akcinių bendrovių įstatymo.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą ji informuota tinkamai.

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2910-866/2023, Vilniaus apygardos teismas uždarajai akcinei bendrovei „Mirneca“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 23 d. Šia 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas Bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė Česlovą Dainių Kazlauską, taip pat įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis – visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, taip pat perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo dienos Bendrovės vadove buvo atsakovė S. U. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo iš Bendrovės piniginių lėšų buvo išmokėta 28 175,27 Eur suma kaip Bendrovei atskaitingam asmeniui (4 496,28 Eur + 23 678,99 Eur). Atsakovė Bendrovei pagrindė tik 8 167,62 Eur  dalies piniginių lėšų panaudojimą Bendrovės reikmėms, ką liudija ieškovės pateikta avanso apyskaita Nr. 2023.12.31, pasirašyta pačios atsakovės. Įrodymų, kad likusi 20 007,65 Eur piniginių lėšų dalis atsakovės buvo grąžinta Bendrovei po bankroto bylos jai iškėlimo ar ši piniginių lėšų dalis buvo panaudota Bendrovės veikloje ir/ar Bendrovės reikmėms iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, atsakovė  nei ieškovei, nei teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-444/2009, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent vadovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012, 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-199-1120/2020). Nustačius, kad lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-381/2015). Taigi, būtent asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Viena vertus, toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, iš įmonės apskaitos išimtų lėšų panaudojimą kontroliuoja tas lėšas gavę asmenys, todėl jie turi didesnes galimybes įrodyti, jog lėšos panaudotos ne asmeninėms, o įmonės reikmėms. Be to, neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, dažniausiai reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jos gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą. Pagaliau, esant abejonių dėl įmonės veikloje panaudotų lėšų apimties, ją gali nustatyti teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus ir tikėtiną įmonės gautos naudos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

 Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama Bendrovės vadove, iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo iš Bendrovės gavo 20 007,65 Eur dydžio Bendrovės pinigines lėšas. Iškėlus bankroto bylą Bendrovei atsakovė šių Bendrovės piniginių lėšų Bendrovei negrąžino, taip pat nepagrindė, kad iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ji šias Bendrovės lėšas panaudojo Bendrovės reikmėms (CPK 178 straipsnis). Tokie jos veiksmai neatitiko atsakovei kaip Bendrovės vadovei tekusių pareigų (CK 2.87 straipsnio 1-4 dalis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Todėl konstatuotina, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė prarado 20 007,69 Eur piniginių lėšų, kas sudaro pagrindą šias pinigines lėšas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai kaip ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Nors ieškovė ieškinyje, taip pat bylos nagrinėjimu teisme metu prašė priteisti iš atsakovės 20 007,69 Eur pinigines lėšas iš atsakovės kaip jos skolą ieškovei, teigdama, kad tarp šalių susiklostė galimai paskoliniai ar kitokie civiliniai teisiniai santykiai, tai nekeičia aukščiau teismo padarytos išvados dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, teisinio pagrindo ieškinį tenkinti. Pagal CPK 2 straipsnį tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Tinkamas įstatymo taikymas yra pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu teismai tinkamai teisiškai kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. CPK nenustato ieškovo pareigos nurodyti ieškinio teisinį pagrindą ar atsakovo pareigos, atsikertant į ieškovo reikalavimus, nurodyti atsikirtimo teisinį pagrindą. Kitaip tariant, šalys neturi pareigos nurodyti, kaip turėtų būti teisiškai kvalifikuojamas šalių teisinis santykis ar kokia teisės norma turėtų būti taikoma nagrinėjant civilinį ginčą. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024).  

Ieškovė taip pat prašo jos naudai iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 20 007,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 20,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovės, kurios atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 96 straipsnis). Taip pat valstybės naudai iš atsakovės priteisiamas 450 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, teikdama ieškinį, buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mirneca“, juridinio asmens kodas 305508557, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mirneca“, juridinio asmens kodas 305508557, naudai 20 007,65 Eur (dvidešimties tūkstančių 7 eurų 65 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (20 007,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 470,33 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir